38 metų vyras pranešė, kad tą pačią dieną, apie 9 val. 48 min., Vilniuje iš jo banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 980 eurų.

30-metis vilnietis pranešė, kad apie 10 val. 38 min. Vilniuje iš jo banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 1 tūkst. 720 eurų.

49 metų moteris iš Elektrėnų pranešė, kad apie 11 val. 55 min. iš jos banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 1 tūkst. 150 eurų.

41 metų moteris pranešė, kad apie 13 val. 10 min. Vilniuje iš jos banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 500 eurų.

Dėl visų sukčiavimų policija pradėjo ikiteisminius tyrimus.

Ketvirtadienį, apie 15.15 val., Gargžduose apvogtas senolis.

94-erių gargždiškis įsileido į savo namus nepažįstamą merginą, kuri sugraudino pagyvenusio vyro širdį paprašydama vandens.

Maždaug po ketvirčio valandos jis suprato, kad jo geraširdiškumas jam atsirūgo, vyras pasigedo namuose laikytų 11 tūkst. eurų.

Įtariama, kad mergina pasinaudojo proga prasmukti į vidų ir nesunkiai rado bute tuo metu vieno buvusio senolio santaupas.

Pareigūnai kol kas neturi duomenų, kad vagilė – romų tautybės.

Gargždų atvejį tiriantys pareigūnai aiškinasi, ar kuris artimasis nenoromis negalėjo kam nors atskleisti paslapties, kur namuose laikomos santaupos. Neatmetama tikimybė, kad senolis tapo atsitiktine auka.

Klaipėdos rajono policijos pareigūnams vagystę padės tirti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos pareigūnai.

Vasarą ne vieną panašų nusikaltimą Klaipėdos rajone ir uostamiestyje įvykdė būtent šios tautybės moterys.

Viena jų apsimesdavo medike arba socialine darbuotoja ir įsiprašydavo pas pagyvenusius žmones. Kita nepastebėta įsmukdavo vidun ir, kol pirmoji kalbindavo šeimininką, antroji ieškodavo kituose kambariuose grobio. Paprastai pagyvenę žmonės santaupas laiko tose pačiose vietose – rūbų spintose po skalbiniais maždaug akių lygyje, stalčiukuose ar dėžutėse.

Tai, kad vagilėms pasisekė apvogti visą būrį pagyvenusių žmonių, rodo, kad garbaus amžiaus asmenys yra labai patiklūs ir nesibaimina įsileisti svetimų.

Šios dvi vagilės buvo sučiuptos, todėl kurį laiką panašios vagystės buvo aprimusios. Rudenį panašūs nusikaltimai Klaipėdoje vėl ėmė kartotis, tiesa, aukų buvo vos kelios. Galbūt pareigūnai dar kartą pabendravo su įtariamosiomis, o gal senoliai tapo atsargesni.

Kaip praneša policija, šeštadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris, gimusi 1965 metais, kuri nurodė iš jos buvo išviliota didelė pinigų suma.

Pasak jos, nuo rugpjūčio 16-osios iki rugsėjo 18-osios kredito įmonės atstovai iš jos išviliojo 86 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Moteris per internetinę pažinčių svetainę sausio pabaigoje susipažino su vyru, kuris prisistatė verslininku, po daug Olandijoje praleistų metų neseniai sugrįžusiu į Šiaulius. Savo pažįstamai jis tvirtino Olandijoje tebeturįs medienos verslą, kuriam vadovauti dėl sugriežtinto karantino nusprendęs nuotoliniu būdu būdamas Lietuvoje.

Nuo pažinties pradžios neprabėgus nė porai savaičių, šiaulietės pažįstamas vyras padejavo patekęs į bėdą – taksi automobilyje palikęs rankinę su dokumentais bei bankų mokėjimo kortelėmis, o verslo reikalams staiga prireikė pinigų. Nieko blogo neįtarusi šiaulietė į bėdą patekusiam pažįstamui „kelioms dienoms“ paskolino 10 tūkstančių eurų. Pasiskolintų pinigų vyras negrąžino nei po „poros dienų“, nei po savaitės. Tada moteris kreipėsi į policiją. Nukentėjusiosios pareiškimą gavę pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Tyrėjams pavyko gauti filmuotos medžiagos, kuriame esantis asmuo gali būti susijęs su minėtu sukčiavimu. Ypatingas jo požymis – trūksta dešinės rankos rodomojo piršto dalies. Gyventojus, atpažinusius nuotraukoje esantį vyrą, vyresnioji tyrėja Roberta Stasiukonė prašo paskambinti telefonu (8-700-63714) arba parašyti elektroniniu paštu roberta.stasiukone@policija.lt.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 11.08 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi vyras (gimęs 1970 metais), kuris nurodė, kad nuo vasario 18 iki kovo 22 dienos apgaulės būdu iš bendrovės sąskaitos buvo išvilioti ir į klaidingai nurodytą sąskaitą pervesti 542,5 tūkst. eurų.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip antradienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra, nuteistasis, būdamas naktinio klubo vadovu, pasisavino beveik 76 tūkst. eurų įmonės lėšų.

„Neteisėtai praturtėti vyras sumanė klastodamas dokumentus. Išaiškinta, jog jis suklastojo sutartį, kurios pagrindu iš Ukrainos įmonės tariamai įsigijo garso technikos už beveik 54 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą nuteistasis paėmė iš bendrovės kasos ir taip pasisavino didelės vertės pinigines lėšas“, – rašoma pranešime.

Taip pat nustatyta, kad klaipėdietis klastojo ir kitų įmonių sąskaitas faktūras, pagal kurias jo vadovaujama bendrovė tariamai įsigijo statybinių medžiagų.

Tai vyras padarydavo buhalterijai pranešdamas, kad mokėjimus už tariamas prekes atlikdavo iš savo asmeninių lėšų ir pateikdamas netikrus tai patvirtinančius dokumentus.

„Priimdamas nuosprendį teismas konstatavo, kad nuteistasis direktorius sąmoningai blogai valdydamas įmonę 2013–2016 metais, pasisavindamas įmonei priklausantį didelės vertės piniginį turtą, nulėmė jos bankrotą. Skaičiuojama, kad kreditoriams padaryta žala siekia daugiau nei 120 tūkst. eurų“, – teigia prokuratūra.

Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad vyras anksčiau buvo teistas tris kartus, o vienas iš dabar jo padarytų nusikaltimų yra sunkus, juo sukelta žymi žala.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė, o jį atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak tarnybos, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pareigūnams surinkus duomenų dėl įtariamo stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir didelės žalos valstybei padarymo.

Tyrimo metu FNTT taikė netipines tyrimų metodologijas, atliko slaptus veiksmus, kuriai atskleisti sukčiavimo mechanizmai fiktyviai įsigyjant ir parduodant rapsų aliejų, karbamido trąšas, granules ir kitas prekes.

Taip pat nustatyta, kad siekdami nuslėpti sukčiavimą kaltinamieji daliai įmonių buvo suradę fiktyvius vadovus užsieniečius, kurie apie įmonių veiklą nieko nežinojo ir realiai jokių sandorių nevykdė, ar socialiai pažeidžiamus lietuvius.

Tyrimo duomenimis, trys tarpusavyje pažįstami Vilniaus įmonių vadovai vykdė fiktyvius trąšų pirkimo-pardavimo sandorius, klastojo sąskaitas faktūras ir taip siekė išvengti PVM mokėjimo.

„Vilniečiai naudojo pareigūnams gerai žinomą „dingusio prekeivio“ schemą, kuomet į sandorių grandinę įtraukiamos tariamai tarpininkaujančios bendrovės, kurios neva nutraukia veiklą, nesumokėjusios mokesčių valstybei“, – rašoma FNTT pranešime.

Tarnybos teigimu, 2017-2018 metais vienas iš bendrininkų valdomų įmonių fiktyviai nusipirko trąšų už 0,5 mln. eurų iš realiai veiklos nevykdančių įmonių ir taip galėjo išvengti per 164 tūkst. eurų mokesčių.

Tais pačiais metais du iš verslininkų, manoma, kitoje bendrovėje kūrė dirbtines prekių pardavimo sandorių grandines ir tokiu būdu išvengė per 75 tūkst. eurų PVM.

Stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu šioje byloje yra kaltinami ir du kauniečiai verslininkai.

Teisėsaugos duomenimis, vienas jų 2017-2018 metais suklastojo 71 sąskaitą faktūrą, kuriose įrašė melagingus duomenis – neva jis iš vilniečių kontroliuojamų fiktyvių įmonių įsigijo rapsų aliejaus už daugiau nei 1 mln. eurų.

Pasinaudodamas šia schema verslininkas galėjo išvengti daugiau nei 235 tūkst. eurų PVM.

Antrasis Kaune veikiantis verslininkas byloje kaltinamas pasinaudojęs suklastotais dokumentais, į buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukęs daugiau kaip 235 tūkst. eurų pirkimo PVM, taip sumažinęs į biudžetą įmonei mokėtiną PVM ir išvengęs daugiau nei 168 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Bendra visų kaltinamųjų valstybei padaryta žala siekia beveik 970 tūkst. eurų, civilinį ieškinį byloje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėsauga taip pat areštavo kaltinamiesiems priklausančio turto už beveik 146 tūkst. eurų.

Anot FNTT, šio tyrimo metu įtariamieji taip pat bandė sukelti abejones dėl tyrimo ir kompromituoti tarnybos pareigūnus, pasinaudodami internetine žiniasklaida ir televizija, kuriose ne kartą skelbė subjektyvias ir tikrovės neatitinkančias prielaidas.

Bylą nagrinės Kauno apylinkės teismas.

Anot teismo, 66-erių Radviliškio gyventoja buvo pripažinta kalta dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, moteriai buvo skirta trečdaliu sumažinta bausmė.

Nuteistoji taip pat įpareigota laisvės apribojimo laikotarpiu išdirbti 200 valandų neatlygintino darbo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Bylos duomenimis, būdama Radviliškio rajone veikiančios fermos brigadininke moteris 2017-2018 metais pardavė ūkiui priklausančių kiaulių už daugiau kaip 93 tūkst. eurų ir šiuos pinigus pasisavino.

Teisme moteris paaiškino, kad parduodavo iki reikiamo dydžio negalinčias užaugti kiaules, tačiau jų neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o nurašydavo, kaip mirusias. Nurašymo aktus pasirašydavo ir veterinarijos gydytoja, kuri realaus fakto netikrindavo ir pasitikėdavo nuteistąja.

Parduodama kiaules brigadininkė klastojo apskaitos dokumentus ir gyvulių nurašymo aktus, juos pateikdavo įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiai darbuotojai.

Pasak nuteistosios, ji tikėjosi iš kiaulių pardavimo surinkti 100 tūkst. eurų ir už juos pasistatyti namą.

Ikiteisminio tyrimo metu moters namuose rasta 60 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir nustatyta, kad už likusius ji įsigijo automobilį „Mercedes Benz“, pirko automobiliui padangas, nusipirko sodo namelį, apsitvėrė sodo sklypą, išsikasė šulinį, pasistatė ir įsirengė šiltnamį, ką nors nupirkdavo sūnui ir anūkams.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad moteris jau yra pensinio amžiaus, gyvena iš senatvės pensijos, yra prastos sveikatos bei į tai, kad ji ėmėsi visų priemonių, jog atlygintų padarytą žalą.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje.

„Gera žinia yra ta, kad nemaža dalis jaunesnio amžiaus kaupiančiųjų II pensijų pakopos fonduose turės galimybę sukaupti keliasdešimt tūkstančių eurų. Visgi, nors 30 ar 50 tūkst. eurų siekianti suma iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai, išėjus į pensiją ji bus išskaidyta per keletą dešimtmečių, todėl jos efektas mėnesio pajamoms gali būti ne toks reikšmingas (...)“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

„Swedbank“ užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje 25 proc. respondentų nurodė, kad pensijai papildomai norėtų sukaupti 26-50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Tuo metu 21 proc. teigė, kad juos tenkintų mažesnė, 10-25 tūkst. eurų suma. 19 proc. respondentų įvardijo didesnę, 51-100 tūkst. eurų siekiančią sumą.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip 100 tūkst. eurų pensijų fonde norėtų sukaupti 9 proc. gyventojų. Dažniau šį atsakymą įvardijo didesnes pajamas gaunantys respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Visgi, kaip pastebi T. Gudaitis, iki pensijos sukaupti 100 tūkst. eurų sumą nuosekliai kaupiant bent kelis dešimtmečius turėtų būti įgyvendinamas tikslas nemažai daliai šalies gyventojų.

„Remiantis „Sodros“ pateikiama būsimos pensijos skaičiuokle, 30 metų šalies gyventojas, kuris gauna vidutinį 900 eurų atlyginimą atskaičius mokesčius ir II pensijų pakopoje kaupia pagal formulę 3+1,5 proc., iki savo senatvės turėtų sukaupti apie 130 tūkst. eurų lėšų. Šios lėšos išėjus į pensiją užtikrintų apie 500 eurų siekiantį priedą prie valstybinės pensijos“, – komentuoja T. Gudaitis.

Kaip pranešė Policijos departamentas, krovininį automobilį vairavęs 1971 metais gimęs vyras buvo sustabdytas apie šeštą ryto kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai.

Vairuotojui nustatytas vidutinis 1,87 promilės girtumas, kyšį jis pasiūlė siekdamas išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Pareigūnai vyrą sulaikė ir uždarė į areštinę.

Dėl papirkimo ir vairavimo išgėrus pradėtas ikiteisminis tyrimas.