Prasidėjo užsakymai

Pasak UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, ankstesniais metais vasaromis jų bendrovė sulaukdavo tiek užsakymų, jog vos spėdavo vykdyti užsakomuosius reisus. Daugiausia buvo keliaujama po Lietuvą, vykstama į Latviją, Estiją, kiek rečiau į tolimesnes šalis pietų Europoje ar Skandinaviją.

„Mūsų bendrovė nuosekliai investuoja į komfortiškus turistinės klasės autobusus, tad tiek vietinėms, tiek ilgesnėms kelionėms klientų netrūko. Koronaviruso pandemija buvo sustabdžiusi keleivių judėjimą, tačiau paskutiniu metu pastebimas rinkos atsigavimas“, – sakė V. Ramanauskas.

Vadovo teigimu, po dvejų metų pauzės šis pavasaris jau kitoks. Sulaukiama mokyklų prašymų pavėžėti mokinius į ekskursijas į Vilnių, Kauną, Palangą. Į uostamiestį grįžę kruiziniai laivai bei jais atvykę turistai irgi buvo vieni pirmųjų šio sezono klientų.

Svarbi ne tik patikima technika

Ieškodami autobuso tolimesnei kelionei dauguma pokalbį pradeda nuo nuomos kainos. Bet specialistai pataria, jog norint nesusigadinti kelionės derėtų dėmesį atkreipti į autobuso komforto klasę: tarpus tarp sėdynių, mobiliųjų prietaisų įkrovimo lizdus, pasidomėti, ar veikia šildymo įranga, kondicionierius, kavos virimo aparatas, tualetas ir, žinoma, pasirinkti profesionalius ir patyrusius vairuotojus.

Nuo techninių gedimų kelionėje niekas nėra apsaugotas – net ir nauja technika gali pavesti. Bet savo klientais besirūpinančios įmonės turi susitarimus su transporto partneriais, draudimo bendrovėmis, kurios bet kurioje Europos šalyje suteikia pagalbą keleiviams ir pristato autobusą, kad būtų galima tęsti kelionę.

„Klaipėdos autobusų parkas“ taip pat dirba su vienu patikimiausių draudimo partnerių užsakomųjų reisų aptarnavimui Europoje.

„Nesame vienadienė firma, todėl stengiamės patenkinti visų klientų lūkesčius. Galime pasiūlyti nuo 19 iki 55 vietų autobusus komfortiškai kelionei. Ir tuo pačiu esame pasirašę susitarimus su partneriais, draudimo bendrovėmis, jog bet kokie techniniai nesklandumai nepridarytų nemalonumų mūsų klientams“, – sakė V. Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius. 

Pasak „Kautros“ bendrovės pranešimo, kiekvienais metais užsienio turistus veždavę milijonus kilometrų Baltijos ir Skandinavijos šalyse šiemet vežėjai, prasidėjus karantinui, nepristabdė darbų, o visiškai sustojo.

„Galima sakyti, kad nuo kovo mėnesio mums tarsi buvo įjungtas rankinis stabdis, taip jis neatleidžiamas iki šiol. Turistiniai autobusai visiškai sustojo vienu metu su apribojimais judėti tarp šalių ir šalių viduje. Dabar po truputį judesio atsiranda – ateina vasara, šiek tiek padidės vietinis turizmas, prasideda kelionės tarp Baltijos šalių. Bet viskas vyksta kol kas vangiai ir atsargiai.

Turime apie 70 turistinių autobusų, kurie šiuo metu yra be darbo. Įprastais metais tokiu metu jau nebūna laisvų autobusų, netgi būdavo jaučiamas jų trūkumas. Šiek tiek situaciją gelbėja vietinis turizmas. Taip pat prasideda sporto komandų pasiruošimas čempionatams, vežame kareivius NATO pratyboms. Liepą vyks vyrų krepšinio rinktinės stovykla, kuri be transporto neapsieina. Situacija nelengva, bet bandome pozityviai žiūrėti į priekį“, – sakė „Kautros“ bendrovės autobusų nuomos vadovas Karolis Kairaitis.

Vežėjai tikisi, kad nuo vasaros pabaigos jau turėtų atsigauti turizmo rinka Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.

„Palaikome ryšį su kelionių agentūromis. Kai kurios jų tikisi bent kažkokio didesnio judėjimo Baltijos valstybėse nuo rugpjūčio, o Skandinavijoje – anksčiausiai nuo rugsėjo. Kitais metais turistų grupių bus, bet didelis klausimas, kokios ateityje bus konkurencinės sąlygos“, – minėjo K. Kairaitis.

„Kautros“ atstovo teigimu, karantinas sustabdė ir vežėjų autobusų parko atnaujinimo planus. Įmonė planavo įsigyti 15 naujų 50 vietų turistinių autobusų, kurie vienaip ar kitaip būtų naudojami ir turizmo dalyje. Įsigijimo procesas pristabdytas, tačiau nėra nutrauktas. Tad atsigaunančią turizmo rinką optimistiškai ruošiamasi pasitikti naujais autobusais.

„Siūlau palaukti ir kol kas neplanuoti turistinių kelionių vasarai, nes Europa vis dar kenčia nuo koronaviruso pandemijos. Šiuo metu niekas negali suteikti patikimų prognozių liepos ir rugpjūčio mėnesiams. Mums teks išmokti gyventi su šiuo virusu dar daug mėnesių, galbūt iki kitų metų“, – sakė ji.

U. von der Leyen skeptiškai įvertino Vokietijos vyriausybės nutarimą, kad dėl COVID-19 epidemijos atšauktas turistines keliones kelionių agentūros kompensuos tik išduodamos kuponus būsimoms kelionėms.

„Visoje Europoje žmones turi teisėtą pasirinkimo laisvę, gauti kompensaciją pinigais arba kuponais. Tuo metu reikia  pademonstruoti solidarumą: jeigu jūsų finansinė padėtis yra stabili, neverta reikalauti pinigų. Geriau panaudoti kuponus, kad padėtume turistinėms kompanijoms lengviau pergyventi šį sunkų laikotarpį“, – kalbėjo EK vadovė.

Tuo metu interneto svetainėje „SchengenVisaInfo“ rašoma, kad kai kurios ES valstybės jau svarsto galimybę švelninti karantino priemones, įvestas dėl COVID-19 infekcijos, nors kitos baiminasi antros pandemijos bangos ir lieka užsidariusios.

Neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pasiūlė laikyti Europos Sąjungą izoliuotą ilgiausiai iki rugsėjo. Prancūzija savo sienas yra uždariusi nuo kovo 17 dienos ir dabar atsiranda ženklų, kad epidemijos banga šalyje slūgsta.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pasiūlė šalies piliečiams iki rugsėjo atidėti keliones į Ispaniją. Tuo metu Ispanija jau švelnina izoliavimo priemones, nes naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius kasdien mažėja. Daugelis ispanų jau sugrįžo į darbą.

Austrija planuoja atidaryti parduotuves, prekybos centrus, kirpyklas ir didžiąsias parduotuves jau nuo gegužės 1 dienos. Tačiau planai gali pasikeisti, jeigu susirgimo COVID-19 atvejų padaugės. Vokietija neketina įvesti jokių papildomų suvaržymo priemonių prie dabar galiojančių.

Šveicarija taip pat siekia palaipsniui nuo balandžio pabaigos švelninti suvaržymo priemones.

Airija paskelbė, kad artimiausiomis savaitėmis gali sušvelninti reikalavimą laikytis karantino namuose ir leisti pradėti dirbti kai kurioms parduotuvėms.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė visoms Šengeno erdvei priklausančioms ES narėms ir asocijuotosioms valstybėms laikyti uždarytas išorines sienas iki gegužės 15 dienos.

„Mums šis projektas yra labai svarbus, ypač dabar, kai Sakartvelo turizmo sektorius susidūrė su rimtu iššūkiu. Labai svarbu sulaukti daugiau turistų iš tokių valstybių kaip JAV, Kanada, Naujoji Zelandija ir kitų, kurie mūsų šalį aplankytų „National Geographic“ paskatinti. Mes juos maloniai priimsime“, – po susitikimo su į Tbilisį atvykusiais „MIR Corporation“ atstovais sakė Natija Turnava.

Jos žodžiais, JAV Sietlo mieste įsikūręs tarptautinio turizmo organizatorius ketina siūlyti specialius turistinius kelialapius į Sakartvelą.

„Didindami dėmesį Gruzijai, kartu su „National Geographic“ pradedame turistinių kelionių į šią šalį populiarinimo programą, kuri pirmiausia bus nukreipta į klientus Jungtinėse Valstijose. Stengsimės pritraukti kuo daugiau turistų į Gruziją“, – žurnalistams sakė „MIR Corporation“ vienas įkūrėjų ir vadovas Douglas Grimes (Daglas Greimsas).

Skelbiama, jog šio projekto tikslas – sumažinti Sakartvelo turizmo sektoriaus nuostolius, kurie tikėtini po Kremliaus sprendimo nuo liepos 8-osios uždrausti Rusijos oro bendrovėms skraidyti į Gruziją, o Gruzijos avialinijoms – rengti skrydžius į Rusiją.

Rusijos ir Sakartvelo diplomatiniai santykiai vėl pašlijo dėl birželio 20-ąją Tbilisį apėmusios protestų bangos, išprovokuotos vieno Rusijos Valstybės Dūmos deputato kreipimosi į Sakartvelo parlamentą iš pirmininko tribūnos.

Pasak abiejų šalių valdžios atstovų, jei įsigaliotų bevizis režimas ar simboliškas įvažiavimo mokestis, ne tik baltarusiai, bet ir lietuviai plūstelėtų susipažinti su LDK istoriniu paveldu.

Už 40 km nuo Lietuvos sienos yra buvęs svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV–XVI a. amatų ir prekybos centras Lyda. Čia atstatyta dar kunigaikščio Gedimino statyta pilis. Dabar Lyda – pramonės regionas. Čia išplėtota žemės ūkio mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, stiklo pramonė, yra geležinkelio riedmenų remonto įmonių. Prie Lydos kasamos durpės, verslą plėtoja ir Lietuvos bendrovės.

Kur akis paganyti Baltarusijoje ras kiekvienas, nes čia gausu LDK paveldo objektų. Kol kas daugiau baltarusių atvyksta į Lietuvą, nei lietuvių į kaimyninę šalį.            

„Labai išvadų didelių daryti negalime, bet tendencijos jau spėjamos šių metų ir jos labai džiugina, nes situacija Rusijoje stabilizavosi, Baltarusija dabar pirmoje vietoje“, – sako Turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.

„Baltarusija norėtų pasiūlyti savo sanatorijas, kuriose kaina atitinka kokybę, taip pat vandens turizmą. Jau šiuo metu galioja bevizis režimas vykstantiems į Belovežo girią trims dienoms. Mėginame tą patį padaryti ir Augustavo kanale. Viliamės tai paskatins turizmą į Baltarusiją“, – tikisi Baltarusijos sporto ir turizmo ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalja Jelisejeva.

Kartu pripažįstama, kad didžiausias dvišalio turizmo kliuvinys – vizos ir informacijos trūkumas, nors baltarusiai, nepaisydami brangių vizų, plūsta į Lietuvą apsipirkti. Pernai iš Baltarusijos atvyko 1 mln. 300 tūkst., o iš Lietuvos į Baltarusiją keliavo pusė milijono žmonių.

„Galbūt kliūtis yra kaina – 60 eurų kainuoja lietuviškos, 25 eurus baltarusiškos vizos. Dabar atsidarė jau daugiau vizų centrų, tai iš tikro vizą nėra sunku gauti. Galbūt stabdo žmones eilės pasienyje, kai reikia palaukti keletą valandų. Tai nelabai malonus procesas tiems, kurie vyksta vienam savaitgaliui“, – sako Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius.

„Pirmiausia reikia supaprastinti vizų režimą, tai, aišku, diplomatų darbas, o antras klausimas – reikia padaryti mūsų šalį patrauklią turistams iš Lietuvos ir Lenkijos. Dėl to mes šiandien įgyvendiname nemažai projektų, Gardino sritis – unikali teritorija, turinti turtingą kultūros paveldą“, – tikina Baltarusijos Gardino srities gubernatorius Vladimiras Kravcovas.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje, turizmą galėtų paskatinti vadinamasis 50 km koridorius, kai abiejų šalių piliečiai iki 50 km galėtų keliauti be vizų, įsigiję vos 20 eurų kainuojančią ir penkerius metus galiojančią kelionių kortelę. Tačiau biurokratiniai formalumai įstrigę Baltarusijoje, kuri, diplomatų teigimu, bijo dar gausesnių savo tautiečių kelionių į Lietuvą.