Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA

Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo metu kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2024 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 167,03 euro.

Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos

Nuo sausio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 233,49 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo apie 2 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,17 euro (buvo 11,07 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 489,72 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 22 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 1 euru – nuo 118 iki 119 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 621,51 euro iki 2 645,38 euro, o dienos – nuo 125,43 iki 126,57 euro.

Ilgėja ligos išmokos slaugai mokėjimo trukmė

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įgijus teisę į ligos išmoką slaugai išmoką, ilgėja jos mokėjimo trukmė. Slaugant vaiką iki 14 metų priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 21 kalendorinę dieną. Tuo metu slaugant vyresnį kaip 14 metų vaiką priklausanti ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Padidės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos

Praeitų metų liepą minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba buvo padidinta iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.

Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

 

Taigi jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 392 eurai, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 440 eurų.

Maksimalios ribos skirsis priklausomai nuo to, kada gimė vaikas

Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 129,20 euro arba 28 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 21,27 euro, nuo 2 385,36 euro iki 2 407,08 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 789,02 euro iki 1 805,31 euro, o antraisiais – nuo 1192,68 iki 1203,54 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 112,35 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 28 eurais.

Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį

Svarbu priminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2023 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Jais siūloma didinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nuo 294 iki 392 eurų (neatskaičius mokesčių).

Taip pat siūloma leisti asmenims, gaunantiems minimalią vaiko priežiūros išmoką, dirbti iš dalies ir nemažinti jų išmokos, kai ji ir pajamos neviršija minimalios algos – 840 eurų.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis būtų didinamas tuo atveju, kai asmuo dirba ir gauna vaiko priežiūros išmoką ir kitos pajamos neviršytų penkių VDU, arba 9435 eurų.

Be to, socialinio draudimo įmokų bazės siūloma netaikyti atskirai kiekvienoje darbovietėje gautoms pajamoms, kai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas keliose darbovietėse.

Taip pat siūloma pailginti ligos išmokos mokėjimą savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių – nuo 28 iki 40 dienų, leisti ją gauti ne vieną, o du kartus per metus, mokėti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.

Numatoma pailginti ir bendruosius ligos išmokos mokėjimo terminus: slaugantiems vaikus iki 14 metų – 21 dieną vietoj 14 dienų, slaugantiems suaugusius šeimos narius – 14 dienų vietoj 7 dienų, slaugantiems vaikus, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoką mokėti ir jei vaikai slaugomi ambulatoriškai.

Anot ministerijos, minimalių motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžių padidinimui iš „Sodros“ biudžeto antrąjį šių metų pusmetį reikėtų 1,75 mln. eurų, o 2024 metais – apie 14,27 mln. eurų: iš jų 3,5 mln. eurų šių išmokų padidinimui ir 10,77 mln. eurų pakeitimams dėl ligos išmokos.

Pakeitimai dėl tėvystės vaiko priežiūros išmokų įsigaliotų nuo šių metų liepos. Nuo kitų metų pradžios įsigaliotų nuostatos dėl minimalių ir maksimalių kompensuojamųjų uždarbių ir ligos išmokų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, naujas vaiko priežiūros atostogų modelis yra palankesnis šeimai.

Pagal projektą, tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo.   

Seimas ketina įteisinti ir neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, jomis galėtų pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas būtų galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudotų savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalėtų ir mokamų atostogų trukmė sumažėtų.

Tokias atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks dveji metai.

Neperleidžiamuoju laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka būtų šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansiškai šeimoms būtų palankiau negu dabar. 

Tais atvejais, kai vaiką augintų tik vienas iš tėvų, jis galėtų gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį, tai yra išvis už keturis mėnesius.

Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienus metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas linkęs nekeisti dabartinės tvarkos – trečiadienį jis nepritarė „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės siūlymui, kad vaiko priežiūros išmoką gautų tas iš tėvų, kuris faktiškai namuose augina vaiką.

Trys komiteto nariai griežtesnei vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarkai pritarė, o šeši susilaikė.

Teigiama, kad pakeitus tvarką institucijos turėtų aiškintis, kuris – mama ar tėtis – realiai prižiūri vaiką, o tai būtų papildoma administracinė našta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, įspėja, kad taip būtų kišamasi į šeimos gyvenimą.  

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sutinka, kad esama vaiko priežiūros iki dvejų metų pasidalinimo problemos.

„Antraisiais metais perrašomos būna tos atostogos, kaip taisyklė, tada tėčiai ir išmoką, ir atlygį gauna, o mamos tuo metu faktiškai prižiūri vaikus“, – komitete teigė jis.    

„Sodros“ duomenimis, 2020 metais 40 proc. išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais buvo vyrai ir beveik visi jie – 90 proc., arba 7,5 tūkst. – dirbo, o vaiku tuo metu rūpinosi mama.

Pasak M. Lingės, mokslininkai irgi pastebi, kad labai sudėtinga būtų sukontroliuoti ir administruoti naują tvarką: „Tokį sakinį įrašius vien to nepakaktų, pati sistema nuo to nepasikeistų“.

Vėliau BNS jis aiškino, kad nustatyti, kuris iš tėvų nuolat su vaiku būna namuose, būtų keblu, jeigu vienas iš tėvų yra, pavyzdžiui, bedarbis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė parlamentarams teigė, kad dar labiau sugriežtinus išmokos skyrimą procesą reikėtų kontroliuoti. 

„Jeigu pritartume tam, turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kas ir kaip tikrintų, kas prižiūri vaiką ir ar tikrai tas asmuo, kas prižiūri vaiką, gauna išmoką. Atsirastų papildoma administracinė našta. Be to, būtų kišamasi į šeimos gyvenimą, nes reikėtų tikrinti tą faktą“, – aiškino ministerijos atstovė. 

Dabar tėvai gali spręsti, kuris iš jų prižiūrės vaiką, o kuris darbuosis. Antraisiais vaiko auginimo metais egzistuoja galimybė ir dirbti, ir gauti visą išmoką. Tokia sistema lemia, kad antraisiais metais išmoka dažnai skiriama tėčiui, kuris neprižiūri vaiko, nes lieka dirbti, o mažyliu toliau rūpinasi išmokos nebegaunanti mama, kuri tik yra „Sodros“ draudžiama.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų šią tvarką šiek tiek sugriežtinti – antrais vaiko metais jo priežiūros atostogų einančiam šeimos nariui jam paskirtos išmokos ir gaunamo atlyginimo suma negalėtų viršyti jo buvusio atlyginimo.  

Seimas dėl naujos tvarkos turėjo apsispręsti šią savaitę, bet balsavimas atidėtas vėlesniam laikui. 

Su vaiku, bet be pinigų

SADM teigimu, šeimai susilaukus vaiko tenka apsispręsti, ar greitai sugrįžti į darbą, nors ir norėtųsi ilgiau pasilikti su vaiku, ar ilgiau auginti vaikelį namuose, tačiau susitaikyti su menkesne šeimos finansine padėtimi.

"Tikimės, kad patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Manome, kad įstatyme įtvirtinami neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaikelio ir tėčio ryšį jiems būnant drauge, o šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu mokamas vaiko priežiūros išmokos dydis, lygus gautam darbo užmokesčiui, bus paskata tuo pasinaudoti, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nors atrodo, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais, tačiau toliau dirba ir vaiką vis tiek prižiūri mama. Pavyzdžiui, 2020 m. "Sodros" duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antraisiais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc., arba 7,5 tūkst., – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama.

Tikimės, kad patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą.

Ką siūloma keisti?

Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų du neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tada bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus du mėnesius, tuomet išmoka būtų mokama jam, o mama grįžtų į darbą.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, SADM siūlo vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. nuo atlyginimo, neatskaičiavus mokesčių, t.y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius dvylika kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į vaiko priežiūros išmoką 2021 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020 04 01 iki 2021 03 31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Ilgiau namie – mažiau pensijos

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), vaiko priežiūros atostogų klausimas visuomet sukelia galybę diskusijų, kadangi yra svarbus tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Ji primena, kad ryšio tarp tėvų ir vaikų išlaikymas, galimybė vaiko priežiūros metu neiškristi iš darbo rinkos lanksčiai dirbant – pagrindiniai aspektai, kuriuos siekiama suderinti perkeliant į Lietuvos teisę ES direktyvos nuostatas. Tačiau verslininkų atstovai mano, kad SADM parengtas naujojo įstatymo projektas, kuris turėtų atspindėti direktyvos tikslą – užtikrinti geresnes galimybes šeimai ir profesinei veiklai derinti, ilginant vaiko priežiūros atostogas, ne visai tiksliai atspindi direktyvos siekius.

Nemanau, kad termino ilginimas yra geriau mamai, kuri pusmečiu ilgiau bus iškritusi iš darbo rinkos.

"Pirma, projekte yra siūloma ilginti vaiko priežiūros terminą, – savo komentare skelbia LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. – Šiuo metu turime galimybę rinktis tarp 12 ar 24 mėnesių, siūloma – 18 ar 24 mėnesiai. Trūksta argumentų, kuo keičiant terminus ir ilginant priežiūros laiką, išmokų mokėjimą, sistema bus patrauklesnė darbuotojams bei darbdaviams. Galima sutikti, kad laiko ilginimas iš esmės nepablogina situacijos, tačiau ar tikrai turime gerai išvystytą vaiko priežiūros infrastruktūrą, kuri leis tėvams grįžti į darbo rinką ir ramiai palikti kūdikį lopšelyje ar su aukle? Drįsčiau tuo abejoti, nes vien sostinėje keliems tūkstančiams vaikų trūksta priežiūros įstaigų. Sakoma, kad tokia reforma pagerina vaikų auginimo sąlygas, tačiau nemanau, kad termino ilginimas yra geriau mamai, kuri pusmečiu ilgiau bus iškritusi iš darbo rinkos. Tai reiškia ne vien didesnę riziką sugrįžus gauti mažesnį darbo užmokestį, tačiau ir ateityje gauti mažesnę pensiją."

Antra, pasak E.Radišauskienės, pasiūlymuose yra keičiama išmokų mokėjimo tvarka ir jų dydžiai. Siūlant tėvams galimybę užsidirbti ir prižiūrėti vaiką pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais, verslui norėtųsi matyti lygias galimybes ir sąlygas visiems tėvams, neskirstant jų pagal uždirbamas pajamas. Šiuo atveju neįvertinta reali galimybė darbuotojui grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, kai jis uždirba tiek pat arba daugiau nei paskirta išmoka. Tuo metu darbuotojams, kurie uždirba mažiau, siūloma tik padengti skirtumą tarp gaunamų pajamų ir išmokos. Siūlymuose nenumatytas mechanizmas, kuris skatintų tokius darbuotojus grįžti į darbą. Nepateikiamos proporcingai mažesnės ar kitokios išmokos, lygiagrečiai nesiūloma infrastruktūros plėtra ir vaiko priežiūros paslaugų įvairovė.

"Galima teigti, kad sistema yra draudiminė ir siekiama kompensuoti tik prarastas tėvų darbines pajamas, – sako LVK vadovė. – Tai netiesa, nes sistema iš esmės turi ne tik socialinio draudimo, bet ir socialinės paramos elementų. Reikėtų įvertinti siūlomus pokyčius sistemiškai, nerūšiuojant darbuotojų pagal jų gaunamas pajamas ir suteikiant visiems vienodą galimybę dirbti ir prižiūrėti savo vaiką. Juk nuo to, kad tėvai negaus išmokų, nes jie turės darbinių pajamų, nukentės tik tėvai, bet ne socialinio draudimo sistema. Todėl pagrindinis mano siūlymas siekiant ne žodžiais, o darbais padėti tėvams – gaunantiems pajamas mokėti vaiko priežiūros išmoką, tačiau tartis dėl jos dydžių. Kitu atveju lieka neaišku, ar tikrai siūloma išmokų sistema yra patraukli tėvams, auginantiems vaikus ir tuo metu patiriantiems tikrai nemažai finansinių ir vaiko priežiūros iššūkių?"

Kaip tai paveiks darbdavius?

Trečias E.Radišauskienės pastebėjimas, kad pasiūlymuose niekaip neišanalizuotas darbdavio vaidmuo, nes iš esmės reziumuojama, kad bet kokiu atveju darbdavys turės sutikti su darbuotojo prašymu dėl lanksčių darbo sąlygų. Tačiau darbdaviui pagal naujus siūlymus neapsimokėtų leisti darbuotojui dirbti prižiūrint vaiką – kadangi, išleidus darbuotoją į vaiko priežiūros atostogas, paprastai terminuotai yra įdarbinamas pakaitinis darbuotojas. Jeigu su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose, būtų sudaroma darbo sutartis dėl lanksčių sąlygų, darbdaviui reikėtų išlaikyti jau du žmones, tad darbo vietos kaina žymiai išaugtų.

"Nebejotinai tai sukurs nenorą leisti didesnes lėšas ir užvers galimybes vaiką prižiūrinčiam asmeniui lengviau grįžti bei integruotis į darbo rinką. Todėl vargu ar galima bus svarstyti, apie "neiškritimą" iš darbo rinkos, nes, norint susigrąžinti vaiko priežiūros atostogose esantį darbuotoją, reikia kartu įvertinti ir pakaitinio darbuotojo teises ir garantijas, kurios iš esmės lieka visai neaptartos pasiūlymuose, – mano ji. – Valdžios pasiūlymuose nėra visapusiškai suderintos visų įsitraukusių dalyvių teisės ir garantijos naudos, įskaitant ir naudą valstybei, skaičiuojant lėšas išmokoms ir įplaukas, jei darbuotojai grįžta į darbą. Tik turint argumentais ir skaičiais pagrįstus pasiūlymus, galima atsakyti, ar siūloma reforma tikrai paskatins darbuotojus, susilaukusius vaikų, tartis dėl lankstaus darbo, o darbdaviui su tokiu pasiūlymu sutikti. Šių aspektų neįvertinus, susiduriame su situacija, kai valdžios siūlomos reguliacijos galimai tik mažina šeimos ir profesinės veiklos derinimo galimybes."

Valdantieji konservatoriai sako, kad vaiko priežiūros atostogas imti proseneliams leidžia ilgėjantis žmonių amžius, be to, tai paskatintų gimstamumą, o tėvai grįžtų į darbą ir neprarastų darbinių įgūdžių. Tuo metu kai kurie socialdemokratai įsitikinę, kad jei tėvai veržiasi į darbą, reikia trumpinti vaiko priežiūros atostogas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad plėsti išmokos gavėjų rato nereikėtų, be to, tai prieštarautų Civiliniam Kodeksui.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą siūlančio buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos skaičiavimais, papildomų biudžeto lėšų tam nereikės, nes prosenelių prižiūrimų vaikų tėvai dirbs ir mokės visus mokesčius.

Be to, anot A. Verygos, daugumos prosenelių draudžiamosios pajamos yra mažesnės bei tėvų, todėl ir išmoka būtų mažesnė.

Aurelijus Veryga/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

„Valstybės biudžetą papildys didesni dirbančių jaunų tėvų gautų pajamų mokesčiai“, – sakė A. Veryga.

Kaip ir seneliams, taip ir proseneliams vaiko priežiūros atostogos nebūtų suteikiamos, jeigu abu vaiko tėvai neturėtų teisės į išmoką – per dvejus metus nebūtų sukaupę bent 12 mėnesių darbo stažo.

Valstybės biudžetą papildys didesni dirbančių jaunų tėvų gautų pajamų mokesčiai.

„Teisę į išmoką turi turėti vienas iš tėvų, nebūtinai mama. Jeigu neturi, tai seneliai negauna ir proseneliai negautų“, –  BNS sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS tvirtino, kad idėja dar žalia, kad būtų galima ją išsamiai įvertinti.

„Demografija daro savo ir ilgėjantis žmonių amžius sudaro situaciją, kad toks klausimas tampa aktualus ir gali būti svarstomas. To paties amžiaus žmonės gali turėti skirtingus statusus – vienų seneliai tokio amžiaus būna, o kitų – jau proseneliai“, – teigė komiteto vadovas. 

M. Lingė, be kita ko, pasigenda informacijos, kokiam ratui žmonių tai būtų aktualu. Jis abejoja, ar proseneliai prižiūrės proanūkus nuo pat jų gimimo.

M. Lingė sutinka, kad siekiant apsisaugoti nuo piktnaudžiavimų galima nustatyti saugiklius, bet abejoja, ar prosenelių darbo užmokestis būtų akivaizdžiai didesnis nei vaiko tėvų. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas irgi sutinka, kad siūlymas „vertas diskusijos“, nes leidžia tėvams grįžti į darbą ir neprarasti darbinių įgūdžių bei kompetencijų. Tačiau, anot jo, priimant sprendimą reikia įvertinti galimą valstybės lėšų poreikį ir suskaičiuoti, kiek yra prosenelių, kurie galėtų imtis vaiko priežiūros.

Ilgametis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė tokios idėjos neremiąs.

„Blogai vertinu. Vaikus auklėti ir su jais būti turi tėvai (...) Jeigu tėvai nori eiti į darbą ir nori, kad vaikus auklėtų kiti, reikia peržiūrėti sistemą – nereikia turėti tokios ilgos – metų ar dviejų – vaiko priežiūros“, – BNS teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS nurodė, kad plėsti vaiko priežiūros išmokos gavėjų rato nereikėtų ne tik dėl siekio stiprinti tėvų ir vaikų ryšį, bet ir dėl to, kad tai prieštarautų Civiliniam Kodeksui, pagal kurį artimais giminaičiais laikomi tėvai, vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.

Pasak ministerijos, tik Lietuvoje ir Bulgarijoje leidžiama seneliams prižiūrėti vaikus ir gauti vaiko priežiūros išmoką. Nė vienoje šalyje to už valstybės išmoką nedaro proseneliai.

„Sodra“ BNS nurodė, kad tokių senelių 2019 metais buvo vidutiniškai 709 per mėnesį, 2020 metais – 1091, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 1204. Bendras vidutinis vaiko priežiūros išmokos gavėjų skaičius Lietuvoje užpernai buvo 41 tūkst., pernai – 40 tūkst., o šiemet – 39 tūkst. per mėnesį. 

Skirtingų politinių partijų, verslo atstovai palankiai vertina tokį valdančiųjų siekį. Politikai tikisi, kad darbdaviai nepiktnaudžiaus, o pastarųjų atstovai sako, kad nors ir dalinai  grįžtantis į darbą žmogus darbdaviui labiau apsimoka nei vietoje jo priimti kitą darbuotoją.    

Be kita ko, verslas ir profesinės sąjungos sutinka, kad ateityje, jeigu tėvai norės dirbti, nei vaiko priežiūros išmokos, nei atlyginimo mažinti jiems nereikėtų.

Politikai: tėvai gali dirbti, bet ir vaikui turi skirti laiko

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, šiuo klausimu bus svarbus Trišalės tarybos verdiktas.  Pasak jo, galimybė turėti pasirinkimą yra labai svarbi tiems tėvams, kurie norėtų „derinti ir buvimą su vaiku, ir grįžimą į darbą“.

Dabar, antrais vaikų auginimo metais, kai dirbti yra leidžiama, vaikų auginimo išmoka dažnai naudojasi tėčiai, kurie paprastai turi didesnius atlyginimus.

„Kalbame apie darbą ne visomis jėgomis, ne pilnu etatu, bet kad žmonės neprarastų darbinių įgūdžių, galima etatus paskaldyti“, – kalbėjo M. Lingė.

To paties komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas taip pat sako, kad siūlymas yra svarstytinas, tačiau konstruojant naują reguliavimą reikia išsigryninti visus šalutinius reiškinius.

„Dabar, antrais vaikų auginimo metais, kai dirbti yra leidžiama, vaikų auginimo išmoka dažnai naudojasi tėčiai, kurie paprastai turi didesnius atlyginimus. Šeimai finansiškai tai naudinga, tačiau žiūrint į praktinę pusę, kai mamos realiai lieka namuose su vaikais ir praranda ne tik darbo įgūdžius, bet ir socialines garantijas, jų ilgalaikiam socialiniam saugumui iškyla didelės grėsmės. Tad lyčių lygybės, didesnės moterų apsaugos aspektai čia taip pat labai svarbūs. Ar suplanuoti saugikliai padės to išvengti?“ – svarstė T. Tomilinas.

Pasak jo, svarbu rasti politinį sutarimą dėl minimalaus laiko, bent kelių mėnesių, kiek tėvai turėtų neiti į darbą, o laiką praleistų su vaiku.

Biudžeto ir finansų komiteto narys „darbietis“ Vytautas Gapšys  sako, kad leidus tėvams auginti vaikus ir tuo pačiu metu dirbti, apsimokėtų ir valstybei, nes į biudžetą gautų papildomai pajamų, ir tėvams, kurie turėtų daugiau lėšų išlaidoms bei neiškristų iš darbo rinkos.

„Ypač šiuo metu nuotoliniu būdu dirbantys tėvai gali suderinti priežiūrą ir darbą“, – BNS teigė jis.

V. Gapšio įsitikinimu, siūlymo minusas yra tas, kad tėvams išeinant į darbus, jie mažiau dėmesio skirs vaikui, nukentės jų tarpusavio socialinis ryšys.

Verslas ir profsąjungos – prieš vaiko priežiūros išmokos ir atlyginimo dydžių ribojimą

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas sako, kad nereikia riboti vaiko priežiūros išmokos ir atlyginimo dydžių.

„Būtų gerai, kad darbuotojas greičiau sugrįžtų į darbo rinką, nes viskas labai greitai keičiasi, porą metų nebuvau darbe ir žiūrėk, ar jau nereikia iš naujo kelti kvalifikaciją. Koronaviruso pandemija tai geriausiai iliustruoja“, – kalbėjo jis.

D. Arlauskas be kita ko įsivaizduoja, kad augindami vaikus, tėvai galėtų dirbti net ne savo nuolatinėse darbovietėse.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, reikia ieškoti galimybių leisti tėvams kartu auginant vaikus ir dirbti, nes Lietuvoje nėra infrastruktūros prižiūrėti vaiką iki dviejų metų: auklės brangios, senelių nėra arba jie negali padėti, lopšeliai-darželiai neveikia, tėčiai su vaiku nenori pasilikti.

„Būtų pati geriausia priemonė, jeigu liktų ir vaiko priežiūros išmoka, ir visas uždarbis. Tada ir auklę galima pasisamdyti ir į privatų darželį vaiką leisti“, – kalbėjo ji.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad dabar nustatytas ribojimas tuo pačiu metu gauti vaiko priežiūros išmoką ir atlyginimą, yra diskriminacinis.

Jis apgailestauja, kad pagal siūlomą naują tvarką vienerius metus gauti vaiko auginimo išmoką nusprendusiems tėvams neapsimokės dirbti: „Lankstumas labai gerai, siūlymas geras, bet konservatyvus“.

A. Romanovskis įsitikinęs, kad darbdaviui apsimokės tokiems tėvams leisti dirbti trumpiau: „Kad ir dalinai žmogus gali grįžti į darbą, darbdaviui jau yra vertė ir apsimoka“.  

Ministerija: 50 proc. tėvų gaus vaiko priežiūros išmoką antraisiais metais ir dirbs ne visą darbo dieną

Socialinių reikalų ir darbo ministerija, paprašyta pakomentuoti planuojamą galimybę leisti tėvams ir dirbti, ir gauti vaiko priežiūros išmoką, BNS nurodė, kad šiuo metu taikoma tvarka lemia, kad antraisiais metais vaiko priežiūros išmoka dažnai skiriama tėčiui, kurio darbo užmokestis didesnis, tačiau dažniausiai jis neprižiūri vaiko, nes lieka dirbti, o mažyliu toliau rūpinasi vaiko priežiūros išmokos nebegaunanti mama.

„Tokia situacija neskatina moterų grįžti į darbo rinką, o vyrų labiau įsitraukti į šeiminį gyvenimą. Pirmaisiais vaiko priežiūros išmokos gavimo metais išmokos mažinimas visa apimtimi neskatina moterų užsiimti darbine veikla. Todėl planuojama nustatyti, kad mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui ir kurių negalima niekam perleisti, egzistuotų galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažintų vaiko priežiūros išmoką“, – nurodoma ministerijos atsakyme BNS.

Ministerija prognozuoja, kad didžioji dalis tėvų dirbs antraisiais metais, kai vaikas ūgtelėjęs ir lengviau yra derinti darbą ir šeiminius įsipareigojimus.

Prognozuojama, kad iki 50 proc. išmokos gavėjų antraisiais metais dirbs ne visą darbo dieną ir gaus darbo užmokestį bei vaiko priežiūros išmoką.

„Prognozuojama, kad iki 50 proc. išmokos gavėjų antraisiais metais dirbs ne visą darbo dieną ir gaus darbo užmokestį bei vaiko priežiūros išmoką“, – sako ministerija.

Seimas panašų klausimą svarstė 2019 metų spalį, bet nepritarė – tada konservatoriai siūlė motinystės išmoką mokėti nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, tik siūlyta nustatyti, kad tos pajamos turėtų būti gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą.

Dabar įstatyme numatyta, kad jei motinystės atostogų išėjusi motina turi kokių nors pajamų ir jeigu jų dydis viršija motinystės išmoką arba jai lygus, ši išmoka nemokama. Darbo pajamų galima turėti tik antraisiais vaiko priežiūros metais.

Šiuo metu iki dvejų metų vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo, jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais ji siekia 70 proc., antraisiais – 40 proc. atlyginimo.

Tačiau toks siūlymas sulaukė kitų parlamentarų kritikos. Jie pritaria idėjai, tačiau pabrėžia, kad didesniam tėvų rėmimui nėra lėšų.  

Skatins gimstamumą

Trys parlamentarai – „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Kamblevičius ir Ona Valiukevičiūtė – šią savaitę registravo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas ir  siūlo iki iki vienerių metų už vaiką mokėti 100 proc. buvusio motinos uždarbio, o iki 2 metų – 75 proc.

Tėvai šiuo metu gali rinktis - gauti didesnę pašalpą, bet vienerius metus, arba gauti mažesnę pašalpą dvejus metus su galimybe antraisiais metais grįžti į darbą neprarandant pašalpos. Dabar pasirinkus pašalpą gauti vienerius metus, ji siekia 100 proc. buvusio atlyginimo, o dvejus metus – 70 proc. buvusio uždarbio pirmaisiais metais ir 40 proc. – antraisiais metais.

R. Žemaitaitis sako, kad didesnė išmoka paskatintų gimstamumą.

„Kai panaši nuostata galiojo, gimstamumas buvo pakilęs – garantuotos dėl pajamų, šeimos, susilaukusios vieno vaiko, po metų ar pusantrų susilaukdavo ir kito“, – BNS kalbėjo parlamentaras. Jis nežino, kiek tokia pataisa kainuotų „Sodrai“.

R. Žemaitaitis abejoja, ar „valstiečiai“ priešinsis tokiam siūlymui. Be to, anot jo, siekiant subalansuoti finansus, gali keistis išmokų dydžiai, pavyzdžiui, antrais metais ji siektų ne 75 proc., o 70 ar 60 proc., bet tokiu atveju vėliau ji iki per kelerius metus būtų didinama iki 85 proc.

Dosnesnės išmokos – didesnių įmokų arba mažesnių pensijų sąskaita 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad motinystės draudimas „Sodrai“ yra nuostolingas – įmokų surenkama mažiau nei išmokama.

„Jeigu norima didinti išmoką, reikia didinti įmoką, galime ir tris, ir penkis metus mokėti išmokas, tik iš kur tam pinigų paimti?“ – BNS teigė jis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Rimantė Šalaševičiūtė nemato galimybės didinti „Sodros“ įmokas, siekiant mokėti didesnes išmokas vaikus auginantiems tėvams. Pasak jos, ne visi sutiktų, kad iš jų mokesčių kiti augintų vaikus.

Kitas komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys irgi pareiškė, kad išmokų didinimas įmanomas arba didinant įmokas, arba papildomas lėšas numatant biudžete, bet, anot jo, „tai sunkiai įsivaizduojama“.

R. J. Dagys taip pat pabrėžė, kad didesnės išmokos nedidinant įmokų gali būti tik mažesnių pensijų sąskaita.  

„Jeigu tik iš „Sodros“ mokėti, tai tie pinigai bus paimti iš pensininkų. Tai reikia spręsti, kas svarbiau – pensininkai ar išmokų didinimas“, – teigė jis.

R. Šalaševičiūtė taip pat mano, kad tai iššauktų pensininkų nepasitenkinimą.

R. J. Dagys, be kita ko, pabrėžė, kad prieš keičiant tvarką, reikia išspręsti kitą problemą, kurią kelia  jaunos motinos, neturinčios draudimo.    

„Tai prioritetų prasme yra žymiai svarbiau, nes tai yra kaip tos mamos, kuriomis mes turėtume būti suinteresuoti, kad susilauktų greičiau vaikų, jeigu norime didesnių šeimų“, – kalbėjo R. J. Dagys. 

Sustabdys vaiko pinigų didinimą

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas įsitikinęs, kad vaiko priežiūros išmokų didinimas be naujų mokesčių ar finansavimo sumažinimo kitoms sritims yra negalimas. 

„Įmanoma pastatyti ir naują autostradą, bet tam reikia pinigų. Čia tas pats. Jeigu derybose (dėl „tvarkiečių“ dalyvavimo koalicijoje – BNS) bus nuspręsta panaikinti kažkokias kitas programas arba įvesti naujus mokesčius ir gautus pinigus skirti tam – tvarkoj“, – BNS teigė T. Tomilinas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol buvo daugiausia dėmesio skiriama vaiko pinigams, kurie mokami visiems vaikams iki 18 metų. Jie  mokami iš valstybės biudžeto, o motinystės išmokos – iš „Sodros“.

„Jeigu sustos vaiko pinigų klausimas, jis nebus toks ambicingas, bus blogiau visiems vaikams. Mokėti iki 18 metų daug svarbiau yra ir ta parama daug prasmingesnė iki pilnametystės negu viską skirti iki 2 metų“, – BNS tikino T. Tomilinas.

Nustatant motinystės išmokų dydį, jis siūlo atsižvelgti ir į pasaulinę praktiką.

„Mūsų motinystės išmokos yra vienos dosniausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje Tai didelis Lietuvos pasiekimas. Pavyzdžiui, JAV jos siekia tik 12 savaičių“, – teigė T. Tomilinas.

Socialinės atskirties mažinimas – svarbiau

R. Šalaševičiūtė prognozuoja, kad Vyriausybė „tvarkiečių“ pataisai nepritars, nes visus laisvus pinigus svarbiau nukreipti kitoms reikmėms. Ji tikisi, kad ir Seimas tam nepritars.

„Ankstesnė praktika parodė, kad buvo daug piktnaudžiavimų – susitarimais, ypatingai privačiose bendrovėse, pasididindavo atlyginimus. Bet gimstamumas iš tikrųjų buvo didesnis. Todėl jeigu taip siekiama pagerinti demografinę šalies situacija, tai priemonė būtų pakankamai veiksminga, bet yra ir kitas aspektas – valstybės finansinės galimybės. Pinigų labiau reikia socialinės atskirties ir nelygybės mažinimui“, – tvirtino ji. 

Komiteto vadovė taip pat pabrėžė, kad per susitikimus jaunos šeimos žada gimdyti daugiau, jeigu išmokos būtų didesnės, bet neskaičiuoja, kad po kelerių metų vaikus teks auginti iš atlyginimų.

R. Šalaševičiūtė sutinka, kad didinant išmokas turėtų būti ribojama tėvų galimybė dirbti: „Arba neturėtum galimybės dirbti, arba būtų griežtas ribojimas. Tikslas koks yra išmokų – kad būtum su vaiku, pats augintum vaiką.“

Pasak jos, darželių stygiaus dabar šalyje nėra. 

R. Šalaševičiūtės teigimu, dabar prie išmokų daugelis šeimų prisiduria nelegaliai dirbdami. 

„Pasirenka, dažniausiai, išmokas gauti tas iš tėvų, kuris uždirba daugiau. Ir šalia to dar dirba nelegaliai. Gauna atlyginimus „vokeliuose“. Ypač rajonuose“, – sakė komiteto vadovė. 

„Sodros“ duomenimis, 2016 metais vaiko auginimo iki dvejų metų išmokos siekė 177,1 mln. eurų, pernai – 192,3 mln. eurų, o per šių metų pirmą pusmetį – 87 mln. eurų. 

Šią gegužę išmokas gavo apie 42,1 tūkst. žmonių – maždaug tiek pat, kiek ir prieš metus, užpernai – 40,5 tūkst.

Išmokos iki vaikui sukaks vieneri metai vidutiniškai siekia 491,2 euro (pernai - 469,4 euro), iki sukaks dveji metai – 345,2 euro (314,3 euro). Iki 400 eurų birželį gavo 23 250, o didesnes negu 1,6 tūkst. eurų – 108 žmonės. Ši išmoka negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių – maždaug 1,7 tūkst. eurų.

Pastebima tendencija, kad kasmet daugėja prižiūrinčių vaikus vyrų – šiemet jų yra 10 tūkst. (pernai –  9,7 tūkst.).

2016 metų vasarą, svarstydamas socialinį modelį, Seimas ketino grąžinti iki krizės mokėtą motinystės pašalpą: iki vaikui sueis vieneri metai – 100 proc. vieno iš tėvų uždarbio, o iki dvejų metų – 85 proc.

Ji būtų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas užregistravo tai siūlančią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą.

„Kaip tik šiemet, kai daugelis darželių ir mokyklų paskelbė karantiną dėl gripo epidemijos, paaiškėjo problema, kad darželius lankančių vaikų tėvai galėjo gauti nedarbingumą ir prižiūrėti atžalas, o štai mokyklinio amžiaus vaikai buvo paliekami be priežiūros. Todėl užregistravome pataisą, kad tėvai galėtų karantino metu prižiūrėti ir pradinių klasių vaikus iki penktos klasės imtinai ir gauti už tai nedarbingumo išmoką“, - sako LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, karantino metu vienas iš tėvų galėdavo gauti nedarbingumo išmoką ir prižiūrėti ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankantį vaiką iki 14 dienų, tačiau epidemijos metu uždaromi ne tik kai kurie darželiai, bet ir pradinio ugdymo įtaigos.

„Užtikrinus vieno iš tėvų, globėjų ar senelių buvimą su pradinių klasių moksleiviu, bus užtikrintas jo saugumas, tinkamai reglamentuota tėvų, globėjų ar senelių galimybė derinti darbą ir šeimos poreikius“, - sako įstatymo pataisos iniciatoriai.