-
Vaiką nukankinę įtariamieji susitiko akis į akį 3
Nenorėdami būti apkaltinti nekorektiškumu teismo, kurio vėl bus prašoma pratęsti M.Kaziukaitytės suėmimą, atžvilgiu, pareigūnai tepasakė, kad nė vienas iš įtariamųjų neatsisakė akistatos metu duoti parodymų. Ir jie buvo nuoseklūs. Ar teisingi – jau kitas klausimas.
Pratęsti M.Kaziukaitytės suėmimą dar trims mėnesiams bus prašoma antradienį po pietų. Kaip ir praėjusį kartą prašant pratęsti jos suėmimą, pati M.Kaziukaitytė į Kauno apylinkės teismą nebus atvežta. Po teismo sprendimo žadamas trumpas komentaras.
Lig šiol Kauno apylinkės teismas pilnai nepatenkino nė vieno prokuroro prašymo dėl M.Kaziukaitytės suėmimo termino, nors šiuos prašymus nagrinėjo skirtingi teisėjai. Pirmą kartą vietoj prašyto mėnesio leista laikyti M.Kaziukaitytę už grotų tik savaitę. O prašant pratęsti jos suėmimą jau trims mėnesiams, leista tik mėnesiui. Pastarąjį kartą tokį sprendimą priėmusi teisėja konstatavo, kad nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad šioje byloje planuojami atlikti veiksmai galėtų užtrukti ilgą laiką.
Anot teisėsaugininkų, ketvirtadienio akistatos prireikė bandant nustatyti, ar 23-ejų M.Kaziukaitytė taip pat prisidėjo traumuojant savo sūnaus galvą. Kaip jau rašyta, mažasis Matas mirė išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu.
Ne kartą teistas 27-erių G.Kontenis iš pradžių buvo linkęs savo kaltę neigti, po to prisipažino smurtavęs prieš sugyventinės vaiką, bet ėmė tikinti, kad kelis smūgius per galvą berniukui sudavė ir jo motina. Pastaroji tai neigė. Esą ji sūnų tik papurčiusi, suėmusi už peties.
Ekspertai, apžiūrėję berniuko kūnelį, konstatavo, kad jam suduota ne mažiau 135 smūgių kietais, bukais daiktais.
G.Kontenis yra prisipažinęs, kad mušė keturmetį rankomis, diržu bei telefono pakrovėju. O nuo vieno smūgio vonios patalpoje mažylis atbulas trenkėsi galva į radiatorių. Netrukus jo būklė pradėjo akyse blogėti. Tačiau greitoji pagalba žiauriai sumuštam vaikui buvo iškviesta tik prieš vidurnaktį. Atvykę medikai rado mažylį nebekvėpuojantį, bet dar sugebėjo jį atgaivinti. Vis dėlto po pusantros paros jis mirė Kauno klinikų reanimacijoje.
Anot dvikovą dėl jo gyvybės pralaimėjusių medikų, mažylį dar buvo galima išgelbėti, bet pagalba suteikta per vėlai.
Sugyventiniai, kurių šlapime ekspertai aptiko metamfetamino pėdsakų, yra prisipažinę, kad jų įsiūtį sukėlė tai, jog keturmetis Matas skaičius iki devynių mokėjo, o sudėtingesnių dar nepajėgė tinkamai ištarti. Neatmetama, kad jie buvo apsvaigę nuo narkotikų ir per mažyliui surengtą egzekuciją, prasidėjusią ryte ir trukusią apie pusdienį. Įtariamieji buvo linkę teisintis tik rūkę „žolę“. Per kratą narkotikų jų bute nerasta, tačiau G.Kontenis prieš trejus metus buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.
Šiomis dienomis M.Kaziukaitytei bei G.Konteniui buvo skirta ir specialisto, kurio prašyta įvertinti jų psichinės sveikatos būklę, konsultacija. Po pokalbio su įtariamaisiais specialistas konstatavo, kad nei M.Kaziukaitytei, nei G.Konteniui skirti psichiatrinės ekspertizės nereikia.
Vakarykštė įtariamųjų akistata užtruko apie kelias valandas. Po to dar papildomai apklausta M.Kaziukaitytė, kuriai teisėsaugininkai turėjo lig šiol neužduotų klausimų.
-
Ekspertai: mažasis Matas buvo užmuštas mažiausiai 135 smūgiais 11
Sužalojimai rasti galvoje, ant rankų, pilvo, nugaros.
„Vaizdas – šiurpus. Paskutiniai smūgiai buvo sukoncentruoti į galvą“, – apie baisius sužalojimus yra sakęs Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
Žiauriu mažamečiu nužudymu įtariama motina Monika Kaziukaitytė ir jos sugyventinis Gediminas Kontenis. Manoma, kad nusikaltimo metu įtariamieji buvo apsvaigę nuo narkotikų.
Ketvirtadienį žvėrišku nusikaltimu įtariama pora stos į akistatą. Motina neigia mušusi savo sūnų, o G. Kontenis teigia priešingai. Šios akistatos metu bus siekiama nustatyti, ar motina smurtavo prieš vaiką.
27-erių metų G. Kontenis pripažino, kad kankindamas mažylį naudojo diržą ir net telefono kroviklį. Ji vaiką talžė ir vonioje – po smūgio berniukas griūdamas susitrenkė galvą į radiatorių. Vaiko būklė sparčiai blogėjo – iš ausų ir nosies pradėjo bėgti kraujas, jis ėmė vemti. Skelbiama, kad sugyventiniai medikus iškvietė, kai Matas jau nebekvėpavo.
Berniukas mirė sausio 27 d. Kauno klinikose. Po kelių dienų jis palaidotas Baisogalos kapinėse, Radviliškio rajone.
Mažasis Matas savo namuose buvo skriaudžiamas ne kartą. Dar pernai lapkritį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo, kai sužalotas vaikas savo išgyvenimus papasakojo darželio auklėtojai. Berniuko patėvis G. Kontenis tąkart apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau tyrimas nutrauktas, nes artimieji tvirtino, kad mažylis nukrito nuo laiptų.
-
Policija: Kėdainiuose vaiką mirtinai sumušę sugyventiniai vartojo narkotikus 7
„Yra gauti duomenys, kad įtariamųjų (...) šlapime rasta narkotinių medžiagų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas.
Nustatyta, kad jie galėjo vartoti metamfetamino. Nors patys įtariamieji linkę teigti, kad tai buvo "žolė". Per kratas narkotikų jų namuose nerasta.
Pasak Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus, įtariama, kad jie galėjo būti apsvaigę ir nusikaltimo padarymo metu.
„Galimai nusikaltimo padarymo metu įtariamieji – tiek vaiko motina, tiek įtariamasis buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų“, – sakė jis.
Šiuo metu teisėsauga aiškinasi, iš kur atsirado kraujo pėdsakų ant buto, kuriame smurtauta prieš vaiką, sienų ir grindų. Jie rasti atliekant buto apžiūrą.
Taip pat pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl galimo sugyventinio smurto prieš berniuko mamą. Tačiau psichiatrui bus parodyti jie abu. Ar skirti sugyventiniams ambulatorines psichiatrines ekspertizes, bus aišku tik po minėto specialisto konsultacijos, kuri įvyks dar šią savaitę.
Pasak pareigūnų, paaiškėjo kad vaiko mamos sugyventinis Gediminas Kontenis ieškomas dėl apiplėšimo užsienyje. Tarptautinė paieška dėl šio nusikaltimo nebuvo paskelbta, todėl policija šių duomenų anksčiau neturėjo.
Pasak D.Valkavičiaus, teisėsauga beveik neturi abejonių, kad prieš mažametį smurtavo būtent jis. Kaip jau skelbė žiniasklaida, G.Kontenis prisipažino galimai sudavęs mirtiną smūgį vonios patalpoje, nuo kurio keturmetis trenkėsi galva į radiatorių. Nustatyta, kad jis mirė dėl galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju smegenų apdangalu.
„Mes turime duomenų, kad vaikas buvo mušamas į įvairias kūno vietas ir rankomis, ir diržu. Kalbant apie įtariamųjų poziciją, problemų dėl to, kas ir kaip mušė, mums šiandien nėra, tyrimas yra pakankamai aiškus ir judame pakankamai sparčiai į priekį“, – sakė vyriausiasis prokuroras.
Ketverių metų berniukas namuose Kėdainiuose žiauriai sumuštas sausio pabaigoje, po kelių dienų jis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Įtarimus bendrininkavus tyčia nužudant vaiką teisėsauga yra pateikusi mažamečio mamai Monikai Kaziukaitytei ir jos sugyventiniui.
Pasak D.Valkavičiaus, kokia apimtimi kiekvienam iš jų bus pateikti įtarimai, spręs prokuroras, baigęs tirti visus duomenis. Kol kas M.Kaziukaitytė pripažįsta ne visus savo sugyventinio, teigiančio, kad prieš sūnų smurtavo ir ji, parodymus.
Šiame ikiteisminiame tyrime jau apklausta daugiau kaip 150 asmenų. Teisėsauga ragina asmenis, kurie dar nebuvo apklausti, tačiau turi informacijos apie nusikaltimą, kreiptis į policiją.
(Nuotraukoje – į teismą vedama M. Kaziukaitytė)
Atliekant šį tyrimą paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš šį berniuką buvo pradėtas ir pernai, tuomet jo patėvis apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau ikiteisminį tyrimą nuspręsta nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, kad prieš berniuką iš tiesų buvo smurtauta.
Dėl tarnybos pareigų neatlikimo tiriant informaciją apie smurtą prieš mažametį Kauno apygardos prokuratūra taip pat atlieka tyrimą. Jame specialiąja liudytoja apie galimai savo padarytą nusikaltimą jau apklausta buvusi Kėdainių vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vedėja. Jau apklausti ir visi buvę jos pavaldiniai. Nustatyta, kad dar gruodžio 1-ąją Kėdainių VTAT surašė pranešimą Kėdainių socialinių paslaugų centrui, kad keturmečio motina su sugyventiniu būtų įtraukta į socialinės rizikos sąrašą. Tačiau šis pranešimas adresato nepasiekė, nes šio atstovas nepasiėmė jo iš Kėdainių savivaldybės kanceliarijos skyriaus spintos, kurios sutartoje vietoje tokie pranešimai paprastai buvo paliekami.
Tarnybinio patikrinimo dėl ankstesnį ikiteisminį tyrimą nutraukusios Kėdainių prokurorės Generalinė prokuratūra dar nebaigė. Kaip ir Policijos departamentas savojo tyrimo dėl šį ikiteisminį tyrimą atlikusio Kėdainių policijos tyrėjo, kuris, kaip paaiškėjo, mokėsi kartu su G.Konteniu pradinėse klasėse, veiksmų. Tačiau praėjusią savaitę norą pasitraukti iš tarnybos jau pareiškė Kėdainių rajono policijos viršininkas Gintautas Dirmeikis.
"Duomenų, kad toks jo sprendimas būtų susijęs su keturmečio nužudymo byla, neturiu. Jis teigia, kad išeina dėl asmeninių motyvų, kuriuos nurodė, tačiau šių pagarsinti dėl asmens teisės į privatumą negaliu", – taip G.Dirmeikio apsisprendimą trauktis komentavo G.Žukauskas, akcentuodamas, kad šis jo pavaldinys per 27 tarnybos policijoje metus buvo skatintas 42 kartus.
-
R. Kėvalas: išgydytą vaiką išleidome į namus, grįžo vėl sumuštas – nebeišgelbėjome 12
Kalbėdamas laidoje „Teisė žinoti“, dr. R. Kėvalas pasakojo apie ligoninėn atvežtą sukrėsto kūdikio sindromą patyrusį vaiką, kuris buvo itin sunkios būklės, tačiau jį pavyko išgelbėti.
„Tada tą vaiką išgelbėjom, išleidom į namus. Grįžo pas mus po aštuonių mėnesių tokios pat būklės kaip tas Kėdainių berniukas. Mirė pas mus skyriuje“, – pasakoja R. Kėvalas.
Pasak gydytojo, tokių vaikų daug ir beveik visada jie grįžta į tą pačią aplinką, kurioje žalojami ir tampa neįgaliais.
„Mes gyvenam tokių kreivų veidrodžių šalyje. Žmonės, jeigu galima juos taip pavadinti, sužaloja savo vaikus, mes juos išgydome. Daugelis sužalojimų būna labai sunkūs, vaikai tampa neįgalūs, jie gauna pašalpas, grįžta į tą pačią šeimą ir tos šeimos gyvena ir iš tų pinigų. Už sunkią negalią, kiek aš žinau, mokama iki 600 eurų per mėnesį.
Daugelis sužalojimų būna labai sunkūs, vaikai tampa neįgalūs, jie gauna pašalpas, grįžta į tą pačią šeimą ir tos šeimos gyvena ir iš tų pinigų.
Ir štai koks paradoksas. Valstybė neįstengia apsaugoti pačios silpniausios visuomenės dalies – vaikų. Valstybė neužtikrina vaiko teisės būti apsaugotam nuo visų rūšių smurto. Valstybė, kuri 1995 metais ratifikavo Vaiko teisių konvenciją, ją nuolat pažeidinėja ir moka pinigus tiems, kurie tai daro“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ kalba daugiau kaip 30 metų vaikų gydytoju dirbantis R. Kėvalas.
Medikas perskaitė keletą aprašymų iš ligų istorijų, kurios rodo, kad smurtaujama net prieš naujagimius – į Kauno klinikas buvo atvežtas pusantro mėnesio kūdikis, ant kurio kūnelio be naujų buvo matyti ir senų sužalojimų žymės.
„Paskaitysiu keletą aprašymų: trejų metų vaikas, atvežtas dėl šlaunikaulio lūžio, įtariama, dėl tipinio sužalojimo, smurtas; kūdikis, atvežtas į priėmimo skyrių dėl kairiojo blauzdikaulio lūžio, uždėta langetė, išleistas į namus; kitas atvejis – sukrėsto kūdikio sindromas, daugybinės kraujosrūvos akių dugne, galvos smegenyse; pusantro mėnesio kūdikis, atvežtas dėl kraujosrūvos ant šono, matomos mėlynės įvairaus senumo ant sėdmenų, dar kartą pasikartoju – pusantro mėnesio, tai yra mūsų kasdienybė, – sako Vaikų ligų klinikos vadovas R. Kėvalas. – Nebuvo tokio mėnesio, vienais mėnesiais būna dažniau, kitais rečiau, bet aš paprašiau, kad man paruoštų statistiką, ir žymiai šitų atvejų daugėja, aš kalbu apie smurtą, dėl kurio vaikai patenka į mūsų, medikų, globą“.
Šią savaitę Kėdainiuose, namuose, mirtinai sumuštas ketverių metų berniukas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kalbėdamas specialioje LRT TELEVIZIJOS laidoje, tuomet pareiškė, kad Lietuva turėtų atsižvelgti į kasmet Jungtinių Tautų pakartojamą rekomendaciją ir įstatymu uždrausti fizines bausmes vaikams. Tokią įstatymo pataisą naujosios kadencijos Lietuvos Seimas atidėjo jau tris kartus, jos oponentai teigia, kad toks reikalavimas būtų perteklinis, be to, įteisintų nebūtiną intervenciją į šeimos gyvenimą.
Vasario 14 d. dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo šaukiama neeilinė Seimo sesija.
Plačiau apie prof. R. Kėvalo darbo užkulisius – laidos „Teisė žinoti“ įraše.