„Fondo veikla užtikrintų ne tik Lietuvos ir kitų rėmėjų lėšų tiekimą Ukrainos atstatymui, bet ir leistų Lietuvos verslo bendruomenei aktyviau įsilieti į atstatymo darbus“, – po pokalbio su verslo organizacijomis apie Ukrainos atstatymą trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.

Rusija dėl savo agresijos yra padariusi Ukrainai žalos už 100 mlrd. eurų.

A. Armonaitės teigimu, ekonominė pagalba Ukrainai gali būti dvejopa: dar nesibaigiant karui atstatant sunaikintą infrastruktūrą bei padėti transformuoti Ukrainos ekonomiką ilguoju laikotarpiu.

„Rusija dėl savo agresijos yra padariusi Ukrainai žalos už 100 mlrd. eurų, trečdalis šios sumos – gyvenamosios infrastruktūros žala. Ukrainos biudžetas yra netekęs 80 proc. pajamų, BVP yra kritęs apie 60 proc.“, – sakė ministrė.

„Tai reiškia, kad Ukrainai reikalinga ne tik karinė, bet ir ekonominė pagalba“, – pridūrė A. Armonaitė.

Prieš savaitę po verslo ir valdžios institucijų susitikimo prezidentūroje teigta, jog pagalbą karo sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios agentūros – Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet teigė, jog Lietuva dalyvaus ukrainiečiams perduodant kompetencijas, taip pat padės atstatyti sugriautus miestus bei kitas gyvenamąsias vietoves. Kokius konkrečiai –  dar neapsispręsta.

Lietuvos statybų verslo atstovai anksčiau teigė galintys padėti atstatyti karo suniokotą Ukrainą, tačiau norėjo valstybės paramos ir garantijų.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

Europos Komisija rengia Ukrainos atsigavimo planą, tačiau įvairius pagalbos projektus karo nusiaubtai šaliai greičiausiai galės vykdyti ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė atskirai.