Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013–2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo subindeksas sudarytas iš vienuolikos rodiklių, iš kurių du rodikliai atspindi gyventojų saugumą savivaldybėse: užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų ir kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Gyventojų saugumą savivaldybėse atspindintys rodikliai 2020 m.

Nei pagal mažiausią, nei pagal didžiausią nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, tarp TOP 5 savivaldybių 2020 m. nebuvo nė vieno didžiojo miesto. Mažiausiai nusikaltimų 2020 m. užfiksuota Molėtų rajono savivaldybėje, toliau – Kretingos ir Klaipėdos rajonų, Visagino ir Druskininkų savivaldybės. Kretingos rajono savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių pateko beveik kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių buvo įsitvirtinusios ir Skuodo rajono, Birštono, Rietavo ir Neringos savivaldybės.

Daugiausiai užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų 2020 m. buvo Kaišiadorių, Anykščių, Utenos rajonų, Palangos miesto ir Kalvarijos savivaldybėse. Kai kuriose iš minėtų savivaldybių didžiausias nusikaltimų rodiklis fiksuojamas jau ne vienerius metus nuo 2013-ųjų.

Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių pagal mažiausią nusikaltimų skaičių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 628 iki 1079), kai tuo tarpu penkias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių rodiklio skirtumas ne toks žymus (intervalas nuo 2789 iki 2311).