„Praėjusią savaitę sergamumas buvo šiek tiek didesnis nei prieš tai buvusią savaitę. Tada turėjome maždaug 500 atvejų per dieną vidutiniškai, o praėjusią savaitę naujų atvejų skaičius padidėjo iki 700–800 per dieną. Tai jau kaip ir ženklus padidėjimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė G. Aleksienė.

Jos teigimu, šis užsikrėtimų padidėjimas galėtų rodyti prasidedančią trečiąją koronaviruso bangą.

Pasak NVSC vadovės, šios savaitės duomenys atskleis, ar taip ir yra.

„Kad tai prasidėjusi trečioji banga, galima būtų iš tikrųjų įžvelgti. (...) Galbūt ji prasideda, pažiūrėsime šią savaitę“, – tvirtino G. Aleksienė.

„Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema, deja, yra Vilnius. Jame gyvena 20 proc. Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40 proc. nuo visų atvejų Lietuvoje. Pažiūrėjus į istorinį trendą, matosi nuoseklus Vilniaus dalies augimas nuo vasario mėnesio. Tai sutampa su britiškosios atmainos paplitimo scenarijumi, kai turime tam tikrą įsibėgėjimo periodą, o tada sprogimą. Žiūrint į mobilumo duomenis irgi matosi, kad mobilumas yra didesnis negu buvo žiemą ir rudenį. Taigi, turime situaciją, kai Lietuvos rodiklius tempia žemyn vienas regionas, o kituose situacija yra kur kas geresnė“, – tvirtino duomenų analitikas.

Turime situaciją, kai Lietuvos rodiklius tempia žemyn vienas regionas, o kituose situacija yra kur kas geresnė.

Feisbuko nuotr.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, priemonių reikia imtis, skiriant didesnį dėmesį konkretiems regionams. „Akivaizdu, kad tolimesni veiksmai turi būti daromi ne visai Lietuvai, o atsižvelgiant į regionus. Vilniui (visam regionui) reikia papildomo dėmesio. Prieš imantis konkrečių veiksmų vis dėlto reikėtų papildomos analizės. Ar mes žinome kur labiausiai plinta virusas? Elementarus lockdownas veikia, kai žmonės juo tiki. Jeigu juo netikės, jo įvedimas norimo rezultato nepasieks. Kita vertus epidemiologinė situacija Vilniuje dabar yra tokia, kai atviras klausimas, ar yra erdvės kokiems nors kitokiems veiksmams, ypač turint omenyje naujienas apie PAR atmainos atsiradimą. Iš ne lockdowno veiksmų, tai aktyvus kontaktų atsekimas ir profilaktinis testavimas yra tie veiksmai, kurie turi būti daromi. Kiek jie padės konkrečiai Vilniui – neaišku, bet visoje Lietuvoje tai turi būti daroma ypatingai uoliai, tam, kad esanti gera situacija nepradėtų blogėti“, – socialiniame tinkle rašė mokslininkas.

Feisbuko nuotr.

„Trečia banga atėjo, deja, anksčiau negu norėjome, tai reikia susiimti ir su ja tvarkytis. Pavasaris yra netoli ir jis turėtų ženkliai padėti. Tikiuosi esame išmokę daug pamokų ir su šita banga susitvarkysime kur kas greičiau negu su pirmomis dviem. Trečias kartas nemeluoja“, – optimizmo neprarado V. Zemlys-Balevičius.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Tikiuosi esame išmokę daug pamokų ir su šita banga susitvarkysime kur kas greičiau negu su pirmomis dviem. Trečias kartas nemeluoja.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.

Nerimą kelia PAR koronaviruso atmaina 

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad Lietuvoje nustatyta Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina. Vėliau Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pridūrė, kad atmaina praėjusią savaitę nustatyta iš Vilniaus ir Kauno apskričių gautuose mėginiuose

Jos teigimu, abu atvejai nėra susiję, jie patvirtinti sostinės Santaros klinikų laboratorijoje, vykdant sekoskaitos tyrimus. NVSPL duomenimis, mėginys Vilniaus apskrityje paimtas kovo 2 dieną, Kauno – kovo 8-ąją.

Laboratorija taip pat teigia, kad pirmas Pietų Afrikos atmainos atvejis pirmadienį užfiksuotas ir Latvijoje, tuo metu Suomijoje – gruodžio 19 dieną, Lenkijoje – vasario 10-ąją.

Epidemiologas Gytis Dudas sako, kad Pietų Afrikos atmaina yra viena iš „šiuo metu keliančių rūpestį“. Anot specialisto, genetinė informacija rodo, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jeigu buvo persirgta kitomis atmainomis arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.

Ekspertas taip pat sako, kad kol kas nėra įrodytų, kad Pietų Afrikos atmaina plistų greičiau nei britiškoji ar sukeltų didesnį mirtingumą.

Premjerė antradienį teigė, kad dėl rastų Pietų Afrikos atmainos atvejų gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.

„Žodis – ne žvirblis, išskrido – nesugausi. Itin šiandien tinkanti patarlė. Suprantu, kad būti geru COVID-19 analitiku dabar daugeliui yra garbės reikalas, kaip ir būti krepšinio ekspertu. Gaila, kad, kai kalbame apie pandemijos valdymą, netinkamo žodžio ar žodžio, kuris prasilenkia su profesine kompetencija, ypač reikalinga šioje situacijoje, kaina gali būti milžiniška, o žala – sunkiai atitaisoma. Empatija įgauna ypač svarbią prasmę, kai kreipiamės į pervargusius žmones, kurie gal seniai nematė tėvų, brolių, draugų, kurie turėjo atidėti planines operacijas ar savo bute yra įsirengę du biurus ir dvi ar tris mokyklos klases (neduok Dieve, pradinukų!), ir vis dar bandome jų prašyti laikytis infekcijų prevencijos priemonių... tvirtai laikytis“, – feisbuke rašė R. Lingienė.

Suprantu, kad būti geru COVID-19 analitiku dabar daugeliui yra garbės reikalas, kaip ir būti krepšinio ekspertu.

„Ir, deja, nežiūrint milžiniškų didžiosios visuomenės dalies pastangų, kantrybės, optimizmo dėl „tuoj tuoj“ laisvesniu tapsiančio gyvenimo, staiga pirmadienį su griausmu „atsirita“ trečioji banga... Tokie skuboti pareiškimai tik prisideda prie kasdien didėjančio pandeminio nuovargio, nusivylimo, augančio nepasitikėjimo ir visuomenės apatiškumo. O juk bet kuris epidemiologas, nevartodamas skambių frazių, labai paprastai galėjo paaiškinti (Loreta Ašoklienė vėliau tą  puikiai ir padarė) jau kurį laiką stebimus epidemiologinių rodiklių svyravimus:

– nepalankią sergamumo koronavirusine infekcija dinamiką,

– teigimų laboratorinių tyrimų dalies augimą.

Ir, žinoma, būtų profesionaliai paaiškinęs, kaip adekvačiai į tai reaguoti (o reaguoti, be jokios abejonės, reikia!)

Kas dar šiuo metu kelia susirūpinimą?

– Mažėjančios tyrimų apimtys. Ir tai vyksta visai ne todėl, kad juos atliekančios laboratorijos yra pasiekusios savo galimybių ribas.

– Deja, žmonės, neretai net ir jausdami simptomus, pasirenka savigydos kelią.

– Darosi sunku įtikinti išsitirti ir tuos, kurie žino, kad turėjo sąlytį su užsikrėtusiu.

– Stebime žmonių, kurie vėl  pradėjo dirbti, atlaisvinus karantino režimą, nenorą atlikti (beje, nemokamai) profilaktinius tyrimus.

– Neramina ir dalies mūsų šviesiosios visuomenės grupės – pedagogų atsisakymas skiepytis. Ar vertiname, kas bus, kai ateis eilė masinei vakcinacijai?“ – klausė epidemiologė.

Freepik.com nuotr.

Pasak R. Lingienės, be visuomenės susitelkimo laimėti kovą su COVID-19 – tiesiog neįmanoma. „Ką daryti? Gal pagalvokime, kodėl taip susiklostė, paieškokime priežasčių savo pačių elgesyje, siunčiamose žinutėse, pagaliau, įvertinkime, ar elgiamės profesionaliai, nuosekliai ir atsakingai, pripažinkim suklydę, atsisukim į žmones, o ne statistinius vienetus, ką, deja, kažkaip pastaruoju metu beveik pamiršome, kai kalbame apie COVID19... Apie ligą, plintančią tarp žmonių, ne tarp statistinių vienetų. Nes be visuomenės palaikymo tiesiog niekada nelaimėsime. Tad nesvarbu, kokia ta banga bebūtų – trečioji ar devintoji – prašau to, ką pastaruoju metu, deja, retai begirdi žmonės – įpraskim gyventi su virusu dar gana ilgą laiką, nepamirškim saugoti savęs ir šalia esančių. Kontroliuokim jį, neleiskim jam mūsų nugalėti. Tiesiog neužsimirškim. Ir nemenkim vieni kitų“, – socialiniame tinkle rašė epidemiologė.

Be visuomenės palaikymo tiesiog niekada nelaimėsime.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 482 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė dar septyni žmonės. Paskutinių septynių dienų naujų atvejų vidurkis parai dabar yra 484 atvejai. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 833 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 190 257).

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 242,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. sudaro 7,8 proc., o 9,3 proc. asmenų galimai jau turi imunitetą.

„Epidemijos traukimasis sustojo, tai reiškia kad trečia banga prasideda, arba teisingesnė formuluotė būtų, kad trečios bangos rizika dabar yra labai didelė. Rizika yra neapibrėžtumas, tai kokio dydžio trečia banga bus ar jos nebus iš vis, priklauso nuo mūsų visų. Tiek nuo visuomenės, tiek nuo valstybės institucijos darbo“, – feisbuke rašė matematikas.

Tikiuosi, išmokome rudens pamokas ir antrosios bangos scenarijus nepasikartos.

V. Zemlys-Balevičius viliasi, kad šaliai nebereikės grįžti į tokį griežtą karantiną, iš kurio po truputį bandome išeiti. „Tikiuosi, išmokome rudens pamokas ir antrosios bangos scenarijus nepasikartos“, – teigė ekspertas.

Statistikos departamentas norėjo atkreipti dėmesį

„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – taip specialistai rašė Statistikos departamento išplatintame pranešime.

Vėliau Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė BNS teigė, jog įstaiga norėjo atkreipti dėmesį į nerimą keliančią tendenciją dėl augančios teigiamų testų dalies. „Mūsų tikslas buvo atkreipti epidemiologų dėmesį, kurie ir turėtų toliau komentuoti“, – teigė departamento atstovė.

Statistikos departamento teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga. „Šis dėsningumas vyksta jau visą savaitę, tačiau dabar nebekelia abejonių“, – teigiama pranešime.

Nerimą kelia signalai

Tuo tarpu vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sakė, kad apie trečiąją koronaviruso bangą kalbėti dar anksti, tačiau stebimi tam tikri nerimą keliantys signalai. „Situacija yra susijusi su tuo, kad mes matome, jog naujų atvejų skaičiaus kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę. (...) Labiausiai nerimą kelia teigiamų tyrimų procentas, kuris išaugo. Prieš savaitę turėjome 7,1 proc., o dabar turime 7,8 procento“, – teigė ji.

Per praėjusią savaitę gyventojų mobilumas išaugo ir praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį, tai labiausiai ir kelia nerimą.

Anot epidemiologės, nors pastarųjų dviejų savaičių naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų, palyginti su praėjusios savaitės duomenimis, yra mažesnis, tačiau pastarųjų septynių dienų naujų atvejų vidurkis yra panašus į tą, kuris buvo prieš savaitę.

„Apie trečiąją bangą kalbėti yra ankstoka, tačiau (...) tai yra tie signalai, kurie kelia nerimą“, – kalbėjo L. Ašoklienė.

Epidemiologės teigimu, tokia sergamumo situacija susijusi su gyventojų mobilumu, atsiradusiu po karantino sąlygų atlaisvinimo.

„Per praėjusią savaitę gyventojų mobilumas išaugo ir praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį, tai labiausiai ir kelia nerimą. Mobilumo pokyčius mes jau stebime nuo praėjusio pirmadienio – žmonės pradėjo judėti daugiau, praktiškai visomis savaitėmis dienomis mobilumo padidėjimas yra išlikęs“, – sakė ji.