„Lietuva solidarizuojasi su aukų artimaisiais ir remia jų bei Nyderlandų vyriausybės pastangas siekti Rusijos atsakomybės už šią tragediją pripažinimo Europos Žmogaus Teisių Teisme, taip pat Nyderlandų šiemet pradėtą keturių įtariamųjų teismo procesą“, – sakoma penktadienį Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

„Šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pažymi ministerija.

Pareiškime Lietuva ragina Rusiją „pagaliau pripažinti Jungtinio tyrimų komiteto pateiktas išvadas apie jos vaidmenį numušant lėktuvą MH17 ir besąlygiškai bendradarbiauti su JTK ir Nyderlandų teismu“.

Rusijos ambasada Vilniuje penktadienį šį URM pareiškimą pavadino gluminančiu. Jos teigimu, Rusija visuomet bendradarbiavo ir bendradarbiaus aiškinantis, kas iš tiesų nutiko ir kas kaltas dėl MH17 numušimo.

„Esame įsitikinę, kad tik depolitizuotas ir profesionalus tyrimas leis išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes“, – rašoma BNS atsiųstame ambasados komentare.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs lėktuvas numuštas Rusijoje pagaminta raketa virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos dalies. Per katastrofą žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai, 196 žuvusieji yra iš Nyderlandų.

Nyderlandų pareigūnai pernai priėmė sprendimą dėl lėktuvo numušimo virš Ukrainos už akių teisti keturis asmenis: tris rusus ir vieną Ukrainos pilietį.

„Tikimės birželio viduryje turėti (išvadą – BNS). Daug kas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo perkančiųjų organizacijų. Kol kas informaciją jos teikia pakankamai vangiai – naudoja maksimalų terminą, per kurį turi pateikti duomenis. Tas terminas dar nėra suėjęs“, – BNS teigė VPT laikinoji vadovė.  

Pasak jos, iš 1,2 tūkst. sutarčių įtarimų sukėlė apie 160 sandorių už maždaug 5 mln. eurų. Dėl 10 pirkimų už 2,5 mln. eurų atliekami tyrimai.  

J. Petkuvienė teigė nežinanti, kiek sandorių tikrina teisėsauga. VPT kol kas neprašė jos pradėti tyrimų. Tačiau dešimties sandorių analizės išvados bus perduotos įvertinti ir teisėsaugai (STT ir FNTT), ir Konkurencijos tarybai. 

J. Petkuvienė pabrėžė, kad perkančiosios organizacijos sutiko pateikti tarnybai visą informaciją apie  neskelbiamų derybų būdu vykusius prikimus.

„Nereikėjo labai labai raginti, reikalauti ar įtikinėti pateikti tų duomenų“, – sakė J. Petkuvienė.

Pasak jos, visos šalies perkančiosios organizacijos – savivaldybės, medicinos įstaigos, valstybinės įstaigos, ekstremalių situacijų centras – apsaugos priemonėms iki šiol išleido beveik 100 mln. eurų, iš jų už 83 mln. eurų pirkta apsaugos priemonių, už 13 mln. eurų – dezinfekcinėms priemonių. 

J. Petkuvienė prognozuoja, kad tai gali būti ne galutinės išlaidos, bet paaiškėjus naujiems pirkimams labai išaugti neturėtų.

„Gal yra taip, kad pačios ligoninės (...) turėjo, tikėtina, sutartis, gal buvo sutarčių pakeitimai, didinami užsakymai. Tai negalima sakyti, kad  tai ta suma, kiek kainavo apsaugos priemonės. Gal dar yra kitų sutarčių, kurios prasprūdo pro mūsų akis. Bet nedaug“, – BNS teigė ji. 

Apie tai, kaip VPT vertina per koronaviruso pandemiją vykdomus viešuosius pirkimus, J. Petkuvienė ketvirtadienį kalbėjo Seimo opozicijai priklausančioje konservatorių frakcijoje.

Seimo Audito komitetas yra paprašęs Vyriausybės labiau kontroliuoti, kad valstybės institucijos prekes, paslaugas ir darbus, susijusius su koronaviruso suvaldymu, neskelbiamų derybų būdu įsigytų tik išimtiniais atvejais.

VPT ir STT analizuoja sutartis, kai neskelbiamų derybų būdu buvo perkamos asmens apsaugos priemonės ir įranga.

Visais atvejais vertinti respiratorių ir veido kaukių įsigijimai, išskyrus sostinės savivaldybės pirktą dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangą.

Išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, dalis atsakomybės tenka ir Švedijos finansų priežiūros institucijoms.

Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.

Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Biudžeto ir finansų komitetas tyrimo išvadoms pritarė 2019 metų birželio pabaigoje, bet iki šiol jų Seimui svarstyti neteikė. 

Idėją ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus 17 metais pasiūlė grupės parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius. 

2018 metų kovo pabaigoje Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės Vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų: už tyrimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 19, o susilaikė 18.

Tyrimą iš pradžių buvo planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną, vėliau jis buvo pratęstas.

Opozicijos ypač kritiškai vertinamos ir daug komentarų sulaukusios komisijos tyrimo išvados po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.

Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.

Kontroversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadose atspindimi trys parlamente įgyvendinto tyrimo epizodai: interesų grupių ir valstybės politikų siekiai paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytas spaudimas Prokuratūros darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos akiratyje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.

Pristatant išvadas Seimui A. Širinskienė teigė, kad laikinoji komisija, nepaisant iškilusių sunkumų, sugebėjo parengti tiek išvadas, tiek siūlymus, pasak jos, leisiančius ateityje išvengti žalingų precedentų valstybėje. Tačiau politikės pateiktame tyrimo apibendrinime opozicija neįžvelgė nieko, kas turėtų apčiuopiamos naudos.

Po perskaitytų išvadų pykčio neslepiantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) atstovai „valstietės“ vadovautos komisijos darbą traktavo ne tik kaip neparuoštą, tačiau ir darantį realią žalą valstybei.

Konservatorius Jurgis Razma ironizavo, kad vietoj komisijos pateiktų išvadų reikėtų pažymėti, kad šiuo parlamentiniu tyrimu siekta tik kerštauti.

„Mes, komisijos nariai, vykdydami valstiečių ir žaliųjų lyderių politinę užduotį subūrėme komisiją, siekdami ją išnaudoti kaip politinį įrankį kovoje su pagrindiniais priešais – konservatoriais. Taip pat siekėme atkeršyti mus palikusiam Povilui Urbšiui ir Viktorui Pranckiečiui. Pasirinkome epizodus, per kuriuos tikėjomės jiems įkąsti. Nieko mes neištyrėme ir daugiau mes taip nebedarysime“, – Seimo salėje neslėpdamas ironijos kalbėjo J. Razma

„Aš suprantu, kad jūs perskaitėte preambulę iš jūsų laikais vykusių tyrimų komisijų“, – pasisakiusiam konservatoriui atsakė  A. Širinskienė.

Savo ruožtu konservatorius L. Kasčiūnas stebėjosi, kad į dešimtmečio laikotarpį tiriančios komisijos akiratį pateko grėsmingai skambantys klausimai, kaip galimai neteisėta įtaka teisėkūrai, valstybės institucijų sprendimams, tačiau, tęsė politikas, išvadose figūruoja kur kas mažiau reikšmingi dalykai – VTEK ir vaikų darželiai.

„Ar tik tiek radote? Kaip galėtumėte tai paaiškinti, nes juk yra daug rimtesnių dalykų: Klaipėdos uosto verslo grupių dalinta parama vienai politinei jėgai prieš rinkimus. Nesudomino tokie dalykai?“ – A. Širnskienės klausė L. Kasčiūnas.

„Man labai gaila, kad konservatorių frakcija nedalyvavo darbe, būtumėte galėję komisijos metu tuos klausimus kelti ir išsiaiškinti, kaip buvo su jūsų lyderiu ir tuo 1 euru“, – vieną iš komisijos tirtų epizodų primindama teigė A. Širinskienė. Pasak jos, dėl šios situacijos konservatorių lyderis G. Landsbergis turėjo visuomenei pasiaiškinti.

Jos gali būti pačios idiotiškiausios, tačiau turi būti išvados. O jūs mums numetate pusantro šimto lapų stenogramą ir liepiate balsuoti. Studentiškas darbas yra geresnis nei šitas.

„Kiekvieno politiko interesas yra paaiškinti, kai kyla klausimai ir pabaigti istoriją su tašku. Šiuo atveju situacija buvo kitokia. Tad dabar gali būti tik prielaidos. Ar nėra atsakymų, ar yra kitos priežastys. Visgi aš tikiu, kad Mokesčių inspekcija galės išsiaiškinti šią situaciją ir mes visi turėsime atsakymą. Tikėkimės, kad teisėta turėti sklypą už vieną eurą“, - kalbėjo politikė.

Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas piktinosi laikinosios komisijos pateiktų išvadų kokybe.

„Už ką jūs ruošiatės balsuoti? Už stenogramą, už pasisakymų rinkinį? Kur išvados? Jos gali būti pačios idiotiškiausios, tačiau turi būti išvados. O jūs mums numetate pusantro šimto lapų stenogramą ir liepiate balsuoti. Studentiškas darbas yra geresnis nei šitas“, – teigė politikas.

„Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą. Ji savo pavyzdžiu parodė, kad nevengia elgtis antikonstituciškai bei asmeniškai suvedinėti politinių sąskaitų su oponentais“,– pridūrė kita konservatorė Monika Navickienė

Opozicijoje esantys konservatoriai ir socialdemokratai, argumentuodami, kad iš tikrųjų šiuo tyrimu siekiama suvesti politines sąskaitas, atsisakė galimybės dalyvauti. Todėl laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas. Skepsio komisijos organizavimo idėjai nepaliovęs rodyti liberalas teigia, kad laikinosios komisijos darbe dalyvavo tik dėl to, kad matytų ir sektų, pasak jo, į beprasmių klausimų gvildenimą įsivėlusių parlamentarų darbą.

Trys epizodai A. Širinskienės tyrime

Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einmų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.

„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.

Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą.

Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskiėnė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.

„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.

A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė  „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.

Dėl pastarojo momento, pabrėžė A. Širinskienė, toliau aiškintis prašys Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pastarąją savaitę už A. Širinskienės išvadas komisijoje balsavo – 9, susilaikė – 1, prieš buvo dar vienas komisijos narys.

Generalinė prokuratūra išvadas vadina nepagrįstomis

„Valstietės“ A. Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvados nepagrįstos faktinės aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis, teigia Generalinė prokuratūra.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašlis kreipėsi į Seimo valdybą ir prezidentą, kad kategoriškai nesutinka su išvadų projekto teiginiais.

„(...) daugelis šio išvados projekto teiginių bei siūlymų nėra pagrįsti objektyvia ir išsamia  nešališkų duomenų analize bei tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams atlikusi komisija konstatavo, kad „viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei pažeidimų „Klaipėdos naftoje“ tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“.

Išvadose nurodoma, kad lieka rizika, jog ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.

Keli buvę ir esami prokurorai komisijai liudijo girdėję, kad kolegos buvo gavę nurodymų vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje pateikti įtarimus aukštiems buvusiems pareigūnams, taip pat kad neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino atominėje elektrinėje bei „Klaipėdos naftoje“.

Generalinio prokuroro teigimu, laikinoji tyrimo komisija nesikreipė į prokuratūrą prašydama pateikti ar patikslinti gaunamus duomenis, „bet pasirėmė tik kelių subjektyviais bei galimai šališkais buvusių bei esamų prokurorų liudijimais“.

„Patvirtindama išvados projektą komisija nepaisė, kad esminiai minimų asmenų teiginiai parlamentinio tyrimo metu buvo paneigti kitų liudijimų, o teiginiai apie neva darytą įtaką konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo papildomai patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka bei įvertinti kaip nepagrįsti, klaidingi, neatitinkantys faktinių aplinkybių“, – rašoma Generalinės prokuratūros rašte.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad išvadose supainiotos skirtingos prokurorų atrankos procedūros, o siūlymai tobulinti ikiteisminio tyrimo bylų paskirstymo tvarką paremti „tik subjektyvia ir galimai šališka komisijos posėdyje dalyvavusių prokurorų nuomone, detaliau nepasidomėjus ir išsamiau neišanalizavus esamos situacijos, galiojančio teisinio reglamentavimo bei įdiegtų prokuratūroje kontrolės mechanizmų“.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinosios komisijos išvadoms. Jas dar nagrinės Seimo komitetai.

Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas.

„Pabrėžtina tai, kad „Ekologistikoje“ priešgaisrinės priežiūros funkcija nebuvo vykdyta“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ugniagesių vadas.

Jis atsisakė tai komentuoti plačiau, kadangi šiuo metu prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas.

„Tas objektas nebuvo tikrintas Priešgaisrinės saugos inspekcijos. Šitoje vietoje negalime smulkiau komentuoti, kadangi šituo klausimu vyksta ikiteisminis tyrimas“, – tvirtino departamento vadovas.

S. Greičius teigė, kad departamentas taip pat dėl to pradėjo tarnybinį patikrinimą, teikia dokumentus ir bendradarbiauja su prokurorais.

„Mes turime visą dokumentaciją, ji teikiama teisėsaugos institucijoms. Šiai dienai smulkiai pasakyti, kokia buvo situacija, mes dabar pasakyti negalime“, – sakė S. Greičius.

Plačiau to nekomentavo ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Algirdas Bautronis, ir kiti ugniagesių vadovai.

Tas objektas nebuvo tikrintas Priešgaisrinės saugos inspekcijos.

Gaisras atskleidė sistemos ydas

Dėl gaisro tyrimą atlikusios darbo grupės vadovas, departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas sakė, kad įvykis Alytuje parodė, jog reikia peržiūrėti ir patobulinti kai kuriuos teisės aktus.

„Žiūrėdami sistemingai, mes matome, kad mūsų vidaus teisės aktai yra taisytini, koreguotini, todėl siūlome peržiūrėti, patikslinti ir patobulinti teisės aktus, kurie leistų teisingiau sutelkti pajėgas, vadovauti incidento metu, taip pat dėl koordinavimo ir aprūpinimo“, – sakė G. Sakalinskas.

Anot jo, tai – teisės aktai, reglamentuojantys gelbėjimo darbų organizavimą, pajėgų ir priemonių sutelkimą, aprūpinimą kuru, technikos eksploatavimą, taip pat maisto tiekimą incidentų vietose.

G. Sakalinskas taip pat pridūrė, kad matoma būtinybė stiprinti parengtį užpildant laisvus etatus bei stiprinant ugniagesių fizinį ir psichologinį parengimą.

„Tai dar vienas svarbus darbas, kuris mūsų laukia“, – sakė vienas iš ugniagesių vadų.

Pasak jo, būtina peržiūrėti ir ugniagesių darbo laiką gaisro metu.

„Siūlysime svarstyti darbo režimo klausimus. Labai svarbus klausimas – steigti papildomus logistinius modulius, kurių pagalba būtų sprendžiami tiek higieniniai, tiek maisto tiekimo, tiek techninės priežiūros, poilsio klausimai“, – teigė jis.

Anot G. Sakalinsko, būtina papildomai ugniagesius aprūpinti putokšliu, kuris atitiktų aplinkosaugos reikalavimus ir jį būtų galima naudoti gaisre.

Be to, vienas departamento vadovų teigė, kad būtina atnaujinti ir unifikuoti techninę ugniagesių įrangą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente penktadienį pristatytos specialios darbo grupės dėl gaisro Alytuje parengtos tyrimo išvados.

Siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną.

Gaisras Alytuje Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Kaip skelbia departamentas, gaisrą Alytuje gesino 324 ugniagesiai – ne tik iš Alytaus, bet ir Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos, Prienų, taip pat savivaldybių ugniagesiai ir ugniagesių mokyklos kursantai.

Ugniagesių pajėgos, padedančios likviduoti padarinius, iki šiol dirba buvusio gaisro vietoje.

Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas šio komiteto vardu įregistravo nutarimo projektą, kuriame prašoma pratęsti tyrimą iki kitų metų balandžio 30 d.

Šiuo metu Seimas yra pavedęs NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų gruodžio 1 d.

ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Nuo vasario pabaigos, kai Švedijos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie didžiulio masto pinigų plovimą „Swedbank“ Estijos padalinyje, bankas prarado trečdalį akcijų vertės, rašo „Reuters“.

Balandį „Swedbank“ pripažino turėjęs trūkumų pinigų plovimo prevencijos srityje. Skandalas iš posto išvertė ir „Swedbank“ generalinę direktorę Birgittę Bonnesen bei valdybos pirmininką Larsą Idermarką.

Naujausiais žiniasklaidos duomenimis, kuriuos kovą paskelbė Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT, 2010-2016 m. „Swedbank“ Estijos padalinyje kasmet galėjo būti atliekama iki 20 mlrd. eurų vertės aukštos rizikos bankinių operacijų. Didžiąją dalį šių operacijų atliko nerezidentai banko klientai, daugiausia iš Rusijos.

„Swedbanką“ šiuo metu tiria Švedijos ir Baltijos šalių finansų priežiūros tarnybos. SEB banko vardas taip pat yra minimas „Swedbank“ tyrime, tačiau pats bankas nėra sunerimęs dėl savo veiksmų.

„FI ketina paskelbti tyrimų išvadas ne vėliau nei kitų metų pradžioje, vėliau nei anksčiau nurodė FI. To priežastis – didelis tyrimo medžiagos kiekis“, – sakoma Finansų inspekcijos pranešime.

„Swedbank“ veiklos tyrimais taip pat užsiima Jungtinių Valstijų teisėsauga, kuri gali bankui skirti milžiniškas baudas.

„Kaip paaiškėjo palyginus Lietuvos, Latvijos ir Estijos biudžeto politiką, ekonominės krizės gylį bei jos raidą, net ir pavyzdinė finansinė drausmė (...) nebūtų užkirtusi kelio ekonominei krizei Lietuvoje. Jei Lietuva turėtų sutaupiusi 10 proc. BVP rezervą, krizė vis tiek būtų įvykusi, bet jos padariniai būtų švelnesni.

Svarbus dalykas, ką mes fiksavome antrąja komisijos išvada, kad Vyriausybės sprendimas finansuoti viešųjų finansų deficitą 2009-2012 m. itin brangiais finansiniais šaltiniais iš komercinių šaltinių tokios gilios krizės, padariusios daug žalos Lietuvai ir jos žmonėms, sąlygomis, komisijos manymu, vertintinas kaip galimas viešojo intereso pažeidimas, nes buvo realios galimybės finansuoti šį deficitą žymiai pigesniais ištekliais iš kitų nekomercinių šaltinių“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, 2008 m. valstybės biudžetas pažeidė fiskalinės drausmės įstatymus.

„2005-2006 m. fiskalinė drausmė dar matėsi, tačiau 2007 ir ypač 2008 m. dėl įvairių aplinkybių buvo priimti sprendimai, kurie lėmė, kad jau 2009 m. teko daug ir brangiai skolintis, mažinti smarkiai išlaidas, didinti mokesčius. (...) 2008 m. biudžetas, jau priimtas 2007 m., pažeidė fiskalinės drausmės įstatymus. Pačios Europos Komisijos metodika, kaip vertinti biudžeto nesubalansuotumą, turėjo įtakos apsispręsti Vyriausybei ir Seimui priimant griežtesnius ir ankstesnius sprendimus“, – žurnalistams sakė BFK pirmininkas.

S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos nesiskolinimas iš kitų institucijų iki šiol daro įtaką viešųjų finansų valdymui.

„Lietuva turėjo galimybių skolintis iš kitų institucijų. 8 ES narės skolinosi pirmiausia kreipdamosi į Europos Komisiją, kaip papildomas šaltinis buvo Tarptautinio valiutos fondo lėšos. Latvijos atveju Švedijos Vyriausybė jai buvo pasirengusi paskolinti didelę sumą pinigų – 720 mln. eurų.

Didžioji dalis valstybių, kurios skolinosi iš tų 8, nepatyrė tokio drastiško nuosmukio, kokį patyrė Lietuva. Lietuva turėjo vieną giliausių krizių ES, tačiau, skirtingai nuo kitų valstybių, (...) Lietuva turėjo labai gilų nuosmukį ir nesiskolino (pigiau. – ELTA). Tai iki šiol turi įtakos viešųjų finansų finansavimui“, – teigė S. Jakeliūnas.

Būtų įvykusi devalvacija?

Jei Lietuva per krizę būtų skolinusis iš Tarptautinės valiutos fondo (TVF), tai būtų galėję lemti devalvaciją, sako Lietuvos banko (LB) Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis.

„Galite įsivaizduoti situaciją, kai TVF labai abejoja, ar reikia teikti paramą Latvijai, ir dar ir Lietuva prisideda prie šio prašymo. Aplinkybės darosi ypač grėsmingos, matyt, tokiomis aplinkybėmis devalvacija būtų ir įvykusi, nes fondas būtų įtikintas, kad jie nesusitvarko, nerealu juos ištraukti“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Šiaudinis.

Pasak jo, alternatyva brangesniam skolinimuisi galėjo būti finansinis chaosas.

„Lietuva (esą. – ELTA) brangiau sumokėjo, bet alternatyva yra devalvacija visose trijose Baltijos šalyse, daug vėliau įvestas euras, jei apskritai įvestas, ir toks finansinis chaosas dešimtmetyje. Žiūrėkim į Argentiną, žiūrėkim į Graikiją. Palyginkim šituos scenarijus“, – kalbėjo S. Šiaudinis.

D. Grybauskaitė turėjo įtakos krizei

S. Jakeliūnas teigė, kad dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmai prieš dešimtmetį taip pat turėjo įtakos gilesnei krizei Lietuvoje.

„Prezidentė 2009 m. kovą pareiškė, dabar tiksliai nepacituosiu, kad Lietuva nėra impotentė ir pati susitvarkys su viešaisiais finansais. Kai viešojoje erdvėje autoritetingas asmuo - tuo metu ji buvo Europos Komisijos narė - taip pareiškia Vyriausybei, tai jai sunku jau ir kreiptis tos paramos. Akivaizdu, kad atsiranda diplomatinės problemos.

Andrius Kubilius jau pripažino, kai aš paklausiau, ar turėjo įtakos tas viešas pareiškimas prezidentės, kad taip. Tai mes (BFK komisija. – ELTA) ir fiksuojame, kad prezidentė turėjo įtakos. Ar lemiamos ar ne, atsakomybė vis tiek yra Vyriausybės“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, BFK po penktadienio komisijos posėdžio pareiškė nuogąstavimą, kad nebuvo aiškus Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vaidmuo stabdant krizę bei pasigendama jų atliktų tyrimų.

BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.

„Valstybės kontrolės dvi išvados – 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, – posėdžio metu sakė S. Jakeliūnas.

Iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų

Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gerų finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.

„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, dėl priežiūros ir bankų veiksmų yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, – sakė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje.

„Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, – teigė S. Jakeliūnas.

Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos, bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių.

Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Pasak S. Jakeliūno, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.

„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – Eltai prieš posėdį teigė BFK pirmininkas.

Prašo pagrįsti skaičius įrodymais

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, komentuodamas S. Jakeliūno pasisakymą, kviečia S. Jakeliūną šiuos skaičius pagrįsti įrodymais.

„S. Jakeliūno pasisakymuose nuskambėjo naujas skaičius, tačiau neišgirdome jo finansinio ekonominio pagrindimo, jeigu toks yra. S. Jakeliūnas kalbėjo finansų pasauliui tolimomis sąvokomis, bet pasakęs A, turėtų pasakyti ir B: kokiu būdu pinigai galėjo „išeiti“. Dabartinė formuluotė skamba populistiškai ir prieštarauja elementariai finansų logikai“, – Eltai atsiųstame komentare teigė M. Zalatorius.

Pasak jo, artėjant rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos įrankiu.

„Vis aiškiau matome, kad, artėjant ne vieneriems rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos tema. Be kita ko, šitaip žadinami tam tikri žmonių lūkesčiai bei simpatijos ir manipuliuojama emocijomis. Tačiau, atmetus jas, šie lūkesčiai nebūtinai turi realaus pagrindo“, – sakė M. Zalatorius.

ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.

„Mūsų žiniomis, įvairios tarptautinės organizacijos, ES institucijos, valstybių narių visuomeniniai transliuotojai buvo informuoti, kad Lietuvos valdžia stengiasi politizuoti ir užvaldyti turinį LRT, varžyti laisvą žodį. Mus apšmeižė, klaidino netgi tarptautines organizacijas, teiginiais, esą Lietuvoje siekiama suvaržyti žodžio laisvę, buvo menkinamas ir Lietuvos įvaizdis, todėl ir buvo priimtas sprendimas pateikti išvadų bei LRT įstatymo vertimą, kad šios institucijos galėtų susipažinti su tyrimo rezultatais iš pirmų lūpų, be jokių interpretacijų. Dokumentų kopijos iškeliaus, kad institucijos įvertintų mūsų tikruosius ketinimus ir atsiųstų mums savo ekspertinę nuomonę, kuri mums labai svarbi. Manome, kad šios institucijos turi teisę susipažinti su Seimo atliktu darbu, nes niekas joms taip ir nepaaiškino, nepateikė jokių dokumentų, kas buvo atlikta ir ko siekia dabartinė Lietuvos valdžia. O mes siekiame depolitizuoti LRT ir užkirsti kelią neskaidriems sandoriams, kurie galimai vykdomi mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita“, - sako R. Karbauskis.

Laiške jis pažymėjo, kad Lietuvos tikslas - taisyti teisinį LRT veiklos reglamentavimą, pasinaudojant pažangiausių pasaulio šalių gerąja praktika.

Informacija pateikta Europos Parlamentui, ES valstybių parlamentų už žiniasklaidos reguliavimą atsakingiems komitetams, ES, NATO, EBPO valstybių narių visuomeniniams transliuotojams, Europos Komisijai, Europos Tarybai, UNESCO, Europos transliuotojų asociacijai, organizacijoms „Reporteriai be sienų“ (Reporters Without Borders), žiniasklaidos specialistus vienijančioms profesinėms sąjungoms (Global Union Representing Workers in the Media, Entertainment, Arts and Sports Sectors (UNI MEI and MEI Europe).

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio LRT tyrimo išvadoms. Už balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė 3 parlamentarai.

Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas, nes išvadų dar laukia priėmimo stadija.

Nutarimo projekte Seimui siūloma patvirtinti išvadas ir pripažinti, kad laikinoji tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta atlikti LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, tyrimą atliko ir darbą baigė.