Šią edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę inicijavusi ministerija teigia, kad programos dalyviams parama bus skiriama įsipareigojus po studijų baigimo sugrįžti dirbti į Lietuvą. Valstybė studijų užsienyje kainai padengti vienam asmeniui numato skirti iki 40 tūkst. eurų per metus.

Taip pat per metus asmeniui numatyta iki 11,5 tūkst. eurų pragyvenimo išlaidoms padengti.

Iš viso planuojama finansuoti 15 doktorantų studijas užsienyje. Valstybės finansavimas bus suteikiamas ketverių metų laikotarpiui.

Doktorantai, baigę studijas lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose, įsipareigos dirbti Lietuvai, tad valstybės parama jiems itin svarbi.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas tvirtina, kad taip siekiama edukologijos mokslų proveržio, o tam reikia daugiau ir įvairesnės patirties turinčių edukologijos krypties mokslininkų.

„Dėl to kuriame jiems palankias sąlygas studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, o vėliau grįžti į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, vykdyti mokslinius tyrimus ir prisidėti prie pedagogų rengimo. Doktorantai, baigę studijas lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose, įsipareigos dirbti Lietuvai, tad valstybės parama jiems itin svarbi“, – sako G. Jakštas.

Norintieji pretenduoti į valstybės finansavimą studijoms turi būti įstoję arba pakviesti studijuoti edukologijos krypties doktorantūros programose užsienio valstybių aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 200 aukštųjų mokyklų bent viename iš 3 pasaulinių reitingų: Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities.

Valstybės finansavimą gavęs studentas įsipareigotų per penkerių metų laikotarpį po studijų užsienyje baigimo ne trumpiau kaip trejus metus dirbti aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujančiose darbo vietose Lietuvoje ar Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose arba tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuva, arba Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

Šiai priemonei įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi 2,61 mln. eurų finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.

Kvietimai doktorantams pretenduoti į valstybės finansavimą bus paskelbti gegužę. Prašymų priėmimo, paramos skyrimo ir kitas konkurso sąlygas galima rasti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Jie tapo šių metų konkurso „Kitas 100“ laureatais.

Studijas užbaigę konkurso laimėtojai įsipareigoja grįžti į Lietuvą ir savo žinias pritaikyti čia dirbant bent trejus metus.

„Džiaugiamės, kad konkurso dalyviai tokie motyvuoti ir pasirengę studijoms geriausiuose viso pasaulio universitetuose. Kasmet sulaukiame gausaus būrio stiprių, gabių pretendentų – esamų ir būsimų studentų, priimtų į lyderiaujančias aukštąsias mokyklas, tad valstybė siekia kuo daugiau prisidėti prie jų studijų, suteikti galimybę sėkmingai jas užbaigti. Lauksime šių jaunų žmonių grįžtant“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Konkurso laimėtojams stipendijos teikiamos padengti studijas universitetuose, patenkančiuose į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų dvidešimtuką.

Iš 19 šių metų laimėtojų 15 studentų į bakalauro, vientisąsias, magistrantūros ar doktorantūros studijas aukštosiose mokyklose buvo priimti šiemet, likusieji studijas pradėjo anksčiau.

Parama studijoms šiemet skiriama šešiems studentams, įstojusiems į Kembridžo universitetą, keturiems – į Oksfordo universitetą, taip pat studijuojantiesiems Kolumbijos universitete, Vienos miesto muzikos ir menų universitete, privačioje mados mokykloje Polimoda, privačioje mados mokykloje Esmod, Berklio muzikos koledže, Londono universiteto koledže bei Londono imperatoriškajame koledže.

Šiemet stipendijos teikiamos pasirinkusiesiems sociologijos, mechanikos inžinerijos, taikomosios matematikos, architektūros, filosofijos ir politikos, migracijos, chemijos, Azijos ir Vidurio Rytų, smuiko, mados, dizaino, vokalo ir kitas studijų programas.

2022 metais prašymus dalyvauti konkurse pateikė 51 studentas, priimtas į geriausias aukštąsias mokyklas užsienyje.

Renkant konkurso laimėtojus, paramą administruojančio Valstybinio studijų fondo sudaryta komisija vertina dalyvio pasirinktos aukštosios mokyklos užimamą vietą tarptautiniuose reitinguose, asmens motyvaciją, rekomendacinius laiškus bei gyvenimo aprašymą.

Atrinktiems pretendentams gali būti skiriama iki 38 tūkst. eurų vieneriems studijų metams, parama teikiama studijų kainai ir gyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti.

Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas 100“ organizuojamas penktą kartą. Per pirmuosius ketverius programos metus iš 86 stipendijas laimėjusiųjų 39 jau užbaigė studijas. Aštuoni iš konkurso laureatų mokslus tęsia aukštesnėje pakopoje, du atlieka dvejų metų stažuotę.

Paraiškas programai „Kitas 100“ galima teikti iki liepos 2 dienos, pranešė Vyriausybė.

Pernai startavusios programos fondas šiemet didinamas tris kartus ir siekia 300 tūkstančių eurų. Šiais metais vieną papildomą stipendiją skirs viešoji įstaiga „Mariaus Jakulio Jason fondas“.

Parama teikiama asmenims, įstojusiems į aukštąsias mokyklas, patenkančias tarp geriausių 50 universitetų pagrindiniuose pasauliniuose universitetų reitinguose.

Per metus vienam studentui  skiriama iki 20 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama studijų kainai sumokėti ir pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti.

Paramą gavęs asmuo įsipareigoja trejus metus po studijų baigimo dirbti Lietuvoje.

Tikimasi, kad šiemet pagal šią programa pavyks paremti apie 16 gabių jaunuolių. Pernai stipendija atiteko 15 asmenų.

Šiais mokslo metais Lietuvos valstybinės stipendijos paskirtos šešiems studentams, studijuojantiems lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose.

Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad Kazimiero Būgos stipendijas gaus Paryžiaus Aukštųjų praktinių studijų mokyklos doktorantas prancūzas Arthuras Williamas Laisis (Artūras Viljamas Lėsi), Vokietijos Marburgo Pilypo universiteto Klasikinių kalbų ir literatūrų instituto magistrantė Sandra Herrmann, Varšuvos universiteto Baltų filologijos trečiakursis Jonas Jankauskas, Vokietijos Greifsvaldo universiteto Baltistikos skyriaus trečiakursis Georgas Danielis Goldbachas, Čekijos Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos instituto magistrantė slovakė Nina Kapušova, Budapešto Lorano Etvošo universiteto Filologijos fakulteto trečiakursė Noemi Kovacs (Noemi Kovaks).

„Džiaugiamės, kad pasaulio universitetai domisi lietuvių kalba kaip seniausia indoeuropiečių kalba ir sudaro savo studentams galimybes ją mokytis ir tyrinėti. Skirdami K.Būgos stipendijas siekiame palaikyti jų pastangas ir paskatinti perspektyviausius studentus. Tikimės, kad iš šių jaunų žmonių išaugs tikri Lietuvos kultūros ambasadoriai – vertėjai, mokslininkai baltistai, bendrų kultūrinių iniciatyvų organizatoriai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

K.Būgos stipendija, kurios dydis šiuo metu siekia 304 eurus per mėnesį, skiriama siekiant paskatinti užsieniečius domėtis lietuvių kalba ir lituanistikos studijomis, prisidėti prie lituanistikos studijų užsienyje plėtros, skleisti lietuvių kultūros pažinimą ir žinias apie Lietuvą užsienyje.

Šią stipendiją Lietuvos Vyriausybė įsteigė 2007 metais. Iki šiol stipendijas yra gavę 42 lituanistikos studijas 10 šalių – Čekijos, Italijos, Izraelio, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos – universitetuose pasirinkę studentai.

Savarankiškas lituanistikos ar baltistikos studijų programas šiuo metu vykdo apie 10 užsienyje veikiančių lituanistikos centrų. Pasaulyje, daugiausia Europoje, iš viso veikia apie 40 įvairaus dydžio lituanistikos centrų, kuriuose tiriama ar dėstoma lietuvių ar baltų kalbos ir kultūra.

Užsienio šalių universitetai kasmet vilioja Lietuvos jaunimą ne tik naujomis studijų programomis. Studentai sako, kad mokytis išvyksta ir dėl palankesnių finansinių aplinkybių, tačiau įgytas žinias žada panaudoti grįžę į Lietuvą.

Bakalauro studijas Lietuvoje baigusi Audinga Adomaitytė paklausė sesers patarimo ir išvyko studijuoti į Daniją. Pasak studentės, užsienyje mokslai daugiau remiasi praktika, ne tik teorinėmis žiniomis, o dėstytojai labiau stengiasi perprasti studentų galimybes.                

„Visi dėstytojai tave myli, žino tavo stipriąsias ir silpnąsias puses, gali padėti, o universitete tu esi tas kažkas, į tave tiesiog nekreipia dėmesio ir tu nežinai, ką gali išmokti“, – pasakojo Orhuso universiteto Verslo akademijos studentė A. Adomaitytė                 

Olandijoje studijuojanti Gabija Damalakaitė sako, kad laiko savo patriote ir nemąsčiusi išvykti iš Lietuvos, bet užsienyje rado daug patrauklesnes studijas pagal savo programą ir finansavimą. Tačiau antrakursė planuoja grįžti dirbti į Lietuvą.                

„Olandija yra labai palanki, nes duodamos geros pašalpos studentams. Labai džiaugiuosi, nes tikriausiai negalėčiau Lietuvoj taip gerai gyventi besimokydama“, – teigė Hagos universiteto studentė G. Damalakaitė.

Užsienio universitetų atstovai sako mėgina studentus pritraukti ne tik stipendijomis, bet ir gerais praktikų pasiūlymais.

„Jei studentai įstoja į mūsų universitetą gerai baigę mokyklas, mes jiems mokame stipendijas, taip pat skiriame ir socialines stipendijas pragyvenimui. Yra ir paskolų sistema, kurias skirsto šalies valdžia. Jeigu mėnesio pajamos nesiekia tam tikros sumos, tai studentai taip pat dažniausiai neturi grąžinti paskolos, taigi finansiškai labai patrauklios studijos“, – Rytų Anglijos universiteto patarėjas aukštojo mokslo klausimais Graigas Evansas.

„Didžioji dalis mūsų studijų programų konkrečiai orientuotos į tam tikras darbo vietas Londone, todėl studentai gali atlikti praktiką žurnaluose ar BBC. Studentams mokamos stipendijos iš mūsų universiteto, kartais jas moka privačios įmonės“, – sakė Londono Midlsekso universiteto Menų ir dizaino fakulteto atstovas Philas Healey.

Kalbėdami apie bendras tendencijas, specialistai pastebi, kad nors susidomėjimas studijomis užsienyje nemažėja, po studijų ten studentai ten ilgai neužsibūna.                  

„Kai atsidarė ES sienos daugiau išvažiuodavo ir nematydavome jų grįžtančių. Šiuo metu mes matome panašiai išvažiuojančių ir grįžtančių, mūsų manymu, tas indas jau susivienodėjęs: kiek įpili – tiek ir grįžta“, – sakė „kalba.lt“ generalinis direktorius dr. Rytis Jurkėnas.

Tarp studentų vis dar populiariausios šalys studijuoti išlieka Didžioji Britanija, Danija ir Olandija, tuo metu studijų programų tendencijos keičiasi beveik kasmet, šiemet vis dar daug domimasi ekonomikos ir menų studijomis.

Paskutinių dvejų metų duomenys rodo, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje nesiruošia studijuoti bet kokia kaina. Pabrangus studijoms, ten išvykstančiųjų siekti aukštojo išsilavinimo skaičius mažėja. Vis dėlto Didžioji Britanija išlieka populiariausia šalimi tarp abiturientų, studijuoti išvykstančių svetur. Paklausti, ar geras toks lietuvių pasirinkimas, specialistai sako – lazda turi du galus.

Vilniaus licėjaus abiturientas Evaldas Monastyrskis rudenį studijas ketina pradėti Rytų Anglijoje. Puikiai išlaikęs abitūros egzaminus, gavęs tris šimtukus ir vieną 95 proc. įvertinimą, vaikinas yra beveik įsitikinęs, kad bus priimtas į geriausią Europoje – Kembridžo universitetą, kur planuoja studijuoti inžineriją. „Įvykdžiau visas sąlygas ir šiuo metu laukiu patvirtinimo. Oficialiai dar neįstojau, bet tikiuosi, kad laukti liko nedaug“, – sako abiturientas.

Evaldas jau viena koja Kembridže, bet, jei ten įstoti vis dėlto nepavyktų, važiuotų studijuoti į Škotijos Edinburgo universitetą. Kvietimus mokytis, jei tik išpildytų keliamas sąlygas, vaikinas teigia gavęs iš visų jo pasirinktų universitetų. „Kalbant apie mano pasirinkimus, tai Lietuvos universitetai su jais nelabai pakonkuruotų – visi mano pasirinkti buvo tikrai geresni. [...] Bet aš nė neplanavau stoti į tokį universitetą, kuris nepatenka į Europos ir pasaulio reitingų viršūnėlę“, – atvirauja E. Monastyrskis.

Jis – vienas iš maždaug 35 proc. savo mokyklos abiturientų ir vienas iš vidutiniškai tūkstančio lietuvių, bakalauro studijoms kasmet išvykstančių į Didžiąją Britaniją. Bet ar iš tiesų visuomet verta aukštojo mokslo siekti Jungtinėje Karalystėje? „Jei renkasi tikrai gerus universitetus, tokius sprendimus reikėtų palaikyti, tačiau dalis abiturientų juos daro gerai neapmąstę, manydami, kad užsienyje viskas yra geriau nei čia. Tai vienareikšmiai yra klaidingas požiūris“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Išvyksta panašiai tiek, kiek pernai

Remiantis Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo statistikos agentūros HESA (angl. Higher Education Statistics Agency) duomenimis, nuo 2007-ųjų iki 2011 metų lietuvių, įstojusių į universitetus Jungtinėje Karalystėje, skaičius nuolat augo. 2007 metų rugsėjį Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos universitetų duris pravėrė 720 abiturientų iš Lietuvos, o 2011/2012 mokslo metais jų skaičius buvo jau 2,7 karto didesnis – 1925.

Mokslo metai Lietuvių, įstojusių į Jungtinės Karalystės universitetus, skaičius

2011/2012 - 1925

2010/2011 - 1660

2009/2010 - 1055

2008/2009 - 830

2007/2008 - 720

HESA neteikia naujesnės statistikos, tačiau „Kastu International“ – organizacijos, Lietuvos abiturientus konsultuojančios studijų užsienyje klausimais ir organizuojančios stojimą į Europos aukštąsias mokyklas, turima statistika rodo, kad lietuvių, pernai įstojusių į Didžiosios Britanijos universitetus, skaičius buvo 33 proc. mažesnis nei 2011/2012 mokslo metais ir siekė apie 1200–1300. Tokius mažėjančius skaičius, anot „Kastu International“ vadovo Artūro Jefimovo, lėmė nuo 2012 metų rugsėjo beveik tris kartus padidėjusi aukštojo mokslo kaina.

„Anksčiau Didžiosios Britanijos vyriausybė tiesiogiai universitetams mokėdavo du trečdalius visos studijų kainos – maždaug 6 tūkst. svarų sterlingų, o vieną trečdalį, apie 3300 svarų sterlingų, mokėdavo studentas. Vyriausybei nusprendus nebefinansuoti studentų krepšelio, visa studijų kaina krito ant studento pečių, ir dabar ji yra maždaug 9 tūkst. svarų sterlingų, atsižvelgiant į universitetą“, – aiškina A. Jefimovas. Jo spėjimu, dėl šios priežasties ir šiemet į Jungtinę Karalystę išvyksiančių abiturientų skaičius veikiausiai išliks panašus kaip pernai.

Tačiau lietuvių, šiais metais pageidavusių bakalauro programas studijuoti Didžiojoje Britanijoje, buvo 11,8 proc. mažiau nei 2012 metais, informuoja britų tarnyba UCAS (angl. Universities and Colleges Admissions Service), rengianti bendrąjį priėmimą į Jungtinės Karalystės universitetus. „Šių metų birželio 30 d. viso buvo 2107 lietuviai, teikę paraiškas su pageidavimais studijuoti bakalauro programas Jungtinėje Karalystėje. Praėjusiais metais tuo pačiu metu jų buvo 2390“, – komentuoja UCAS atstovas.

Kiek iš jų šiemet įstos į universitetus, kol kas nėra aišku, tačiau akivaizdu – studijuoti į Didžiąją Britaniją iškeliaujančių srautas mažėja ir, pasak „Kastu International“ direktoriaus A. Jefimovo, Lietuvos abiturientai vis dažniau renkasi pigesnio ar nemokamo aukštojo mokslo Europoje alternatyvas, ypač studijas Danijoje ar Nyderlanduose. Tačiau tarp vykstančių studijuoti į užsienį ir šiais metais populiariausia šalis – Didžioji Britanija.

Studijų sistema panaši į amerikietišką

Priežasčių, kodėl lietuviai pirmosios pakopos studijoms noriai renkasi šią šalį, ekspertų teigimu, yra nemažai. Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus nuomone, studijuoti į Jungtinę Karalystę abiturientai vyksta visų pirma dėl kalbos – kitos išeities nelabai turi, nes anglų kalba yra vienintelė, kurią gerai moka. „Pabaigęs studijas, šią kalbą mokėsi tobulai – ir toks gali būti motyvas“, – priduria sociologas Vladas Gaidys.

Ne vienerius metus Didžiojoje Britanijoje praleidęs Bradfordo universiteto garbės daktaras Leonidas Donskis mano, kad Jungtinės Karalystės populiarumą tarp abiturientų lemia atvira ir liberali, į amerikietišką panašiausia studijų sistema. Be to, šalis nėra labai toli nuo Lietuvos: „Viso labo kelios valandos lėktuvu, ir esi Britų salose, studijuoji atviroje akademinėje sistemoje, kuri, kitaip nei vokiška ar švediška, per daug neapkrauna biurokratinėmis praktikomis.“

Aukštojo mokslo kokybe garsėjantis kraštas, anot A. Jefimovo, tuo mūsų tautiečius ir traukia – išsilavinimas ten esą visuotinai vertinamas, diplomas pripažįstamas, o gautos žinios nepasenusios ir atitinkančios realybę. Ir mokytis tenka kiek trumpiau nei Lietuvoje, nes bakalauro studijos dažniausiai tetrunka trejus metus. „Tiesiog ten jos yra konkretesnės. Jei žmogus pasirinko studijuoti tam tikrą specialybę, tai jis ją ir studijuos – iškart tikslingai mokysis tuos dalykus, kurie yra susiję su jo profesija ir nesiblaškys tarp kitų“, – teigia „Kastu International“ vadovas.

Kaip vieną savo pasirinkimo motyvų trumpesnes studijas išskiria ir Vilniaus licėjaus abiturientas E. Monastyrskis. „Anglijoje kartu su magistro studijomis man teks mokytis tiek, kiek čia trunka bakalauro studijos – ketverius metus“, – akcentuoja jis. Be kita ko, pasak E. Monastyrskio, ten geresnės perspektyvos ir galimas didesnis atlyginimas.

Paskola netampa našta

Beveik visur Jungtinėje Karalystėje mokslas yra mokamas – nemokamos pirmosios pakopos studijos įmanomos nebent Škotijoje. Tačiau, pašnekovų manymu, lietuvius studijuoti Didžiojoje Britanijoje vilioja lanksti studijų paskolų sistema, susieta su būsimu uždarbiu.

Užsienio studentams svetinga šalis, anot A. Jefimovo, paskolą  suteikia beveik visiems jos prašantiems pirmakursiams, o pradėti ją grąžinti reikia tik po studijų, įsidarbinus, ir tik tuo atveju, jei darbo užmokestis viršija nustatytą minimalų pajamų lygį. Pastarasis, tiesa, kiek pakilo 2012 metais Didžiosios Britanijos vyriausybei padidinus studijų kainą.

Jei įsidarbinusio absolvento atlyginimas nesieks 3834 litų per mėnesį dirbant Lietuvoje arba 1750 svarų sterlingų Anglijoje, paskolos grąžinti nereikės, ir ši visiškai anuliuosis po 30 metų. Ir jei po 30 metų bus grąžinta tik tam tikra jos dalis, likusios grąžinti nebereikės. „Galima sakyti, kad, jei sutinka su tokiomis sąlygomis, Didžiosios Britanijos vyriausybė yra pakankamai tikra, jog baigęs bakalauro studijas žmogus susiras neblogą darbą“, – sako „Kastu International“ direktorius.

Kad tokį darbą gaus pabaigęs Kembridžo universitetą, tikisi ir E. Monastyrskis. „Taip, aš tikiuosi gauti didesnį [nei paskolų sistemoje nustatytą minimalaus pajamų lygio] atlyginimą. Kai važiuoji mokytis, tai tikiesi, kad ne tik išmoksi, bet ir planuoji, jog po mokslų pavyks gauti gerai apmokamą darbą, uždirbti daugiau. Investicija turi atsipirkti, bent jau mano atveju“, – pabrėžia E. Monastyrskis, studijoms Kembridže imsiantis paskolą.

Vieni po paskaitų mokosi, kiti važiuoja į Paryžių

Tačiau ir studijuojant, pasak L. Donskio, Jungtinėje Karalystėje sudaromos sąlygos darbą studijų metu derinti su mokslais, o ankstyva profesinė karjera netampa kliūtimi ateityje siekti sėkmingos akademinės. Dar vienas studijų Didžiojo Britanijoje privalumų esą ir tas, kad profesoriai su studentais bendrauja kaip lygūs su lygiais.

„Mūsuose vis dar yra stiprūs vokiškai rusiškos sistemos įspaudai, t.y. gana arogantiški profesoriai, nutolę nuo studentų, [...] o štai britų atmosfera iš tikrųjų yra patraukli“, – pažymi profesorius. Jo nuomone, specialistų lygis Jungtinėje Karalystėje yra gana aukštas ir tolygus, kitaip nei Lietuvoje, kur toje pačioje mokslo įstaigoje greta aukšto lygio akademinės figūros esama ir gerokai žemesnės kompetencijos kolegų.

Be kita ko, kai kuriuose – pačiuose geriausiuose Jungtinės Karalystės universitetuose – studentai gali mėgautis išskirtiniu profesorių dėmesiu. „Po paskaitų (ne kiekvieną dieną, bet gal tris kartus per savaitę) vyksta susitikimai su profesoriumi, kuris dirba su vienu arba dviem žmonėmis“, – studijų Kembridže privalumus ryškina E. Monastyrskis. Kalbėdamas apie studijų procesą jis akcentuoja ir geresnę mokymosi bazę bei priėjimą prie inžinieriams reikalingos įrangos. „Taip pat už praktiką ten moka pinigus“, –  priduria abiturientas.

Galiausiai lietuviai studijuoti į Didžiąją Britaniją traukia ne vien dėl geros aukštojo mokslo sistemos – daugeliui jaunų žmonių paprasčiausiai įdomu pakeisti aplinką į daugiakultūrę ir įvairialypę, svarsto sociologas V. Gaidys. „Žmonės iš viso pasaulio, judrumas, įvairūs įvykiai: tai karališkasis vaikutis gimė, tai į Paryžių gali nuvažiuoti greituoju traukiniu ir sugrįžti atgal tą pačią dieną... Toks gyvenimas yra įdomus“, – jaunų žmonių pasirinkimo motyvus dėsto sociologas. Be kita ko, V. Gaidžio manymu, pasauliniame mieste lengviau atrasti save ir realizuoti savitus gebėjimus.

Gerai skamba: „Studijuoju Didžiojoje Britanijoje“

Ir nors išvardintus argumentus, kodėl verta studijuoti Jungtinėje Karalystėje, būtų sunku užginčyti, aukštojo mokslo rojus ten vis dėlto gerokai mitologizuotas, mano ekspertai. „Studijuoju Didžiojoje Britanijoje“ – skamba gerai, jei tik nutyli, kad ne Kembridže“, – ironizuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.

Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai prastai informuoti moksleivių tėvai, lygiuodamiesi į kitus, savo vaikus be reikalo ragina studijas rinktis būtent Jungtinėje Karalystėje. „Reikia žinoti, kad Didžioji Britanija didelė, joje yra visokiausio šlamšto ir pilna netikusių universitetų. Žmonės nori pasigirti, kad studijuoja ten, bet pamiršta pridurti, kad blogiausiame iš šalies universitetų“, – sako KTU gimnazijos vadovas. Savo ruožtu L. Donskis pastebi, kad ir tarp mokinių masiškai plinta įsitikinimas, jog viskas, kas susiję su britų universitetais, yra tobula. „Žinoma, kad tai yra netiesa“, – tvirtina profesorius.

Anot L. Donskio, teiginys, kad bet kuriame Didžiosios Britanijos universitete įgytas išsilavinimas yra geresnis už lietuvišką, buvo teisingas prieš gerą  dešimtmetį – 2001–2002 metais. „Situacija yra dinamiška. Ir aš tikrai nesutikčiau, kad Lietuvoje viskas kinta į blogąją pusę, daug kas – į gerąją. Mūsų universitetuose matau stiprėjančių programų ir katedrų“, – teigia L. Donskis, pridurdamas, kad Vilniaus universitetas (VU) ar Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tikrai gali konkuruoti su britiškais, reitinguose esančiais antrame–trečiame Jungtinės Karalystės universitetų dešimtuke.

L. Donskio žodžiais, studijos Britų salose – tai lazda su dviem galais. Nors prieštarauti gabiųjų pasirinkimams studijuoti geriausiuose universitetuose būtų tolygu prieštarauti sveikam protui, profesoriaus manymu, išvykti studijuoti ten verta anaiptol ne visuomet. „Jei bėgama į antrojo ešelono universitetą, nepagalvojus apie tai, kad bakalauro studijoms puikiai tiktų geras Lietuvos universitetas, tai, mano nuomone, jau perlenkiama lazda“, – mano L. Donskis.

Britiškas diplomas – jaunimo nedarbo panacėja?

Bet gal svetur pasimokęs žmogus patrauklesnis Lietuvos darbdaviams? Toks absolventas turi privalumų darbo rinkoje, tvirtina „Kastu International“ vadovas A. Jefimovas. Jo nuomone, kiekvienai įmonei pravartu turėti užsienyje mokslus baigusį darbuotoją. „Jis gali būti platesnių pažiūrų ir akiračio, nes studijavo kitaip ir kitokioje aplinkoje. Mokslai ten juk – tarptautiniai, žmonės suvažiuoja iš viso pasaulio. Žmogus ne tik studijuoja, bet ir mokosi bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis, pažįsta jų papročius, tradicijas, užmezga pažintis“, – vardina A. Jefimovas.

Jo žiniomis, diplomas, įgytas Didžiojoje Britanijoje, dar niekam nesukėlė problemų įsidarbinant Lietuvoje. Jų esą gali kilti nebent pasirinkus labai specifines specialybes, tokias, kaip, pavyzdžiui, teisė, kuri kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Tačiau visi pašnekovai akcentuoja, kad „parsivežtas“ diplomas negarantuoja darbo vietos. „Drįsčiau pasakyti, kad angliški diplomai tikrai nėra panacėja, kaip įsivaizduojama. Viską lemia žinios ir įgūdžiai“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius.

Tai patvirtina ir Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė. Pasak jos, nėra atlikta jokių tyrimų, kurie leistų teigti, kad Jungtinėje Karalystėje įgytas diplomas jaunimui padėtų greičiau ar geriau įsidarbinti, darbdaviai esą prioritetą teikia aukštos kvalifikacijos specialistams, turintiems darbo patirties. „Kalbant su darbdaviais, jie akcentuoja jauno asmens motyvaciją, norą dirbti ir išsilavinimą, tačiau nė vienas nepabrėžė, kad pirmenybę teikia kitoje šalyje baigusiam universitetą asmeniui“, – teigia M. Jankauskienė.

Čiurlionis irgi mokėsi užsienyje

Tad specialistai pataria labai gerai pasverti, ar tikrai verta pasirinkti studijas svetur. Jų manymu, verta išvykti, jei esate pasiryžę studijuoti Didžiosios Britanijos universitete, esančiame pirmame reitingų dešimtuke. Ir tokiais, daug pasiekiančiais, į Kembridžą ar Oksfordą išvykstančiais jaunuoliais mes turime didžiuotis, pabrėžia B. Burgis. 

„Jei kas nors atidžiai paskaitytų prieškario Lietuvos iškilių žmonių biografijas, pavyzdžiui, Čiurliono, tai pastebėtų, kad mes visi didžiavomės, jog mūsų tautiečiai studijavo Leipcige, Paryžiuje, Peterburge. Nėra čia ko gėdytis, mes turime tuo didžiuotis. Taip ir turi būti“, – įsitikinęs KTU gimnazijos direktorius, kurio vadovaujamoje mokykloje šiemet iš 77 baigusiųjų į Didžiąją Britaniją išvyks apie 20 abiturientų.

Vis dėlto su tokia nuomone tik iš dalies sutiktų L. Donskis. Jis sako žinąs, kad mūsų šalies „akademiniais skautais“ seniai domisi užsienio šalių universitetai, kurie stebi moksleivių olimpiadų rezultatus ir dairosi jaunųjų talentų. Ir jie, anot akademiko, elgiasi strategiškai protingiau nei mes. „Ponai, atsibuskite, mes neturime strategijos ir mes darome kvailystę, – įspėja profesorius. – Lietuva, pakankamai aukšto intelektinio lygio šalis, neturi strategijos, kaip išlaikyti talentą šalyje. O kiekviena šalis už strateginį protą kovoja.“

Premjero Algirdo Butkevičius manymu, Lietuvos jaunimo studijos Didžiojoje Britanijoje gali būti vertinamos dvejopai. „Iš vienos pusės labai gerai, kad mūsų jaunimas studijuoja užsienio aukštosiose mokyklose, tačiau, kita vertus, įgavę žinių, jie negrįžta į Lietuvą, ir mes prarandame jaunus žmones, galinčius dirbti ir kurti šeimas čia“, – svarsto A. Butkevičius. Vyriausybės vadovo teigimu, ilgainiui būtina pasirūpinti, kad studijas užsienyje baigę jauni žmonės sugrįžtų į Lietuvą.

Tuo metu paklaustas, ar ruošiasi grįžti, Vilniaus licėjaus abiturientas atsako – žinoma, jei tik Lietuvoje bus suteiktos tokios pat darbo sąlygos. „Čia aš turiu kur gyventi, čia gyvena mano tėvai ir draugai. Ir čia viskas – sava. Jei sąlygos Anglijoje ir Lietuvoje būtų vienodos, vienareikšmiai pasirinkčiau sugrįžti atgal“, – tikina į Kembridžą veikiausiai išvyksiantis E. Monastyrskis.