Pirminiais duomenimis, užsienietis į Šengeno erdvę pateko neteisėtu būdu.

Ketvirtadienio vakarą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai tikrino į Stambulą išskrendančių keleivių dokumentus.

Pasienio kontrolės metu pasieniečiams įtarimų sukėlė Šengeno viza, įklijuota 22-ejų Turkijos piliečio pateiktame pase. Dokumentas buvo ištirtas nuodugniau ir nustatyta, kad viza – suklastota. Ji atspausdinta ne ant originalaus blanko, rašaliniu spausdintuvu, nėra iškiliosios spaudos, panaudota neoriginali holograma.

Detaliai tikrinant dokumentą, VSAT pareigūnams kilo įtarimas ir dėl dokumente esančio Šengeno erdvės sienos kirtimo spaudo. Jis neatitinka nustatyto pavyzdžio, spaude panaudotas tik juodos spalvos rašalas.

Pasak VSAT, vyras prisipažino, kad į vieną iš Šengeno erdvei priklausančių šalių jis pateko neteisėtai.

Turkijos pilietis laikinai uždarytas į Vilniaus pasienio rinktinės laikino sulaikymo patalpas.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų

Į Vytauto gatvėje įsikūrusią maitinimo įstaigą atėjęs neblaivus vyras sugriebė ten dirbusį Turkijos pilietį ir klientų akivaizdoje pradėjo jį smaugti.

Kaip BNS pirmadienį sakė Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Įtariamasis sulaikytas.

Du šuniukus norėjusi įsigyti amerikietė sumokėjo F. P. 4 986 Eur, tačiau šuniukų, kaip buvo žadėta, į tarptautinį Dž. Kenedžio oro uostą jis nenuskraidino ir pinigų nukentėjusiajai negrąžino.

Teismas subendrino šiuo nuosprendžiu F. P. paskirtą bausmę su 2013 m. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 1 m. 3 mėn. 7 d. laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turės atlikti pataisos namuose.

„Kaltinamasis F. P. 2014 m. gruodžio 12 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, o 2015 m. rugpjūtį vėl internete paskelbė apie tariamai parduodamus šuniukus. Už analogiškus nusikaltimus jis teisiamas trečią kartą, vadinasi, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę“, - pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėja Tatjana Butkienė.

Byloje buvo nustayta, kad 54 m. F. P. 2015 m. rugsėjo pabaigoje socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadino save vartotoju „Tom Palivan“ ir grupėje „Chinese Sharpei Puppies for sale“ paskelbė melagingą informaciją apie parduodamus retos šarpėjų veislės šuniukus. Du šuniukus iš jo norėjusi įsigyti JAV pilietė į F. P. „Šiaulių banko“ sąskaitą per du kartus po 2 850 JAV dolerių pervedė jam sutartą pinigų sumą – 4 986 Eur. Buvo sutarta, kad per mėnesį F. P. pasirūpins šuniukų nugabenimu į Niujorko Dž. Kenedžio oro uostą. Tačiau jis to nepadarė: moteris negavo nei šuniukų, nei pinigų. Po kelių mėnesių ji kreipėsi į JAV ambasadą Lietuvoje dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo.

Ši byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant kaltinamajam F. P., kadangi jis, nors ir buvo pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos, pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę ir išvyko gyventi į Turkijos Respubliką. Apie teisiamojo posėdžio datą, laiką ir vietą F. P. buvo informuotas elektroniniu paštu, tačiau jis į posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė.

Teismui perduotoje bylos medžiagoje F. P. išdėstė, kad Lietuvoje interneto skelbimuose jis ieškodavo šuniukų, o po to juos bandydavo perparduoti užsieniečiams. Jo aiškinimu, šuniukų JAV pilietei nepavyko nugabenti dėl to, jog moteris sužinojo, kad jis kalėjo už šuniukų pardavinėjimą. Todėl jis ir nusprendė viską nutraukti, o pinigus moteriai grąžino dalimis ir tik tada, kai jį išsikvietė policija.

Teismas kaltinamjo F. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus F. P. bus suimtas, nes bylos nagrinėjimo metu jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

F. P. nukentėjusiajai turės atlyginti jai teisme atstovavusio advokato išlaidas - 802 Eur.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Bado pirštais ir laiko teroristu

Šiuo metu uostamiestyje gyvenantis ir viename universitete išsilavinimo siekiantis turkas kratėsi viešumo ir pageidavo išlikti anonimas.

Pašnekovo žodžiais, per pusantrų metų, praleistų Klaipėdoje, jam teko patirti itin nemalonių išgyvenimų. Net visai nepažįstamų žmonių užgauliojimus.

Pastarieji esą dar sustiprėjo prasidėjus didžiajam pabėgėlių krizės bumui.

"Tai, kad bobulytės autobusuose į mane bado pirštais, o "išradingumo" nestokojantys paaugliai numeta kokį nors sąmojį apie bombas ir teroristus, seniai nebestebina. Šiaip jau esu kantrus, taktiškas žmogus, nemėgstu konfliktų ar aiškinti kitiems, ką jie turi galvoti. Tačiau pastarieji įvykiai išvedė iš pusiausvyros, net privertė susimąstyti, ar turėčiau mesti mokslus ir grįžti namo", – apmaudavo pašnekovas.

Jaunuolis įsitikinęs, kad vėlyvą šeštadienio vakarą apsaugos darbuotojų buvo diskriminuojamas būtent dėl savo tautybės.

"Be abejonės, atrodau kitaip nei lietuviai – tamsesnės odos, rudų akių, juodais it anglis plaukais, taip pat esu gana uždaras, man sunku užmegzti naujas pažintis. Tačiau tai nėra priežastis neįleisti manęs ten, kur priimami net sunkiai ant kojų pastovintys žmonės", – stebėjosi turkas.

Palaikė čečėnu

Lietuviškai nekalbantis turkas per vieną vakarą bandė patekti į tris uostamiestyje esančias pasilinksminimo vietas – barą ir du muzikinius klubus.

Nė į vieną jų įkelti kojos studentui nepavyko, o galiausiai net sulaukė priekaišto dėl savo išvaizdos.

"Su manimi tą vakarą buvę draugai, tarp kurių – keli amerikiečiai ir du lietuviai, tiesiog nustėro. Jiems apsaugininkas atidarė duris, o mane lyg kokį nusikaltėlį pasistūmėjo į šalį. Kai pradėjau anglų kalba klausinėti, kas negerai, nieko neatsakė. Kaip vėliau sužinojau, augalotas vyras mano bičiuliams trumpai drūtai išrėžė, kad "čečėnų viduje nebus, nes problemų nereikia", – nemalonų incidentą atsiminė jaunuolis.

Pašnekovas tikino, kad buvo visiškai blaivus, nes vartoti alkoholį neleidžia įsitikinimai.

Tuo metu kiti su juo buvę vaikinai – lengvai išgėrę.

"Labai nemaloni patirtis, pasijutau apgailėtinai. Juk vakaras buvo sugadintas ne tik man, bet ir mano bendrakursiams. Ateityje vargu ar sutikčiau dar kartą rodytis toje vietoje", – apmaudą liejo jaunas vyras.

Jo žodžiais, studijų aplinka, kurioje mokosi, yra puiki, tačiau tai, kas vyksta už universiteto ribų, rimtai motyvuoja bėgti iš Lietuvos.

Neįleido ir neįgaliojo

Panašius skundus, susijusius su diskriminacija, Lietuvoje nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vyriausioji šios tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė teigė, kad studento iš Turkijos situacijoje išties yra diskriminacijos apraiškų.

"Tirtume tokį skundą, jei žmogus į mus kreiptųsi. Kalbant konkrečiai apie naktinius klubus, prieš keletą metų esame gavę pranešimą iš neįgalaus asmens, sėdinčio vežimėlyje. Jį taip pat buvo atsisakyta įleisti į vidų. Patvirtinome pažeidimą ir to klubo savininkei skyrėme įspėjimą. Tiesa, odos spalva, tautybė, rasė nėra dominuojančios diskriminacijos formos Lietuvoje. Kai bendraujame su savo kolegomis iš lygybės institucijų kitose šalyse, matyti, kad jie kur kas dažniau su tuo susiduria", – komentavo M.Jurkutė.

Esą skundų iš užsieniečių tarnyba gauna, tačiau ne tiek daug, kad atspindėtų visos šalies situaciją. Be to, tai – sunku įrodyti.

Skyrė tūkstantinę baudą

"Vis dėlto skundų statistika neatspindi visuomenės realijų. Mes girdime ir matome, kad problemų yra daug, tačiau žmonės bijo į mus kreiptis ar bando išspręsti viską savo jėgomis. Ypač regionų gyventojai", – pridūrė vyriausioji specialistė M.Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolierius už asmens diskriminavimą, priklausomai nuo pažeidimo, gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 579 eurų.

Taikant nuobaudą pakartotinai, bauda dvigubėja.

Tačiau, pašnekovės žodžiais, piniginės baudos nėra efektyvios, siekiant sumažinti pažeidimų skaičių.

"Jeigu verslininkas daug uždirba, ši suma jam tikrai nėra didelė. Todėl kontrolieriai dažniau apsiriboja įspėjimu arba rekomendacija, nes tai – paveikesnė priemonė. Ypač jei žmogus pripažįsta savo kaltę. Tiesa, esame skyrę tūkstančio litų baudą už moteris diskriminuojančią ir žeidžiančią reklamą, kai vykstant tyrimui nebuvo geranoriško bendradarbiavimo", – atsiminė pašnekovė.

Ketvirtadienio vakarą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasieniečiai tikrino iš Lietuvos į Baltarusiją vykusio 42-ejų Turkijos piliečio ir jo vairuoto vilkiko „Mercedes Benz Actros“ dokumentus. 2010 m. pagaminta transporto priemonė buvo pažymėta Turkijos valstybiniais registracijos numeriais.

Patikros metu VSAT pareigūnams įtarimų sukėlė vairuotojo pateikti automobilio dokumentai. Transporto priemonės registracijos liudijime buvo aiškiai matyti automobilio registracijos serijos numerio pakeitimai.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Po apklausos turkas paleistas. Vilkikas saugomas Vilniaus rinktinėje.