„Aišku viena – trečioji banga jau prasidėjo“, - sakė jis per spaudos konferenciją.

Anot žinybos vadovo, birželio pradžioje koronaviruso delta atmainai teko 8-10 proc. visų užsikrėtimo atvejų, o dabar šis rodiklis jau pasiekė 80 proc.

„Sutrumpėjo laikas, per kurį žmonės patenka į ligoninę, tai byloja, kad simptomai pasireiškia tučtuojau, - teigė Ü. Lanno. – Liga taip pat ėmė dažniau atakuoti jaunesnius žmones. Vakcinacija tebėra stebuklinga lazdelė, mes turime suaktyvinti savo pastangas šia linkme, kol dar neprasidėjo mokslo metai“.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje Covid-19 buvo diagnozuotas 131 618 žmonių, mirė 1 271 infekuotasis.

Sparčiai augantis COVID-19 atvejų skaičius ir vangi vakcinavimo kampanija kursto nuogąstavimus dėl naujos didelės apkrovos sveikatos apsaugos sistemai.

„Pietų Afrikoje šiandien techniškai prasidėjo trečioji banga, nes nacionalinis 7 dienų sergamumo slankusis vidurkis (5 959 atvejai) viršija ministerijos patariamojo komiteto nustatytą naujos bangos slenkstį“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas.

Sveikatos apsaugos ministerija vėliau paskelbė per 24 valandas nustačiusi daugiau kaip 9,1 tūkst. COVID-19 atvejų – beveik tiek pat kiek prieš antrosios pandemijos bangos PAR piką gruodžio mėnesį.

Žiemiški orai taip pat kursto susirūpinimą dėl labiausiai COVID-19 paveiktos Afrikos valstybės.

Keturias iš devynių PAR provincijų trečia užsikrėtimų banga apėmė gegužės pabaigoje. Tarp šių keturių provincijų yra daugiausiai gyventojų turinti Gautengo provincija, kur yra sostinė Pretorija ir finansų centras Johanesburgas.

Prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa) bandydamas stabdyti virusą praėjusį mėnesį sugriežtino naktinę komendanto valandą ir sugrąžino ribojimus socialiniams susibūrimams.

Nuo pandemijos pradžios PAR užregistruota daugiau kaip 1,7 mln. COVID-19 atvejų – maždaug 34 proc. visame žemyne išaiškintų atvejų. Mažiausiai 57 410 PAR COVID-19 pacientų mirė.

Antrą pandemijos bangą šalis išgyveno gruodžio mėnesį; pikas buvo maždaug 10 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną.

Antrąją bangą kurstė užkrečiamesnė koronaviruso atmaina Beta, pirmą kartą pastebėta Pietų Afrikoje. Ši atmaina iš dalies nulėmė šalies vakcinavimo planų vėlavimą, nes yra atspari tam tikroms vakcinoms.

Po kelių nesėkmių vyriausybė dabar siekia iki 2022 metų kovo paskiepyti 60 proc. PAR gyventojų, kurių iš viso yra 59 milijonai.

Kol kas nuo vasario paskiepyta tik kiek daugiau nei 1 proc. gyventojų, tad vyriausybės vakcinų įsigijimo strategija sulaukė kritikos.

C. Ramaphosa kaltina turtingesnes šalis kaupiant vakcinas nuo COVID-19 ir sako, kad tokia padėtis gali nulemti „vakcinų apartheidą“.

PAR ir Indija spaudžia Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) netaikyti intelektinės nuosavybės teisių vakcinoms ir vaistams nuo COVID-19, kad jie būtų prieinamesni besivystančioms šalims.

Pastarąsias tris paras į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70-80 pacientų, kaip rodo Santaros klinikų, kaip organizuojančios COVID-19 procesus Vilniaus ir Alytaus apskrityse įstaigos, duomenys. Prognozuojama, kad pikas išsilaikys apie dvi savaites, skelbiama Vilniaus Santaros klinikų puslapyje.

Didesnis užsikrėtimo mastas ir pacientų skaičius siejamas su Lietuvoje plintančia britiškąja viruso atmaina. Santaros klinikų duomenimis, tarp klinikose hospitalizuotų pacientų šia atmaina yra užsikrėtę daugiau nei pusė.

Ir toliau laikomasi plano į Santaros klinikų COVID-19 ligoniams įrengtus padalinius guldyti tik vidutinio sunkumo ir sunkius pacientus, kuriems reikia aktyvaus gydymo, deguonies terapijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų, o jų gulėjimo laikas stacionare paprastai užtrunka septynias dešimt dienų.

Pasak Santaros klinikų direktorės valdymui, laukiant ateinančio savaitgalio, vėl tenka pasirūpinti naujomis COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtomis vietomis: atidaromas COVID-19 padalinys Švenčionių ligoninėje, Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre, didinama lovų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, planuojama įtraukti į procesą Molėtų ir kitas regiono ligonines.

Pacientų, kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, priklausymas amžiaus grupei išlieka panašus: daugiausia hospitalizuojama jaunesnių pacientų – iki 41 metų amžiaus, taip pat priklausančių 50-60 metų amžiaus grupei. Vyresnio amžiaus pacientų mažėja, ir šio mažėjimo priežastis yra ta, kad didelė dalis jų jau yra pasiskiepiję ar persirgę šia liga.

„Geroji žinia vis dėlto yra net ir šiomis aplinkybėmis: visose regiono įstaigose, taip pat ir Santaros klinikose, planinių paslaugų mastas nėra sumažėjęs, jos teikiamos pagal išgales ir prisitaikant prie kintančios situacijos“, –  dalijasi direktorė valdymui A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Tai žadintuvo skambutis“, – žurnalistams sakė PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas  per spaudos konferenciją, surengtą praėjus lygiai metams po to, kai ši Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pirmą kartą sužinojo apie Kinijoje plintantį naują virusą.

Per metus visame pasaulyje naujuoju koronavirusu užsikrėtė per 80 mln. žmonių, iš kurių beveik 1,8 mln. mirė.

„Ši pandemija labai sunki“, – pripažino M. Ryanas.

„Ji labai greitai išplito visame pasaulyje ir paveikė visus mūsų planetos kampelius, tačiau ji nebūtinai yra ta didžioji“, – sakė jis.

M. Ryanas pabrėžė, kad nors šis virusas „labai užkrečiamas ir žudo žmones... dabartinis mirtingumas yra gana mažas, palyginti su kitų naujų ligų“, – kalbėjo jis.   

„Turime pasirengti, nes ateityje galime susidurti su kažkuo dar blogesniu“, – sakė M. Ryanas.  

PSO aukšto rango patarėjas Bruce'as Aylwardas (Briusas Eilvordas) taip pat įspėjo, kad nors pasaulis padarė didžiulę mokslinę pažangą, kovodamas su koronaviruso krize, įskaitant rekordiškai greitą vakcinų sukūrimą, jis tikrai dar nėra pasirengęs atremti būsimas pandemijas.  

„Grumiamės su antrąja ir trečiąja šio viruso bangomis ir vis dar nesame pasirengę su jomis tvarkytis ir jas valdyti“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

„Nors esame geriau pasiruošę... mes nesame visiškai pasirengę šiai, juo labiau kitai [pandemijai]", – pridūrė B. Aylwardas.  

„Daugiau ambicijų“

Tuo metu PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas išreiškė viltį, kad po COVID-19 pandemijos pasaulis bus geriau pasirengęs kovoti su būsimomis grėsmėmis.

„Kalbant apie informuotumą, manau, jis pas mus atsiranda“, – sakė jis. 

Tačiau PSO vadovas pabrėžė, kad „dabar metas iš tiesų rimtai nusiteikti“.   

„Reikės daugiau ambicijų“, – pridūrė jis.

Tačiau Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat sveikino pasaulio mokslininkus, kurie glaudžiai bendradarbiauja, siekdami padėti greičiau padaryti galą pandemijai.  

Jis taip pat paminėjo dvi naujas koronaviruso atmainas, aptiktas Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje, kurios, regis, yra labiau užkrečiamos.

„Dirbame su JK ir Pietų Afrikos mokslininkais, vykdančiais epidemiologinius ir laboratorinius tyrimus, kurie padės nuspręsti dėl tolesnių žingsnių“, – sakė PSO vadovas.  

Jis pagyrė abi šalis už tai, kad aptiko koronaviruso mutacijas.

Daugiau nei pusšimčiui valstybių įvedus suvaržymus kelionėms iš JK, Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat įspėjo nesiimti baudžiamųjų priemonių prieš šalis, kurios skaidriai dalijasi tokia informacija.

„Tik tikrindamos ir vykdydamos veiksmingą testavimą šalys galės aptikti atmainų ir koreguoti savo reagavimo strategijas“, – sakė jis.  

„Turime užtikrinti, kad šalys nebūtų baudžiamos už skaidrų dalijimąsi naujais moksliniais duomenimis“, – pabrėžė PSO vadovas.

Remiantis JT pavaldžios sveikatos agentūros pranešimu, nors ir buvo padaryta „trapios pažangos“, „COVID-19 plitimas Europos regione tebėra plataus masto ir intensyvus“.

„Yra didelis tolesnio pasikartojimo pavojus pirmosiomis 2021 metų savaitėmis ir mėnesiais; turėsime bendradarbiauti, jei norime užkirsti tam kelią“, – nurodė PSO Europos skyrius.

Institucija paragino visuomenę „pakankamai rimtai įvertinti savo sprendimų svarbą“ ir imtis papildomų atsargumo priemonių, jei europiečiai ruošiasi eiti į svečius per žiemos šventes.

Anot PSO, susibūrimus esant galimybei reikėtų rengti lauke, o „susirinkusieji turėtų dėvėti kaukes ir laikytis fizinio atstumo“.

JT agentūra rekomenduoja riboti svečių skaičių ir pasirūpinti uždarų patalpų geru vėdinimu, norint sumažinti užsikrėtimo riziką.

„Galėtų atrodyti, kad dėvėti kaukes ir laikytis fizinio atstumo būnant šalia draugų ir šeimos narių yra nepatogu, tačiau tai tikrai padeda užtikrinti, kad visi liktų saugūs ir sveiki“, – pabrėžė sveikatos agentūra.

Pagal PSO klasifikaciją, Europos regioną sudaro 53 šalys, įskaitant Rusiją ir kelias Vidurio Azijos šalis. Šioje pasaulio dalyje iš viso užregistruota per 22 mln. naujojo koronaviruso atvejų ir beveik 500 tūkst. mirčių.