Tokia reklama, pirmiausia skirta Vokietijos ir Jungtinės Karalystės auditorijai, pradėta rodyti šią savaitę. Tačiau dėl jos jau dabar kilo audra namuose – gyventojai ir ryšių su visuomene ekspertai sako, kad ši kampanija yra įžeidžianti ir gali atsigręžti prieš juos pačius.

Aš esu linkęs užjausti. Vienas puikiausių Europos miestų juk tikrai nusipelno daugiau nei ši sudisnėjinta praeities ir dabarties parodija? Pernelyg gerai prisimenu 10-ojo dešimtmečio pradžios gyvenimo pažeminimus ir nusivylimus, todėl jaučiuosi nejaukiai dėl to, kad tai buvo pavaizduota. Ne kartą kritikavau filmus apie Boratą dėl nejuokingo požiūrio į Kazachstaną kaip į tariamą buvusio komunistinio fanatizmo ir neišmanymo įsikūnijimą. Naudoti tokiam globėjiškam humorui Afriką (prisiminkime „Tintiną Konge“) pelnytai išėjo iš mados prieš daugelį dešimtmečių. Atgaivinti, net ir žaismingai, „Rytų Europos“ idėją, kuri turėtų likti istorijos vadovėliuose, atrodo kaip žingsnis atgal.

Tačiau šiuo atveju scenarijų rašo patys lietuviai, o kvailio vietoje lieka tie, kas vis dar puoselėja klišes. Turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ nusipelno gėlių, o ne plytgalių. Viena iš priežasčių – kontroversija pritraukia tai, ko reikia mažai šaliai: dėmesį. Ankstesnė kampanija, pradėta 2018 metais ir vis dar tebevykdoma, buvo pavadinta „Europos G taškas“. Ji viliojo lankytojus į Vilnių šūkiu „niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa – tai nuostabu“. Ši akcija buvo paleista per Pasaulinę orgazmo dieną (rugpjūčio 8-ąją, jei nežinojote) ir prieš pat popiežiaus vizitą. Ši kampanija sulaukė daug kritikos namuose kaip nejautri, paleista ne laiku ir gėdinga. Tačiau ji pateko į JAV komedijos laidos „Last Week Tonight“ epizodą: tai – milijonų vertės reklama.

Dar viena priežastis, dėl kurios verta pagirti naujausią darbą, yra ta, kad jame pateikiamas svarbus istorinis kontekstas. Svečiai, kurie neprisimena sovietmečio (šiais laikais tokių yra dauguma), ne visada supranta, kiek kūrybiškumo ir ryžto reikėjo praeities šlovei atkurti ir šiuolaikiniams malonumams sukurti. Praeities dvelksmas daro dabartį saldesnę.

Visoms priešakinėms valstybėms nuo Baltijos iki Juodosios jūros kyla svarbesnis klausimas, kaip pavaizduoti savo saugumo padėtį. NATO užtikrina neprilygstamą saugumą, tačiau Rusijos grėsmė auga ir yra apčiuopiama. „Apsilankykite pas mus, kol dar galite“ gali pritraukti įspūdžių ieškotojus, bet šis šūkis skamba pernelyg pesimistiškai.

Devintajame dešimtmetyje dirbau ir studijavau Vakarų Berlyne. Tai buvo menkai saugomas Vakarų forpostas grėsmingoje kaimynystėje, kariniu požiūriu neapginamas. Karo atveju visi būtume buvę pasmerkti. Bet kol jo nėra, kodėl nepasilinksminus? Laisvės skonis buvo dar gardesnis dėl kontrasto su sovietų okupuota „Rytų“ Vokietija. Tai padėjo pritraukti turistus, tarp jų ir JAV prezidentus Johną F. Kennedy („Ich bin ein Berliner“) bei Ronaldą Reaganą („Pone Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną“).

Tai būtų dalinis pavyzdys Lietuvai ir kitoms Rusijos šešėlyje esančioms šalims. Jos gali pasiūlyti lankytojams įprastus šiuolaikinius patogumus, taip pat istoriją, nuo niūrios iki šlovingos, papildytą nepraleistina geopolitinio dvelksmo doze. Suplanuokite savo kelionę dabar.

„Turgus bus išskirtinis, ne per didelis, orientuotas į turistus, daug dėmesio skirsime maitinimui. Tokia pramoginė vieta, bet, be abejo, bus ir turgus. Senamiestyje nereikia pardavinėti daug bulvių ir morkų. Mūsų lokacija tokia, kad turistų iš kruizinių laivų keliai čia eina, o šiai dienai mes jiems nieko negalime pasiūlyti“, – BNS pasakojo turgų valdančios įmonės „Naujasis turgus“ vadovas Viačeslavas Karmanovas. 

Buvusi dviejų aukštų, 550 kv. metrų ploto parduotuvė Turgaus aikštėje kurį laiką buvo nenaudojama, naujasis jos savininkas tvarkydamas pastatą privalės laikytis architektūros reikalavimų, būdingų senamiesčiui.

Pasak V. Karmanovo, turgaus halės rekonstrukciją tikimasi pradėti 2024 metų pabaigoje, ji turėtų kainuoti apie 1,2 mln. eurų.

Gruodžio 14 dieną įvykusiame aukcione sulaukta 12 pasiūlymų, su neįvardijamu pirkėju netrukus tikimasi pasirašyti sutartį.

„Buvo 12 pasiūlymų ir jau yra laimėtojas, tikriausiai su juo kitą savaitę pasirašysime sutartį. (...) Vistiek, vieta strateginė, patraukli labai, eina į pabaigą aikštės rekonstrukcijos projektas, ji bus atnaujinta, graži. Aš manau, kad verslininkai apie tai žino“, – sakė V. Karmanovas.

Pradinė pastato kaina buvo 650 tūkst. eurų, laimėtojas už jį pasiūlė 710 tūkst. eurų.

Turizmo pridėtinė vertė, palyginti su šalies, per metus padidėjo 0,4 proc., penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Turizmo produkcija pernai padidėjo 51,7 proc. iki 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis.

Pernai šiame sektoriuje dirbo 47,1 tūkst. žmonių – 4,5 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų.

Lietuvos gyventojų vietinių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais padidėjo 16,4 proc., o užsieniečių kelionių skaičius – 2,3 karto.

Vienadienių lankytojų iš užsienio kelionių skaičius padidėjo 2,2 karto. Lietuvos gyventojai į vienadienes keliones šalyje pernai  vyko dažniau nei 2021 metais – jų padidėjo 8,8 procento.

2022 metais vienas užsienio turistas kelionei Lietuvoje vidutiniškai išleido apie 374 eurus, o vietinis turistas – 103 eurus.

Kalbėdamas Niujorko vertybinių popierių biržoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sakė, kad pandemija sutrikdė laisvą žmonių, prekių ir kapitalo judėjimą, padėdavusį šaliai klestėti.

„Tačiau nuo spalio 11-osios Japonija sušvelnins sienos kontrolės priemones, kad jos atitiktų JAV [priemones], taip pat atnaujins bevizes ir individualias keliones“, – sakė F. Kishida, atvykęs į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Ministrės teigimu, Lietuva ketina aktyviai kviesti ją aplankyti Izraelio, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos turistus. 

„Pandemija, drįstu teigti, jau baigėsi, ir verslui, ir valstybei yra svarbu, kad čia atvyktų daugiau žmonių ir pamatytų mūsų miestus, miestelius, gamtą. Izraelis, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija, aišku, tradiciškai Baltijos šalys ir Suomija yra mums svarbios rinkos, kur Lietuva vykdys ir savo informacines kampanijas“, – į Lietuvą atvykusių užsienio turistų mobilumo žemėlapio pristatyme trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Tikimės, kad vis daugiau žmonių atras Lietuvą, vis daugiau žmonių čia praleis ilgiau negu dieną, išleis daugiau pinigų ir pamatys mūsų gražią šalį“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, interaktyvus žemėlapis bus naudingas ribotais resursais disponuojančiam verslui ir savivaldybėms.

Verslui tai yra svarbu, nes galima matyti srautus ir kryptis, kuriomis užsienio turistai dažniausiai važiuoja.

„Verslui tai yra svarbu, nes galima matyti srautus ir kryptis, kuriomis užsienio turistai dažniausiai važiuoja. Tokiu būdu galima galbūt labiau plėsti savo paslaugas, planuoti verslo planus, galbūt nukreipti tam tikrus marketinginius sprendimus, kad turistai labiau viena ar kita kryptimi atrastų mūsų verslui. (...) Savivaldybės matys labai tiksliai, kur žmonės lankosi daugiausia ir tokiu būdu galės planuoti, kur pagerinti ar patobulinti turistams svarbią infrastruktūrą“, – teigė A. Armonaitė.

Lietuvos turizmo skatinimo agentūrai „Keliauk Lietuvoje“ laikinai vadovaujanti Olga Gončarova teigė, kad iki šiol užsienio  turistų skaičius buvo apskaičiuojamas remiantis tik jų nakvynių skaičiumi apgyvendinimo įstaigose.

„Vis dėlto šie duomenys vėluoja vieną-du mėnesius, tačiau neapimdavo užsienio svečių, kurie atvykdavo į Lietuvą vienai dienai arba naudodavosi trumpalaikės nuomos paslaugomis“, – spaudos konferencijoje pažymėjo O. Gončarova.

Tuo metu naujajame turistų mobilumo žemėlapyje bus galima pamatyti ir su vienadieniais keliautojais susijusius rodiklius. 

„Keliauk Lietuvoje“ vadovė tikisi, jog projektas padės regioniniams turizmo verslo dalyviams.

„Tikimės, kad ateityje būtent šie atviri ir prieinami duomenys taps neatsiejamu įrankiu, leidžiančiu realiai vertinti užsienio turistų tendencijas Lietuvoje ir padės turizmo ekosistemos dalyviams, ypač Lietuvos regionuose, kur iki šios dienos informacijos ir duomenų labai trūko“, – sakė O. Gončarova.

„Keliauk Lietuvoje“ analitikė Jogilė Miežienė pažymėjo, jog žemėlapyje pateikiami vienos dienos duomenys bus naudingi renginių ir festivalių organizatoriams.

Pasak Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, žemėlapis turizmo verslui leis lengviau planuoti į trumpalaikius ir per Lietuvą tranzitu vykstančius keliautojus orientuotus turizmo produktus.

„Ką tai duos verslui – mes matysime renginių, konferencijų, verslo turistų, kruizinių turistų įtaką miestui, kur jie juda ir kaip jie juda, ir žymiai daugiau galimybių planuoti kelių valandų produktus lankytojams“, – sakė Ž. Gavelienė.

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentas Arnas Zmitra teigė, kad nauja priemonė leis geriau panaudoti savivaldybių ir turizmo informacijos centrų rinkodarai ir viešinimui skirtas lėšas, o stebint turistų srautus išvengti ginčų dėl investicijų į jų traukos objektus.

„Dažnai kyla ginčai su savivaldybių vadovais, kur nukreipti savivaldybės finansus, pavyzdžiui, investuojant į piliakalnius ar pažintinius takus. Tie srautai rodys, kur juda užsienio keliautojai“, – teigė A. Zmitra.

„Savivaldybės turi savo viešinimo, rinkodaros biudžetus, nors ir jie nedideli. (...) Remiantis šiais duomenimis irgi bus galima tikslingiau nukreipti tuos nedidelius savivaldybių ir turizmo informacijos centrų biudžetus“, – pridūrė jis. 

Trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Keliauk Lietuvoje“ pristatė internetinį užsienio turistų mobilumo žemėlapį bei bandomąjį turistų judumo stebėsenos projektą. Žemėlapyje bus pateikiami duomenys apie Lietuvoje apsilankančius keliautojus iš užsienio, taip pat jų judėjimo šalyje tendencijas.

Šiuo metu žemėlapyje pateikiami praėjusių metų gegužės–spalio mėnesių duomenys. O. Gončarovos teigimu, šiemet užsienio turistų stebėsena taip pat bus atliekama gegužės-spalio mėnesiais, tuo metu nuo 2023 metų planuojama duomenis rinkti visus metus, pateikiant juos su vienos-dviejų savaičių vėlavimu.

Be to, dabar pateikiami tik mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ aptarnaujamų užsienio turistų duomenys. 

Interaktyvaus žemėlapio projektą įgyvendino Estijos įmonė „Positin“ bei „Tele2“. Pasak O. Gončarovos, įrankis kainavo apie 40 tūkst. eurų, o praėjusių metų duomenų tyrimas kainavo apie 60 tūkst. eurų. Projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak jos, šis sektorius sukuria apie 3 proc. bendro šalies produkto (BVP), tad dėl numatomo 30 proc. jo nuosmukio ekonomika susitrauks maždaug 1 procentiniu punktu.

„Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas teigia, jog būtina galvoti, kaip padidinti turistų išlaidas.

„Nors vietinių ir užsienio turistų kiekiai yra vienodi, jų išlaidos iš esmės skiriasi. Į Lietuvą atvykstantys keliautojai mūsų šalyje išleidžia beveik 6 kartus daugiau nei keliaujantys lietuviai – užsienio turistų išlaidos sudaro 82,5 proc., Lietuvos gyventojų – tik 17,5 proc. Dėl to būtina didesnė orientacija į užsienio turistų pritraukimą, jų išlaidų didinimą ir viešnagės laiko ilginimą“, – pranešime teigia D. Morkvėnas.

Pasak agentūros. nors užsienio turistų išlaidos per dešimtmetį – nuo 2009 metų – išaugo nuo 390 mln. iki 977,8 mln. eurų, vis dėlto naujausi duomenys rodo augimo sulėtėjimą. Be to, kai vietinių turistų išlaidos per dešimtmetį išaugo dukart, užsienio turistų – 2,5 karto.

Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad užsienio turistai ir kiti užsienio keliautojai Lietuvoje pernai išleido beveik 1,303 mlrd. eurų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 metais (1,271 mlrd. eurų).

Užsienio keliautojų su nakvyne išlaidos Lietuvoje pernai padidėjo 2,3 proc. iki 977,8 mln. eurų, o vienadienių turistų – 2,9 proc. iki 325 mln. eurų.

2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, užsienio turistai ir keliautojai Lietuvoje išleido 8,8 proc. daugiau. Užsienio keliautojų su nakvyne išlaidos Lietuvoje užpernai padidėjo 9,6 proc., o vienadienių turistų – 6,3 proc. 

„Per visą koronaviruso pandemijos laikotarpyje Balyje buvo nustatytas tik 371 COVID-19 atvejis, užfiksuotos keturios su šia liga susijusios mirtys. Tai – labai nedaug, palyginti su likusia Indonezijos teritorija, kur nustatyta 19 tūkst. koronaviruso infekcijos atvejų“, – rašo leidinys.

Skelbiama, jog jei Balyje pavyks išlaikyti palankią epidemiologinę padėtį, valdžia galės nuo spalio atverti salą užsienio turistams, o anksčiau už Balį gali atsiverti Džokjakartos miestas Javos saloje bei Riau salos.

„Turizmas vaidina labai svarbų vaidmenį Balio ekonomikoje. Vienaip ar kitaip nuo jo yra priklausomi 80 proc. salos gyventojų“, – pažymi leidinys.

Taip vadinamas „aukštasis“ sausasis sezonas Balyje trunka nuo gegužės iki spalio pabaigos – atostogauti ten tuo metu būna brangiausia. Banglenčių mėgėjai renkasi liepos-rugpjūčio mėnesius.

Lietingiausias laikotarpis Balyje – nuo gruodžio iki vasario pabaigos, tačiau paprastai lyja tik po kelias valandas naktimis. Oro temperatūra šiuo metu būna keliais laipsniais žemesnė, o dienomis būna pakankamai saulėta.

Turistų iš užsienio apgyvendinta 397,7 tūkst., tai 14 proc. daugiau, šalies gyventojų – 431,5 tūkst., arba 9,4 proc. daugiau, praneša Statistikos departamentas.

Nakvynių skaičius 2019 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 1,8 mln., arba 11,2 proc. daugiau nei prieš metus. Vienas turistas apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,1 nakvynės.

Pernai šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 4 mln. turistų, arba 10,6 proc. daugiau nei 2018 m., iš jų užsieniečių – 1,9 mln., arba 11 proc. daugiau.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2019 m. ketvirtą ketvirtį apsistojo 634,3 tūkst. turistų, tai 13,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turistų iš užsienio skaičius išaugo 14,6 proc. ir sudarė 340,6 tūkst.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2019 m. ketvirtą ketvirtį buvo 18,7 tūkst. numerių, kai 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu – 14,8 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš Baltarusijos – 39,3 tūkst. Turistų iš kitų kaimyninių šalių (Latvijos, Lenkijos, Rusijos) apgyvendinta 102 tūkst., jie sudarė 29,9 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. Turistų skaičius iš ES šalių, palyginti su 2018 m. ketvirtu ketvirčiu, padidėjo 4,5 proc. ir sudarė 177,9 tūkst.

2019 m. viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 2,7 mln. turistų, tai 11,1 proc. daugiau nei 2018 m., iš jų užsieniečių – 1,6 mln., arba 10,3 proc. daugiau.

Šie skaičiai taps naujais šalies turizmo rekordais. Pagal užsienio turistų nakvynių skaičiaus augimą Lietuva pastaruosius dvejus metus yra tarp ES lyderių.

Tokius palankius rezultatus lemia ne tik pasaulinės turizmo tendencijos ir vis didesnis keliaujančių žmonių skaičius, bet ir augantis Lietuvos kaip turistinės vietos patrauklumas. Pirmiausia, turime pakankamai neblogą susisiekimą su didžiausiais miestais Europoje. Antra, į Lietuvą per pastaruosius kelerius metus atėjo keli pasaulyje žinomi viešbučių tinklai. Tiesa, kol kas didžioji dalis investicijų į apgyvendinimo paslaugas yra koncentruota šalies sostinėje.

Sostinė traukia ir turistus, ir investuotojus

Pažvelgus į statistiką, tai atrodo dėsninga. Vilnius šiandien pritraukia didžiausią dalį užsienio turistų. Per 2018-uosius čia apsilankė daugiau kaip 1,2 mln. svečių – iš jų beveik milijonas buvo užsieniečiai. Apsistoję šalies sostinėje jie galėjo rinktis iš daugiau kaip 5 tūkst. čia siūlomų viešbučių kambarių.

Per praėjusius metus Vilniuje viešbučių kambarių pasiūla šoktelėjo į viršų – naujus viešbučius atidarė ar esamus išplėtė tokie pasauliniai prekės ženklai kaip „Marriott“, „Ibis“, „Radisson“ bei kiti. Iš viso sostinės svečiams buvo pasiūlyta apie 700 naujų viešbučių kambarių, o pačių viešbučių užimtumas nežymiai mažėjo.

Per šiuos ir ateinančius metus Vilniuje galima tikėtis dar tiek pat naujų viešbučių kambarių. Ką tik atidarytas „Hilton“ pasiūlė apie pusantro šimto kambarių, planuojami užbaigti „Neringos“, „Park Inn“, „Double Tree“ ir „Radisson Red“ viešbučiai rinką papildys dar 500 kambarių. Todėl šiuo atžvilgiu šalies sostinė yra ir išliks gana gerai pasirengusi aptarnauti augantį turistų srautą.

Neišnaudotas kitų miestų potencialas

Palyginus su Vilniumi, Kaunas praėjusiais metais sulaukė apie keturis kartus mažiau turistų – iš viso apie 320 tūkstančių. Didesniąją jų dalį (67 proc.) sudarė svečiai iš užsienio. Be to, keliautojai Kaune praleidžia vis daugiau laiko – nakvynių skaičius pastaruosius keletą metų auga po 11 proc. kasmet. Nepaisant to, viešbučių kambarių skaičius šiame mieste nuo 2013 m. nesikeičia.

Panašu, kad Kaunas taip pat tampa vis patrauklesnis užsienio turistams, o trauką dar labiau sustiprins šio miesto kaip Europos kultūros sostinės 2020-aisiais statusas. Tačiau realybė tokia, kad čia kol kas suplanuotas tik vienas naujas viešbutis „Moxy“, todėl apgyvendinimo paslaugų pasiūla čia kol kas išlieka ribota.

Tiesa, šimtų tūkstančių turistų sulaukia ne tik Vilnius ir Kaunas. Per pastaruosius metus didelius turistų srautus pritraukė ir Palanga, Druskininkai, Birštonas. Tuo metu Trakų, Kretingos, Molėtų rajonuose turistų skaičius ūgtelėjo po 10 proc. ar daugiau. Didžiąją dalį turistų mažesniuose miestuose ir regionuose sudaro šalies gyventojai.

Praėjusiais metais daugiau kaip penktadalis užsienio turistų, praleidusių Lietuvoje bent vieną nakvynę, pas mus atvyko iš Vokietijos (22 procentai). Turizmo departamento duomenimis, vokiečiai vis dažniau aplanko ne tik Vilnių, bet ir kitus šalies regionus. Tad nedideli, bet europinius apgyvendinimo standartus atitinkantys viešbučiai galėtų pritraukti ir vietinius, ir užsienio svečius taip pat ir mažesniuose šalies miestuose. Be to, užsienio turistai Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai praleidžia po 4 nakvynes, kas yra palyginti trumpas laiko tarpas. Jei jie dažniau užsuktų ir į šalies regionus, Lietuvoje jie praleistų daugiau laiko.

Turime galimybę pasivyti kaimynus

Nepaisant spartaus turistų skaičiaus augimo, pagal bendrą užsienio turistų srautą vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos. Be to, į Lietuvą atvykę užsieniečiai vienos kelionės metu vidutiniškai išleidžia apie 340 eurų. Palyginimui, Estijoje ši suma yra daugiau kaip du kartus didesnė.

Lietuva, palyginus su Latvija ir Estija, turi bent du pranašumus – pas mus nėra priklausomybės nuo vienos konkrečios užsienio rinkos, turistų gana aktyviai yra lankomi ir mažesnieji šalies miestai. Todėl per 2019 m. pasiekti naują užsienio turistų skaičiaus ir jų išlaidų rekordą nebus sudėtinga.

Norint toliau išlaikyti turistinių srautų augimo pagreitį, į didesnį savo patrauklumą vietos bei užsienio turistams turi investuoti ne tik šalies sostinė, bet ir mažesnieji miestai bei regionai.

Pavyzdžiui, tokie miestai kaip Druskininkai ar Birštonas sėkmingai pritraukia didelius skaičius vietos turistų, bet užsieniečiams tai vis dar menkai pažįstamos vietos. Pritaikius paslaugas ir pasiūlius tinkamas apgyvendinimo sąlygas, tokios vietos laisvai galėtų pritraukti daugiau užsienio svečių ir paskatinti juos išleisti dar daugiau pinigų.

Statistikos departamento duomenimis, užsienio keliautojų daugiausia atvyksta su nakvyne asmeniniais tikslais –tokios kelionės sudarė 74,2 proc., verslo kelionės – 25,8 proc. Asmeninės kelionės su nakvyne siekė 2,1 mln. ir 2018 m., palyginti su 2017 m., jų skaičius padidėjo 16 proc., verslo kelionių skaičius padidėjo 1,7 proc. ir sudarė 728,2 tūkst.

Dauguma užsieniečių keliavo kelių transportu (49,3 proc.) ir oro transportu (43,7 proc.). Į Lietuvą dažniau keliavo vyrai – jų kelionės sudarė 58,1 proc. visų atvykusių užsieniečių kelionių.

2018 m. vidutinė užsieniečio kelionė Lietuvoje truko 4,1 nakvynės. Bendras nakvynių skaičius 2018 m. sudarė 11,6 mln., arba 7,5 proc. daugiau nei 2017 m.

2018 m. užsienio keliautojas su nakvyne Lietuvoje vienai kelionei vidutiniškai išleido 338 Eur – tai 2,1 proc. mažiau nei 2017 m. Pernai išlaidžiausi buvo Japonijos, Ukrainos, Vokietijos ir Švedijos turistai, Lietuvoje apsistoję daugiau negu 4 nakvynėms ir išleidę daugiau negu 400 Eur, taupiausi – latviai – per savo kelionę išleidę iki 191 Eur. Ilgiausiai Lietuvoje svečiavosi iš Izraelio atvykę turistai. Lietuvoje jie vidutiniškai praleido 6,4 nakvynės ir išleido 361 Eur. Iš viso 2018 m. užsieniečiai kelionėse su nakvyne išleido 955,4 mln. Eur, arba 9,6 proc. daugiau nei 2017 m.

Pusė (50,5 proc.) atvykusių turistų nurodė, kad nakvojo viešbučiuose ir moteliuose, 34,1 proc. – pas gimines ir draugus.

Užsieniečiai į vienadienes keliones Lietuvoje atvyko 3,3 mln. kartų, dažniausiai jie vykdavo apsipirkti (32 proc.) arba verslo tikslais (25,6 proc.). 2018 m. vienadieniai lankytojai Lietuvoje išleido 315,8 mln. Eur – tai 6,3 proc. daugiau nei 2017 m. Išlaidos pirkiniams sudarė pusę visų išlaidų (49,7 proc.). Per vienadienę kelionę užsienietis Lietuvoje vidutiniškai išleido 96 Eur.

2018 m. dažniausiai vienadieniai lankytojai į Lietuvą atvyko iš kaimyninių šalių: Latvijos (1,1 mln., arba 33,8 proc.), Baltarusijos (621,9 tūkst., arba 18,9 proc.), Lenkijos (595,4 tūkst., arba 18,1 proc.), Rusijos (502,2 tūkst., arba 15,3 proc.) ir Estijos (217,7 tūkst., arba 6,6 proc.).