Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ketvirtadienį, per Vyriausybės valandą, kreipėsi į premjerę teiraudamasis asmeninės jos nuomonės apie Vyriausybės nepritarimo sulaukusį siūlymą kompensuoti vaistų priemokas.

„Kolegos Seime yra registravę siūlymus dėl vaistų priemokų kompensavimo, dėl amžiaus paankstinimo. Taip jau atsitiko, kad ir Finansų komitetas vienbalsiai ne tik kad pritarė, bet dar pasiūlė ir paankstinti amžių ne 70, o 65 metus, o Vyriausybės išvada buvo įdomi: idėjai pritarti, bet nepritarti sprendimo būdui. (...) Tai klausimas yra, kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl priemokų kompensavimo, ypač šių dienų kontekste, kai žinome, kiek kyla visokių įvairiausių sunkumų dėl kainų ir panašių dalykų?“, – į ministrę pirmininkę kreipėsi A. Veryga.

Atsakydama į klausimą, premjerė akcentavo, kad šiais metais buvo įgyvendintos kompensacijos šildymo ir kitų komunalinių paslaugų apmokėjimui, todėl siūlymai tampa panašesni į parlamentarų rungtyniavimą dėl rinkėjų balsų.

„Taip, kyla įvairiausių sunkumų, bet taip pat yra ir taip, kad kyla ir pajamos, kurios priklauso nuo politikų sprendimų ir nuo biudžeto. Ir šiais metais, noriu priminti, kad pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos valstybės remiamos ar garantuojamos kompensacijos šildymo ir kitų komunalinių paslaugų apmokėjimui. Tai, žinote, man atrodo, kad čia vyksta šioks toks rungtyniavimas tarp kolegų Seimo narių, kas pasiūlys gražesnę dovaną rinkėjams, nelabai galvojant, kad tos dovanos vis dėlto turi kainą“, – akcentavo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė pabrėžė, kad Vyriausybės išvada nebūtinai turi būti analogiška su kitų valdžios institucijų išsakytomis nuomonėmis.

„Ar aš turiu dabar turėti Mykolo Majausko arba Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Ar aš ją privalau apsivilkti? Neprivalau, aš galiu turėti savo nuomonę, ir aš ją turiu“, – teigė premjerė.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė siūlymą senjorams kompensuoti visą kompensuojamųjų vaistų bazinę kainą.

Šiuo metu priemokos už kompensuojamuosius vaistus padengiamos tik tam tikroms žmonių grupėms, įskaitant nepasiturinčius, neįgalius ir vyresnius nei 75 metų gyventojus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad nutarta iki šių metų paskutinio ketvirčio nukelti naujų reikalavimų taikymą apskaičiuojant paciento priemoką už vieno tiekėjo sudėtinius vaistinius preparatus.

Nauji reikalavimai turėjo įsigalioti nuo sausio pradžios, tačiau Ministrų kabinetas davė daugiau laiko šių preparatų kainodarai patikslinti.

Nuo sausio 1 dienos turėjo įsigalioti nauja sudėtinių vaistų paciento priemokos skaičiavimo kainodara – turėjo būti įvesta nauja priemokų riba arba vadinamosios priemokų „lubos“ vieno gamintojo sudėtiniams kompensuojamiesiems vaistams. Šios „lubos“ negalėtų viršyti sudėtinių dalių maksimalių priemokų sumos.

Anot SAM pranešimo, pagal šią kainodarą į naują kainyną nebūtų įrašyti 68 sudėtiniai vaistai, kurių gamintojai nesumažino vaisto kainų taip, kad pacientų priemoka atitiktų naujus reikalavimus. Lietuvoje tokius vaistus vartoja apie 200 tūkst. žmonių.

Vyriausybei trečiadienį patikslinus sudėtinių vaistų kainodaros įsigaliojimo terminą, lieka galioti iki šiol taikoma minėtų preparatų priemokų skaičiavimo tvarka. Ji numato, kad paciento priemoka už sudėtinį vaistą negali viršyti didžiausių priemokų sumos. Didžiausia priemoka nuo pernai metų spalio 1 dienos sudaro 4,71 euro.

Vyriausybė taip pat nustatė, kad ši skaičiavimo tvarka galios sudarant 2021 metų II ir III ketvirčių kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynus.

G. Nausėda ketvirtadienį viešai konsultacijai pateikė Nedarbo socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimus, pranešė Prezidentūra.

„Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą.

Pasak prezidento, jei pataisos būtų priimtos, didžiausią poveikį pajustų žmonės su negalia – darbdaviai būtų skatinami juos įdarbinti.

Vaistų priemokas valstybė dabar padengia pensinio amžiaus bei neįgaliems žmonėms, kurių mėnesio pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalaus vartojimo poreikio.

Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. minimalaus vartojimo poreikio ribą, be to pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal einamųjų metų minimalaus vartojimo poreikių dydį.

„Valstybė negali viena ranka nustatyti minimalių vartojimo poreikių dydžio, sakydama, kad tai absoliutaus skurdo riba, o kita ranka tą dydį pati mažinti. Taip pat visiškai nepagrįsta, vertinant šios dienos žmonių pajamas, lyginti jas ne su šiandien aktualiu, o su praėjusių metų vartojimo poreikių dydžiu“, – sakė G. Nausėda.

Seimui priėmus Nedarbo draudimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, Sveikatos draudimo – nuo kovo 1 dienos.

Kaip rašoma pranešime, paciento priemoka yra kompensuojama visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos yra mažesnės nei 238,45 eurai per mėnesį.

Neįgaliaisiais laikomi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis.

Visų paminėtų kategorijų gyventojams paciento priemoką apmoka Valstybinė ligonių kasa arba Teritorinės ligonių kasos, todėl patiems gyventojams, atsiimant vaistus pagal elektroninius receptus, nieko primokėti nereikia.

Jokių papildomų prašymų arba dokumentų taip pat teikti nereikia, nes asmens teisė į paciento priemokos padengimą nustatoma automatiškai ir perduodama vaistinėms per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.

Kaip ir iki šiol, vaistinėje pakanka pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Anot SAM, vidutiniškai priemoka sumažėjo nuo 5,25 euro vienam receptui 2017 metų balandį iki vidutiniškai 2,13 euro vienam receptui šių metų balandį.

Ministerijos skaičiavimais, šių metų pirmą ketvirtį pacientai kompensuojamųjų vaistų priemokoms išleido 9,5 mln. eurų mažiau palyginti su 2017 metų pirmu ketvirčiu.

Kaip teigia sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, paciento priemokų procentinė dalis nuo visų išlaidų vaistams, lyginant 2017 metų ir 2019 metų sausio-balandžio mėnesių statistiką, sumažėjo nuo 19,55 proc. iki 6,74 procento.

„Tokio priemokų mažėjimo pavyko pasiekti įvedus tam tikras kainų lubas vaistams, siūlomiems įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, ir įdiegus didžiausios galimos paciento priemokos reikalavimus“, – pranešime cituojama viceministrė K. Garuolienė.

Tačiau organų transplantacijos laukiančius ar ją patyrusius, dializuojamus pacientus vienijančios asociacijos „Gyvastis“ atstovė Audronė Tutlienė tvirtina, kad situacija gerėjo toli gražu ne visiems.

„Mūsų pacientai iš tiesų to nejaučia, kaip tik atvirkščiai. Aš tikiu, kad kai kurios pacientų grupės tai jaučia, bet mūsų pacientai kaip tik sunerimę, nes mums priemokos padidėję, kai kurių vaistų net nekompensuoja. Imunosupresiniams vaistams, kurie iki praėjusių metų buvo be priemokos, tos priemokos yra“, – BNS sakė A. Tutlienė.

Anot A. Tutlienės, dėl gretutinių ligų asociacijos vienijamų pacientų vartojamų vaistų sąrašas įprastai yra ilgas, ir „bendra priemoka tikrai yra ženkliai padidėjusi, lyginant situaciją prieš metus“.

Ministerija savo pranešime taip pat nurodo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukusi naujų inovatyvių vaistų: 2017-2018 metais pradėta kompensuoti daugiau kaip 40 vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, iš jų 25 vaistai anksčiau buvo rezerviniame sąraše. Pasak pranešimo, naujieji kompensuojamieji vaistai skirti įvairių rūšių vėžiui, širdies, kvėpavimo ir kitoms ligoms gydyti.

Pasak viceministrės K. Garuolienės, dar vienas žingsnis mažinant žmonių išlaidas vaistams buvo kompensavimo lygmens didinimas.

Nuo balandžio ministerija pakeitė vaistų kompensavimo lygius, nuo 50 proc. iki 100 proc. padidėjo kompensacija vaistams migrenai, klasteriniams galvos skausmams, artrozei, osteoporozei, prostatos hiperplazijai, podagrai bei kitoms ligoms gydyti.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas – pagrindinis šalies kompensuojamų vaistų sąrašas, kuriame konkrečioms ligoms gydyti yra numatyti konkretūs vaistai ir kuriuo vadovaujasi šalies medikai, skirdami savo pacientams gydymą.

Lietuvoje taip pat yra sąrašas vaistų, kurių kompensavimo lygmuo yra 50 procentų. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į atskirų socialinių grupių pacientų – vaikų, pensininkų, neįgaliųjų – finansines galimybes įsigyti vienus ar kitus vaistus.