-
NSGK vadovas grasina apkalta opozicijos atstovams 8
Opozicijos atstovai šias iniciatyvas vadina politine medžiokle.
Seimo NSGK praėjusią savaitę turėjo patvirtinti tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės išvadas, tačiau to padaryti nepavyko, nes valdantieji ir opozicija parengė savo išvadų projektus.
Valdančiųjų variante opozicijos atstovai įvardijami kaip galimai kėlę riziką nacionaliniam saugumui, „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo“ I. Rozovos klausimu.
Oponuojančios pusės komitete šiame turi po lygiai atstovų – balsuojant valdantieji gali priimti sprendimus lėmus pirmininko balsui, bet opozicijai užtenka balsų sugriauti kvorumą.
Laiku nepatvirtinus išvadų, valdantieji ketina iš naujo pavesti komitetui atlikti šį tyrimą, tikėdamiesi pakeisti komiteto sudėtį ir įgyti balsų persvarą.
Pirmadienį išplatintame pranešime D. Gaižauskas kalba apie „iš NSGK nutekintą įslaptintą informaciją ir galimai pažeidžiant Pranešėjo apsaugos įstatymą atskleistą pranešėjo anonimiškumą“.
„Mano principingi veiksmai, reaguojant į šias aplinkybes ir informuojant tiek Valstybės saugumo departamentą, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybą, tiek Generalinę prokuratūrą, tiesiog sukėlė pykčio priepuolius kai kuriems opozicijos atstovams. Jei paaiškėtų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tam tikriems Seimo nariams gali grėsti net ir apkaltos procesai“, – sakoma D. Gaižausko pranešime.
Jei paaiškėtų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tam tikriems Seimo nariams gali grėsti net ir apkaltos procesai.
„Nepatinka TS-LKD pirmininkui G. Landsbergiui ir mano keliamos abejonės, ar pastarasis ir jo kolega L. Kasčiūnas, pildydami prašymus dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nurodė visas svarbias aplinkybes, faktus ir ryšius, kad pastarieji buvo apklausinėjami korupcinėje byloje dėl ryšių su kaltinamaisiais ir tam tikrų prašymų vykdymu“, – komiteto vadovas tvirtina pranešime.
„Jeigu paaiškėtų, kad pastarieji nuslėpė minėtas aplinkybes ir dėl to negali dirbti su valstybės paslaptimis, tai G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas ne tik turėtų būti pašalinti iš NSGK, bet pastariesiems grėstų M. Basčio likimas, apkalta“, – teigia D. Gaižauskas.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad komiteto pirmininko veiksmai yra „opozicijos narių politinė medžioklė, elementari, grubi, be skrupulų, naudojantis tuo, kad turi daugumą“.
„Iš esmės visas I. Rozovos tyrimas buvo tapęs priedanga susidoroti su mumis. Mes pasirengę šitam procesui, mes jį prognozavome, tai nieko naujo. Einame į priekį, kelsime klausimus, susijusius su pirmininko nekompetencija, negebėjimu vadovauti komiteto posėdžiui, su jo nuodėmėmis, kurios pakirto pasitikėjimą juo kaip asmeniu“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Mes tai priimame kaip politinės kovos elementą, žiūrime kaip į norą susidoroti su mumis kaip su kitaminčiais žmonėmis, bet mes jau visko matę, išgyvensime ir šitai“, – teigė konservatorius.
Septynis mėnesius jis skleidė melagienas ir persekiojo oponentus, kaltino ir grasino be jokio tyrimo.
D. Gaižauskas opozicijos atstovus kaltina nutekinus pranešėjo medžiagą, kad Valstybės saugumo departamente galbūt neteisėtai rinkti duomenys apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos bei diplomato Vygaudo Ušacko aplinką.
Buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas komentuodamas situaciją sako, kad komitetas „praranda orientyrus ir buvusią reputaciją“, o pirmininkas nesusitvarko su savo pareigomis.
„Septynis mėnesius jis skleidė melagienas ir persekiojo oponentus, kaltino ir grasino be jokio tyrimo. Buvau viešai kaltinamas, kad slėpiau informaciją apie I. Rozovą nuo NSGK narių, laikiau stalčiuje, nesiėmiau veiksmų. Tyrimas šį daug kartų skleistą melą paneigė – paaiškėjo, kad informaciją, kuri buvo pateikta Seimo pirmininkui jau po keturių dienų, buvo pateikta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Su ja susipažino visi, kas norėjo“, – BNS sakė V. Bakas.
Anot NSGK nario, „praėjusią savaitę tapo akivaizdu, kad D. Gaižauskui nepavyko įvykdyti Seimo užduoties – pasibaigus terminui išvada taip ir nebuvo pateikta Seimui“.
„Visi D. Gaižausko kaltinimai subliuško. Mano manymu, komiteto pirmininkas negeba suprasti problemų, su kuriomis šiandien susiduria visuomenė ir skirti nagrinėjamų klausimų svorio“, – reziumavo Seimo mažumos atstovas.
-
G. Landsbergis apie Konstitucijos pataisą: galimos provokacijos 9
Anot jo, toliau svarstant pataisą gali būti provokacijų – „tvarkiečiai“ bandys pataisą papildyti, kad apkaltos būdu nušalintam asmeniui būtų leidžiama kandidatuoti ir į prezidentus.
„Reikia prisiminti, kad penktą kartą grįžta šis klausimas į Seimą. Paskutinius keturis kartus jis žlugdavo būtent dėl „tvarkiečių“ įvestų pataisų. Tiesiog visuomet būdavo taip, kad yra pateikiama Konstitucijos pataisa, tokia pati kaip dabar, o svarstant ją yra papildoma, kad būtų leidžiama kandidatuoti ir į prezidentus. Tada prezidento kandidatavimui paramos neatsiranda ir tuomet paramos neatsiranda visam projektui. Tai reikia labai atvirai pasakyti, kad tokia provokacija galima ir dabar. Nors vakar laidoje Ramūnas Karbauskis užtikrino, kad jie tikrai nepalaikys papildomos pataisos, jeigu tokia atsirastų ir balsuotų vieningai. Jeigu jis neatsitrauks nuo savo žodžio, tuomet Konstituciją pataisyti galima“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Tai reikia labai atvirai pasakyti, kad tokia provokacija galima ir dabar.
Skirtingai nei kai kurie „valstiečių“ atstovai, jis nepalaikytų Konstitucijos pataisos, jei per apkaltą pašalintiems asmenims būtų galimybė po 10 metų grįžti ne tik į parlamentą, bet ir kandidatuoti į prezidento postą.
„Pirmiausia Konstitucija keičiama konsensusu. Reiškia, turi būti platus sutarimas, tam ir yra numatyti apribojimai Konstitucijos keitimui, kad nebūtų kaitaliojama pagal Agnę Širinskienę ar pagal kokį kitą vieną Seimo narį. Jiems (valdantiesiems. – ELTA) yra neįprasta ieškoti susitarimo, aš suprantu, tai yra sunkus procesas, bet, deja, privalomas“, – teigė jis.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą. Pristatinėdamas Konstitucijos pataisą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad pakeitimu siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą.
Už įstatymo pataisą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 5.
Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.
Pagal projektą, toks asmuo negali būti renkamas Respublikos prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Į nepatogius klausimus turės atsakyti ir valdantieji
Istorija dėl įtarimų, mestų valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narei Irinai Rozovai, tik prasideda, sako G. Landsbergis. Kartu, pabrėžia parlamentaras, prasidėjus tyrimui dėl I. Rozovos į nepatogius klausimus turės atsakyti ir valdantieji.
Seimui antradienį įjungus „žalią šviesą“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimui dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, G. Landsbergis sako, kad pats tyrimas greičiausiai bus kova tarp dviejų flangų.
„Greičiausiai tai bus kova tarp dviejų flangų: vienas flangas mėgins išsiaiškinti, ar Rusijos įtaka yra (...) politinėms partijoms ir partijų koalicijoms, kita dalis žmonių bandys išsiaiškinti,ar Viktoras Pranckietis iš tikrųjų yra toks velnias, kaip apie jį pasakoja“, – žurnalistams Seime sakė konservatorių pirmininkas.
Bandys išsiaiškinti,ar Viktoras Pranckietis iš tikrųjų yra toks velnias, kaip apie jį pasakoja.
G. Landsbergio teigimu, prasidėjus NSGK tyrimui jis dės pastangas, kad viskas neišvirstų į politinių sąskaitų suvedinėjimą bei, kad būtų atsakyta į visus keliamus, ypač su valdančiaisiais susijusius, klausimus. Kad gali būti kai kurių klausimų vengiama, pabrėžė G. Landsbergis, yra tikėtina.
„Mes turime užduoti klausimą apie poną Tomaševskį, jis yra vienas iš koalicinę sutartį pasirašiusių žmonių. Akivaizdu, kad tai gali būti nesmagu. (...) Mano žiniomis, valstybės vadovai galėjo žinoti šią (nedeklaruotų I. Rozovos ryšių su Rusijos pareigūnais. – ELTA) informaciją, taip kad klausimas jiems – kaip jie sudarinėjo tokią koaliciją“, – klausė G. Landsbergis.
Antradienį už nutarimą dėl parlamentinio tyrimo balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 12 – susilaikė.
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
Seimas pavedė NSGK atsakyti į 5 klausimus.
Nutarime NSGK įpareigotas nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
NSGK turės išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Seimui pritarus, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
NSGK turės taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – klausiama nutarime.
-
E. Gentvilas apie G. Nausėdos pasiūlymus: tai riebios valdžios tukinimas 7
G. Nausėdos pasiūlymai nėra visiškai priimtini
Vis dėlto prezidento komandos jis teigia negalįs dėl to kritikuoti, nes, pasak liberalų lyderio, praėjo dar per mažai laiko nuo G. Nausėdos darbo prezidentu pradžios.
Seimo liberalų frakcija, susitikusi su G. Nausėdos patarėjais, gavo planuojamus teikti Seimui pasiūlymus, sako E. Gentvilas.
Pats lengviausias būdas yra padidinti mokesčius arba įvesti naujus ir sakyti, kad sukūrėme gerovės valstybę. Atleiskite, bet tai yra ir taip riebios valdžios tolesnis tukinimas. Tai yra galios didinimas.
„Pateikė savo siūlymus, kuriuos teiks Seimo rudens plenarinei sesijai. Kai kur tai yra projektai, kai kur yra dar tik pavadinimai, ir nupasakojo, kaip jie įsivaizduoja. Tai yra fragmentiški kol kas pasiūlymai. (...) Jie nėra kol kas dar sistemizuoti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad pasiūlymų paketo turinys jam, kaip liberalui, nėra visiškai priimtinas. Reikia naudoti rezervus, pabrėžia E. Gentvilas.
„Prezidento pasiūlytas paketėlis didina biudžeto pajamas 100 mln. eurų. Gal rimčiau kovokime su valdininkijos mažinimu, šešėline ekonomika arba skatinkime ekonomikos augimą, investicijų pritraukimą – čia yra gerokai didesni rezervai negu tai, ką siūlo. Man visada norisi išnaudoti esamus rezervus“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Mokesčių didinimas, pasak jo, yra valdžios įtakos didinimas.
„Pats lengviausias būdas yra padidinti mokesčius arba įvesti naujus ir sakyti, kad sukūrėme gerovės valstybę. Atleiskite, bet tai yra ir taip riebios valdžios tolesnis tukinimas. Tai yra galios didinimas. Turi dar didesnį kapšą pinigų, įgyja dar didesnę galią ir valdžią. (...) Mano manymu, reikia mažinti pačią valdžią ir jos įtakas. Tuo aš, kaip liberalas, ir skiriuosi nuo daugelio kitų“, – teigė E. Gentvilas.
Kartu jis pabrėžė, kad nesiekia kritikuoti prezidento komandos dėl pateiktų pasiūlymų, nes, pasak liberalo, G. Nausėda dar per trumpai eina prezidento pareigas.
„Negaliu paimti ir sukritikuoti. Tai pradžia, galų gale 100 dienų dar nepraėjo nuo inauguracijos, priesaikos. Jokio kriticizmo nėra, o tiesiog noras žvelgti toliau ir sistemiškiau“, – pridūrė E. Gentvilas.
Į gerovės valstybės kūrimą reikėtų žvelgti plačiau
Į gerovės valstybės kūrimą reikėtų žvelgti plačiau, sako Seimo liberalai, susitikę su Prezidentūros atstovais ir susipažinę su prezidento Gitano Nausėdos mokestiniais siūlymais. Jų nuomone, vien didinant mokesčius ir jų perskirstymą, bet neplečiant pačios mokesčių bazės ir neužtikrinant efektyvaus jų surinkimo, vargiai padėsime tvirtus pamatus gerovės valstybės kūrimui.
„Gerbiame ir palaikome prezidento iniciatyvą konkrečiais pasiūlymais atskleisti, kaip šalies vadovas ir jo komanda įsivaizduoja savo rinkiminio pažado – Gerovės valstybės įgyvendinimą. Ir nors suvokiame, kad tai tik pradžia, tačiau, mūsų nuomone, resursų paieška dosnesnėms socialinėms išmokoms pradedama ne nuo akivaizdžiausių galimybių. Liberalai ne vienerius metus kartoja, jog papildomų pajamų derėtų ieškoti mažinant šešėlį, naikinant lengvatas, efektyvinant valstybės aparato darbą bei skatinant ekonomines investicijas“, – E. Gentvilas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nuomone, Gerovės valstybės modelis neturėtų remtis vien supaprastintu pajamų iš turtingesniųjų gyventojų atėmimu ir atidavimu neturtingiems, o labiau efektyviomis investicijomis bei vidinių resursų paieškomis.
„Nauji mokesčiai ir planuojamas didesnis pajamų perskirstymas automatiškai neužtikrins gerovės valstybės. Priešingai, jis gali duoti atvirkštinį efektą, kuomet auginsime mokesčių mokėtojų sukurtą gėrį perskirstančiųjų valdininkų gretas ir galias, užuot jas efektyvinę ir mažinę. Ko gero, šioje vietoje daug svarbiau užsiimti ne paprasčiausiu perdalijimu, o ieškoti rezervų finansų sistemoje bei daryti tikslingas investicijas į ekonomiką. Juo labiau nereikėtų demotyvuoti savarankiškai dirbančiųjų, kurie kuria pridėtinę vertę ir yra ekonomikos variklis bei priešinti juos su užtarnautam poilsyje esančiais senjorais ar neįgaliaisiais“, – pastebi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Prezidentas G. Nausėda į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama spartinti gerovės valstybės kūrimą. Iniciatyvomis siekiama didinti mokestines biudžeto pajamas, mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.
Tikimasi, kad jos taip pat leis stiprinti korupcijos prevenciją bei didinti viešųjų pirkimų efektyvumą.
Apie prezidento pasiūlymus bus diskutuojama ir penktadienį vyksiančiame jo susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Seimo valdybos nariais.
V. Pranckietis turi prisiimti atsakomybę
E. Gentvilas sako, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turi išsamiai paaiškinti, kodėl prieš daugiau nei metus nesiėmė aktyvesnių veiksmų gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie parlamentarės Irinos Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Pasak liberalo, tai, kad informacija ilgą laiką gulėjo ant V. Pranckiečio stalo yra jo, kaip valstybės paslapčių saugojimo subjekto vadovo, atsakomybė.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad kritikuodamas V. Pranckietį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis elgiasi veidmainiškai.
„Mes turime gauti atsakymus, kodėl Pranckietis jau po Konstitucinio Teismo verdikto dėl Basčio, turėdamas pažymą apie Rozovą, apie ją nekalbėjo“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
Seimo opozicijoje esantis politikas atkreipė dėmesį, kad dar prieš metus Seimui svarstyti buvo pateikęs pasiūlymų paketą Rusijos įtakai tirti, tačiau tuomet, pažymi E. Gentvilas, valdantieji su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu priešakyje, tuos pasiūlymus atmetė.
„Patys valstiečiai ir pirmiausia jų lyderis Karbauskis turėtų atsakyti, kodėl jie dabar šitaip vaidina kovotojus su Rusijos įtaka per Rozovą, o prieš metus, pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjo 20 d., sudarant Seime laikinąją tyrimo komisiją dėl galimos verslo įtakos Lietuvos politikams ir politiniams procesams (...) Seimas, dauguma atmetė. (...) Taigi štai kas nenorėjo tirti Rusijos įtakos prieš metus. „Valstiečiai“ nenorėjo“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Man Pranckietis nėra nei brolis, nei pusbrolis, ir jis nėra brangus. Aš noriu matyti procesą plačiau, ne vien apie Pranckietį, kuris galimai nuslėpė arba nedavė eigos procesams Rusijos įtakai tirti.
Tyrimas dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais neturėtų suktis vien apie Seimo pirmininką, sako liberalas. Reikia, pasak jo, matyti kompleksinį vaizdą.
„Man Pranckietis nėra nei brolis, nei pusbrolis, ir jis nėra brangus. Aš noriu matyti procesą plačiau, ne vien apie Pranckietį, kuris galimai nuslėpė arba nedavė eigos procesams Rusijos įtakai tirti, bet lygiai taip pat ir „valstiečių“ lyderis nedavė eigos Rusijos įtakai tirti, o dabar vaidina didelį patriotą“, – sakė E. Gentvilas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad turi būti gerai išnagrinėta situacija, kodėl V. Pranckietis nesiėmė aktyvesnių veiksmų, prieš daugiau nei metus gavęs VSD pažymą, informuojančią apie I. Rozovos įtarimų keliančią veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu.
„Tyrimas, netyrimas, tačiau turi būti labai aiškiai išdėstyta situacija, kodėl pas Pranckietį gulėjo pažyma ir Pranckietis nesiėmė analogiškų veiksmų kaip Mindaugo Basčio atveju, kai atsirado pažyma. Veiksmų nebuvo. Ponas Pranckietis pasiaiškina, kad savo veiksmą padarė – nedavė leidimo dirbti su įslaptinta informacija. To nepakanka“, – konstatavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tuometis pirmininkas Vytautas Bakas taip pat atsakingas už neveiksnumą, tačiau, pažymi E. Gentvilas, didžiausia atsakomybė krita ant V. Pranckiečio pečių.
„Atsakomybė jam, kaip NSGK pirmininkui, turi tekti, tačiau didžiausia atsakomybė galėtų, turėtų tekti Seimo pirmininkui. Ne todėl, kad jis pirmininkas, bet todėl, kad pagal Valstybės paslapčių įstatymą jis yra valstybės paslapčių saugojimo subjekto vadovas. Taigi jis turi inicijuoti įvairius procesus“, – pridūrė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad Seimo NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas. NSGK dabartinio pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką V. Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką V. Baką bei dar keletą Seimo narių, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui. Pats V. Pranckietis teigia padaręs viską, kas yra jo prerogatyvoje.