Šis klausimas suskaldė Europos Sąjungos (ES) šalis.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiajai už žmogaus teises atsakingai pareigūnei skirtą laišką pasirašė 22 šalys, tarp jų – 15 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat tokios šalys kaip Norvegija, Šveicarija, Japonija, Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad sprendimą pasmerkti Kiniją lėmė susirūpinimas šalies visuomenėje ir bendra pozicija su Šiaurės bei Baltijos valstybėmis.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl žmogaus teisių situacijos Kinijoje ir tai buvo vieningas NB8 ir grupės kitų bendraminčių valstybių sprendimas kreiptis į JT Vyriausiąją žmogaus teisių komisarę siekiant atkreipti dėmesį į žmogaus teisių situaciją Sindziago provincijoje“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė.
Anot stebėtojų, Kinijoje apie milijonas žmonių, daugiausiai uigūrų etninės mažumos narių, yra laikomi vadinamosiose perauklėjimo stovyklose.
Žmogaus teisių grupės ir internuotųjų stovyklose Sindziange laikyti žmonės šias įstaigas vadina koncentracijos stovyklomis, kur musulmonai uigūrai ir kitų mažumų atstovai verčiami asimiliuotis į kinų visuomenę.
Kinija stovyklas vadina profesinio švietimo ir mokymo centrais. Šalies pareigūnai praėjusią savaitę paskelbtą Vakarų šalių laišką pavadino šmeižtu.
Nors iš pradžių neigė stovyklų Sindziange egzistavimą, Pekinas pradėjo didelę viešųjų ryšių kampaniją, kad atremtų pasaulio pasipiktinimą.
Skirtys Europoje
Ši situacija parodė skirtis tarp Šiaurės ir Vakarų Europos šalių bei rytinių ir pietinių ES valstybių, kurios yra labiau priklausomos nuo Kinijos investicijų, Pekinui siekiant atkurti istorinius prekybos maršrutus.
Pekino veiksmus smerkiantį laišką pasirašė Austrija, Belgija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Ant jo nėra Italijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Maltos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Graikijos ir Vengrijos atstovų parašų.
„Tai įrodo, kad vieningos politikos ES Kinijos atžvilgiu nėra, ir tų skirčių, tikėtina, nemažės. Nuo technologijų ir saugumo iki žmogaus teisių ir demokratijos klausimų. Savaime šio balsavimo kaip indikatoriaus ilgalaikei strategijai laikyti nereikėtų, tačiau tai turėtų būti paskata diskusijai“, – BNS sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Kinijos atžvilgiu mes esame kol kas tokioje besiblaškančioje pozicijoje, kur trūksta aiškaus apsisprendimo, ar mes norime labiau prekiauti ir naudotis ekonominiais santykių privalumais, ar būti pusėje, kur labiau kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus.
„Infrastruktūros projektai, ypač Balkanuose, yra ypač susiję su Kinijos investicijomis. Tie „Vienos juostos, vieno kelio“ projektai jie, matyt, labiau ekonomiškai ir politiškai susaisto tas šalis“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Atsakydami į Pekino veiksmus prieš uigūrus smerkiantį dokumentą, 37-ių šalių ambasadoriai prie Jungtinių Tautų paskelbė savo laišką, ginantį Kiniją.
Šį laišką pasirašė tokios šalys, kaip Rusija ir Saudo Arabija, taip pat Baltarusija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pakistanas, Egiptas, Kuba.
Lietuva laviruoja
Nors Lietuvos pareigūnai primena Kinijai žmogaus teisių pažeidimus, tai daroma atsargiai, siekiant pernelyg nepakenkti į ekonominį bendradarbiavimą orientuotiems dvišaliams santykiams.
Pasak T. Janeliūno, Lietuvos sprendimas kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus tarptautinėje bendruomenėje yra nuoseklus, tačiau pozicija dėl Kinijos vis dar kelia klausimų.
„Kinijos atžvilgiu mes esame kol kas tokioje besiblaškančioje pozicijoje, kur trūksta aiškaus apsisprendimo, ar mes norime labiau prekiauti ir naudotis ekonominiais santykių privalumais, ar būti pusėje, kur labiau kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus“, – kalbėjo profesorius.
Pavyzdžiui, Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
2018 metų birželį Lietuvoje lankėsi Dalai Lama, nors Kinija buvo perspėjusi, kad šis vizitas gali pakenkti Vilniaus ir Pekino santykiams.
Tačiau skirtingai nei 2013 metais, kai su Dalai Lama susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė, pernai jo nepriėmė nė vienas valstybės vadovas. Tibeto dvasinis lyderis susitiko tik su Seimo nariais, parlamente įkūrusiais Solidarumo su tibetiečiais grupę.
Kita vertus, tų pačių metų rugpjūtį penki Seimo nariai apsilankė Tibete ir susitiko su oficialiosios vietos valdžios atstovais. Nevyriausybininkai supeikė šį vizitą teigdami, kad apsilankymas Tibete pademonstravo palankumą ten įvestai Pekino tvarkai.
Šių metų birželį, minint žudynių Pekino Tiananmenio aikštėje trisdešimtmetį, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priminė Kinijos valdžios slopinamo susidorojimo metines.
„Mes minime ir prisimename aukas bei raginame gerbti žmogaus teises Kinijoje“, – tviteryje parašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Praėjusią savaitę prisiekęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė besitikintis, kad santykiai su Kinija bus „labai draugiški“, o ekonominis bendradarbiavimas tęsis.
Per balandį naujienų agentūros BNS organizuotus prezidento rinkimų debatus G. Nausėda pažadėjo iškelti žmogaus teisių klausimus per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), nes nuo to priklausys, ar Lietuvos diplomatija bus gerbiama.
„Žmogaus teisių klausimas yra absoliučiai svarbiausias ir šitoje vietoje mes neturime per petį žiūrėti, kas kaip vertins, kuomet eina kalba apie nekvestionuotinus dalykus“, – rinkimų kampanijos metu kalbėjo būsimasis prezidentas.
„Manau, kad Lietuvos užsienio politika gali būti gerbiama tik tada, kai ji šitus nekvestionuotinus dalykus kelia į pirmą vietą ir nepardavinėja jų“, – pridūrė jis.
