Šeštadienį 13.42 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Vilniuje, ties Meškeriotojų gatve, Neries upėje vyras paniro po ledu.

Į įvykio vietą tąkart išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Po ledu panirusio vyro ieškojo gelbėtojai.

Vėliau paaiškėjo, kad nuskendo dviratininkų treneris V. Rimkus. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė asociacija „Top Team Cycling“. Ji vienija kalnų dviračių sporto šakos entuziastus. „Liūdna žinia visai dviračių sporto bendruomenei – Neryje, bandydamas išgelbėti iš vandens savo augintinį, nuskendo treneris Vaidas Rimkus. Užuojauta šeimai ir artimiesiems“, – tąkart rašyta feisbuko paskyroje.

Antradienį Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešė, kad nuskendusiojo kūno iki šiol rasti vis dar nepavyko. „Neries upę Vilniuje, plukdančią ledus, skersai ir išilgai vandenyje ir virš vandens kasdien „kedena“ ugniagesiai gelbėtojai, bandydami surasti šeštadienį nuskendusį žmogų. Atlikdami paiešką jie naudoja skraidykles ir povandenį paieškos droną. Šie darbai bus tęsiami ir rytoj“, – informuojama pranešime.

13.42 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Vilniuje, ties Meškeriotojų gatve, Neries upėje vyras paniro po ledu.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Po ledu panirusio vyro ieškojo gelbėtojai.

PAPILDYTA. Paaiškėjo, kad nuskendo dviratininkų treneris Vaidas Rimkus. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė asociacija „Top Team Cycling“. Ji vienija kalnų dviračių sporto šakos entuziastus.

„Liūdna žinia visai dviračių sporto bendruomenei – Neryje, bandydamas išgelbėti iš vandens savo augintinį, nuskendo treneris Vaidas Rimkus.

Užuojauta šeimai ir artimiesiems“, – rašoma feisbuko paskyroje

Numatyta vieta

Dviračio vairuotojo ir keleivių, kaip žinia, nesaugo tvirtas kėbulas, oro pagalvės ir kiti papildomą saugumo jausmą suteikiantys, automobiliams būdingi atributai. Dėl to važiuojant dviračiu – ypač su mažaisiais keleiviais – būtina imtis visų įmanomų saugumo priemonių.

Viena svarbiausių iš jų yra šalmas. Jei suaugusiesiems važiuojant dviračiu dėvėti šalmą rekomenduojama, specialiose kėdutėse vežamiems vaikams tai yra privaloma. Kritimo atveju šalmas yra pagrindinė nuo sunkių traumų apsaugoti galinti priemonė.

Taip pat svarbu įsitikinti, kad vaiko kėdutė ant dviračio būtų tinkamai pritvirtinta jai skirtoje vietoje. Jei ant dviračio vaiko kėdutei vieta nėra numatyta, tuomet jokiu būdu nereikėtų mėginti patiems sumeistrauti jos pritvirtinimo mechanizmo ar kitaip naudoti kėdutės, nesilaikant gamintojų instrukcijų.

Dėmesys aprangai

Reikėtų užtikrinti, kad kėdutė vaikui būtų patogi. Taip pat rinktis tik pagal amžių ir svorį tinkančią įrangą. Paprastai prekybininkų siūlomos kėdutės yra tinkamos vaikams nuo devynių mėnesių amžiaus. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu ne aklai vadovautis nurodytomis amžiaus ribomis, bet įvertinti realias vaiko galimybes sėdėti savarankiškai ir stabiliai.

Dažniausiai gamintojai siūlo kėdutes, kurios tinkamos vaikams iki 4–5 metų amžiaus. Vėliau vaiką vežti kėdutėje tėčiui ar mamai paprasčiausiai gali būti per sunku.

Dviračiu vežant vaiką kėdutėje taip pat svarbu pasirūpinti, kad mažasis nesusižeistų įkišęs kojytės ar rankos pirštų tarp stipinų ar vairuotojo sėdynės spyruoklių. Tam reikia įsitikinti, kad kėdutės diržai nebūtų pernelyg laisvi, o vaikas joje galėtų sėdėti stabiliai, nepersisverdamas per kraštą ar pernelyg nepasislinkdamas į priekį. Pravartu vaiko kojytes papildomai pritvirtinti specialiais dirželiais, kurie apsaugo, kad mažasis jomis netyčia neprisiliestų prie stipinų.

Vežant vaiką dviračiu kėdutėje, šalikai, atsirišę batų raišteliai, kitos aprangos detalės gali įsivelti tarp ratų stipinų ir lemti prarastą dviračio kontrolę ar sužaloti mažąjį keleivį. Dėl to reikėtų pasirūpinti patogia ir kelionei tinkančia vaiko apranga.

Nederėtų paprasčiausiai įsodinti vaiką į kėdutę ir važiuoti taip, tarsi jo ten net nebūtų.

Apgalvotas maršrutas

Dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad važiuojant dviračiu su vaikais taip pat derėtų atkreipti dėmesį ir į kelionės maršrutą. V.Rimkus pataria keliauti dviračių takais ir vengti maršrutų su daug posūkių, sankryžų ar, juo labiau, bortelių, nelygumų ir duobių.

"Be to, vežantis vaiką kėdutėje jam reikėtų skirti pakankamai dėmesio. Nederėtų paprasčiausiai įsodinti vaiką į kėdutę ir važiuoti taip, tarsi jo ten net nebūtų. Tam, kad kelionė dviračiu vaikui teiktų džiaugsmą, svarbu mažylį pakalbinti, atkreipti jo dėmesį į aplinką, aplink esančius objektus. Be abejo, jei kėdutė yra pritvirtinta dviračio gale, reikėtų reguliariai patikrinti, kaip vaikui sekasi – ar jis neužmigo, ar jam yra patogu. Tokiais atvejais idealu, jei vienas iš tėvelių vaiką vežasi dviračio gale pritvirtintoje kėdutėje, o kitas važiuoja iš paskos ir prižiūri, kad mažasis jaustųsi gerai", – sako V.Rimkaus.

Vežimėlyje saugiau

Anot V.Rimkaus, jei su vaiku važiuoja tik vienas suaugusysis, jaunesnio amžiaus mažyliams rekomenduojama rinktis dviračio priekyje tvirtinamas kėdutes. Jose vaiką lengviau prižiūrėti. Be to ir pačiam vaikui važiuoti priekyje paprastai yra įdomiau.

Jei vaikas vis dėlto vežamas dviračio gale, dviračių trenerio teigimu, reikėtų pasirūpinti, kad mažajam netrukdytų ant suaugusiojo pečių esančios kuprinės ar, pavyzdžiui, vėjo plaikstomi mamos plaukai.

V.Rimkus taip pat pažymi, kad gera alternatyva vaiko kėdutėms gali būti prie dviračio tvirtinami specialūs vežimėliai. Jie, anot dviračių trenerio, suteikia daugiau saugumo, stabilumo ir komforto. Be to, neretai vežimėliai suteikia galimybę iš karto vežti ir du vaikus.

"Iš esmės vaikų kėdutės ar vežimėliai dviračiams yra pakankamai saugūs, todėl, nepamirštant atsargumo ir tinkamai prižiūrint vaikus, minti dviratį su mažaisiais ar visa šeima gali būti išties puiki patirtis. Be to, vaikams tokiu būdu nuo mažens rodomas teigiamas pavyzdys, kad keliauti ekologiška transporto priemone ir aktyviai leisti laisvalaikį yra smagu", – sako V.Rimkus, kuris džiaugiasi, kad miestuose vis dažniau galima išvysti dviračius minant šeimas ir įvairaus amžiaus gyventojus.

Dėmesys stabdžiams

Saugi kelionė dviračiu galima tik jei jis techniškai tvarkingas. Deja, ne visi tuo pasirūpina. Tai ypač aktualu dviratį pradedant naudoti po ilgesnės pertraukos.

Dviračių treneris V.Rimkus išskiria svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ruošiant dviratį šiltajam sezonui. "Bene svarbiausias dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį atliekant dviračio techninę apžiūrą, yra jo stabdžiai. Po praėjusio sezono stabdžių kaladėlės gali būti sudilusios. Dėl to dviračio stabdžiai veiks prasčiau, važinėti taps nesaugu. Sudilusias stabdžių kaladėles reikėtų pakeisti naujomis", – sako V.Rimkus.

Anot dviračių trenerio, tai, kiek daug dėmesio dviračiui reikės prieš pradedant sezoną, nemenkai priklauso nuo jo saugojimo sąlygų žiemą. Jei dviratis buvo laikomas drėgnoje patalpoje, jis ar atskiros jo detalės gali būti aprūdijusios. Ant dviračio taip pat gali būti kondensato, dėl kurio rūdijimo procesai neretai prasideda jau pradėjus važinėti. Taigi prieš pradedant dviračiu naudotis patartina jį gerai nuplauti, pašalinti visas rūdis.

"Apžiūrint dviratį reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar jo detalės ir komponentai neatsilaisvinę, ar visi varžtai gerai priveržti, ar grandinė nėra nusidėvėjusi. Pastarąją prieš važiuojant į lauką reikėtų dar ir sutepti. Galiausiai derėtų pasirūpinti, kad padangose būtų pakankamai oro", – sako V.Rimkus.

Važinėjimo dviračiais sąlygos Lietuvoje dar toli gražu nėra pačios saugiausios, todėl prieš išriedant į gatves svarbu ne tik pasirūpinti gera dviračio technine būkle, bet ir tinkamomis apsaugomis, o pirmiausia šalmu.

Lūžiai ir galvos traumos

Nepasirūpinus tinkama dviračio technine būkle keliamas pavojus sau ir kitiems eismo dalyviams.

"Jei dviratis neturi gerai veikiančių stabdžių ir garsinio signalo, išvengti pavojingų susidūrimų su pėsčiaisiais, automobiliais ar kitais dviratininkais gali būti tikrai sudėtinga. Per tokius susidūrimus dažnai patiriamos išties rimtos traumos – kaulų lūžiai, galvos sutrenkimai, stiprūs nubrozdinimai ar sumušimai. Be to, važinėjant prastos techninės būklės dviračiu galima sužaloti ir kitus asmenis. Tokiu atveju gali tekti atlyginti jų patirtą žalą", – tvirtina draudikai.

Ekspertai primena, kad skaudžių įvykių priežastimi gali tapti ir prastai pritvirtinta dviračio grandinė, nestabili sėdynė, įvairūs dviračio rėmo ar ratlankių pažeidimai. Važiuojant dideliu greičiu menkiausias kelio nelygumas ar duobė tokiu atveju gali dviratį sumėtyti, o kritus patiriamos įvairaus sudėtingumo traumos.

Matomumas ir šalmas

Svarbu ne tik tai, kad dviratis gerai važiuotų ir jo stabdžiai būtų efektyvūs – reikia pasirūpinti, kad kelyje būtumėte matomi.

Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles, kiekvieno dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonos spalvos atšvaitas arba žibintas, o ant jo ratų stipinų iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai. Minant važiuojamąja kelio dalimi dviračio priekyje turi būti įjungtas baltos spalvos žibintas. Jei jo nėra, dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Taigi atliekant dviračio techninę priežiūrą svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar visi būtini atšvaitai yra savo vietose, ar žibintai tinkamai veikia.

V.Rimkus taip pat rekomenduoja dviratį prieš sezono pradžią nuvežti į jų apžiūra užsiimančias dirbtuves. Jų specialistai gali pašalinti visus trūkumus ir tinkamai paruošti transporto priemonę saugiam ir maloniam sezono startui.

"Važinėjimo dviračiais sąlygos Lietuvoje dar toli gražu nėra pačios saugiausios, todėl prieš išriedant į gatves svarbu ne tik pasirūpinti gera dviračio technine būkle, bet ir tinkamomis apsaugomis, o pirmiausia šalmu", – sako V.Rimkus.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad per tris pavasario mėnesius pernai užfiksuota 60 dviračių susidūrimų su automobiliais, kai nukentėjo žmonės. Tai beveik penktadalis visų per metus užfiksuotų tokių eismo įvykių.

Jais pasinaudoję jau šiais metais „Velomaratone“ galės dalyvauti drauge su mažiausiais šeimos nariais.

Pasak trenerio, konkretaus amžiaus, kuomet mokymosi procesas vyksta lengviausiai, nėra. Tačiau tiesa paprasta – vaikas turi surasti dviratį, o ne atvirkščiai. Dažniausiai mokytis ant dviračio sodinami 5–6 metų amžiaus vaikai, bet būna, kad važiuoti išmoksta ir ketverių.

„Svarbiausia – neperspausti. Vaikas su dviračiu turi susidraugauti. Pradžioje gali jį pavedžioti, sužinoti, kas ir kaip veikia, kur yra stabdžiai ar garsinis signalas. Nepakenks, jei būsimasis dviratininkas pirmiausia pažiūrės, kaip važinėja kiti. Vaikai mokosi stebėdami“, – pasakoja V. Rimkus.

Kad anksčiau ar vėliau jūsų vaikas išmoks važiuoti dviračiu, abejonių nekyla. Svarbu mažojo neatbaidyti nuo noro mokytis. „Nereikia per daug raginti ar būti griežtam. Važiavimo dviračiu mokymas turi asocijuotis su šeima, ramumu, gera nuotaika. Aš mokydamas vaikus paskatinu. Kad ir saldainiu. Patikėkite – šis motyvavimas yra labai efektyvus“, – juokiasi dviratininkas.

Patarimų, kaip reikia vaiką mokyti važiuoti, V. Rimkus turi ir tėveliams. Treneris rekomenduoja dėvėti sportišką aprangą, išsirinkti nuošalią ir saugią vietą, pasidomėti oro prognozėmis. Jokiu būdu nereikėtų mokyti važiuoti dviračiu lyjant lietui ar iškart po jo.

V. Rimkus primena pasirūpinti ir mažojo dviratininko saugumu: šalmu, kuris saugo galvą, ir pirštinaitėmis, kurios apsaugo vaiko rankų odą. Kitas svarbus dalykas – vaiko draudimas. „Jis turėtų būti atliktas pirmiausia visų kitų išvardintų veiklų“, – teigia V. Rimkus.

Kodėl vertėtų pagalvoti apdrausti vaiką dar prieš mokant važiuoti dviračiu?

Dėl neatsargumo ir patirties stokos pasivažinėjimas dviračiu gali baigtis ir traumomis, todėl tėvams patartina dar prieš vaikui sėdant minti pedalus pasirūpinti jo draudimu. Tokiu atveju iš anksto užsitikrinama apsauga nuo nelaimingų atsitikimų, galinčių nutikti vaikams pačiu netikėčiausiu ir dažnai netinkamiausiu metu. Vaikai iki 16 metų draudžiami nelaimingų atsitikimų draudimu, o 16-mečiams ir vyresniems jau gali būti pasirenkamas dviratininko draudimas. Toks draudimas apsaugos ne tik nuo traumų, tačiau ir tretiesiems asmenims padarytos turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios naudojantis dviračiu bei dviračio vagystės ar apiplėšimo ne tik už namų ribų, bet ir pačiuose namuose.

Tai, kad net ir trumpas pasivažinėjimas dviračiu reikalauja nė akimirkai nepamiršti saugumo rodo ir draudėjų patirtis. Šiemet jau sulaukta dviratininkų, kurie kreipėsi dėl įvairių traumų – pradedant rankos piršto nago sužalojimais ir baigiant rimtais kaulų lūžiais. Dažniausiai traumas dviratininkai patiria nesuvaldę dviračio ir nukritę nuo jo. Neretai pasitaiko keleto dviratininkų susidūrimų ir pačių pavojingiausių susidūrimų su automobiliais. Tokiais atvejais dažniausios ir rimčiausios galvos traumos: praskėlimai, smegenų sutrenkimai ar net kaukolės lūžiai.

Profesionali dviratininkė, mitybos specialistas ir dviratininkų treneris pataria, kaip atgauti jėgas po krūvio.

30-metė Daiva Tušlaitė, prieš savaitę baigusi dešimties dienų lenktynių maratoną „Giro d'Italia Internazionale Femminile“, šyptelėjo paklausta, kaip dviratininkui geriausia atsigauti po didelio krūvio. „Svarbu gerai maitintis ir gerai pailsėti“, – teigia į nuvažiuojantį olimpinį traukinį įšokti spėjusi panevėžietė.

Profesionali sportininkė tikina, kad kiekvienas dviratininkas jėgas atkuria atsižvelgdamas į savo organizmą, tačiau yra bendrų dalykų, tinkančių visiems.

„Per valandą po lenktynių patartina pavalgyti. Greičiausias atsigavimas vyksta tuomet, jei valgai angliavandenius su šiek tiek baltymų – tai ryžiai, makaronai. Bet komandos atsakingas asmuo – dažniausiai masažuotojas – taip pat paruošia sumuštinių su kumpiu ir sūriu bei vaisių“, – asmenine patirtimi dalijasi dviratininkė. Anot olimpietės, jei nėra nei ryžių, nei makaronų, tuomet tiks vadinamieji greitieji angliavandeniai: bananas, specialūs sportuojantiems skirti batonėliai su proteinais ir būtinais vitaminais.

„Ne mažiau svarbu ir gėrimai su magniu ar angliavandenių turintys specialūs sporto gėrimai, kad būtų kuo greičiau atkurtos glikogeno atsargos. Juos gerti reikėtų 15 minučių po finišo. Apskritai, jei karšta, labai svarbu daug gerti, nes prarandi daug medžiagų“, – patarimus dalina D. Tušlaitė.

Ką daryti, jei po varžybų skauda raumenis? „Paprastas patarimas – viso kūno masažas. Jei tam nėra galimybės padaryti, tuomet tiks ir ežeriukas. Juk vasara! Gaivus vanduo labai gerai atpalaiduoja raumenis“, – tvirtina dviratininkė. D. Tušlaitė. Ji taip pat rekomenduoja po lenktynių gerai pavakarieniauti – pati dažniausiai renkasi vištieną arba kepsnį su daržovėmis, o tuomet – miegas.

Dviratininkų treneris Vaidas Rimkus atkreipė dėmesį, kad svarbiausias dalykas po kiekvieno krūvio yra tempimo pratimai. „Sportuojant raumuo sutrumpėja, prarandamas jo elastingumas ir ženklus darbo našumas. Žmogų, kuris nedaro tempimo pratimų, lengva identifikuoti: kupra, trumpi žingsniai, visas traukiasi, – pasakoja jis. – Todėl privaloma „išsitampyti“, ir tai reikėtų daryti kuo greičiau, kol raumuo šiltas, – fiziologiškai taip geriau.“

V. Rimkus taip pat dūrė pirštu į kitą rimtą bėdą – mėgėjai dviratininkai neretai numoja ranka į atkuriamąjį važiavimą: „Jei treniruotė intensyvi, reikalingas atkuriamasis važiavimas. Po varžybų ar treniruotės reikia sėsti ant dviračio ir 10–15 minučių ramiai minti be jėgos, kad iš raumenų būtų pašalinta visa pieno rūgštis ir kiti medžiagų apykaitos produktai, neutralizuotas deguonies įsiskolinimas, o organizmas nurimtų. Tai labai svarbu. Dažnai žmonės užmiršta – nuvažiavę meta dviratį į šoną, o juk organizmas vis dar dirba. Labai svarbu, kad atsigavimas vyktų kiek galima greičiau. Jei dėl lietaus ar kitokių priežasčių iš karto neįmanoma – tai atlikti reikėtų kitos dienos ryte.“

Treneris taip pat perspėja, kad jei varžybos vyko prastu oru, nevalia delsti ir reikia kuo greičiau persirengti, nes per dvi tris sustojimo minutes kūnas atšąla, o tuomet didelė tikimybė peršalti.

Po teisingos treniruotės dviratininkas neturėtų skųstis jokiais skausmais. „Jei skauda nugarą, sprandą, rankas, tai ne dėl to, kad mažai treniruočių, kaip žmonės paprastai teisinasi, o dėl netaisyklingos sėdėsenos ar prastai sureguliuotų batų segtukų. Po teisingos, subalansuotos treniruotės išorinių skausmų neturėtų būti“, – sako V. Rimkus.

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta tvirtino, kad važiuojant dviračiu ar tiesiog sportuojant pagrindinis kuras yra glikogenas, kurio didžioji dalis saugoma kepenyse, likusi – raumenyse. Kai išeikvojami energijos ištekliai – glikogeno kiekis, labai svarbu tinkamai jį atkurti. Koks maistas tinkamas?

„Iš karto po fizinio krūvio per 15 minučių tiks labiau saldus maistas, pavyzdžiui, vaisiai, kakavos ir pieno mišinys, šokoladas, hematogenas. Jų paskirtis – greitas kraujo įsotinimas cukrumi, – aiškino A. Sujeta. – Vėliau per valandą tinka vadinamieji lėtieji angliavandeniai (grikiai, rudieji ryžiai, kviečių makaronai), baltymai (paukštiena, pienu, sūriu, jautiena), skaidulos (tamsios daržovės, kopūstai, agurkai, pomidorai) ir tirpūs vandenyje vitaminai.“

Anot jo, reikia suvokti, kad labai svarbu ne vien maistas, bet ir laikas, kada jį vartojate: „Saldumynai turi būti vartojami kuo greičiau po krūvio, kai kada net su maisto papildais – aminorūgštimis, o „ilgesnio veikimo“ kompleksinis maistas gali būti vartojamas vėliau. Juk ir atsikūrimas vyksta ne 2 valandas, o praėjus 24 valandų po krūvio. Po varžybų raumuo gali ilsėtis ir 72 valandas.“

Mitybos specialistas atkreipė dėmesį, kad supermaistas „velomaratonininkams“ prieš varžybas yra avižinė košė kartu su kiaušinio baltymu. „Toks „miksas“ turi ir angliavandenių, ir tirpaus vandenyje baltymo, reikalingo raumenų atsigavimui po krūvio. Tiesa, rimtesnė porcija tokio maisto turi būti valgoma likus 3 val. iki starto“, – perspėja jis.

O kaip su gėrimais? „Labiausiai reikalingas gėrimas po varžybų yra vanduo. Jo reikėtų vartoti ir likus bent valandai iki starto. Po finišo galite gerti vandenį su mineralais – kaliu, jei buvo sunkus ilgos trukmės darbas karšto oro sąlygomis. Sportuojant tinka vanduo su cukrumi (sacharoze) ir vaisių cukrumi (gliukoze). Tai padės atkurti glikogeną raumenyse ir kepenyse. Idealu yra vėsesnis vanduo, jei aplinkos temperatūra viršija 23 laipsnius arba labai saulėta“, – pasakojo A. Sujeta.

Laikantis šių patarimų, bus kur kas lengviau pasiruošti „Velomaratonui“. Šiais metais didžiausia Baltijos šalyse dviračių šventė vyks rugpjūčio 21 dieną, sekmadienį, Vilniuje. Renginio startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Mėgėjams skirtas „Ergo mėgėjų“ važiavimas (pasirinktinai 10, 20 arba 30 km), vaikai mins „Akropolio vaikų važiavime“ (2,4 km), treniruoti mėgėjai – „Semi Sport“ (50 km) grupėje, o profesionalai – „Toyota Sport“ (100 km) tasoje.