Sugrąžino senas abejones

Antradienio vakarą rodytame interviu JAV transliuotojui „Fox News“ Ch. Wray patvirtino ankstesnį šios agentūros vertinimą, kad koronaviruso plitimą greičiausiai lėmė galimas nesklandumas laboratorijoje Kinijoje.

„FTB jau kurį laiką darė prielaidą, kad pandemijos kilmė greičiausiai susijusi su incidentu laboratorijoje Uhane, – televizijai sakė R. Wray. – Kalbama apie galimą nutekėjimą iš Kinijos vyriausybės kontroliuojamos laboratorijos.“

Jo komentarai pasirodė po šios savaitės pradžioje paskelbto pranešimo, kad JAV energetikos departamentas nustatė, jog labiausiai tikėtina COVID-19 protrūkio priežastis – iš Kinijos laboratorijos pasklidęs virusas. Kitos JAV žvalgybos agentūros mano, kad virusas atsirado natūraliu būdu.

Pokalbio su „Fox News“ žurnalistais metu Ch. Wray taip pat apkaltino Kinijos vyriausybę bandant trukdyti JAV pastangoms ištirti pandemijos priežastis.

„Kinijos vyriausybė deda visas pastangas, kad sutrukdytų mūsų darbą,  kurį atlieka mūsų JAV vyriausybė ir artimi užsienio partneriai, – sakė Ch. Wray. – Ir dėl to visiems gaila.“

Pastebėjęs, kad virusas nusinešė milijonų amerikiečių gyvybes, jis sakė, jog tyrimas tęsiamas ir daug detalių dar negalima pateikti. FTB esą turi specialistų, kurie daugiausia dėmesio skiria „biologinių grėsmių, įskaitant tokius naujus virusus kaip COVID, keliamiems pavojams ir nuogąstavimams, kad jie gali patekti į blogų žmonių, priešiškos nacionalinės valstybės, teroristų ar nusikaltėlių rankas“.

Nuomonės skiriasi

JAV vyriausybėje vis dar nėra bendros nuomonės dėl viruso kilmės. Kai kurios JAV institucijos vis dar mano, kad virusas greičiausiai buvo perduotas natūraliu būdu, o kitos nėra apsisprendusios.

FTB jau kurį laiką darė prielaidą, kad pandemijos kilmė greičiausiai susijusi su incidentu laboratorijoje Uhane.

 

„Šiuo metu JAV vyriausybėje nėra bendros nuomonės, kaip tiksliai atsirado COVID, – pirmadienį pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby. – Žvalgybos bendruomenė ir likusi vyriausybės dalis vis dar tai tiria. Mes tiesiog dar nesame pasiekę šio tikslo.“

Kaip teigiama sekmadienį „Wall Street Journal“ paskelbtame pranešime, JAV energetikos departamentas pakeitė koronaviruso kilmės vertinimą ir dabar taip pat daro prielaidą, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas laboratorijoje, tačiau tik su mažu tikrumo laipsniu. Taip, anot laikraščio, teigiama įslaptintoje žvalgybos ataskaitoje, kuri neseniai buvo pateikta Baltiesiems rūmams ir svarbiausiems Kongreso nariams.

Mokslininkai nori tiesos

Mokslo bendruomenė mano, jog labai svarbu nustatyti pandemijos kilmę, kad būtų galima geriau kovoti su būsimomis pandemijomis ar net užkirsti joms kelią. Iki šiol laikomasi pozicijos, kad koronaviruso šaltinis buvo laukinių gyvūnų – skujuočių – mėsa, į kurią virusas pateko iš šikšnosparnių. Tačiau dar 2021-ųjų pavasarį autoritetingi mokslininkai, tarp kurių – ir garsiausi koronavirusų tyrėjai, paragino nesiliauti ieškojus tikrojo viruso šaltinio.

Lemiamas akstinas paskelbti šį kreipimąsi buvo tų metų kovo 30-ąją paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita, kurioje avarija Uhano virusologijos instituto laboratorijoje vadinama „labai mažai tikėtina“. Tačiau tuokart komisijos nariai, būdami Kinijoje, neturėjo galimybės susipažinti su pirminiais duomenimis, negavo informacijos apie ankstyvus pacientų mėginius, paimtus iki 2019 m. gruodžio.

Dar 2021 m. laikraštis „Wall Street Journal“, remdamasis JAV žvalgybos tarnybomis, rašė, kad dar 2019 m. lapkritį, kai apie COVID-19 Kinijoje viešai nebuvo kalbama, susirgo trys šio instituto darbuotojai – atsiradus labai sunkių peršalimo simptomų, jie buvo gydyti ligoninėje.

Politiniai aspektai

Kinijos atstovai atmetė tokias abejones ir pasigirdusius svarstymus dėl dirbtinės viruso kilmės vadina šmeižto kampanija prieš Pekiną.

Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning pirmadienį pareiškė, kad viruso kilmės paieškos yra mokslinis klausimas ir jo „nereikėtų politizuoti“.

Versija apie pandemijos dirbtinę kilmę pasirodė tuo metu, kai JAV ir Kinijos santykiai išgyvena didelę įtampą. Sausio pabaigoje JAV erdvėje skraidė, kaip manoma, Kinijos šnipinėjimo balionas. Savaitgalį CŽV užsienio žvalgybos agentūros vadovas Williamas Burnsas pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę teikti „mirtiną paramą“ Rusijai.

Tačiau naujausi FTB direktoriaus pareiškimai kelia įtampą ne tik Pekine. Manoma, kad jais pasinaudos respublikonai, kad padidintų spaudimą Joe Bideno administracijai. „Atėjo laikas visai J. Bideno administracijai prisijungti prie Energetikos departamento, FTB ir daugumos amerikiečių ir viešai pareikšti tai, ką mums visą laiką sakė sveikas protas. COVID-19 pandemija kilo dėl laboratorijos nuotėkio Uhane“, – rašė respublikonas, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas.

38 metų Zhang Zhan, buvusi teisininkė, 2020 metų vasarį nuvyko į Uhaną, norėdama daugiau sužinoti apie chaosą pandemijos epicentre. Ten ji išmaniuoju telefonu darė vaizdo įrašus ir kėlė klausimus apie valdžios institucijų elgesį valdant protrūkį.

2020 metų gegužę ji buvo sulaikyta, o gruodį – nuteista ketverius metus kalėti už „ginčų kėlimą ir neramumų provokavimą“. Šis kaltinimas paprastai naudojamas, siekiant nuslopinti kitaip manančius.

Dabar jai labai trūksta svorio ir „gali ilgai negyventi“, jos brolis Zhang Ju praėjusią savaitę parašė „Twitter“ paskyroje.

Zhang buvo paskelbusi bado streiką ir priverstinai maitinama specialiais vamzdeliais per nosį, anksčiau šiais metais AFP sakė jos advokatai, neturėję informacijos apie dabartinę jos būklę.

„Ji gali neišgyventi artėjančios šaltos žiemos“, – rašė Zhang Ju ir pridūrė, kad laiškuose ragino seserį „laikytis“.

Ji gali neišgyventi artėjančios šaltos žiemos.

Zhang Ju įrašai paskatino naujus raginimus paleisti jo seserį. „Amnesty International“ ketvirtadienį paragino Kinijos vyriausybę „nedelsiant ją paleisti, kad ji galėtų nutraukti bado streiką ir gauti tinkamą medicininę pagalbą, kurios jai labai reikia“.

„Amnesty“ kampanijos dalyvė Gwen Lee pareiškime teigė, kad Zhang sulaikymas yra „gėdingas išpuolis prieš žmogaus teises“.

Žurnalistei artimas asmuo, kuris nenorėjo būti įvardytas, AFP sakė, kad šeima daugiau nei prieš tris savaites prašė susitikti su Zhang Šanchajaus moterų kalėjime, kuriame ji laikoma, tačiau atsakymo nesulaukė.

AFP nepavyko susisiekti su Zhang Ju, o jųdviejų motina atsisakė komentuoti.

Šanchajaus kalėjimas taip pat neatsakė į AFP klausimus.

Pasak organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF), Zhang dabar be pagalbos negali vaikščioti ir net pakelti galvos.

RSF Rytų Azijos biuro vadovas Cedricas Alvianis teigė, kad „tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Kinijos režimui ir užtikrinti, kad Zhang Zhan būtų nedelsiant paleista, kol dar ne per vėlu“.

Kinija džiūgauja, kad jai pavyko sumažinti užsikrėtimų skaičių šalies viduje iki pavienių protrūkių.

Vyriausybė pateikia versiją, kad Komunistų partijos dėka pavyko gyvenimą sugrąžinti beveik į normalias vėžes, nors kitose pasaulio šalyse mirčių ir infekcijų skaičius toliau auga.

Tačiau tie, kurie kelia grėsmę oficialiajai versijai, keldami klausimus apie tai, kodėl pačioje pradžioje buvo nuslėptas protrūkis Uhane ir kaip vyriausybė su juo tvarkėsi, susiduria su partijos rūstybe.

Zhang yra viena iš keturių pilietinės žurnalistikos atstovų, įskaitant Chen Qiushi, Fang Bin ir Li Zehua, sulaikytų po reportažų iš Uhano, grupės.

Pirminėje Pasaulio sveikatos organizacijos komandos ataskaitoje, kurioje remiamasi duomenimis, surinktais per sausio mėnesio misiją į Uhaną Kinijoje, kur užfiksuoti pirmieji COVID-19 atvejai, padaryta išvada, kad SARS-CoV-2 virusas tikriausiai peršoko nuo šikšnosparnių žmonėms per tarpinį gyvūną.

Kita hipotezė, kad virusas nutekėjo iš specializuotos Uhano virusologijos laboratorijos, buvo pavadinta „labai mažai tikėtina“.

Tačiau komentare žurnale „Nature“ mokslininkai teigė, kad ta misija buvo tik „pirmasis žingsnis  procese, kuris įstrigo“.

„SARS-CoV-2 kilmės paieškos yra kritinėje vietoje“, – rašė jie.

„Galimybių atlikti šį svarbų tyrimą langas greitai užsiveria“, – pridūrė mokslininkai.

Atsekti biologinį pėdsaką iki ankstyviausių ligos ištakų tampa vis sudėtingiau, nes įrodymai dingsta arba būna sugadinami.

Toks pareiškimas pasirodė praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai PSO, siekdama atgaivinti tyrimą, paragino Kiniją perduoti informaciją apie ankstyviausius COVID-19 atvejus.

Ta informacija turėtų apimti duomenis apie 2019 metų gruodį nustatytus 174 užsikrėtimo atvejus, kuriais Kinija nepasidalijo pradinio tyrimo metu, sakė PSO ekspertai.

PSO tyrėjai sakė, kad „buvo susitarta“, jog antrasis tyrimų etapas užpildys šią spragą.

Tačiau Kinija anksčiau šį mėnesį atmetė tokį PSO prašymą sakydama, kad sausio mėnesio tyrimo turėtų pakakti ir kad raginimus pateikti tolesnius duomenis paskatino politika, o ne mokslas.

„Vis mažiau rezultatų“

Pekinas kategoriškai neigia naujojo koronaviruso laboratorinės kilmės versiją.

Amerikiečių žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad Baltiesiems rūmams antradienį pristatytoje įslaptintoje JAV žvalgybos ataskaitoje apie COVID-19 pandemijos kilmę galutinės išvados nepateikiamos – iš dalies dėl nepakankamos informacijos iš Kinijos.

Tyrimas, kurį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) užsakė prieš tris mėnesius, neleido pateikti tvirtų išvadų, ar pandeminis koronavirusas persimetė žmonėms nuo kokio nors gyvūno, ar visgi pasklido iš griežtai saugomos laboratorijos Uhane, laikraščiui „The Washingon Post“ nurodė du su tyrimu susipažinę JAV pareigūnai.

Pasak jų, dalis šios ataskaitos galėtų būti išslaptinta artimiausiomis dienomis.

Tuo metu PSO komanda savo komentare pažymi, kad dabartiniai duomenys nepalaiko nutekėjimo iš laboratorijos scenarijaus.

Mokslininkai pabrėžė, kad būtina atsekti ankstyviausius COVID-19 atvejus tiriant pranešimus apie užsikrėtimą ir atliekant antikūnų tyrimus Kinijoje ir už jos ribų.

Jie taip pat paragino toliau tirti laukinių gyvūnų fermas ir laukinius šikšnosparnius.

„Kadangi SARS-CoV-2 antikūnų mažėja, tolesnių mėginių rinkimas ir žmonių, kurie galėjo būti paveikti iki 2019 metų gruodžio, testavimas duos vis mažiau rezultatų“, – nurodo mokslininkai.

Jie pridūrė, kad daugelis laukinių gyvūnų fermų, kurios domina tyrėjus, buvo uždarytos, o juose laikyti gyvūnai – paskersti.

Pasak valstybinės agentūros „Xinhua“, antradienį pradėtas masinis testavimas  „iš esmės visiškai aprėpė“ visus miesto gyventojus, išskyrus vaikus iki šešerių metų ir vasaros atostogų išvykusius studentus, spaudos konferencijoje pranešė vyresnysis Uhano pareigūnas Li Tao.

Iki šeštadienio mieste buvo užfiksuoti 37 vietiniai COVID-19 atvejai, o per pastarąjį masinio testavimo etapą buvo aptiktas 41 vietinis besimptomis viruso nešiotojas, pranešė „Xinhua“.

Miesto pareigūnai praėjusią savaitę pranešė, kad koronavirusas buvo nustatytas septyniems Uhane dirbantiems atvykėliams.

Pasak institucijų, tyrimų kampanijai buvo mobilizuoti daugiau nei 28 tūkst. sveikatos priežiūros darbuotojų, o tyrimai vyko maždaug 2,8 tūkst. vietų.

Koronavirusas pirmą kartą pradėjo plisti Uhano mieste 2019 metų pabaigoje, o Kinijai vėliau pavyko sėkmingai sukontroliuoti viruso plitimą. Šalies ekonomika atsinaujino, o gyvenimas iš esmės normalizavosi.

Visgi naują grėsmę sukėlė lengvai užkrečiamos koronaviruso delta atmainos židinys Nankino oro uoste rytinėje Dziangsu provincijoje, kur užsikrėtus keliems oro uosto valytojams, virusas išplito po visą šalį.

Nuo to laiko Kinija nurodė likti ištisų miestų gyventojams namuose, nutraukė vidaus transporto jungtis ir pradėjo masinius tyrimus kovodama su protrūkiu, kuris yra didžiausias per kelis pastaruosius mėnesius.

Pekinas taip pat sugriežtino apribojimus kelionėms į užsienį, siekdamas sustabdyti protrūkį.

Kinijos imigracijos tarnyba trečiadienį paskelbė, kad nustos išduoti pasus ir kitus dokumentus, reikalingus išvykstant iš šalies „neesminiais ir neskubiais“ atvejais.

Visgi tai dar nereiškia, kad Kinijos visuomenei visiškai draudžiama išvykti į užsienį.

Toks sprendimas priimtas Uhane po daugiau nei metų užregistravus vietinio užkrėtimo koronavirusu atvejų.

11 mln. gyventojų turintis miestas „skubiai pradeda išsamius visų gyventojų nukleorūgščių tyrimus“, antradienį spaudos konferencijoje sakė aukšto rango Uhano pareigūnas Li Tao, praėjus dienai po to, kai ten buvo užregistruoti septyni COVID-19 atvejai.

Vietos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad tie atvejai nustatyti migrantų darbininkų gretose. Mieste jau metus nebuvo fiksuota vietinio užkrėtimo atvejų po to, kai 2020 metų pradžioje miestas sutramdė pradinį protrūkį precedento neturinčiu karantinu.

Pirmadienį Kinijoje milijonai žmonių liko įkalinti namuose, šaliai bandant masiniu testavimu ir kelionių suvaržymais suvaldyti didžiausią per daugelį mėnesių koronaviruso protrūkį.

Didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę Pekiną, testuojami milijonai gyventojų, atitveriami ištisi gyvenamieji kompleksai, o asmenys, turėję artimą kontaktą su užsikrėtusiaisiais, karantinuojami.

Hunano provincijos Džudžou mieste pirmadienį daugiau kaip 1,2 mln. gyventojų nurodyta tris ateinančias dienas likti namuose, pareigūnams vykdant intensyvią testavimo ir skiepijimo kampaniją.

Antradienį Kinija pranešė apie 61 vietinio užsikrėtimo atvejį, užkrečiamesnei koronaviruso delta atmainai išplitus į daugiau kaip dvi dešimtis miestų ir per tuziną provincijų.

Naujas protrūkis siejamas su židiniu Dziangsu provincijos sostinės Nandzingo tarptautiniu oro uostu, kur devyniems valytojams liepos 20 dieną buvo testais patvirtinta COVID-19.

Rytinio Jangdžou miesto, esančio netoli Nandzingo, vietos valdžia irgi įpareigojo gyventojus likti namuose po to, kai per ankstesnę dieną atlikti didelio masto tyrimai atskleidė 40 naujų COVID-19 atvejų.

Daugiau kaip 1,3 mln. Jangdžou miesto centro gyventojų taip pat privalo likti savo namuose, o kiekvienam namų ūkiui leidžiama kasdien išsiųsti tik po vieną asmenį apsipirkti būtiniausių prekių, antradienį pranešė miesto valdžia.

Turistų gausiai lankomame Džangdziadzijės mieste, esančiame netoli Džudžou, praėjusį mėnesį virusas išplito žmonėms, kurių užsikrėtimas siejamas su židiniu Nandzingo oro uoste, apsilankius teatre.

Praėjusį penktadienį visiems 1,5 mln. Džangdziadzijės gyventojų buvo nurodyta neiti iš namų.

Pareigūnai skubiai ieško žmonių, neseniai keliavusių iš Nandzingo ar Džangdziadzijės, ir ragina nevykti į vietoves, kur nustatyta naujų COVID-19 atvejų.

Tuo metu Pekinas per vasaros atostogų sezono piką uždraudė į miestą atvykti turistams. Aukščiausi miesto valdžios pareigūnai sekmadienį paragino gyventojus „neišvykti iš Pekino, nebent tai būtina“.

Pekinas anksčiau didžiavosi sėkmingai sustabdęs pandemiją, prasidėjusią Uhane, kur 2019-ųjų pabaigoje buvo nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai, todėl šalies ekonomika jau atsitiesė.

Tačiau naujas protrūkis gali sužlugdyti šią sėkmę, nes nuo liepos vidurio šalyje buvo nustatyta per 400 vietinio užsikrėtimo atvejų.

Pasak atstovo Christiano Lindmeierio (Kristiano Lindmejerio), ataskaita „paprasčiausiai dar neparengta“, o ekspertų komandos nariai, rengiantys ataskaitą ir dirbantys su kinų pareigūnais, „nori, kad ji būtų gera“.

Misijoje dalyvaujantys techniniai ekspertai sako, jog „dabar labiausiai tikėtina, kad ataskaita bus paskelbta kitą savaitę“, Jungtinių Tautų spaudos konferencijoje nurodė Ch. Lindmeieris.

JT sveikatos agentūra anksčiau pakeitė savo planus iš pradžių paskelbti ataskaitos santrauką, o paskui – ilgesnę ataskaitos versiją ir nusprendė išleisti visą ataskaitą iš karto. Komandos vadovas Peteris Ben Embarekas šį mėnesį sakė, kad ataskaitą planuojama paskelbti kovo 15-ąja prasidedančią savaitę.

Kinijos centriniame Uhano mieste 2019 metų gruodį pirmąkart aptikto koronaviruso pandemija apėmė visą Žemės rutulį, pareikalavo daugiau kaip 2,6 mln. žmonių gyvybių ir smarkiai sutrikdė pasaulio ekonomiką.

Praėjus vos 15 mėnesių mokslas sukūrė virtinę vakcinų nuo šios ligos, tačiau jos atsiradimo mįslė kol kas lieka neatsakyta.

Tik šių metų sausį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinė ekspertų grupė pagaliau aplankė Uhaną ir pradėjo mėnesį trukusį tyrimą pandemijos epicentre.

PSO misija tikėjosi rasti atsakymų, kaip virusas, anksčiau veikiausiai plitęs tarp gyvūnų, galėjo persimesti žmonėms.

Praėjus mėnesiui po darbo Uhane pabaigos komandos nariai ir jų kolegos Kinijoje planuoja paskelbti savo išvadas. Ši ataskaita turėtų padėti nustatyti labiausiai tikėtinus užkrato persimetimo kelius, taip pat įvardyti, kurios prielaidos yra mažiau tikėtinos.

Užuominų paieškos

Pasaulio lyderiai nori nedelsiamų atsakymų, bet išsiaiškinti konkretų epidemijos šaltinį reikia laiko, o kai kada jo niekada nepavyksta nustatyti.

Kita vertus, misijos nariai, atstovaujantys įvairioms tyrimų sritims, buvo nusiteikę optimistiškai.

„Esu įsitikinęs, kad gana greitai sužinosime. Per ateinančius kelerius metus įgysime išties reikšmingų duomenų, iš kur tai atėjo ir kaip atsirado“, – praeitą trečiadienį sakė vienas iš komandos narių, britų zoologas Peteris Daszakas (Piteris Dašakas).

Vasario 9-ąją komanda prieš išvykdama surengė ilgą spaudos konferenciją Uhane, per kurią pasiuntė užuominų, kas galėtų būti misijos ataskaitoje.

Ekspertų nuomone, naujasis koronavirusas SARS-CoV-2, sukeliantis COVID-19, iš pradžių plito tarp šikšnosparnių, o žmonės juo užsikrėtė per kažkokį tarpinį nešiotoją.

Tačiau iš dešimčių tūkstančių laukinių, naminių ir ūkiuose auginamų gyvūnų paimtuose mėginiuose nerasta jokių šio viruso pėdsakų.

Mokslininkai tai pat nėra įsitikinę, kur ir kada prasidėjo protrūkis, nors Uhane nustatyti užsikrėtimo atvejai yra ankstyviausi žinomi.

Labiausiai tikėtinas kelias

Kita vertus, tyrėjai iškėlė keletą hipotezių.

„Buvo sąryšis tarp Uhano ir pietų Kinijos provincijų, kur SARS-CoV-2 artimiausi virusai aptinkami tarp šikšnosparnių“, – praeitą savaitę P. Daszakas sakė per renginį, organizuotą Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“.

„Tai suteikia ryšį ir kelią, kuriuo virusas tikėtinai galėtų perneštas nuo laukinių gyvūnų – arba žmonėms, arba tame regione augintiems gyvūnams, kurie savo ruožtu buvo nugabenti į turgų, – kalbėjo jis. – Tai iš tikrųjų svarbi užuomina.“

Ekspertai neatmetė prielaidos, kad žmonės galėjo užsikrėsti per šaldytą mėsą. Pekinas taip pat remia teoriją, kad užkratas galėjo būti atgabentas iš užsienio su šaldytos mėsos pakuotėmis.

Olandų virusologė Marion Koopmans (Marion Kopmans), taip pat dalyvavusi šioje grupėje, sakė, kad virusu galbūt būtų įmanoma užsikrėsti, jeigu COVID-19 sergantys žmonės liečia užšaldytus maisto produktus, bet pridūrė, kad koronaviruso kilmė veikiausiai nėra „pakuotės išorėje“.

Tačiau ji ir kolegos sakė, kad užkrato perdavimas per užšaldytą laukinių gyvūnų mėsą iš kaimyninių provincijų išlieka „labai pagrįsta galimybė“.

Prielaida, kad virusas pasklido iš Uhane veikiančio Virusologijos instituto laboratorijos, remta ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) administracijos, „yra mažiausiai tikėtina mūsų hipotezių sąraše“, pažymėjo M. Koopmans.

Ši versija taip pat nebuvo sureikšminta per spaudos konferenciją Uhane.

Vis dėlto virš šios misijos tebetvyrant įtarimų debesiui PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) sakė, kad nė viena iš prielaidų dar nėra atmesta, ir pažadėjo užtikrinti skaidrumą dėl ataskaitos.

Galiūnių spaudimas

Kinija ir JAV tiek užkulisiuose, tiek viešai konfliktavo dėl būsimos ataskaitos.

Iš pradžių planuota, kad pirmiausiai bus paskelbta dokumento santrauka, o paskui – pagrindinė ataskaita, bet vasario pabaigoje šio plano buvo atsisakyta, nors PSO nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo.

Baltieji rūmai, susirūpinę, kad santrauka galėtų būti paskelbta be išvadas pagrindžiančių duomenų, pagyrė pastarąjį sprendimą ir prisiėmė už jį nuopelnus.

Laukiant ataskaitos JAV ir Kinijos diplomatai ne kartą išsakė savo šalių poziciją. Viena pusė ragino užtikrinti didesnį skaidrumą, o kita tvirtino, kad PSO misija tapo įmanoma tik Pekinui sutikus bendradarbiauti mokslo klausimais.

D. Trumpas savo ruožtu kaltino PSO, kad ji yra Kinijos marionetė.

Sausį į valdžią atėjus jo įpėdiniui Joe Bidenui (Džo Baidenui) Vašingtono tonas JT sveikatos apsaugos agentūros atžvilgiu pasikeitė, tačiau amerikiečiai toliau reiškė nuogąstavimus dėl PSO tyrimo ir spaudė Pekiną pateikti daugiau informacijos.

Spaudimą darė ne vien Jungtinės Valstijos.

Europos Sąjungos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Ženevoje Walteris Stevensas (Volteris Stivensas) neseniai paragino užtikrinti, kad tyrimo ataskaita būtų „visiškai skaidri“ ir atsakytų į klausimus, „kurių mes visi turime“.

Misijos nariai tvirtino, kad jiems buvo suteikta prieiga prie visų reikalingų vietų ir žmonių.

Tačiau komandos vadovas Peteris Ben Embarekas paprašė daugiau duomenų, kad būtų galima atlikti nuodugnesnį tyrimą.

Ekspertai mano, kad ligos, jau nusinešusios daugiau kaip 2,3 mln. žmonių gyvybių, pirminiai nešiotojai tikriausiai yra šikšnosparniai, bet žmonės koronavirusu galbūt užsikrėtė per kokius nors kitus žinduolius.

Nors užkrato persimetimas nuo gyvūnų yra tikėtinas, iki šiol „šeimininkai nešiotojai nėra nustatyti“, žurnalistams sakė šios komandos Kinijos grupės vadovas Liang Wannianas (Liang Vanianas).

Jis pridūrė, kad tyrimai rodo, jog virusas „gali būti pergabentas dideliu atstumu ant užšaldytų produktų“. Šį pareiškimą galima suprasti kaip palaikantį viruso importo į Kiniją hipotezę.

Ekspertas pridūrė, kad nerasta „jokių požymių“, kad virusas Kinijos centrinio regiono mieste Uhane plito anksčiau nei 2019 metų gruodį, kai buvo oficialiai patvirtinti pirmieji žmonių užsikrėtimo atvejai pasaulyje.

PSO misijai vadovaujantis ekspertas Peteris Ben Embarakas (Piteris Ben Embarakas) parėmė šį pareiškimą, sakydamas, kad nėra jokių įrodymų apie „didelius protrūkius“ Uhane iki minėtos datos.

Ekspertai taip pat pareiškė, jog kontroversiška teorija, kad infekciją COVID-19 sukeliantis virusas pasklido iš vienos laboratorijos Uhane, iš esmės atmestina.

„Laboratorijos incidento hipotezė – itin mažai tikėtinas paaiškinimas viruso persimetimui į žmonių populiaciją, – sakė P. Ben Embarekas. – Jos nėra tarp hipotezių, kurias siūlysime tirti ateityje.“

Ši misija yra diplomatiškai jautri, o dar prieš jai prasidedant buvo būgštaujama, kad tikrosios išvados gali būti nuslėptos. JAV tuomet reikalavo, kad tyrimas būtų atliktas „ryžtingai“, o Kinija atkirto, kad jo nereikėtų „politizuoti“.

Per atidžiai stebimą vizitą žurnalistai iš esmės buvo laikomi ištiestos rankos atstumu nuo ekspertų, tačiau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose lig šiol buvo pasirodę tik jų išvadų fragmentų.

Ekspertai vieną mėnesį praleido Kinijoje: dvi savaites – karantine ir tiek pat dirbdami.

Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo viruso atsiradimo, buvo suabejota dalies vizito aktualumu norint įgyvendinti deklaruotą tikslą – surasti viruso šaltinį. Pavyzdžiui, klausimų sukėlė PSO misijos dalyvių apsilankymas propagandinėje parodoje, kurioje buvo liaupsinamas Kinijos atsigavimas po pandemijos.

Grupė ekspertų praleido vos valandą jūros gėrybių turguje, iš kur 2019 metų pabaigoje buvo gaunami daugelis pranešimų apie pirmuosius susirgimus.

Panašu, kad jie taip pat neišeidami į miestą išbuvo kelias dienas viešbutyje, kur su jais susitikinėjo įvairūs Kinijos pareigūnai.

Vis tik nuodugnesnis tyrimas buvo atliktas Uhano virusologijos institute, kur inspektoriai praleido beveik keturias valandas ir, pasak jų, susitiko su kinų mokslininkais, įskaitant Shi Zhengli (Ši Džengli) – vieną pagrindinių Kinijos šikšnosparnių koronavirusų eksperčių ir Uhano laboratorijos vadovo pavaduotoja.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) kartojo prieštaringai vertinamą teoriją, kad pandemija galėjo prasidėti paleidus virusą iš Uhano laboratorijos.

Toje laboratorijoje dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus su kai kuriomis pavojingiausiomis ligomis, įskaitant į COVID-19 užkratą panašią šikšnosparniams būdingą koronaviruso atmainą.

Praėjus dienai po ekspertų apsilankymo Uhano laboratorijoje publikuotame interviu Peteris Benas Embarekas  (Piteris Benas Embarekas) sakė, kad pokalbyje buvo aptartos garsiosios pasaulio žiniasklaidoje skelbtos versijos.

Nors konkrečių teorijų jis neįvardino, kai kurias iš jų pavadino neracionaliomis ir pabrėžė, kad tyrėjai joms nešvaistys laiko.

„Diskusijos buvo labai nuoširdžios“, – sakė PSO maisto saugos ir gyvūnų ligų ekspertas P. B. Embarekas telefonu iš Uhano, kur 2019 metų gruodį pirmą kartą buvo nustatyta žmonių užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejų.

„Aptarėme... daug garsių teorijų ir kitų dalykų, ir kas buvo nuveikta joms paaiškinti“, – pridūrė ekspertas, nuo 2009 metų dvejus metus dirbęs PSO biure Pekine.

Praėjusią savaitę pasibaigus PSO ekspertų 14 dienų karantino laikotarpiui jie aplankė virtinę vietų, siejamų su galimomis pandemijos ištakomis, įskaitant jūros gėrybių turgų, kur, kaip manoma, žmonės pradėjo sirgti pirmiausiai.

Trečiadienio ekspertų kelionė į Uhano virusologijos institutą buvo viena daugiausiai pasaulio dėmesio sulaukusių PSO komandos darbotvarkėje dėl prieštaringai vertinamos teorijos, kad nuo jo galėjo prasidėti pandemija.

Laboratorijoje dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus su kai kuriomis pavojingiausiomis ligomis, įskaitant į SARS-CoV-2 panašią šikšnosparniams būdingą koronaviruso atmainą.

Pandemijos pradžioje buvo iškelta versija, kad virusas atsitiktai galėjo būti paleistas iš Uhano laboratorijos, nors įrodymų šiai teorijai pagrįsti nebuvo.

Dėl šių gandų tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) iškėlė sąmokslo teorijų, kad Kinija sąmoningai paleido šį virusą.

„Nesivaikys vaiduoklių“

Pasak P. B. Embareko, laboratorijoje vykusios diskusijos buvo naudingos, siekiant išsiaiškinti darbuotojų poziciją dėl „daugelio iš šių pareiškimų ir kaltinimų, kuriuos daugelis matė ir apie kuriuos skaitė naujienų pranešimuose“.

Atrodo, PSO ekspertas atmetė kai kurias teorijas, pavadindamas tokias spekuliacijas „puikiais gerų filmų ir serialų scenarijais daugeliui ateinančių metų“.

Jis taip pat pabrėžė, kad PSO tyrėjai „vadovausis mokslu ir vadovaujasi faktais“ darydami išvadas.

„Jeigu pradėsime visur vaikytis vaiduoklius, niekada nieko nepasieksime“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Taigi, svarbus žingsnis yra tai, kad mums pavyko suprasti, iš kur atsiranda šios istorijos, – kalbėjo ekspertas. – Ir galime racionaliai... paaiškinti, kodėl kai kurios iš jų yra visiškai neracionalios, kodėl kai kurios jų turi prasmę, ir kodėl kai kurias jų galima paaiškinti, o dalies – ne“.

PSO ekspertų komanda apsilankė instituto P4 laboratorijoje – pirmojoje Azijoje griežčiausio saugumo laboratorijoje, galinčioje dirbti su 4-os klasės patogenais, įskaitant Ebolos virusą.

Pasak P. B. Embareko, kitą savaitę turinti pasibaigti ekspertų kelionė į Uhaną neleis padaryti galutinės išvados, kaip virusas iš gyvūno persidavė žmogui.

„Negalėsime visiškai iki galo suprasti šio viruso kilmės, bet tai bus geras pirmas žingsnis“, – sakė jis. – Tai bus labai tvirtas ir akivaizdžiai geras pagrindas, kuriuo toliau judėsime pirmyn.“