Nepatenkinti Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės.

Kalbėdamas kartu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris Varšuvoje lankėsi grįždamas iš Ukrainos, D. Tuskas sakė, kad jie tarėsi dėl to, kaip „radikaliai padidinti“ Ukrainos grūdų eksportą į skurdesnes šalis, kurioms jų reikia.

„Lenkija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti tokioje veikloje ir ją kofinansuoti“, – sakė D. Tuskas žurnalistams, nedetalizuodamas šios schemos.

Rusija blokuoja svarbius Juodosios jūros prekybos kelius, kuriais Ukraina eksportuoja savo žemės ūkio produkciją.

Siekdama padėti Kyjivui ekonomiškai, Europos Sąjunga 2022 metais nusprendė panaikinti muitų tarifus Ukrainos prekėms, tranzitu gabenamoms 27 valstybių bloko keliais.

Tačiau dėl logistikos problemų didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų susikaupė ES narėje Lenkijoje, dėl to nukenčia vietos gamintojai.

Lenkija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti tokioje veikloje ir ją kofinansuoti.

D. Tuskas sakė, kad veiksmai, kuriais siekiama padidinti grūdų eksportą iš Ukrainos į kitas šalis, „galėtų būti didelis palengvinimas Lenkijos ir Europos ūkininkams, Ukrainai ir tiems, kurie laukia pigaus maisto kituose pasaulio regionuose“.

Lenkijos ryšiai su Ukraina dėl pasienio blokadų ir ginčo dėl grūdų tampa vis labiau įtempti: jau įvyko mažiausiai keturi incidentai, kai lenkų ūkininkai iš sunkvežimių ir krovininių vagonų išpylė ukrainietiškus grūdus.

Sekmadienį aštuoni traukinio vagonai su ukrainietiškais kukurūzais buvo atidaryti laužtuvais ir tonos grūdų išbyrėjo ant geležinkelio bėgių. Kyjivas reagavo raginimu Varšuvai nutraukti „nebaudžiamumą“ dėl „vandalizmo aktų“.

D. Tuskas sakė, kad nauja įtampa dėl grūdų yra „kritinis momentas“ abiejų šalių santykiuose. Jis paragino ES ir Ukrainą bendradarbiauti ieškant sprendimo.

„Būtų didžiausias idiotizmas mūsų tautų istorijoje, jei dabar susipyktume ir nerastume sprendimo šiuo klausimu, – sakė D. Tuskas. – Nes mums vieniems kitų reikia kaip niekada anksčiau“.

Pirmasis R. T. Erdogano susitikimas su V. Putinu nuo spalio rengiamas tuo metu, kai Rusijos pajėgos bando sulaikyti naują Kyjivo puolimą, kuris po tris mėnesius trukusių žiaurių mūšių Ukrainos pietiniame fronte pradėjo teikti vilčių.

Turkijos vadovas tikisi, kad neoficialus aukščiausiojo lygio susitikimas Juodosios jūros kurorte Sočyje taps pagrindu taikos deryboms, apie kurias diskutuoja kai kurie Vakarų pareigūnai, tačiau abi pusės nori, kad jos vyktų tik joms priimtinomis sąlygomis.

R. T. Erdoganas buvo vienas iš nedaugelio NATO lyderių, atvirai palaikančių ryšį su V. Putinu.

Abiejų lyderių santykiai buvo artimi, bet audringi ir, atrodo, dar labiau sustiprėjo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.

V. Putino sprendimas taikyti nuolaidas ir atidėti Turkijos mokėjimus už rusiškų dujų importą padėjo sušvelninti ekonomikos krizę, dėl kurios R. T. Erdoganas gegužę vos nepralaimėjo rinkimų.

Turkija savo ruožtu atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai ir tapo svarbia vieta, kurioje Rusija gali gauti paslaugų ir prekių.

Tačiau R. T. Erdoganas taip pat erzina V. Putiną tiekdamas Ukrainai ginklus ir remdamas jos siekius prisijungti prie NATO.

Kremlius ypač supyko, kai liepą R. T. Erdoganas leido Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui parsivežti penkis ukrainiečių vadus, kuriuos Rusija išsiuntė į Turkiją per svarbų apsikeitimą belaisviais.

Vadai turėjo likti Turkijoje ir Kremlius įspėjo, kad į tai bus atsižvelgta būsimuose susitarimuose su R. T. Erdoganu.

Tačiau ir Maskva, ir Kyjivas dabar siekia R. T. Erdogano palaikymo jų priešpriešoje dėl grūdų ir karo veiksmų Juodojoje jūroje.

„Sąjungininkai ir Ukraina griežtai pasmerkė Rusijos sprendimą pasitraukti iš Juodosios jūros grūdų susitarimo ir tyčinius bandymus sustabdyti Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, nuo kurio priklauso šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje“, – sakoma NATO išplatintame pareiškime. 

Išplatintame pareiškime NATO taip pat pasmerkė pastarojo meto Rusijos atakas prieš Odesą, Mykolajivą ir kitus uostamiesčius, įskaitant smūgius į grūdų sandėlius Ukrainos Renio uostamiestyje.

„Rusijos veiksmai taip pat kelia didelį pavojų Juodosios jūros regiono, kuris yra strategiškai svarbus NATO, stabilumui. Sąjungininkai didina paramą Ukrainai ir stiprina savo budrumą“, – teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. 

Trečiadienį įvyko antrasis naujos NATO ir Ukrainos tarybos, kurią šį mėnesį per Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje iškilmingai atidarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, posėdis.

Kijevas sušaukė derybas po to, kai Maskva praėjusią savaitę vienašališkai pasitraukė iš susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Tarybos tikslas – stiprinti NATO ir Kyjivo politinius ryšius, o Ukrainai suteikiama teisė prašyti rengti susitikimus abiem pusėms rūpimiems klausimams aptarti.

Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Aljanso lyderiai susitarė, kad kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO bus pratęstas, kai dėl to sutars  bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, laiške Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui bloko Josepui Borrelliui (Žozefui Boreliui), EK vykdomojo pirmininko pavaduotojui Valdžiui Dombrovskiui, EK transporto komisarei Adinai Valean ir EK žemės ūkio komisarui Januszui Wojciechowskiui (Janušui Voicechovskiui) pabrėžiama, kad Rusijos sprendimas nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir Odesos uosto bombardavimas pablogina ir taip sudėtingą maisto saugumo situaciją pasaulyje.

Ministrai pažymėjo, kad transporto maršrutas tarp Ukrainos ir Baltijos šalių gali tapti „perspektyvia ir ilgalaike alternatyva“ Ukrainos grūdų išvežimui. Koridoriaus infrastruktūros tobulinimas ir krovinių tvarkymo tarp skirtingų geležinkelio vėžių palengvinimas padėtų padidinti transportavimo pajėgumus.

URM pranešime pastebima, jog pritaikius supaprastintas administracines procedūras Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, įvedus žaliąsias linijas ir perkėlus muitinės procedūrų atlikimą į Baltijos šalių uostus galima būtų pervežti net kelis kartus daugiau žemės ūkio produkcijos tiek kelių, tiek geležinkelių transportu.

„Baltijos šalių infrastruktūra gali tapti perspektyviu ir patikimu Ukrainos produktų tranzito maršrutu. Baltijos šalių jūrų uostai turi didelius krovos pajėgumus žemės ūkio produktams – 25 mln. tonų per metus vien tik grūdams“, – teigiama laiške.

Ministrai laiške kviečia EK aktyviai bendradarbiauti su visomis ES šalimis narėmis siekiant užtikrinti Ukrainos produktų tranzitą ir įvertinti Lietuvos pasiūlytas konkrečias priemones, stiprinti alternatyvų Baltijos kelio maršrutą.

Savo ruožtu G. Landsbergis „Twitter“ paskyroje taip pat tvirtina, kad nuo Vilniaus NATO viršūnių susitikimo „Putinas jaučiasi padrąsintas eskaluoti situaciją, pasitraukiant iš grūdų sandorio, puolant Odesos, o šiuo metu – ir Dunojaus uostą“.

„Turime užtikrinti, kad mūsų ryžtas padėti Ukrainai pasiekti pergalę ir narystė NATO būtų geriau suprantami. Laikas padvigubinti savo pastangas“, – ragino jis.

Susiekimo ministras yra teigęs, jog Lietuva turi pasiūlymų, kaip greitai padidinti iš Ukrainos pervežamų grūdų apimtis iki Baltijos jūros, tačiau derybos dėl jų su EK ir Lenkija nėra sklandžios.

Ano jo, greitinant ukrainietiškų grūdų pervežimą Lietuva siūlo muitinės ir sanitarinę krovinių patikrą iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą, be to, siūlo, kaip sklandžiau sekti krovinius Lenkijos teritorijoje.

Balandį jis yra sakęs, kad ukrainietiškus grūdus geležinkeliu į Lietuvą per Lenkiją sklandžiai gabenti trukdo eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje.

Rusijai nuo praėjusios savaitės pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad grūdų išvežimui bus ieškoma alternatyvų Baltijos jūroje.

Anksčiau praėjusią savaitę Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigė, jog Lietuva galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

A. Latako teigimu, dabartiniai Klaipėdos uosto pajėgumai siekia 10–15 mln. tonų grūdų kartu su maždaug 3,5 mln. tonų siekiančiu Lietuvos grūdų augintojų eksportu.

Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami per kitas ES šalis.

„Šimtai milijonų žmonių kenčia nuo bado, o vartotojai susiduria su pasauline pragyvenimo išlaidų krize. Jie už tai sumokės“, – žurnalistams Niujorke sakė jis.

Susitarimas nustos galioti 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Kremlius anksčiau pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi.

Susitarimas, dėl kurio kiek atslūgo baimė dėl pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė Rusijos puolimas Ukrainoje, turi baigti galioti vėlų pirmadienio vakarą, nebent Rusija sutiktų jį pratęsti.

„Pagrindinis susitarimo tikslas, t. y. grūdų tiekimas šalims, kurioms jų reikia, įskaitant Afrikos žemyną, nebuvo įgyvendintas“, – pasakė V. Putinas, cituojamas Kremliaus pranešime.

Kartu su susitarimu dėl grūdų buvo pasirašytas memorandumas dėl netrukdomo Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto.

Tačiau Rusija teigia, jog tebėra kliūčių jos pačios eksportui, ir grasina dėl šio klausimo pasitraukti iš grūdų susitarimo.

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad įsipareigojimai, užfiksuoti atitinkamame Rusijos ir Jungtinių Tautų memorandume dėl kliūčių Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportui pašalinimo, vis dar neįvykdyti“, – rašoma Kremliaus pranešime.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentūra patvirtino, kad C. Ramaphosa kalbėjosi su V. Putinu po pokalbio su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu), taip pat po ketvirtadienio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, jog kalbėjosi su V. Putinu ir yra įsitikinęs, kad jis sutiks, jog susitarimą reikėtų pratęsti.

„Mes ruošiamės priimti Putiną rugpjūčio mėnesį ir susitariame dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus pratęsimo“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nepatvirtino R. T. Erdogano pareiškimų.

„Jokių pareiškimų šiuo klausimu nesame padarę“, – tvirtino D. Peskovas.

Susitarimas, kurį padėjo pasiekti R. T. Erdoganas, Ukrainai leido pro Rusijos karo laivus Juodojoje jūroje pervežti daugiau kaip 32 mln. tonų grūdų.

C. Ramafosa ir V. Putinas taip pat kalbėjosi apie pasirengimą artėjančiam besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikimui Pietų Afrikos Respublikoje, pranešė Kremlius.

Rusijos vadovas buvo pakviestas dalyvauti, nors Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs jo arešto orderį.

Dviejų valstybių vadovai taip pat aptarė liepos pabaigoje Sankt Peterburge numatytą Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą ir susitarė jo metu surengti dvišales derybas.

Buvęs Ukrainos premjero patarėjas Adomas Audickas, šiuo metu dirbantis vienoje didžiausių Ukrainos maisto pramonės įmonių MHP, sako, kad grūdų eksporto maršrutas per Klaipėdos uostą išlieka ekonomiškai nepagrįstas.

„Lietuvos kelias kol kas nėra efektyvus, mes kalbame metus, bet kol kas iš tikrųjų realaus sprendimo nėra, yra tiktai žodžiai, bet ekonomiškai tas kelias nėra pagrįstas, kol kas yra per brangu“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Audickas.

Anot jo, Klaipėdos uoste yra tinkami pajėgumai didesniems grūdų kiekiams krauti, o kelius iki jo reikėtų išvystyti ne tik dėl Ukrainos grūdų.

Lietuva tikrai turi uosto pajėgumus, tačiau nugabenti iki Lietuvos uosto yra brangu, o grūdai yra mažos vertės produktas, jeigu logistika užima didelę dalį tų kaštų, tada tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka. 

„Lietuva tikrai turi uosto pajėgumus, tačiau nugabenti iki Lietuvos uosto yra brangu, o grūdai yra mažos vertės produktas, jeigu logistika užima didelę dalį tų kaštų, tada tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka. (...) Lietuva bet kokiu atveju turėtų vystyti kelius, nesvarbu, ar tai būtų Ukrainos grūdai, ar tai būtų Lenkijos grūdai“, – kalbėjo A. Audickas.

„Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Svarbiausias iššūkis čia yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pernai BNS yra sakiusi, kad įmonė į uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą.

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, kad iš tikrųjų galimas pervežti kiekis yra dešimt kartų mažesnis – apie 0,3 mln. tonų.

„Tas kiekis nėra didelis, realiai mes galėtume maksimaliai perkrauti gal grūdų apie vieną milijoną tonų, bet realiai, jeigu išnaudojant visus turimus logistinius pajėgumus ir pralaidumą mūsų sienos, tai apie trečdalį milijono realiai galima pervežti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Venckus.

Jo teigimu, ukrainietiškų grūdų per Lietuvą eksportuojama mažai, nes yra alternatyvų kitose Europos Sąjungos šalyse.

Šiuo metu išvežimas stringa, nes Lenkija norėdama apginti savo ūkininkų interesus praėjusį šeštadienį laikinai – iki birželio 30-osios uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, tačiau antradienį abi šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį grūdus per Lenkijos teritoriją leista gabenti tranzitu. Ribojimus ukrainietiškiems grūdams įvedė ir Slovakija, Vengrija ir Bulgarija.

Todėl, anot A. Venckaus, Lietuvai atsirado papildoma galimybė, o šalies institucijos aktyviai dirba norėdamos ja pasinaudoti.

„Dabar atsirado galimybių langas, tas perteklius, esantis Lenkijoje. Plius apie 10 milijonų tonų dar kviečių turi būti eksportuota iki vasaros arba vasaros metu, tai Lietuva gali ateiti ir pasiimti tą dalį eksporto rinkos“, – teigė A. Venckus.

„Čia Lietuva aktyviai dirba, Lietuvos institucijos siekdamos pateikti ir Lenkijos ir ukrainiečių kolegoms pasiūlymą, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus pajėgumus tiek logistinius, tiek administracinius, kad būtų sėkmingai vykdomas tranzitas ir eksportas per Klaipėdos uostą“, – kalbėjo jis.

Ministerijos atstovas sako, kad vienas iš Lietuvos pasiūlymų – geležinkeliu gabenamų krovinių patikrą iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą.

„Lenkijos kolegos situaciją apibūdina kaip nepakankamą pareigūnų kiekį. Mes ateiname su pasiūlymu tą patikrą nuo Lenkijos ir Ukrainos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą, kas tikrai leistų sulaikyti laiko, kalbame apie pervežimą traukiniais, kiekis gali būti didesnis pervežtas nei sunkvežimiais, bet sunkvežimių klausimas irgi egzistuoja (...) bet prie to klausimo dar bus prieinama vėliau“, – sakė A. Venckus.

Logistikos ekspertai yra paskaičiavę, kad dabar per Lietuvą galėtų būti vežama tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų per metus, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika BNS yra sakęs, kad Klaipėdos uoste grūdų krovos pajėgumai yra didesni nei milijonas tonų per metus, tačiau dėl sudėtingos logistikos atvežti jų daugiau negalima.

Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

„Apie objektų šioje zonoje saugumo garantijas, kokie tie objektai bebūtų, negali būti jokios kalbos, kol Ukraina nėra prisiėmusi papildomų įsipareigojimų nenaudoti šio maršruto kariniais tikslais“, – rašoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Ministerija taip pat paragino Jungtines Tautas „gauti Ukrainos garantijų, kad ji nenaudos humanitarinio koridoriaus ir žemės ūkio produktų eksportui skirtų Ukrainos uostų priešiškiems veiksmams prieš Rusiją“.

Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą tarpininkaujant Turkijai ir JT pasiektame susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.

Tuo tarpu Rusijos kariuomenė apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste. Londonas šiuos kaltinimus atmeta.

Rusijai sustabdžius dalyvavimą susitarime, vėl kilo nerimas, kad pasaulyje gali pritrūkti maisto, nes grūdų susitarimas yra itin svarbus siekiant sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.

Visgi keli ukrainietiškų grūdų pakrauti laivai pirmadienį vėl pasinaudojo jūrų koridoriumi.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.

„Rusijos sprendimas sustabdyti dalyvavimą Juodosios jūros susitarime kelia pavojų pagrindiniam grūdų ir trąšų, kurių labai reikia pasaulinei maisto krizei, kilusiai dėl jos karo su Ukraina, spręsti, eksporto maršrutui“, – tviteryje rašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„ES ragina Rusiją atšaukti savo sprendimą“, – pridūrė jis.

Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasiektas susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.

Pagal jį jau leista eksportuoti daugiau kaip 9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Susitarimas turėjo būti atnaujintas lapkričio 19-ąją.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

Šeštadienį Maskva pareiškė stabdanti savo dalyvavimą, rusų kariuomenei apkaltinus Kyjivą „masine“ dronų ataka prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuotame Kryme. Ukraina visa tai pavadino „melagingu pretekstu“.

Ukraina ir JT ragino, kad susitarimas liktų galioti.

„Raginu visas valstybes pareikalauti, kad Rusija nutrauktų bado žaidynes ir vėl imtųsi vykdyti savo įsipareigojimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) sakė: „Labai svarbu, kad visos šalys susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, kuri yra labai svarbi humanitarinė priemonė.“

Rusijos kariuomenė šeštadienį apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.

Anot Rusijos, nukentėjo jos laivai, dalyvavę Turkijos ir JT remiamame susitarime, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.

JK gynybos ministerija atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Sevastopolyje, esančiame 2014 metais Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje. Tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija.

„Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių“, – sakoma britų ministerijos pareiškime.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sakė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas bus pratęstas.

„Tai turi peržengti keturių mėnesių laikotarpį. Turime jį pratęsti dar metams, – spaudos konferencijoje Ženevoje komentavo M. Griffithsas. – Ūkininkai artimiausiu metu turi gauti atsakymą, ar verta ruoštis kitų metų derliui. Dėl šios priežasties reikalingas užtikrintumas dėl operacijos Juodojoje jūroje.“

Vasario pabaigoje prasidėjusi Maskvos karinė invazija buvo paralyžiavusi Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.

Ankarai tarpininkaujant liepos antroje pusėje buvo pasirašytas susitarimas, padėjęs nutraukti Rusijos blokadą ir leidęs iš Odesos uosto pradėti gabenti grūdų krovinius. Tai padėjo sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Pagal Ukrainos ir Rusijos susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija buvo oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir prižiūrėti, kad laivais nebūtų plukdomi neteisėti kroviniai, pavyzdžiui, ginkluotė.

Rusija skundžiasi, kad nepaisant „Grūdai taikai“ susitarimo, dėl sankcijų jos finansų ir logistikos sektoriams ji negali parduoti maisto ir trąšų.

Susirūpinimas dėl trąšų

„Norėtume, kad jis būtų atnaujintas ir galbūt net išplėstas įtraukiant didesnį kiekį trąšų“, – apie susitarimą sakė M. Griffithsas.

Sintetinių iš azoto, fosforo ar kalio karbonato gaminamų trąšų kainos per pastaruosius pusantrų metų išaugo trigubai dėl nutraukto tiekimo iš Rusijos, kuri iki tol buvo didžiausia pasaulyje eksportuotoja, ir sparčiai augančios dujų – kurios yra būtinos gamybai – kainos.

JT skubios pagalbos koordinatorius taip pat tikėjosi, jog bus pasiektas susitarimas dėl amoniako eksporto.

M. Griffithsas teigė, kad jau įdiegtos sistemos ir procedūros veikia gerai, bei tikisi, jog „po atnaujinimo netgi bus išplėstos“.

Jis taip pat pridūrė, kad JT prekybos ir plėtros agentūros, dalyvavusios derybose dėl susitarimo, vadovė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan) per šią savaitę kartu su juo vyks į Maskvą susitikti su aukšto rango Rusijos pareigūnais.

Susitarimais siekiama sumažinti įtampą, kilusią pasaulinėse maisto rinkose ir neleisti skurdžioms šalims susidurti su rimtomis maisto krizėmis.

JT maisto ir žemės ūkio agentūra pranešė, kad pasaulinės maisto kainos rugsėjį ir toliau mažėjo – šeštą mėnesį iš eilės. Tačiau grūdų kainos indeksas nuo rugpjūčio pakilo 1,5 procento.

Artėjant lapkritį Indonezijoje vyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui, siekiant suaktyvinti gamybą Paryžiuje bus surengtas trąšų gamintojų susirinkimas.