Apie tai, kuo gali padėti ir ką konkrečiai veikia vaiko teisių specialistai, kai skiriasi pora, turinti vaikų, kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Indre Kryžiūte.

– Kada ir kaip vaiko teisių specialistai dalyvauja šeimos skyrybų procese?

– Tai labai priklauso nuo to, kaip skiriasi vaiko tėvai. Jei skiriasi bendru sutarimu, tai vaiko teisių specialistai dažniausiai procese išvis nedalyvauja ir apie tokią bylą net nežino. Tėvai tarpusavyje sudaro sutartį dėl santuokos nutraukimo ir tarpusavyje susitaria su kuriuo iš jų lieka gyventi vaikas, kaip bus organizuojamas vaiko bendravimas su kitu iš tėvų, išsprendžia vaiko išlaikymo klausimą. Išimtinais atvejais, jei teismui, susipažinus su šia sutartimi, kyla kokių nors abejonių, yra kreipiamasi į mūsų tarnybą ir prašoma pateikti išvadą, ar tos sąlygos, dėl kurių tėvai susitarė, atitinka vaiko interesus.

– Kokiais konkrečiais atvejais teismui gali kilti abejonių ir jis gali kreiptis į tarnybą dėl išvados?

– Vienas iš atvejų – kylančios abejonės dėl tėvų susitartos bendravimo su vaiku tvarkos. Tvarka gali pasirodyti per daug ribojanti vieno iš tėvų teises ar neatitinkanti vaiko interesų. Pavyzdžiui, vaikui aštuoneri metai. Tėvai susitaria, kad tėvas turi teisę pasiimti vaiką tik dviem valandom per savaitę, be nakvynių, turi teisę su vaiku bendrauti tik mamai dalyvaujant. Tuomet tarnyba sprendžia, ar tokia tvarka tikrai atitinka geriausius vaiko interesus.

Kartais teismui gali kelti abejonių numatyta pinigų suma vaikui išlaikyti. Pavyzdžiui, tėvai (ar vienas iš tėvų) gali bandyti susitarti, kad būtų priteista labai maža pinigų suma (tarkime, 50 eurų) vaikui išlaikyti ir, kaip mažos sumos kompensacija, vaikui priteistas kažkoks turtas, tarkime, buto dalis. Tokia tvarka teismui gali kelti abejonių, nes išlaikymo paskirtis yra tenkinti kasdienius vaiko poreikius, tokius kaip pavalgyti, apsirengti, nuvykti į mokslo įstaigą, lankyti būrelį ir pan. Butas, tokiu atveju, galėtų užtikrinti vaiko poreikį turėti namus, bet gali nukentėti kitų vaiko poreikių tenkinimas. Be to, jei vaikas bus buto savininkas, jam teks ir jo išlaikymo našta. Taigi, būna visokių teisinių „kabliukų“. Jei teismui kyla abejonių, jis gali prašyti tarnybos nuomonės.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

– Tarnyba, prieš teikdama nuomonę teismui, į ką atsižvelgia pirmiausiai?

– Visada visais atvejais žiūrima, ar yra užtikrinti geriausi vaiko interesai. Tarnyba tikrina, ar turi duomenų apie šeimą, ar joje buvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų, ar tėvams nėra apribota jų valdžia. Gal, pavyzdžiui, tėvai ar vienas iš tėvų neturi teisės priimti sprendimų dėl vaiko.

– Ar prieš teikdami išvadą teismui vaiko teisių specialistai apsilanko besiskiriančioje šeimoje?

– Kai tėvai skiriasi bendru sutarimu, mes tik labai retais atvejais gauname teismo prašymą išklausyti vaiko nuomonę, tarnybos specialistai šeimoje paprastai nesilanko. Tokiu atveju pagal mūsų turimą informaciją įvertiname sąlygas, dėl kurių tėvai susitaria ir teikiame teismui išvadą. Išskirtiniais atvejais, jei teismas prašo išklausyti vaiko nuomonę, tarnybos specialistai gali vykti į šeimą.

Jei tėvai nesutaria dėl skyrybų (nesutarimų gali būti dėl skyrybų sąlygų, kaltės, turto dalybų, bendravimo su vaiku) ir skiriasi ginčo teisena, tada tarnybos specialistai vyksta į šeimą, atlieka tuo metu reikalingus veiksmus.

Tarnyba tikrina, ar turi duomenų apie šeimą, ar joje buvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų, ar tėvams nėra apribota jų valdžia.

– Papasakokite plačiau, ką konkrečiai veikia vaiko teisių specialistai, kai vaiko tėvai nesutaria ir skiriasi, teisiniu terminu kalbant „ginčo teisena“?

– Skiriantis privaloma išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo klausimus. Jeigu tėveliai skiriasi nesutardami dėl šių klausimų, tarnybą privaloma įtraukti į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją. Gavę iš teismo tokį ieškinį, mes privalomai turime lankytis abiejų tėvų namuose, ištirti buities sąlygas, išklausyti vaiko nuomonę ir pateikti teismui „Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą“ bei „Vaiko nuomonės išklausymo aktą“. Taip tiksliai vadinasi šie dokumentai.

– Ar tarnybos darbuotojai turi pakankamai kompetencijų apklausti vaiką?

– Skyrybų bylose dalyvauja ir su teismu bendrauja tarnybos specialistas - teisininkas, o tirti sąlygų į šeimą dažniausiai vyksta specialistas - gynėjas. Šis specialistas, kaip ir nemaža dalis kitų Tarnybos darbuotojų, yra įgijęs psichologijos žinių. Tarnyba savo darbuotojams nuolat rengia mokymus apie bendravimą su vaikais, vaiko išklausymą. Įprastai šiuos mokymus veda psichologai.

– Kokio amžiaus vaikų nuomonė jau yra išklausoma?

– Kalbamės su bet kokio amžiaus vaiku, jei tik jis jau moka kalbėti. Žinoma, pokalbio turinys būna skirtingas priklausomai nuo to, kokio amžiaus yra vaikas. Didesnio vaiko, kad ir šešiamečio, galima tiesiai paklausti su kuo jis nori gyventi. Greta to, galima užduoti ir bendro pobūdžio klausimus: ką tu veiki su mama, ką su tėčiu? Su mažesniais vaikais bendraujama kitaip. Kaip pavyzdys, vaiko paprašoma nupiešti svajonių namus, paklausiant, ką į tuos namus pasiimtų gyventi kartu – mamą ar tėtį, o galbūt dar ką nors. Tokio pokalbio tikslas yra suprasti, koks tuo metu yra vaiko santykis su kiekvienu iš tėvų.

– Ar yra įstatyme įtvirtinta, kokio amžiaus vaiko pasakymas, kad nori gyventi su mama ar tėčiu, yra privalomas vykdyti?

– Amžiaus riba nenumatyta. Kiekvieno vaiko nuomonė turi būti išklausyta. Į kiekvieno vaiko nuomonę privalu atsižvelgti. Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje, kuri gali daug pasakyti apie bylos visumą ir kontekstą. Žinoma, jei vaikas mažas, jis dar negeba pasakyti savo nuomonės. Tokiu atveju bandoma įvertinti vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, kaip vaikas jaučiasi su kiekvienu iš tėvų.

Svarbu pabrėžti, kad dažniausiai vaikai teigiamai atsiliepia ir apie tėtį, ir apie mamą, ir beveik visada sako: „aš noriu, kad tėveliai gyventų kartu, noriu gyventi su jais abiem“. Tada teismui akcentuojame, jog yra akivaizdu, kad vaikas turi artimus santykius su abiem iš tėvų ir kad yra labai svarbu ir po skyrybų užtikrinti vaiko galimybę pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais.

Visų pirma noriu patikinti, kad tėveliai neturėtų baimintis į namus įsileisti vaiko teisių specialistą. Jis tikrai nėra ir nebus priešiškai nusiteikęs.

Dažniausiai tarp tėvų nebūna ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Praktika rodo, jog dažniausiai vaikai, visgi, lieka gyventi su mama, o tėčiai tam neprieštarauja.

– Plačiau papasakokite apie šeimos aplinkos sąlygų tyrimą. Į ką tarnybos darbuotojai atkreipia dėmesį apsilankę šeimoje?

– Visų pirma noriu patikinti, kad tėveliai neturėtų baimintis į namus įsileisti vaiko teisių specialistą. Jis tikrai nėra ir nebus priešiškai nusiteikęs. Apsilankymo metu jis vertina, ar šeimos gyvenamoji aplinka saugi vaikui, ar užtikrinami jo poreikiai. Yra populiaru manyti, kad vaiko teisių specialistai privalomai tikrina šaldytuvą – ar jame yra maisto, taip pat – patalynės baltumą. Tačiau specialistai vaiko aplinką vertina daug plačiau, žvelgdami į kontekstą bei aplinkybes. Produktų pilnas šaldytuvas nereiškia, kad vaikas visą laiką sotus ar nepatiria smurto, o apytuštis šaldytuvas - kad vaikas neturi ko valgyti ar yra nemylimas. Vaiko netyčia kakava aplieta paklodė nėra požymis, kad vaikas gyvena netinkamoje aplinkoje. Visai kas kita, jei namuose, auginant kūdikį, nėra jam reikalingų sauskelnių ar vystyklų, įtarimą gali kelti, jeigu vaikas neturi nė vieno žaislo, jei namuose pavyksta rasti vos kelis vaiko drabužėlius, o ir tie patys purvini, suplyšę. Galbūt visur mėtosi alkoholio buteliai, vaistai, patys namai tapę nebesaugūs vaikui. Taigi, šeimos aplinkos sąlygų įvertinimo metu visuomet objektyviai ir supratingai apžiūrima buitis, juk joje gyvena vaikas.

– Kartais besiskiriančių porų nesutarimai būna labai dideli. Dėl ko tuomet dažniausiai kyla kivirčai?

– Dažniausiai nesutarimų kyla dėl vaikui išlaikyti reikalingos pinigų sumos. Toks ginčas, dažnai labiau panašėja į ginčą dėl pinigų nei dėl vaiko. Bylų, kuomet tėvai tarpusavyje stipriai kivirčijasi dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku, kelia priešinius reikalavimus, sakyčiau, yra iki dešimties procentų skyrybų bylų, su kuriomis susiduria vaiko teisių gynėjai. Daugėja bylų, kuriose tėčiai kelia reikalavimus, nori patys auginti vaikus, nesutinka su tuo, kad tik mama rūpintųsi vaiku. Tokia tendencija, manau, yra susijusi su tuo, kad keičiasi tėčių supratimas apie tėvystę, savo vaidmenį vaiko gyvenime.

– Kurią pusę tokiu atveju gina vaiko teisių gynėjai?

– Vaiko teisių gynėjai negina nei tėčio, nei mamos. Jie rūpinasi, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Tokios bylos paprastai pasižymi tuo, kad abu vaiko tėvai būna pajėgūs tinkamai auginti vaiką ir vaikas juos abu myli. Nagrinėjant bylą iš esmės, tarnyba teismui, kaip minėjau, turi pateikti išvadą. Prieš ją pateikdami, mes atsižvelgiame į aplinkybių visumą. Visų pirma klausiame vaiko nuomonės, atsižvelgiame į jo norą. Jei šeima dar iki skyrybų proceso pradėjo gyventi atskirai, žiūrime su kuo gyvena vaikas, su kuo jis kartu eina šiuo pokyčių laikotarpiu, su kuo jis natūraliai liko. Taip pat atsižvelgiame į tai, kur vaikas mokosi, kur lanko būrelius. Gal kitas iš tėvų gyvena toli, gal išsikraustė į kitą miestą. Vertiname ir tėvų užimtumą.

– Jei skiriasi pora, kuri turi ne vieną vaiką ir tėvai nori vaikus „pasidalinti“. Kaip tokiu atveju elgiasi vaiko teisių gynėjai, kokios pozicijos laikosi?

– Prioritetas teikiamas tam, kad vaikai nebūtų išskirti. Visada ieškome geriausio varianto, juk tarp brolių ir seserų dažniausiai yra artimi santykiai, kurie yra labai reikšmingi. Dažnai vaikai psichologiškai palaiko vienas kitą, ypač, vykstant skyrybų procesui. Kartu jiems lengviau išgyventi šeimos skyrybų laikotarpį. Jei tarp tėvų yra konfliktas, atskiriant vaikus, nesinori supriešinti ir jų. Tai galėtų įvykti, jei vaikai būtų išskirti.

Vis dėlto, negalime teigti, kad visada yra blogai, kai vaikai išskiriami. Tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tikrai būna atvejų, kai tarp vaikų yra didelis amžiaus skirtumas ir, tarkime, paauglys berniukas nori gyventi su tėčiu, o kitas vaikas yra dar labai mažas ir yra labai prisirišęs prie mamos.

Taigi, prioritetas būtų neišskirti vaikų, tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad visada atsižvelgiame į konkrečią situaciją.

– Daugėja atvejų, kai vaikas vienodai laiko gyvena ir su tėčiu, ir su mama, nuolat keliauja tai į vienus, tai į kitus namus. Ar susiduriate su tokiais atvejais? Kaip į tokius atvejus reaguoja vaiko teisių gynėjai?

– Išties daugėja bylų, kai tėvai prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai vaikas gyvena pusę laiko su vienu iš tėvų, pusę – su kitu. Šimtais dar tokių bylų nėra, bet jų daugėja.

Iš esmės mes nesame prieš tokią tvarką. Ir Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad galima tai daryti. Tačiau kiekvienu atveju vertinama individualiai, atsižvelgiama ne į tėvų patogumą, o į tai, ar tinka toks gyvenimo būdas konkrečiam vaikui. Rūpinamasi, kad tai vaiką kuo mažiau trikdytų. Nuolatinis keliavimas iš vienų namų į kitus gali traumuoti sėslesnį vaiką. Tokia tvarka vienaip gali veikti mažesnį vaiką, kuris turi mažiau daiktų, kitaip – vyresnį.

Turėjome vieną bylą, kai mergaitė grojo pianinu, buvo daug investuojama į jos muzikinių gebėjimų vystymą. Pianinas stovėjo mamos namuose. Tėtis prašė nustatyti pusę mergaitės gyvenimo laiko su juo (kas dvi savaites), tačiau jis neturėjo pianino. Siūlėme tėčiui spręsti šią problemą, kad būtų užtikrinta galimybė mergaitei lavintis.

Vaiko teisių gynėjai atsižvelgia į visus aspektus. Patikėkite, kai tarp tėvų yra ginčas, situaciją išnagrinėjame iki siūlelio ir viską sudėliojame vaiko labui.

Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendime.

Dokumente numatoma, kad pirmenybė būtų teikiama specialistams, vykstantiems į iškvietimus savivaldybėse.

Ištyrimą pavesta organizuoti savivaldybių administracijų direktoriams, bendradarbiaujant su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį pranešė, kad mokyklų darbuotojams ištirti išdalinta 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų.

Greitųjų testų patikrai vadovavusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė praėjusią savaitę kritikavo sprendimą skirti greituosius testus mokytojams, kadangi jie nėra tinkami ankstyvos ligos diagnostikai ir geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų ar teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo.

Profesorė abejojo tokio mokytojų testavimo greitaisiais testais tikslingumu.

Vis dėlto ministras tikina, kad greitaisiais testais daugiau siekiama įvertinti esamą situaciją mokyklose ir pastebėti, kaip ji keičiasi.

Be kita ko, dalis greitųjų testų šiuo metu yra naudojami populiacijos tyrimui.

Dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime rugpjūčio pradžioje pateikti tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Pasak FNTT, ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

„Negalima sakyti, kad sistema neveikia. Būtent sistemai veikiant mes nežinome, kiek tokių atvejų išvengiame – niekada to negalėsime pamatuoti, net ir šiuo atveju, kuris įvyko Klaipėdoje“, – LRT radijui sakė L. Kukuraitis, akcentuodamas, kad ir tragiškame įvykyje galima įžvelgti valstybės institucijų veiklos apraiškų.

„Tai vienas iš skaudžiausių šių metų atvejų. Net ir jame sistema veikia ta prasme, kad ta motina buvo prižiūrima netgi nuo nėštumo laikotarpio ir tiek vaiko teisių specialistai, tiek atvejo vadybininkai nuolat keitėsi informacija. Tai, kad vaikas buvo surastas, kad ir po savaitės... jau per pirmas kelias dienas buvo duoti signalai, kad mes turime apsilankyti, nes šeima buvo priežiūroje“, – aiškino ministras.

Žurnalistui patikslinus, kad nebegyvą kūdikį surado ne socialiniai darbuotojai, bet giminaičiai, L. Kukuraitis toliau tvirtino, kad atsakingose institucijose dirbantys darbuotojai sureagavo tinkamai.

Negalima sakyti, kad sistema neveikia.

„Atvejo vadybininkai, kurie dirba su šeima, jie, kai tik gavo žinią, jie iš karto iškvietė vaiko teisių (specialistus), kad įvertintų situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad daugiau klausimų kyla ne dėl institucijų darbo, bet dėl žmogiškumo ir vidinės vaikus mirti paliekančių tėvų būsenos.

„Man atrodo, čia yra didesnis klausimas, kas yra nutikę su žmogiškumu, kad tas vaikas, kuris gimsta iš tavojo kūno, yra paliekamas tokioje būklėje, kas yra apskritai su vidine žmogaus būsena ir kaip į ją pataikyti su pagalba, kad tokių atvejų nebūtų“, – apibendrino L. Kukuraitis.

Primename, kad sekmadienį Klaipėdoje esančiame bute lovoje rastas 2,5 mėnesio kūdikio lavonėlis irimo stadijoje. Klaipėdos policija sekmadienio vakarą sulaikė kūdikio motiną ir jos sugyventinį. Kūdikio motinos teigimu, vaiką ji palikusi, kai šis neatsigavo po maitinimo.

Mama pasakoja, kad vaikas buvo atimtas prieš jos valią.

O neseniai aplankius dukrą specialistų paskirtomis valandomis mama ant dukros kojų pamatė mėlynes.

Teisėsauga pradėjo iki teisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kritika tarnybai

Prieštaringai vertinamas vyriausiasis specialistas "Kauno dienai" papasakojo savo įvykių versiją.

T.Ismailovo pavardė tebėra tarnybos kontaktų sąrašuose, tačiau realiai T.Ismailovas nedirba. Oficiali priežastis – prastovos ne darbuotojo noru iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad valstybė ir toliau moka T.Ismailovui atlyginimą, tačiau dirbti neleidžia.

Viešumą pasiekus pirmosioms žinioms apie šio Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto militaristinės atributikos ir asociacijų su nacistinės Vokietijos simboliais keliančiais ženklais pomėgį bei teistumą, visuomenė reiškė savo pasipiktinimą, kodėl taip neatsakingai tarnyba priėmė dirbti žmogų su tokia praeitimi.

"Kauno diena" tarnybos kontaktuose nurodytu T.Ismailovo e.pašto adresu parašė laišką siūlydama pasikalbėti.

T.Ismailovas atsiliepė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai baigus tarnybinį patikrinimą, kuriuo šis specialistas buvo įspėtas. "Jūs vieninteliai ieškojote manęs, todėl ir atsakiau, – į klausimą, kodėl nutarė kalbėti, atsakė T.Ismailovas. – Anksčiau negalėjau, nes vyko tyrimas."

Jis neslepia kartėlio dėl susiklosčiusios situacijos: "Nesuprantu, kodėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba leidosi trypiama ir leido trypti mane." Vyras tvirtino nesijaučiantis kaltu ir atskleidė neminėtas skandalingos vaikų paėmimo istorijos detales.

"Kauno diena" primena, kad rugsėjo 29 d. didžiulio atgarsio sulaukusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė Kručinskai paviešino socialiniuose tinkluose. Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.

Esą kvietimai grįžti nepadėjo, kaip ir pliaukštelėjimas per kombinezoną. Pliaukštelėta per kombinezoną ir rankytes mažajam bėgliui buvo keliskart. Netrukus įvykio sūkuryje atsidūrė asmuo, vėliau pranešęs pareigūnams apie galimą smurtą prieš vaiką ir filmavęs, tuo esą gąsdindamas mažylių mamą.

Pirminė pagalba

Galiausiai incidentą ėmė aiškintis policija. Mama atskirta nuo vaikų, mažyliai perduoti tėčiui, tačiau būtiniems policijos veiksmams trūko medikų apžiūros. Maždaug šioje įvykio dalyje išryškėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budinčių specialistų vaidmuo, vėliau apibūdintas kaip vaiko grobimas.

Svarbiausia, ką akcentavo T.Ismailovas, – pagal pirminę informaciją vaikų niekas neplanavo perkelti į saugią aplinką, nes grėsmės jiems nebuvo. Pasak įvykio dieną budėjusio specialisto, iš policijos buvo gautas pranešimas apie įtarimus, kad Panemunės šile mama prieš vaiką panaudojo smurtą. Mama – areštinėje, vaikai – su tėčiu, pastarasis – blaivus, todėl rengiamasi važiuoti į Klinikas vaiko apžiūrai.

Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos.

"Tokiu atveju mums nereikia važiuoti. Policija nurodo šeimos gyvenamosios vietos adresą ir mes vėliau važiuojame pasikalbėti, pasiaiškinti. Tačiau po kiek laiko policija ir vėl paskambino, kad tėvas atsisako su vaiku važiuoti į Klinikas. Mes privalome užtikrinti vaiko interesus. Kai tėvas atsisako leisti apžiūrėti vaiką, tenka šią apsaugos teisę užtikrinti mums", – savo pareigas aiškino T.Ismailovas.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budintiems specialistams pavyko įtikinti ir tėvas su vaiku leidosi vežami į Klinikas. Tiesa, čia ir vėl kilo sunkumų. Tarnybos specialistams teko pasirašyti gydytojams reikalingus dokumentus, nes tėtis ir vėl ėmė spyriotis.

T.Ismailovas pabrėžė: "Visą tą laiką mes tik padėjome policijai atliekant tyrimą dėl galimo smurto. Po vaiko apžiūros vežėme mažylį su tėčiu namo. Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos."

Abejonių pliūpsnis

Pagal tarnybos specialisto aiškinimą, kelionė nuo Klinikų iki šeimos namų tapo lemtinga. Esą važiuojant tėvas mažyliui aiškino, kad "blogi žmonės uždarė mamytę į kalėjimą", kad "blogi žmonės nori atimti vaikus".

"Man tokios kalbos atrodė nenormalios. Ėmiau kalbinti siekdamas nukreipti kalbą. Tačiau vaikas audrinosi, virkavo. Galiausiai tėvas iškėlė vaiką iš kėdutės, kurioje privalu vežti vaikus. Aš vairavau, tačiau atsisukdamas per petį pamačiau, kad tėvas krapšto automobilio dureles prie rankenėlės. Ką turėjau daryti? Laukti, kol iššoks? Užsukau į šalutinę gatvę ir sustojau, o jis šoko iš mašinos ir pasileido į gatvę. Mes su kolege iššokome paskui ir paprasčiausiai užstojome, kad jis nelėktų į gatvę", – tokią įvykių seką dėstė T.Ismailovas.

Toliau vyko panašiai, kaip buvo aprašyta. Sustojo viena mašina, atsirado kitų žmonių. Pasipylė aplinkinių klausimai: kas vyksta, kur motina? Iš visų pusių – žmonės, o tėvas, pasak T.Ismailovo, rėkia, kad iš jo nori atimti vaiką.

"Patikslinu – mes važiavome iš Klinikų, vežėme juos namo, jokios kalbos apie vaikų paėmimą nebuvo. Mano specialybė – psichologas. Esu psichologijos magistras. Toks tėvo elgesys man leido abejoti jo psichine būkle. Jokio realaus pavojau nebuvo. Gal dar važiuojant į priekį, į Klinikas, galėjo stresuoti, kankino nežinia, bet iš Klinikų paprasčiausiai vežėme juo namo", – dėstė specialistas.

T.Ismailovas tęsė, kad buvo sunku nuspėti, kaip tėvas elgsis toliau. Galbūt jis gali kaltinti tą mažiuką, kad mama uždaryta į kalėjimą – ką jis važiuojant esą nuolat aiškino vaikučiui. "Pagrindo stresui nebuvo. Fiziologiškai stresas trunka neilgai, tai, kas įvyko grįžtant, jau nebuvo stresas. Jo metu žmogus gali kažkaip keistai pasielgti. Tačiau tariamas pagrindas kilo jo vaizduotėje grįžtant namo", - tėčio veiksmus vertino T.Ismailovas.

Svečiavosi pas draugus

Pasak T.Ismailovo, toks tėvo elgesys lėmė jų sprendimą perduoti vaikus šeimos draugei, kuri tuo metu buvo likusi namie su mergaite. "Vaikas nebuvo uždarytas į "Pastogę" ar dar kažkur, o perduotas šeimos draugams. Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai", – pasakojo T.Ismailovas.

Pasak specialisto, tai buvo antras ir paskutinis kartas, kai jis matėsi su Kručinskų šeima. Esą tarnyba pasiuntė jį patikrinti, ar viskas gerai vaikams, ar mama laikosi teismo įpareigojimo – nesiartinti prie sūnaus. Pasak T.Ismailovo, radęs mamą pas šeimos draugus su vaikais, jis dar kartą išaiškino, kad privalu laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai.

T.Ismailovas dar nebuvo nušalintas nuo pareigų, kai, jo duomenimis, minimi šeimos draugai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir paprašė pasiimti Kručinskų vaikus. Vyras pastebėjo, kad per šį laiką tėvai nedarė nieko, kad pakeistų situaciją: neskundė teismo skirtų apribojimų, nebendravo su tarnyba.

"Esmė ta, kad nėra taip, kaip viešai piešiama: iš tėvo buvo pagrobtas vaikas, atimtas, išplėštas iš šeimos, – dėstė T.Ismailovas. – Moters, kuri viešai skelbėsi viską mačiusi, visai nebuvo. Ji atėjo tik tada, kai visi buvo nusiraminę, ėmė klausinėti, kas čia vyksta, ir prisistatė esanti iš vaiko teisių tarnybos. Kita liudytoja nurodė, kad iš tolo važiuodama matė, kad vyksta kažkas panašaus į grumtynes. Tikrai kažkas vyksta, nes prie gatvės stovi vyras su vaiku ant rankų, moteris ir aš, bet ne grumtynės."

Nesikrato praeities

Už aprašytus veiksmus Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba T.Ismailovui skyrė įspėjimą. Vyras šyptelėjo, kad pagrindo įspėjimui tarnybai teko atkakliai ieškoti. Esą bliūško liudytojų viešai reiškiami kaltinimai.

"Buvo panašu į grumtynes", "balsas atrodė sudirgęs, grubus" –  tokie į tarnybinį patikrinimą, pasak T.Ismailovo, sugulė liudytojų parodymai. "Niekad nekalbėjau falcetu", – pareiškė įspėtas specialistas. Tuo neabejotų nė vienas bent kartą su šiuo žmogumi pabendravęs – T.Ismailovo balsas išties specifinis. Vyras tikino, kad įvykio dieną jo balsas buvo dar žemesnis ir labiau gergždžiantis. Vyras tikino, kad planuota balso stygų operacija atlikta po įvykio ir balsas šiek tiek sušvelnėjo.

T.Ismailovas nesikrato potraukio militaristinei atributikai. "Man visa gyvenimą patiko kaukolės. Visą gyvenimą klausiausi metalo ir sunkiosios muzikos. Ar tai draudžiama?" – retoriškai klausė specialistas. Jis priminė Kauno apylinkės teismo išaiškinimą, kuriuo pripažinta, kad jo gyvenamojo namo balkone ir kieme esanti militaristinė atributika nėra fašistinė. "Rolando Pakso partijos erelis labiau panašus į Luftvafės (Luftwaffe – nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos – red. past.) erelį", – pareiškė T.Ismailovas.

Dėl teistumo T.Ismailovas laikėsi panašios pozicijos kaip ir tarnyba, kad jo teistumas neužkerta kelio dirbti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. "Juk ne valstybės biudžetą  skirstau", – darbą valstybės, kurią kartą jau apvogė, tarnyboje vertino T.Ismailovas.

Jis 2013 m. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto įsigijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Šiam asmeniui teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per vienus metus ir dešimt mėnesių atlyginti dalį turtinės žalos – 20 tūkst. litų. T.Ismailovas pripažino teismo nustatytos sumos dar nesumokėjęs, tačiau žadėjo tai padaryti.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą rengiantis svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, ministras viliasi, kad sistemos pertvarka startuos nuo sausio.

„Su įstatymo įsigaliojimu mes esame numatę plius 143 etatus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad užtikrintume ir mobiliąsias komandas regionuose, ir budėjimą naktį, ir išgrynintas vaiko teisių apsaugos funkcijas, ir taip mes priartėtume prie 500 (...). Plius 200 socialinių darbuotojų jau savivaldybėms papildomai, kad jos galėtų užtikrinti naujas darbo su šeima nuostatas, kurios atsiranda įstatyme“, – žurnalistams antradienį sakė L.Kukuraitis.

Anot jo, bendrai pertvarkai reikėtų beveik 7 mln. eurų, iš kurių turėtų būti mokamos išeitinės atleidžiamiems darbuotojams, kuriamos naujos darbo vietos.

Pagal pertvarką, vaiko teisių apsaugos skyriai taptų pavaldūs nebe savivaldybėms, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigai. Taip pat atsirastų mobilios komandos darbui su šeimomis, iš kurių paimami vaikai, vaiko teisių apsaugos specialistams būtų keliami aukštesni profesiniai reikalavimai.

Šias pataisas po sausį Kėdainiuose įvykusios tragedijos, kai mirė sunkiai namuose sumuštas keturmetis, parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje veikusi tarpinstitucinė darbo grupė, o siekiant skubos prieš neeilinę Seimo sesiją vasarį registravo keli Seimo nariai.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos vaikų ligonine, Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriumi, norėtume stiprinti bendradarbiavimą ir su pirminės sveikatos priežiūros centrais. Kuo daugiau institucijų teiks informaciją, tuo mažesnė tikimybė, kad liks nepastebėtas šeimoje kenčiantis vaikas. Už vaikus esame atsakingi visi“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.

Būtinybė stiprinti bendradarbiavimą tarp vaiko teisių apsaugos specialistų ir medikų aptarta tarpžinybinio bendradarbiavimo smurto artimoje aplinkoje klausimais darbo grupės posėdyje, kurį inicijavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Visos medicinos įstaigos informaciją apie įtarimų sukėlusius atvejus vaiko teisių apsaugos specialistams privalo pateikti ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Posėdyje iškeltas klausimas ir dėl gydytojų išduodamų pažymų, pateisinančių praleistas pamokas. Medikų paprašyta neišduoti pažymų neapžiūrėjus vaiko, nes pasitaiko atvejų, kai vaikas į mokyklą nevedamas siekiant, kad pedagogai ar bendraklasiai ant jo kūno nepastebėtų sumušimo žymių. Medikai telefonu informuojami, kad vaikas serga, vaikas pabūna namie, kol sugyja mėlynės, galiausiai gauna gydytojo pažymą apie tariamą ligą ir „pasveikęs“ keliauja į mokyklą. Specialistai pabrėžia, kad taip prarandame progą identifikuoti smurto atvejus.

Alkoholis, skurdas, smurtas – tokią kasdienybę mato socialinės rizikos šeimose augantys vaikai. Tuo dar kartą įsitikino Kauno pareigūnai, kartu su socialiniais darbuotojais tikrinę šias šeimas.

Tikrina nuolat

Portalui kaunodiena.lt pasidomėjus, kiek Kauno šeimų patenka į socialinės rizikos šeimų sąrašus, paaiškėjo nedžiuginanti statistika.

„Socialinės rizikos šeimų Kauno mieste yra apie 500. Šis skaičius pastaruosius metus nekinta. Džiaugiamės, kad skaičiai bent jau neauga”, – sakė Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė.

Kauno pareigūnai, padedami vaiko teisių specialistų, socialinių darbuotojų nuolat tikrina šias šeimas, kad užkirstų kelią vaiko teisių pažeidimams, be to, prižiūri, kaip tėvai rūpinasi vaikais, ar nepažeidinėja jų teisių.

„Patikrinimus atliekame neperspėję šeimų, kad būtų netikėtumo faktorius. Spalio 22 d. aplankėme 108 socialinės rizikos šeimas ir buvo nustatyti tik du tėvų pažeidimai. Beveik po mėnesio atlikus pakartotiną patikrinimą 97 šeimose, vaizdas buvo jau ne toks džiugus – nustatyta 10 pažeidimų”, – portalui kaunodiena.lt pasakojo Kauno apskrities policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Stukienė.

Pareigūnai patikrinimui šį kartą pasirinko tokią dieną, kai šeimoms mokamos socialinės pašalpos.

„Tuomet tėvai atsipalaiduoja ir pamiršta savo vaikus”, – konstatavo J. Stukienė.

Gelbėjo išalkusius ir sušalusius vaikus

Pastarojo patikrinimo metu devyniose šeimose buvo rasti neblaivūs tėvai. Petrašiūnų mikrorajono daugiabutyje pamatytas vaizdas šokiravo – mama neblaivi voliojosi prie buto durų, o jos mažametė dukra verkė, blaškėsi bute, primenančiame lindynę.

Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė J. Stukienė prisiminė, kad kitoje vietoje teko gelbėti paliktus keturis mažamečius vaikus, kurie buvo sušalę ir išalkę.

„Vaikai be priežiūros buvo palikti visą parą, todėl skubiai iškvietėme greitąją pagalbą ir jie buvo nugabenti į Kauno klinikinę ligoninę”, – sakė pareigūnė.

Policija surado vaikų mamą, ji namo grįžo neblaivi.

Iš girtaujančių šeimų teko gelbėti dar tris mergaites, iš kurių viena buvo perduota mamos seseriai, dvi išvežtos į Kauno klinikinę ligoninę.

Bėdų šaltinis – alkoholis

Kalbinta specialistė įsitikinusi, kad didžiausia bėda socialinės rizikos šeimose – alkoholis.

Po kiekvieno patikrinimo, pareigūnai visą surinktą informaciją perduoda vaikų teisių specialistams, kurie sprendžia, ar vaikas ir toliau gali augti tokioje aplinkoje, ar būtina jį atimti iš tėvų.

„Socialiniai darbuotojai nuolat dirba su tokiomis šeimomis, vienos sugeba susitvarkyti, bet kitos klimpsta vis gilyn”, – pripažino J. Stukienė.

Jos teigimu, yra buvęs ne vienas atvejis, kai šeimos atsisako alkoholio, apsikuopia, vaikai būna pamaitinti, aprengti, nuprausti. Tačiau, anot pareigūnės, pažeidimų socialinės rizikos šeimose nemažėja.

„Kiek be organizuotume patikrinimų, visada būna pažeidimų”, – apgailestavo ji.

Jeigu tėvai už vaiko nepriežiūrą baudžiami pirmą kartą, jie atsiperka tik įspėjimu, o jeigu antrą kartą – jiems gresia bauda iki 400 litų. Tačiau jeigu tėvai nesusitvarko ir toliau girtauja, palieka vaikus be priežiūros, yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių paėmimo iš šeimos.