Tai feisbuke pranešė ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Ministro vaikai (10 metų sūnus, 8 ir 2 metų dukros) yra tik Ukrainos piliečiai. R. Umerovo šeimos nariai neturi kitų šalių pilietybės“, – pabrėžė spaudos tarnyba.

Ukrainos pasus, kurie jiems buvo išduoti pasibaigus ankstesniųjų galiojimui, jie gavo Ukrainos ambasadoje Jungtinėse Valstijose. Būtent todėl deklaracijoje, kuria remiasi žiniasklaida, JAV ir buvo nurodytos kaip dokumentų išdavimo vieta.

2016 metais Ukrainos gynybos ministro šeima buvo priversta išvykti į užsienį dėl pasikėsinimų ir grasinimų, kurių ji sulaukė dėl sistemingos R. Umerovo veiklos Rusijos aneksuoto Krymo deokupacijos klausimu.

Nuo 2014 metų R. Umerovas kaip Krymo totorių tautos Kurultajaus delegatas kartu su Krymo totorių lyderiu Mustafa Džemilevu ir Medžliso atstovais dalyvavo visuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose buvo kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus laikinai okupuotame Kryme, prisidėjo prie pastangų išlaisvinti politinius kalinius Kryme.

„Ukrinform“ primena, jog daugelis Ukrainos žiniasklaidos priemonių ir „Telegram“ kanalų pranešė, kad esą  gynybos ministro R. Umerovo vaikai turi JAV pilietybę. Žurnalistai rėmėsi Gynybos ministerijos vadovo 2022-ųjų ir ankstesnių metų deklaracijomis.

Anksčiau šią savaitę buvo nuspręsta, kad jis turi pakeisti ankstesnį ministrą Oleksijų Reznikovą.

41-erių metų vyro paskyrimas reiškia reikšmingą pokytį Ukrainos karinėje vadovybėje praėjus pusantrų metų nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Parlamentas patvirtino R. Umerovą Ukrainos gynybos ministru“, – socialiniuose tinkluose parašė įtakingas įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.

Jis taip pat paviešino balsų suvestinės nuotrauką, kurioje matyti, kad 338 iš 360 įstatymų leidėjų pasisakė už R. Umerovo kandidatūrą.

V. Zelenskis pasiūlė R. Umerovą į šias pareigas, ragindamas Ukrainos gynybos ministerijoje taikyti, jo žodžiais tariant, naują požiūrį.

O. Reznikovas Gynybos ministerijai pradėjo vadovauti 2021 metų lapkritį – keli mėnesiai iki Rusijos invazijos pradžios.

Buvęs verslininkas R. Umerovas dalyvavo derybose dėl apsikeitimo belaisviais ir derybose dėl grūdų sandorio.

Jis aktyviai veikia Krymo, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, totorių musulmonų bendruomenėje.

„Tai aukščiausias valstybinis postas, kurį kada nors yra užėmęs totorius (iš Krymo)“, – naujienų agentūrai AFP sakė prezidento administracijos patarėjas Serhijus Leščenka.

Žinoma, kad R. Umerovas palaiko gerus ryšius su Turkija, laisvai kalba turkiškai ir šiek tiek arabiškai, taip pat angliškai.

Tai buvo padaryta prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį vakare paskelbus, kad jis pakeis gynybos ministrą skatindamas naują požiūrį ministerijoje.

„Įteikiau savo atsistatydinimo pareiškimą Ruslanui Stefančukui, Ukrainos parlamento pirmininkui. Buvo garbė pastaruosius 22 mėnesius, sunkiausiu Ukrainos dabartinės istorijos periodu, tarnauti Ukrainos žmonėms ir dirbti [Ukrainos kariuomenei]“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė O. Reznikovas.

O. Reznikovas, paskirtas likus trims mėnesiams iki Maskvos invazijos, vadovavo Kyjivo deryboms dėl pajėgų aprūpinimo modernia ginkluote iš sąjungininkų.

Jis atleistas pačiame Kyjivo kontrpuolimo įkarštyje ir Ukrainai apskritai kovojant su korupcija pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

„Oleksijus Reznikovas išgyveno daugiau nei 550 dienų karo, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vakaro kreipimesi. – Manau, kad ministerijai reikia naujų požiūrių ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene.“

Į O. Reznikovo vietą jis paskyrė Krymo totorių Rustemą Umerovą, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui.

„Tokios „Wagner“ grupės, kokia ji buvo prieš metus, o tai buvo rimta kovinė jėga, faktiškai nebėra,“ pareiškė Oleksijus Reznikovas interviu vokiečių savaitraščiui „Welt am Sonntag“.

„Jie yra palaužti“, – pažymėjo jis.

Ministras taip pat sakė manantis, kad numanoma J. Prigožino žūtis susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Nes tai parodė pasauliui: jeigu Putinas su kuo nors sudaro susitarimą ir jį sulaužo, tai reiškia, kad juo negalima pasitikėti“, – sakė O. Reznikovas interviu ištraukose, kurias leidinys paviešino prieš viso interviu paskelbimą sekmadienį.

Nuo trečiadienio, kai tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo sudužo privatus lėktuvas, kuriuo esą skrido „Wagner“ vadovas, Vakaruose sklando kalbos, kad su J. Prigožino mirtimi gali būti susijęs Kremlius.

Po to, kai „Wagner“ birželį surengė maištą, kuris buvo laikomas didžiausiu iššūkiu Rusijos prezidento valdymui nuo pat jo atėjimo į valdžią, V. Putinas J. Prigožiną pavadino išdaviku.

Po to trumpai gyvavusio maišto skelbta, kad J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų persikėlė į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.

Kremlius penktadienį griežtai atmetė gandus, kad užsakė nužudyti privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą J. Prigožiną, ir juos pavadino absoliučiu melu.

„Oficialu: sudaryta koalicija Ukrainos oro pajėgų F-16 mokymams! Šiandien 11 valstybių partnerių ir Ukraina pasirašė memorandumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Kyjivas jau kuris laikas ragina Vakarų rėmėjus atsiųsti modernių naikintuvų, kurie padėtų kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Po to, kai JAV, turinčios sutikti leisti naudoti amerikietiškus naikintuvus, davė atitinkamą leidimą, pirminiam planui apmokyti pilotus vadovauja Nyderlandai ir Danija.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) sakė, kad mokymai jo šalyje prasidės rugpjūtį.

„Tikimės, kad kitų metų pradžioje galėsime pamatyti rezultatus“, – sakė jis.

O. Reznikovas pasveikino šį žingsnį ir sakė, kad tikisi, jog per pusmetį pilotai bus pasirengę skraidyti.

Jo kolegė iš Nyderlandų Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren) teigė, kad ilgesnėje perspektyvoje sąjungininkai Rumunijoje įsteigs pilotų rengimo centrą.

Vašingtonas vis dar nėra jokiai šaliai davęs leidimo Ukrainai tiekti F-16.

Nors Vakarų sąjungininkai remia Kyjivą teikdami karinius mokymus ir siųsdami ginklus, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad reikia daugiau pagalbos, norint užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Mums svarbiausias prioritetas yra oro gynyba“, – teigė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles.

„Mus itin rūpi šiuolaikiniai naujos kartos lėktuvai. Mus domina naikintuvai F-16“, – sakė O. Reznikovas.

„Mums svarbiausia sunaikinti Rusijos pranašumą oro erdvėje“, – pridūrė jis.

O. Reznikovas taip pat informavo, kad prašė 150 mm ir 105 mm artilerijos šaudmenų ir amfibijų.

M. Robles nurodė, kad šeši koviniai tankai „Leopard“, kuriuos Ispanija buvo pažadėjusi Kyjivui, Ukrainą pasieks šio mėnesio gale.

Be to, ji pridūrė, kad Ispanija Ukrainai atsiųs 20 šarvuotų transporterių.

Madridas pareiškė, kad gali papildomai atsiųsti Ukrainai keturis „Leopardus“, o M. Robles trečiadienį teigė, kad Ispanija stengsis juos išsiųsti kuo greičiau.

Tikimasi, kad pavasarį Ukraina pradės puolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas – tai būtų pirmas didelis šių metų karinis puolimas.

Pastarosiomis dienomis socialinėje žiniasklaidoje išplito dešimtys nutekintų JAV dokumentų ir skaidrių su informacija apie Ukrainos pasiruošimą.

Tačiau 2023 metų vasario mėnesio dokumente, kurio autentiškumo iš karto nepavyko patvirtinti, teigiama, kad 89 proc. Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sudaro sovietinės sistemos SA-10 ir SA-11, ir kad joms netrukus gali pritrūkti šaudmenų.

Remiantis tuo metu naudota amunicija, dokumente prognozuojama, kad Ukrainos SA-11 raketos baigsis kovo pabaigoje, o SA-10 – gegužės pradžioje.

Dokumente teigiama, kad iki gegužės 23 dienos Ukrainos galimybės užtikrinti vidutinio nuotolio oro gynybą fronto linijai apsaugoti „visiškai sumenks“.

Abiejų šalių ministrai paneigė nutekintuose dokumentuose esančius teiginius, kad NATO pajėgos yra dislokuotos Ukrainoje.

„Tai netiesa“, – teigė O. Reznikovas, o M. Robles šią informaciją įvardijo kaip „visiškai nepagrįstus“.

Gynybos ir saugumo komiteto nariams posėdyje išsamiai pristatęs sudėtingą padėtį savo šalyje, Ukrainos sėkmes ir praradimus, ministras, kaip pažymima Seimo pranešime, dar kartą akcentavo didžiulį ginklų poreikį.

„Mums reikia gynybos kompleksų, dronų, šarvuočių, prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, mums reikia jų greitai, mums reikia jų dabar“, – teigė jis.

Pasak kalbėtojo, kolegos gynybos ministrai parėmė įvairias iniciatyvas, tačiau jas turėjo koordinuoti su finansų ministrais ar kitomis institucijomis. Dėl to sprendimai buvo priimami lėtai.

„Būtina supaprastinti ir pagreitinti tas procedūras, – sakė O. Reznikovas. – Mes taip pat siūlome, kad priemonės, kurių imasi mūsų partneriai, būtų skirtos trumpalaikiam, vidutiniam ir ilgalaikiam laikotarpiui. Tai turėtų būti <...> programos, skirtos Ukrainai, kurios padėtų ne tik sustiprinti jūsų ir mūsų ginkluotųjų pajėgų sąveikumą, bet ir užtikrintų geresnį techninį mūsų pajėgų aprūpinimą“.

Mums reikia gynybos kompleksų, dronų, šarvuočių, prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, mums reikia jų greitai, mums reikia jų dabar.

Ukrainos gynybos ministras pabrėžė, kad nors Ukraina susiduria su didžiuliais iššūkiais, deja, ne visi suvokia agresijos mastą. „Turime suprasti, kad tai nėra karas prieš Ukrainos valstybę, tai yra karas prieš gyvenimo būdą. Rusija siekia sunaikinti taiką ir kelia grėsmę tiek Europos Sąjungai, tiek NATO. Dabartinis Rusijos prezidentas mano ir visada manė, kad Sovietų Sąjungos griuvimas buvo pati didžiausia XX a. katastrofa. Tačiau ne visi tuo metu suprato Rusijos tikslų esmę. Rusija yra įsitikinusi, kad pralaimėjusi šaltajame kare, turi nugalėti laisvąjį pasaulį“, – kalbėjo ministras.

Savo tikslams pasiekti, kalbėjo pranešėjas, Rusija imasi šantažo priemonių ir bet kokias nuolaidas laiko silpnumo ženklu. Rusija ėmėsi energetikos, kaip šantažo, priemonės, „Rusija išmoko pirkti Europos politikus ir buvusius valstybės tarnautojus.“ Rusija blokuoja Ukrainos uostus ir laivybą Juodojoje jūroje, o tai gali sukelti milžinišką maisto krizę visame pasaulyje. Todėl, akcentavo ministras, viso civilizuoto pasaulio interesas – nugalėti agresorių.

O. Reznikovas paminėjo vis pasigirstančias kalbas, kad Ukraina galėtų atsisakyti dalies savo teritorijos tam, jog nuramintų Kremlių.

„Tai yra visiška nesąmonė. Priešingai – nėra geresnio būdo kaip eskaluoti konfliktą, tai pasiduoti jo (Kremliaus) reikalavimams. Pastarųjų 20 metų patirtis rodo, kad mes neišmokome pamokų. Kiekvieną kartą mūsų nuolaidžiavimas Kremliaus bus pateiktas mūsų visuomenėms visiškai kitaip. Aš raginu jus kovoti su tokia propaganda. Taip pat turite pripažinti, kad Ukraina nepritars jokiam sprendimui, kuris neatitinka mūsų interesų, nesvarbu, kokia didelė būtų kaina. Manome, kad vienintelis būdas sustabdyti karą – pasiųsti aiškų signalą Maskvai, kad laisvasis pasaulis pritars tik vienam scenarijui: pirmiausia, atstatyti Ukrainos teritorijos vientisumą su jos tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis ir kad turėtų vykti derybos, pagrįstos teisės viršenybe, o ne grasinimais“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras.

Gynybos ir saugumo komitetas toliau tęsia darbą.

„Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas pateikė Aukščiausiajai Radai atsistatydinimo pareiškimą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė T. Melničukas.

Gynybos ministerijai A. Taranas vadovavo nuo praeitų metų kovo 4-osios.

Anksčiau valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davydas Arachamija sakė, kad 66 metų A. Taranas „skundžiasi sveikatos būkle“, todėl prie Gynybos ministerijos vairo gali stoti kitas veikėjas.

Ukrainos parlamentas A. Tarano ir dar virtinės aukšto rango atsistatydinimo klausimą nagrinės trečiadienį per Aukščiausiosios Rados plenarinį posėdį, nurodė T. Melničukas.

Pasak jo, deputatai svarstys siūlymą atleisti iš pareigų aplinkos ir gamtinių išteklių ministrą Romaną Abramovskį ir ekonomikos ministrą OIeksijų Liubčenką, kuris taip pat yra premjero pirmasis pavaduotojas.

Be to, bus svarstomi prašymai kitų dviejų vicepremjerų prašymai leisti atsistatydinti. Iš pareigų nori trauktis laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministras Oleksijus Reznikovas ir strateginės pramonės ministras Olehas Uruskis.

R. Abramovskis atsistatydinimo prašymą pateikė spalio 19-ąją, O. Uruskis ir O. Reznikovas – lapkričio 1-ąją.

Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas, kreipdamasis į NATO ambasadorius Kijeve, sakė, jog kitais metais Ukraina tikisi kvietimo prisijungti prie Narystės veiksmų plano (Membership Action Plan, MAP), pirmo oficialaus žingsnio siekiant narystės Šiaurės Atlanto aljanse.

„Mes laukiame jūsų... paramos tokiam sprendimui kitame NATO viršūnių susitikime 2021 metais“, – kalbėjo A. Taranas.

Pasak jo, Ukrainos bei narystės Aljanse taip pat siekiančio Sakartvelo priėmimas padarytų „reikšmingą poveikį euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, ypač Juodosios jūros regione“.

Ukrainos provakarietiška vadovybė artimai bendradarbiauja su NATO. Praėjusiais metais šalies parlamentas patvirtino konstitucines pataisas, kuriose įtvirtinti šalies siekiai tapti Aljanso ir Europos Sąjungos nare.

Šios pataisos taip pat įpareigojo šalies prezidentą, vyriausybę ir parlamentą siekti visateisės šalies narystės abiejuose blokuose.

Ukraina kovoja su Rusijos palaikomais separatistais jos rytiniuose regionuose po to, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą. Per šį konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Kijevas savo narystę NATO vertina kaip galimybę sustiprinti savo gynybą prieš Maskvą. Tuo metu Rusija kaltina Aljansą siekiu įsiveržti į tradicinę Maskvos įtakos zoną.