Šeštadienio vakarą, apie 20 val., iš autobuso, kuriuo vyko Ukrainos kariai, pasišalino 1993 m. gimimo kariškis, Ukrainos pilietis.

Policijos duomenimis, kariškis dingo sustojus degalinėje „Pakelės namai”, Pasvalio rajone, Škilinpamūšio kaime.

Vyras vilkėjo juodą sportinį megztinį su gobtuvu, mėlynus džinsus ir karinius batus.

Kalba rusiškai ar ukrainietiškai.

Pastebėjus kariškį, policija prašo skambinti Bendruoju pagalbos telefonu nr. 112.

Kaip pranešė policija, šeštadienio rytą prie Talkšos ežero skubėjo medikai, ugniagesiai gelbėtojai ir policijos pareigūnai. Buvo gauta informacija, kad nuo tiltuko į ežerą įšokęs vyras panėrė į vandenį ir nebeiškilo.

Ugniagesiai gelbėtojai po paieškų ant kranto ištraukė nuskendusio 41-erių metų Ukrainos piliečio kūną.

Nelaimė įvyko kartu su šiuo vyru buvusios kompanijos akivaizdoje, tačiau pagelbėti jam kartu buvę asmenys nesugebėjo, manoma, kad jie irgi buvo neblaivūs.

Įvykio liudytojai lietuviai pasakojo, kad jie su Lietuvoje dirbusiu ukrainiečiu susipažino „Pegaso“ naktiniame klube. Po jo užsidarymo pasilinksminimą nutarė pratęsti prie ežero. Čia taksi atvažiavusi kompanija alkoholiu mėgavosi toliau.

Apie 8 valandą ukrainietis sumanė atsigaivinti ežero vandenyje. Nors lietuviai įkalbinėjo jį to nedaryti, tačiau vyras buvo atkaklus ir, pasigyrė, kad gali nerti toli.

Alkoholis ir maudynės – mirčiai pamerktas derinys.

„Alkoholis ir maudynės – mirčiai pamerktas derinys. Apsvaigusių asmenų kraujagyslės nuo alkoholio būna išsiplėtusios, kai jie skuba atsivėsinti, šokdami į vandenį, kūnui sukeliamas didelis šokas, dėl to raumenis dažnai sutraukia mėšlungis. Be to, alkoholio išgėrę žmonės pervertina savo jėgas ir tai paskatina neadekvatiems veiksmams – perplaukti vandens telkinį, nerti gilyn arba šokti iš aukštai“, – sako Šiaulių apskrities policija.

Vartoti alkoholį paplūdimiuose Lietuvoje draudžia įstatymai. Maudynės apsvaigus nuo alkoholio užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 100 iki 300 eurų.

Už pakartotinį nusižengimą jau skiriama bauda nuo 300 iki 900 eurų.

Apeliacinis teismas antradienį renkasi į šeštą posėdį A. Radkevičiaus byloje. Iki tol posėdžiai nevyko, nes teisėjai nežinojo, ar ukrainietis tinkamai informuotas apie bylą, ar jo neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos ir kitos informacijos.

„Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės. Tikrai neatvažiuos, jis karinėse pajėgose, be to, pagal Ukrainos įstatymus, kol vyksta karo veiksmai, iš Ukrainos negali išvykti vyrai nuo 18 iki 60 metų“, –  BNS sakė nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas.

Prieš tai rugsėjį vykusiame posėdį pranešta, A. Radkevičius prašo Apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės.

„Jis dabar suvokia Sausio 13-osios svarbą, nes ir pats kovoja Ukrainoje pusėje, tada buvo jaunas ir jam tai dar nebuvos suvokiama“, – BNS sakė ukrainiečio advokatas.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Jis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

Gruodį A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui anksčiau perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą tai esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

„Prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos nuosprendžio vykdymą netenkinti“, – per posėdį antradienį sakė teisėjas Nerijus Meilutis. Motyvai posėdyje nebuvo paskelbti.

Stabdyti nuosprendžio vykdymą ginamajam, kol bus išnagrinėta byla, prašė advokatas Arvydas Verpečinskas.

Jis antradienį prašė nenagrinėti bylos, atidėti jos nagrinėjimą, kad nebūtų pažeista asmens teisė į gynybą, be to, A. Radkevičius pageidauja dalyvauti posėdyje.

„Kolegija nutarė atidėti bylos nagrinėjimą“, – sakė teisėjas N. Meilutis. Proceso dalyviai į posėdį rinksis kovo 4 dieną.

Tanką per Sausio 13-osios įvykius vairavusiam A. Radkevičiui Vilniaus apygardos teismas už akių yra skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaip anksčiau skelbė teismas, nors nuosprendis, kuriuo A. Radkevičius pripažintas kaltu ir paskirta bausmė, yra įsiteisėjęs, tačiau asmuo, kurio byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėja jam nedalyvaujant, bet kurioje proceso stadijoje gali asmeniškai paduoti apeliacinį skundą. Skundas gautas pernai gruodžio 1 dieną.

A. Radkevičius pernai rugsėjį buvo sulaikytas Graikijoje. Šios šalies Aukščiausiasis Teismas šį trečiadienį turėtų skelbti sprendimą dėl jo išdavimo.

53-ejų A. Radkevičiaus įkalinimas Lietuvoje gali sukelti politinę įtampą tarp Vilniaus ir Kijevo, nes jis yra Ukrainos karo su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose veteranas.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Kaip pranešė sostinės policija, 1961 metais gimęs vyras į ligoninę iš A. Kojelavičiaus gatvės pristatytas buvo apie trečią valandą popiet.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS pranešė, kad ukrainietį į ligoninę pristatė greitosios medicinos pagalbos medikai, policiją apie įvykį informavo ligoninėje dirbanti slaugytoja.

Anot J. Samorokovskajos, vyro sužalojimo aplinkybės tikslinamos. 

Ketvirtadienio naktį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardos pareigūnai Medininkų kontrolės punkte tikrino 40 metų Ukrainos piliečio pateiktus dokumentus.

Užsienietis maršrutiniu autobusu vyko iš Baltarusijos į Lietuvą. Be kitų dokumentų, ukrainietis pateikė savo šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jis VSAT pareigūnams iškart pasirodė įtartinas. Įdėmiau ištyrus dokumentą paaiškėjo, kad tai, įtariama, yra visiška klastotė.

Keleiviui teks atsakyti už disponavimą suklastotu dokumentu ir jo panaudojimą. Dėl to Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ukrainiečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Po apklausos VSAT pareigūnai užsienietį uždarė į areštinę.

Tos pačios dienos vakare Padvarionių užkardos pasieniečiai Medininkų kontrolės punkte patikrino iš Lietuvos į Baltarusiją vykusio vilkiko „DAF FT XF“ dokumentus.

Patikros metu VSAT pareigūnams įtarimų sukėlė vairuotojo, 58-erių Azerbaidžano piliečio, pateikti vokiški vilkiko registracijos dokumentai. Nustatyta, kad 2013 m. pagamintos transporto priemonės registracijos liudijimas yra, įtariama, visiška klastotė.

Dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pasieniečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Azerbaidžano pilietis buvo apklaustas kaip liudytojas ir paleistas. Vilkikas laikinai saugomas Vilniaus pasienio rinktinėje, o jo vilkta puspriekabė su elektrodų kroviniu – Medininkų punkte.

Kaip antradienį pranešė uostamiesčio policija, 1980 metais gimęs vyras nukentėjo Naujojo Uosto gatvėje, surinkinėdamas laivų metalines konstrukcijas.

Dėl užkritusios montuojamos metalo konstrukcijos vyras patyrė daugybinius dubens kaulų lūžius.

Kaip BNS informavo Klaipėdos policija, įvykis užfiksuotas dar sausio 11 dieną, tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimo, tačiau buvo laukiama išsamių medikų išvadų, kokio sunkumo sužalojimus patyrė nukentėjęs vyras.

Kaip antradienį pranešė Telšių apskrities policija, 1991 metais gimęs vyras gruodžio 17 dieną mėlynos spalvos „Renault Clio“ išvyko iš namų Mažeikiuose, Sedos gatvėje.

Jo automobilis vėliau rastas Šilalės rajone.

Paskutinį kartą gruodžio 18 dieną vyras atsiuntė žmonai SMS žinutę, nuo tada telefonas išjungtas ir dabartinė buvimo vieta nežinoma.

Vyras yra 1,83 m ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiai rudų, trumpai kirptų plaukų, rudų akių, vilkėjo juodos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos marškiniais, mėlynos spalvos medžiagine striuke su pilkos spalvos gobtuvu.

Gyventojai, turintys žinių apie dingusį vyrą, prašomi apie tai pranešti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

Pirmadienį vakare VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai ties Lazdijų savivaldybės Akmenių kaimu, kelyje Lazdijai – Seinai, patikrinti sustabdė automobilį „Škoda Octavia““. Lietuviškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 35 metų Ukrainos pilietis. Patikros metu vyras, be kitų dokumentų, pateikė ir savo vardu išduotą ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Dokumentas pasieniečiams sukėlė įtarimų. Netrukus nustatyta, kad tai yra visiška klastotė.

Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vyrui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po apklausos vyras uždarytas į areštinę. Automobilis „Škoda Octavia““, kuris nėra ieškomas teisėsaugos, perduotas kartu vykusiam keleiviui, turėjusiam galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Penktadienį, apie 17 val., užregistruotas pranešimas, kad įmonėje Naujojoje Uosto g., Klaipėdoje, dirbdamas prie metalo bloko, susižalojo Ukrainos pilietis.

40 metų vyras bandė traukti link savęs metalinį trosą, kuris nuslydęs nuo konstrukcijos prispaudė jam ranką, taip ją sužalodamas. Pirminiais duomenimis, vyrui nukirstas pirštas.

Dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Remiantis Valstybine darbo inspekcija (VDI), iki šių metų vasario 25 d. Lietuvoje darbe buvo sunkiai sužalota jau 19 žmonių. Nuo 1992-ųjų skaičiai įspūdingi. VDI interneto puslapyje nurodoma, jog per 27 metus Lietuvoje darbe sužalota 85 tūkst. darbuotojų.

Šiemet darbe Lietuvoje žuvo jau 5 žmonės. VDI informuoja, kad praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė.

Tiesa, jau keletą metų iš eilės žūčių darbe gana stabiliai mažėja (2017 m. – 37 žūtys; 2016 m. – 45; 2015 m. – 44; 2014 m. – 56).