Pagal dabar galiojančią sutartį su savivaldybe, "Klaipėdos butai" apskaičiuoja ir renka gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, vykdo prevencinį darbą su nuomininkais, organizuoja ir išieško nesumokėtą nuomos mokestį, iškeldina nemokius nuomininkus.

Sudariusi patikėjimo teisės sutartį su "Klaipėdos butais", savivaldybė perduos įstaigai administruoti ir gyvenamųjų patalpų techninės būklės užtikrinimą, ko iki šiol ši įstaiga nedarė.

Kadangi paslaugų sutarties terminas baigiasi 2022 m. sausio 1-ąją, esą buvo būtina priimti sprendimą dėl tolesnio savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugos teikimo.

"Klaipėdos butai" šiuo metu administruoja 1 381 nuomos sutartį.

Todėl savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimas pagal turto patikėjimo sutartį buvo optimaliausia alternatyva.

Sudarius patikėjimo teisės sutartį, "Klaipėdos butų" paslaugos pabrangs 60 tūkst. eurų ir sudarys 258,7 tūkst. eurų be PVM per metus.

Paslaugų pabrangimas esą susijęs su numatomų teikti paslaugų kiekių ir apimčių padidėsiančiomis sąnaudomis, kurios išaugs dėl darbo krūvio, dėl to didės darbo užmokestis ir socialinio draudimo sąnaudos.

Buvo patikinta, kad gyventojams, kurie nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas, nuomos mokestis dėl šių aplinkybių nesikeis.

Dėl "Klaipėdos butų" sutarties pakeitimo tarybos posėdyje miesto politikai apsisprendė ir tam pritarė balsų dauguma.

"Sveikinu miesto tarybą radus skaidrų sprendimą, kaip neimituojant viešųjų pirkimų užtikrinti tokią svarbią miestui paslaugą", – po balsavimo tarybos posėdyje sakė politikė Alina Velykienė.

Diskutavo dvi valandas

Po daugiau nei dviejų valandų diskusijų 29 Klaipėdos tarybos nariai balsavo už, o du – prieš miesto bendrojo plano pakeitimo patvirtinimą.

Atidėti balsavimą ir į šį dokumentą įtraukti tam tikrus klaipėdiečių siūlytus pakeitimus prašė posėdžio pradžioje pasisakę du visuomenės nariai – teisininkas Arvydas Ektis ir Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė.

Klaipėdiečiams antrino ir tarybos narė Nina Puteikienė.

"Nepritarsiu planui, nes miesto centras lieka atiduotas uostui, nėra surastas konsensusas su uostu", – kalbėjo N.Puteikienė.

Pritrūko plano išaiškinimo gyventojams.

Tačiau politikai nusprendė balsavimo dėl Klaipėdos bendrojo plano neatidėti ir balsavo.

Prašė gerbti nuomonę

Tarybos narys Edmundas Kvederis, išklausęs miestiečių pasisakymus, pabrėžė, kad pritrūko plano išaiškinimo gyventojams.

Anot politiko, uosto klausimas gyventojams opus ir uosto įtaka miesto gyvenimui bus didelė, kol nebus kitų alternatyvų.

"Jei miestas nebus judantis ir verslus, dvasiškai čia žmonės irgi nesijaus gerai. Nemanau, kad bent vienas tarybos narys nori blogo miestui, mes turime judėti į priekį, per ilgai užsistovėjome", – teigė tarybos narys Aidas Kaveckis, pabrėžęs, kad kai kurie žmonės savo kalbomis dėl bendrojo plano klaidina visuomenę.

Edmundas Kvederis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tikime, kad tai, ką dabar darome, yra vienintelė gera išeitis Klaipėdai. Mes norime, kad miestui būtų geriau ir, patikėkite, jaučiame už tai atsakomybę", – tikino kitas tarybos narys Arvydas Cesiulis.

"Reikia suvokti vieną dalyką, kad nėra mieste priešų, bet miesto viziją suprantame skirtingai, kviečiu balsuoti už bendrąjį planą, bet prašau gerbti ir kitą nuomonę", – paprašė Klaipėdos meras ir tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

"Konstitucinis dokumentas"

Planui nepritarianti N.Puteikienė teigė nemananti, kad šitas planas padės augti miestui, jis esą yra ne miestiečių naudai, nes gyvenimo kokybė negerės, uosto transportas važiuos per miestą dar didesniu srautu, dėl to miestas neišvengs taršos ir triukšmo.

Gyventojai buvo nuraminti, kad bent jau giliavandenio – išorinio uosto idėja yra stabdoma neribotam laikui.

Todėl esą bent jau kol kas neturėtų būti nuogąstavimų dėl Girulių miško kirtimo.

Nors naujame miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė kirsti dalį Girulių miško, jei to reikėtų kokiam nors valstybiniam projektui.

Teigiama, kad tai buvo privalu įtraukti į miesto bendrąjį planą, nes valstybės planai turi aukštesnę galią nei savivaldybės.

Lyginant šį planą su 2007-ųjų planu, naujasis esą yra daug pažangesnis, atveria daug galimybių miesto spartesniam vystymui.

Kalbama apie įstrigusius projektus – vandenvietės teritorijos vystymą, kur yra numatyta sporto komplekso statyba, senelių namų statybą Melnragėje, Šv. Jono bažnyčios projektą, LEZ’o teritorijos platesnį panaudojimą.

Teigiama, kad yra labai daug projektų, kurie iš karto pajudės, patvirtinus šį planą.

"Sveikinu, priėmus šį konstitucinį miesto dokumentą ir tapus istorinės akimirkos liudininkais", – po balsavimo į tarybos narius kreipėsi meras V.Grubliauskas.

Uostamiesčio senjorų taryba bus visuomeninė patariančioji institucija, kuri bus sudaroma prie Klaipėdos miesto tarybos jos kadencijos laikotarpiui.

Senjorų tarybos uždavinys bus nagrinėti senjorų gyvenimo kokybės klausimus, teikti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl senjorų reikmes atitinkančios ir socialinį teisingumą įgyvendinančios politikos formavimo Klaipėdoje.

Šiuo metu uostamiestyje yra apie dešimt senjorų visuomeninių organizacijų, tačiau nėra bendros institucijos, kuri atstovautų šių organizacijų interesams, senjorams sudarant galimybes aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Tokias funkcijas galėtų atlikti būtent Senjorų taryba, kurios įstatus dar pernai rugsėjį patvirtino Klaipėdos politikai.

Senjorų tarybą turėtų sudaryti penkiolika asmenų, tarp jų – du politikai, savivaldybės administracijos darbuotojas, Žvejų rūmų bendruomenės narys, likę – Klaipėdos pagyvenusių žmonių organizacijų patikėti delegatai.

Senjorų organizacijos, turinčios juridinį statusą, registruotas ir veikiančias savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei 2 metus, turėtų raštu savivaldybei teikti kandidatūras iki vasario 15 d.

Organizacija, kuri turi iki 50 narių, gali siūlyti vieną atstovą, iki 100 narių, – du atstovus, daugiau kaip 100 narių – tris atstovus.

Jei organizacijų pasiūlytų atstovų bus daugiau nei joms skirtų vietų Senjorų taryboje, jie bus išrenkami ir deleguojami senjorų organizacijų bendrame susirinkime.

Trukdžių nėra

Uostamiesčio politikai rengiasi grįžti į prieš koronaviruso pandemiją buvusį darbo režimą.

"Iki kitos savaitės miesto tarybos komitetų posėdžiai dar vyks nuotoliniu būdu, nes jie yra sušaukti koronavirusiniu laikotarpiu", – teigė Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus.

Artėjančią savaitę, po Joninių, numatomas miesto tarybos posėdis jau bus organizuojamas iki pandemijos buvusia tvarka – politikai rinksis į tarybos posėdžių salę.

Pasak M.Vitkaus, sprendžiant dėl posėdžio pobūdžio, įvertintos visos tvarkos, nurodymai ir rekomendacijos, išklausyta visų tarybos narių nuomonė. Galiausiai nuspręsta rengti kontaktinį posėdį.

"Iš juridinės pusės nėra jokių trukdžių posėdį organizuoti tarybos posėdžių salėje. Taip pat ir techninių", – apibendrino miesto tarybos ir mero sekretorius.

Pašnekovas sakė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką viešiems renginiams galiojantys reikalavimai nėra taikomi tarybos posėdžiams, tad politikai savo vietose galės sėdėti ir dirbti įprasta tvarka.

Pasisakymai – nuotoliniu būdu?

Tiesa, reikalavimai galioja posėdžio svečiams, kurie nėra nuolatiniai dalyviai.

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus svarstoma apie 90 įvairių švietimo įstaigų veiklos ataskaitų, tad tektų sukviesti jų atstovus, o tai – nemenkas žmonių skaičius.

"Pasitarę pasitelkėme techninį sprendinį. Esant klausimų, tuos žmones prijungsime nuotoliniu būdu, ir atstovai galės į klausimus atsakyti. O pats posėdis vyks fiziniu kontaktiniu būdu", – aiškino M.Vitkus.

Linkstama prie nuomonės, kad nuotoliniu būdu galėtų būti organizuojami ir pasisakymai iš Klaipėdiečių tribūnos, tačiau kol kas artimiausiame tarybos posėdyje pareikšti nuomonę norinčiųjų nėra.

Jeigu tokių atsiras, bus sprendžiama pagal situaciją – ar yra galimybių pasisakymą organizuoti pasitelkiant technologijas.

Transliuos komitetų posėdžius

M.Vitkus informavo, kad karantino laikotarpis buvo išnaudotas tobulinant salę, kurioje paprastai posėdžiauja miesto tarybos komitetai.

"Sumontuota įranga, kuri leis gyvai transliuoti komitetų posėdžius. Tam esame pasiruošę. Įranga – moderni, yra kelios kameros ir garsiakalbiai kiekvienam tarybos nariui", – aiškino tarybos ir mero sekretorius, pridurdamas, kad tuo metu, kai posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, narių dalyvavimas juose buvo šimtaprocentinis.

Neseniai posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos nariai iš darbotvarkės išbraukė klausimą dėl Uosto direkcijos pasiūlymo perduoti miestui Uosto direkcijos valdomas krantines ir joms priklausančius inžinerinius tinklus.

Miestui perimti siūloma dalį Dangės upės, "Memelio miesto" ir uosto akvatorijos krantinių.

Pastebima, kad pagal rengiamus ir šiuo metu galiojančius detaliuosius planus visas šias krantines, šalia jų esančias teritorijas numatoma atverti viešam naudojimui, sudaroma galimybė žmonėms prieiti prie vandens.

Atsižvelgiant į šiuos sprendinius, Uosto direkcija ir pateikė tokį siūlymą, mat šiose krantinėse uostas negalės vykdyti savo pagrindinės veiklos.

Kiek anksčiau Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje šį klausimą pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis sakė, kad, apžiūrėjus perduoti siūlomas krantines, konstatuota, jog jų būklė kelia klausimų.

Todėl siūlyta neskubėti perimti šių objektų, o bandyti aiškintis su Uosto direkcija dėl jų sutvarkymo ir tik tada spręsti dėl perėmimo.

Manoma, kad prastos būklės krantinių sutvarkymas gali kainuoti ypač daug, tiek lėšų miestas esą negalės skirti.

Šis klausimas komiteto posėdyje sukėlė ilgoką diskusiją.

Todėl praėjusią savaitę vykusio miesto tarybos posėdžio pradžioje klausimą iš darbotvarkės nuspręsta išbraukti ir geriau išanalizuoti situaciją.

"Kadangi komitete vyko didelė diskusija, dar pabandysime padirbėti su Uosto direkcija. Galbūt sutarti, kad dalis krantinių būtų sutvarkytos", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Dėl sprendimo atidėti klausimą neigiamų pasekmių nekilnojamojo turto perdavimui neturėtų būti.

Siūlė formuoti kapitalą

Klaipėdos miesto tarybos nariai svarstė, ar pritarti siūlymui suformuoti "Debreceno vaistinės", kurios padalinys yra ir buvusi "Sportininkų vaistinė", įstatinį kapitalą.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad "Debreceno vaistinę" iš savivaldybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę taryba nusprendė pertvarkyti dar praėjusiais metais. Įstatinio kapitalo formavimas – vienas šio proceso veiksmų.

Politikams siūlyta pritarti, kad kapitalas būtų suformuotas patalpomis, esančiomis Taikos prospekte ir Sportininkų gatvėje. Jų vertė – daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Veiklai įtakos neturės

E.Simokaitis aiškino, kad pertvarkymas neapribos įmonės veiklos. Priešingai, numatoma, kad ji bus palengvinta, mat dabar uždirbtą pelną įmonė turi atiduoti savivaldybei, o, tapus uždarąja akcine bendrove, galės rinktis ir investuoti ten, kur reikalinga, būtų galima spręsti dėl dividendų. Pertvarkius įmonę jai taip pat atsirastų galimybių skolintis ir pan.

Turto skyriaus vedėjas taip pat pabrėžė, kad siūlymas suformuoti įstatinį kapitalą dar nelemia įmonės ateities – tai nereiškia, kad "Debreceno vaistinę" ketinama parduoti. Tapusi uždarąja akcine bendrove, įstaiga veiks taip, kaip iki šiol. Jos ateities scenarijus turės numatyti taryba.

Kreipėsi į Prezidentą

Vis dėlto būtent dėl įmonės ateities kilo daugiausia politikų aistrų. Miesto tarybos narių nuomonės išsiskyrė – kai kurie tvirtino neleisiantys, kad įmonė būtų parduota, kiti siūlė nepamiršti, jog teikti tokias paslaugas – ne savivaldybės funkcija.

Tarybos narė Ela Andrejeva sakėsi nepritarianti siūlymui ir priminė, kad prieš kelerius metus, siekiant išsaugoti šias vaistines, buvo surinkta nemažai žmonių parašų.

Anot politikės, visai neseniai Vitės bendruomenė kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą bei sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydama, kad būtų išsaugotas senasis vaistinės teisinis statusas – savivaldybės įmonė.

Judita Simonavičiūtė dėl vaistinės pardavimo nuogąstaujančius kolegas ramino: jau anksčiau analogiški veiksmai atlikti tiek su pirtimi, tiek su turgumis, įmonės veikia.

Politikė Nina Puteikienė sakė, kad, vertinant dabartinius iššūkius, yra galimybių, jog tokios vaistinės išsaugojimas miesto rankose galėtų tapti pranašumu.

Savivaldybei vaistinė nereikalinga?

Vis dėlto, kaip minėta, ne visi politikai aršiai kovojo prieš dar nė neparengtą vaistinės pardavimo scenarijų.

Tarybos narys Audrius Petrošius išskirtinių privalumų vaistinės veikloje neįžvelgė ir paragino kolegas labiau paisyti to, kokias funkcijas savivalda turėtų vykdyti ir užtikrinti.

"Nei pirčių, nei vaistinių, nei turgų funkcija nėra privaloma savivaldybėms. Todėl pagalvokime apie tai, kaip gerinti tikrąsias viešąsias paslaugas", – savo nuomonę dėstė tarybos narė Alina Velykienė.

Paskelbus balsavimą, paaiškėjo, kad politikai pritarė siūlomam įmonės įstatinio kapitalo formavimui.

Uostamiesčio politikai nori, kad paplūdimiuose būtų pastatyta daugiau dušų. Dabar juos baigiama įrengti Smiltynėje ir Antrojoje Melnragėje. Norima, kad dušai atsirastų ir Pirmojoje Melnragėje bei Giruliuose.

Tokia mintis buvo išsakyta ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

„Turime keturis pliažus, o pastatėme tik du dušus. Reikėtų dušus pastatyti ir Pirmosios Melnragės bei Girulių paplūdimiuose. Išlaidos nėra didelės – 12 tūkst. litų“, – siūlė vienas komiteto narys.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas yra aiškinęs, kad Pirmosios Melnragės paplūdimyje būtų galima įrengti dušą. Tačiau į jį vandenį tiekia įmonė „Klaipėdos vanduo“. Tad ši paslauga būtų labai brangi.

Į Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimius, kur baigiama įrengti dušus, vanduo tiekiamas iš gręžinių.

Kai kurių politikų nuomone, nors vandenį į dušą Pirmojoje Melnragėje tiektų įmonė „Klaipėdos vanduo“ paslauga neturėtų labai daug kainuoti. Buvo siūloma dar du dušus įrengti iki rugpjūčio.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad Giruliuose įrengti dušo nėra galimybių.

Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad yra ir svarbesnių problemų. Kai kurie vaikų lopšeliai-darželiai skundžiasi prastais langais.

Vienas dušas, kuris pastatytas Smiltynėje ir Antrojoje Melnragėje, atsiėjo 6 tūkst. litų. Už abiejų sumontavimą savivaldybei reikės sumokėti dar apie 4 tūkst. 700 litų.

Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad reikėtų keisti biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ statusą. Paversi ją viešąją įstaiga, kad galėtų teikti daugiau paslaugų.

Tačiau atkreiptas dėmesys, kad tada įstaiga turėtų dalyvauti konkursuose norėdama atlikti vieną ar kitą darbą.

„Viskas čia yra gerai. Tai komunalines paslaugas teikianti įstaiga. Šokti ir dainuoti – tai ne suolus remontuoti“, – pabrėžė tarybos narys Algirdas Grublys.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko sprendimas miesto tarybos posėdį sušaukti ne paskutinį mėnesio ketvirtadienį, kaip įprasta, o diena anksčiau, sukėlė kai kurių politikų nepasitenkinimą.

„Tikrai buvo miesto tarybos narių, kurie skambino ir piktinosi, kad posėdis vyks ne ketvirtadienį, o trečiadienį. Esą tai jaukia jų planus. Tačiau sprendimą, kada sušaukti miesto tarybos posėdį, priima Klaipėdos meras. Jis taip nusprendė ir jokio teisės akto nepažeidė, nes miesto tarybos veiklos reglamente parašyta, kad posėdžiai įprastai vyksta paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį, tačiau juos galima rengti ir kitomis dienomis“, – teigė Klaipėdos miesto tarybos sekretorė Vaida Žvikienė.

V.Grubliauskas paaiškino, jog posėdį sušaukti trečiadienį, rugsėjo 25-ąją, o ne diena vėliau, nusprendė dėl objektyvių priežasčių.

Jam iš anksto buvo žinoma, kad ketvirtadienį, rugsėjo 26-ąją, posėdyje negalėtų dalyvauti 4–5 politikai.

„Miesto tarybos reglamente nurodymas, jog posėdžiai įprastai vyksta paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį, tarsi palieka erdvę reaguoti į konkrečias situacijas ir posėdžius rengti kitomis dienomis. Šiuo atveju matydamas būsimo miesto tarybos darbotvarkę ir žinodamas galimą politikų aktyvumą, nusprendžiau posėdį sušaukti diena anksčiau nei įprasta. Darbotvarkėje yra labai svarbių klausimų, todėl norisi, kad posėdyje dalyvautų ir maksimaliai, kiek galima, tarybos narių“, – savo sprendimą komentavo V.Grubliauskas.

Jis pabrėžė, jog posėdžio data tikrai paankstinta ne todėl, jog yra tikimybė, kad nesusirinktų kvorumas – daugiau nei pusė miesto tarybos narių.

„Laimė, tokių situacijų dar tikrai nėra buvę. Tačiau tie politikai, kurie posėdyje negali dalyvauti ketvirtadienį, nurodė tikrai svarbias priežastis, todėl ir paankstinau jo datą. Bet tai nereiškia, kad kitą kartą, jei keli tarybos nariai sugalvos išvykti į chorų ar šokių šventę, dėl jų taip pat bus anksčiau šaukiamas miesto tarybos posėdis“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Jis tvirtino, jog tarp pranešusiųjų, kad negalės dalyvauti ketvirtadienį planuojamame posėdyje, buvo ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovų.

„Niekam nesirengiu kenkti. Tiesą sakant, buvo tikimybė, kad ir pats ketvirtadienį negalėčiau dalyvauti posėdyje, nes buvo suplanuotas išvykimas, tačiau planai pasikeitė“, – teigė Klaipėdos meras.