Kaip antradienį pranešė tarnyba, tokios reklamos organizavimo ir kontrolės tvarkos nereglamentuoja teisės aktai, o praktikoje nėra vieningo sutarimo, ar tokia nuotolinė reklama gali būti teikiama.

Tokias išvadas STT teikia atlikusi korupcijos rizikos analizę Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) bei septyniose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir įvertinusi jų veiklą vaistinių preparatų, medicinos priemonių reklamos darbuotojams bei su ja susijusiose veiklos srityse.

Korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad VVKT negali užtikrinti efektyvios vaistinių preparatų reklaminių renginių organizavimo ir vykdymo kontrolės, nes gydymo įstaigose nėra kaupiama ir viešinama tokio pobūdžio informacija. Nustatyta, kad VVKT nebuvo pakankamai aktyvi, siekiant identifikuoti gydymo įstaigų praktikos, susijusios su vaistinių preparatų reklaminių renginių organizavimu, neatitikimus ir inicijuoti būtinus pokyčius.

Taip pat STT atkreipia dėmesį, kad medicinos priemonių reklama nėra pakankamai išsamiai reglamentuota ir jai yra taikomos tik bendrosios Reklamos įstatymo nuostatos.

Tačiau nustatyta ir teigiamų gerosios praktikos atvejų, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos savo iniciatyva detalizavo medicinos priemonių nuotolinių reklaminių renginių organizavimo tvarką, taip pat paskyrė asmenis, atsakingus už tokio pobūdžio nuotolinių susitikimų organizavimą.

Nustatytos ir viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikos. SAM iniciatyva įsteigtų komisijų nariai (sveikatos priežiūros specialistai), būdami farmacijos kompanijų naudos gavėjai, ne visada nusišalina nuo sprendimų priėmimo, kai komisijose priimami sprendimai dėl jiems naudos suteikusių farmacijos kompanijų. Taip pat SAM įsteigtų komisijų nariai ne visada atskleidžia savo ar jų vadovaujamų organizacijų finansinius ryšius su farmacijos kompanijomis, o esami vidaus kontrolės mechanizmai nėra pakankamai efektyvūs, kad laiku identifikuotų ir užkirstų kelią tokiems atvejams.

„Tokios situacijos yra neatsparios korupcijos rizikai, nes gali daryti neigiamą įtaką komisijų narių priimamų sprendimų objektyvumui ir skaidrumui“, – tvirtina STT.

Sveikatos apsaugos ministerijai STT siūlo imtis iniciatyvos, kad būtų reglamentuota nuotolinės vaistinių preparatų reklamos, kuri teikiama gydymo įstaigų darbuotojams skaitmeninės komunikacijos platformomis, kaip alternatyva vaistų reklamuotojo atvykimui, organizavimo ir kontrolės tvarka.

Taip pat siūloma kartu su VVKT tobulinti teisinį reglamentavimą ir VVKT centralizuotai kaupti skaitmenizuotą informaciją apie vaistinių preparatų reklaminius renginius, o šios informacijos pagrindu sukurti tokios reklamos kontrolės mechanizmą.

Be kita ko, siūloma patvirtinti medicinos priemonių reklamos gydymo įstaigų darbuotojams tvarką, o vykdant vidaus kontrolės priemones, užtikrinti SAM ir jai pavaldžių komisijų ir darbo grupių veikloje dalyvaujančių sveikatos priežiūros specialistų nešališkumą, taip pat detalizuoti informaciją apie vaistinių preparatų atstovų skirtą paramą sveikatos priežiūros specialistams VVKT interneto svetainėje.

SAM, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba bei Santaros ir Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Šiaulių centro poliklinika, Lazdynų poliklinika, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos miesto poliklinika per tris mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.

Vaistininkas nereikalingas?

Reklama – mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Vaistinių nereceptinių preparatų reklama skirta vartotojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, skatina šių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą.

Mūsų visuomenėje apskritai daug kalbama apie vaistus, jų poveikį žmogaus organizmui. Retas išsiverčia be jų. Medikamentų griebiamės susižaloję, susirgę, atsiradus skausmui. Vaistų gali prireikti bet kada, o kada juos dažniausiai perkame? Tada, kai skauda?

Daugelis iš mūsų atsakys, kad vaistų atsargai perka tada, kai vaistinės paskelbia kainų nuolaidų akciją. Tačiau pagalvojus apie tai, kyla klausimas, ar po daugelio metų netaps vaistinės tokiomis, kaip didieji mūsų prekybos centrai: pirkėjas paprašys konkretaus vaisto, o vaistininko funkcija tebus jį atnešti ir paduoti.

Regina Motienė/Asmeninio arch.nuotr.

Daug kas galvoja, kad pirkdami vaistus akcijų metu daugiau sutaupys ir peršalus ar pajutus skausmą nereikės eiti į vaistinę ir pirkti vaistus visa kaina. Tačiau ar susimąstome apie farmacijos specialisto vaidmenį šioje situacijoje? Galbūt pirkdami vieną sudėtinį vaistą nuo peršalimo, mes gydome ne tai, ką reikia, ir gauname papildomą dozę nereikalingų vaistų?

Nereceptiniai vaistiniai preparatai turi didelės įtakos žmogaus sveikatai, todėl svarbu ne tik gerai juos pasirinkti, bet ir tinkamai bei saikingai vartoti. Gausiai ir netaisyklingai vartojami vaistai daro žalą žmogaus sveikatai. Vartojant juos reikalinga kvalifikuota informacija ir priežiūra. Daugiau dėmesio vaistinių nereceptinių preparatų vartojimui turėtų skirti farmacijos specialistai ir gydytojai.

Įteigti ir mėgdžioti

Reklamoje naudojama daug psichologinio poveikio metodų.

Vienas jų yra įtaiga. Ji, arba sugestija, – tai tiesioginis, neargumentuotas žmogaus poveikis kitam žmogui arba grupei. Įtaiga labai svarbi, kai asmuo tiksliai nežino, ar jam reikia reklamuojamo kokio nors nereceptinio vaistinio preparato.

Įmonės investuoja pinigus į reklamą dėl pelno, kad jų preparatas nurungtų visus kitus rinkoje ir taptų perkamiausiu bei geidžiamiausiu. Net ir tiems, kuriems jo visai nereikia.

Ne visada lengva įtikinti pirkėją įsigyti tam tikrą prekę, todėl pasitelkiamas mėgdžiojimas.

Kiekvienas gamintojas svajoja, kad jo prekė būtų perkamiausia. Mėgdžiojimo taktika manipuliuoja žmogaus svajonėmis, "priverčia" patikėti, kad, pasinaudojus vienu ar kitu nereceptiniu vaistiniu preparatu, jis taps panašus į sektiną pavyzdį. Nereceptinių vaistinių preparatų reklamoje net nereikia matyti garsių žmonių, nes kai užklumpa skausmai ar liga, sava problema matoma televizijos ekrane ir tai problemai tinkami vaistai, telieka nueiti į vaistinę ir juos nusipirkti.

Panašų į mėgdžiojimo poveikį turi ir susižavėjimas. Užsikrečiama netikėtu pasiūlymu, maža kaina, didele paklausa. Pavyzdžiui, žmogus, pastebėjęs kitus perkančius tam tikrą nereceptinį vaistinį preparatą, akimirksniu, gerai neapgalvojąs, neplanuotai jį įsigyja. Savo sprendimą grindžia prielaidomis: gal kažkada prireiks, atsargai perku, nors kartais net gerai nežino, ką įsigyja. Nors vartotojai teigia, kad jiems nėra svarbi kitų nuomonė, tačiau tas poveikis akivaizdus vaistinėse, kai ateinama vadovaujantis draugo, kaimyno nuomone arba reklama ir visai nepaisoma vaistininko kompetencijos.

Rinka perpildyta

Kitas metodas – įtikinimas, kuris labai plačiai naudojamas reklamoje. Vartotojui pateikiama daug papildomos informacijos, dažnai lyginama su analogiškais vaistais, išryškinami skirtumai, privalumai pagražinami, o konkurentų subtiliai sumenkinami.

Įtikinėjimo ir išaiškinimo metodu siekiama, kad vartotojas gautų  informaciją, sąmoningai priimtų sprendimą, paveikus jo sąmonę. Pavyzdžiui, tuomet, kai vyresnio amžiaus žmogus planuoja įsigyti kažkokį nereceptinį vaistinį preparatą, bet niekaip neapsisprendžia tarp kelių gamintojų, labai nesunku tokį pirkėją paveikti sau naudinga linkme.

Kitas metodas – įvaizdis. Jis taip pat pasitarnauja kaip psichologinio poveikio priemonė. Prisotintoje rinkoje dažnai tik dėl įvaizdžio galima pasiekti prekės ar paslaugos pripažinimą. Versle įvaizdis labai svarbus. Jį formuoja tiek pats gamintojas, pateikdamas kokybišką prekę ar paslaugą, tiek vartotojų atsiliepimai.

Stereotipas – tai standartizuotas įvaizdis. Žmones stereotipai veikia nuo pat jaunų dienų. Reklamoje nuolat naudojamos klišės, kad žmogui nereikėtų galvoti. Neigiami stereotipai greičiau įsimenami nei teigiami. Stereotipai turi įtakos tam, kaip suvokiame reklamines žinutes. Pamatęs reklamos pradžią, žmogus jau žino, koks nereceptinis vaistinis preparatas bus reklamuojamas. Tai lyg serialas, kurio žmogus laukia ir kiekvieną kartą tikisi pamatyti naują seriją. Tai užtikrina, kad vartotojas pamatys reklamuojamą nereceptinį vaistinį preparatą. Kai rinka perpildyta analogiško poveikio vaistų, reklama daro labai didelę įtaką pasirinkimui. Įmonės investuoja pinigus į reklamą dėl pelno, kad jų preparatas nurungtų visus kitus rinkoje esančius ir taptų perkamiausiu, geidžiamiausiu. Net ir tiems, kuriems jo visai nereikia.

Didelė konkurencija jaučiama ir vaistinėse, nes jose parduodamų  preparatų veikimas beveik toks pat, o gamintojų – dešimtys. Dėl to būtina vaistų reklamos kontrolė, kad kiekvienas gamintojas žinotų savo ribas, neperžengtų jų, o pirkėjas pasirinktų sau tinkamą medikamentą, kurio tiksli informacija buvo pateikta reklamoje.

Nuo 2019 metų vaistų reklamuotojai medikams informaciją galės teikti tik per specialius renginius, kurių tvarką nustatys sveikatos apsaugos ministras, o ne įstaigos vadovas, kaip yra dabar. Seimas atmetė opozicijos siūlymą pastariesiems palikti teisę patiems nustatyti šią tvarką. 

„Valstiečių“ deleguotas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad dabartinė tvarka „sudaro visas galimas prielaidas visokiems neaiškiems susitikimams ir palieka realias galimybes korupcinėms veikoms, net gydymo įstaigose“.

„Dabar medikų susitikimai su vaistų atstovais bus prieš gydymo įstaigas esančiose kavinėse“, – teigė konservatorius Antanas Matulas. 

Sveikatos reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis mano, kad lengviausiai šį reikalavimą apeis privačiai dirbantys medikai.

„Įsivaizduokite, yra ginekologas, dirbantis pats sau gydytojas, turintis savo kabinetą, neturintis sutarties su Ligonių kasomis. Tai dabar pas jį bus draudžiama ateiti vienam iš atstovų pristatyti vaisto veikliąsias medžiagas, naudą. Ką tada daro tas ginekologas? Kadangi jis turi du kabinetus, antras dažniausiai skirtas persirengti arba kavai, arba poilsiui. Jis tik vieną kabinetą Sveikatos apsaugos ministerijos Akreditavimo tarnybai priduoda kaip darbo kabinetą, o tame antrame kuo puikiausiai galės priiminėti tuos vaistų atstovus“, – aiškino parlamentaras.

Be to, nuo kitų metų griežtinama vaistų ir maisto papildų reklama per radiją ir televiziją – jos kartu nebūtų galima transliuoti tame pačiame reklamos intarpe, išskyrus, kai tarp vaistų ir maisto papildų reklamos pateikiama kita reklama. Taip siekiama atskirti vaistų ir papildų reklamą. 

A. Veryga tikino, kad tokia pataisa reikalinga, nes daug žmonų neatskiria vaistų nuo maisto papildų: „Yra suklaidinami suplakant šitas dvi reklamas į vieną vietą“.

Tačiau liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad toks ribojimas yra perteklinis: „Ką reikės specialiai dirbtinai įterpti? Pampersų reklamą?“

Po vienu stogu – kelios vaistinės

Didžiuosiuose prekybos centruose netrukus galės veikti ne viena, o kelios vaistinės. Tokį sprendimą ketvirtadienį patvirtino Seimas. 

Parlamentarai priėmė Farmacijos įstatymo pataisas, panaikinančias vaistinių steigimo vienu adresu ribojimus, kurie negaliojo tik sveikatos priežiūros įstaigoms. 

Pataisų autoriaus konservatoriaus Antano Matulo teigimu, nauja tvarka pagerins verslo sąlygas, skatins vaistinių konkurenciją, gerins vaistų prieinamumą. 

Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama liberalizuoti vaistų prekybą gydymo įstaigose. Už balsavo 62, prieš – 16, susilaikė 13 parlamentarų. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 26 dieną.

Opozicijai paprašius Vyriausybės išvados, Seimas siūlymą atmetė. Už Vyriausybės išvados reikalingumą balsavo 43, prieš – 25, o susilaikė 22 Seimo nariai. 

Pasak vienos iš pataisų autorės Agnės Širinskienės,  pakeitimai palengvins vaistų prieinamumą „sukuriant alternatyvią galimybę įsigyti vaistus, tikėtina pigiau“.

Sveikatos reikalų komiteto narys socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Antanas Vinkus taip pat prognozavo, kad tokios vaistinės bus naudingos žmonėms.

„Pagerins žmonių apsirūpinimą vaistais patrauklesne kaina ir per trumpesnį laiką“, – teigė jis.

Opozicijos atstovai siūlomus pakeitimus vertino skeptiškai.

„Sunku įsivaizduoti, kad vidury Europos, 2018 metais, kada vyrauja rinkos ekonomika, mes priimame tokius sprendimus“, – piktinosi Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas taip pat tvirtino, kad siūlomi pakeitimai iškraipys rinką.

„Jos (valstybinės vaistinės –BNS) veiks nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, nes jos nemokės tam tikrų išlaidų. Tai ilgainiui dėl tokių sprendimų kitos vaistinės užsidarinės. Taigi prieinamumas vaistų mažės. Dėl to didės eilės ir ilgainiui ir pačios kainos vaistų gali pradėti kilti“, – aiškino M. Majauskas.

Sveikatos reikalų komiteto nariui Raimundui Martinėliui kilo įtarimas, kad naujosios vaistinės bus finansuojamą iš PSDF lėšų.

„Šiuo metu kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje praktiškai veikia vaistinės, kaip ir nėra poreikio steigti antrą vaistinę ir dar finansuojamą iš PSDF biudžeto. PSDF biudžeto lėšos, kurių ir taip trūksta ligoninių darbuotojų atlyginimams, nueitų į veiklą, nesusijusią su viešosios asmens sveikatos priežiūros paslaugomis“, – teigė jis.

A. Širinskienė tvirtino, kad tokios vaistinės „puikiai išsilaikys“.

„Steigimui (vaistinių – BNS) lėšų nereikės (...) Neįsivaizduoju, kaip PSDF turėtų ir dėl kokių priežasčių papildomai subsidijuoti vaistinių, iš esmės atsirandantį tinklą. Tikrai vaistinės, mano galva, gebės užsidirbti“, – pridūrė ji.  

Tačiau A. Matulas su tuo nenorėjo sutikti. Pasak jo, dabar ligoninių vaistinėse dirbantys žmonės „teturi po etatą ar po pusę etato“.

„Reikės priimti po kelis žmones, lėšų tikrai reikės“, – tikino parlamentaras.

Be kita ko, jis prognozavo, kad dėl tokių valstybinių vaistinių veiklos vaistai gali brangti įprastose vaistinėse.  

„(Gydymo - BNS) įstaigų vadovai dabar užsiims ne tik gydymu, (...) bet mieliau užsiims vaistų bizniu. Lazda turi du galus, ar nebus taip, kad visuomeninėse vaistinėse, dėl apyvartos sumažėjimo, paprasčiausi vaistai, ar tie patys maisto papildai brangs?“, – svarstė A. Matulas.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė anksčiau yra tvirtinusi, kad valstybinių vaistinių būtinybės nėra, nes jau dabar ligoninių patalpose ar šalia veikia po kelias vaistines, todėl jų konkurencija yra didelė.

Pasak jos, ligoninių vaistinės nuo įprastų labai skiriasi, joms taikomi skirtingi vaistų laikymo reikalavimai, todėl paversti jas įprastomis vaistinėmis reikės daug investicijų.

Pataisos, kurias teikia „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis ir A. Širinskienė, siūlo ligoninių vaistinėse nuo kitų metų sausio vaistus ir vaistines prekes išduoti ne tik jose gydomiems pacientams, o visiems – ir atėjusiems „iš gatvės“. 

Linksta sugriežtinti vaistų ir papildų reklamą

Seimas nusiteikęs sugriežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą bei vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė  armacijos įstatymo pataisoms: už balsavo 65, prieš – vienintelė liberalė Aušrinė Armonaitė, o susilaikė 19 parlamentarų.

Siūloma nuo 2019 metų uždrausti vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas – jie medikams informaciją galėtų teikti tik per specialius renginius, kurių tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o ne įstaigos vadovas.

Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas tikino, kad nauja tvarka perteklinė – jis žadėjo teikti pataisą, kad tokią tvarką nustatytų įstaigų vadovybė, o ne ministras. 

Be to, nuo kitų metų siūloma griežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą per radiją ir televiziją – jos kartu nebūtų galima transliuoti tame pačiame reklamos intarpe, išskyrus, kai tarp vaistų ir maisto papildų reklamos pateikiama kita reklama. Taip siekiama atskirti vaistų ir papildų reklamą. 

Pašnekovė pažymi, kad vien pernai vaistinės iš gyventojų priėmė 14,3 tonos pasenusių vaistų. Pasak jos, ne viena Europos šalis yra apribojusi vaistų kainų akcijų skelbimą, tačiau Lietuvoje to kol kas nepavyksta įgyvendinti.

„Manome, kad vaistų kainų nuolaidų reklama gali skatinti neracionalų vaistų pirkimą, vartojimą ir kaupimą. Vien tai, kad pernai vaistinės iš gyventojų priėmė 14,3 tonų nereikalingų pasenusių vaistų, rodo, kad žmonės namuose kaupia vaistus. Per didelis vaistų kaupimas nieko gero neduoda. Pirmiausia, tai yra nereikalingos išlaidos. Kita vertus, egzistuoja apsinuodijimo tikimybė, jei nepastebėsime, kad vaistų galiojimo laikas yra pasibaigęs. Vaistinių turime pakankamai ir vaistų tikrai netrūksta, tad neverta jų kaupti ir laikyti juodai dienai“, – kalba G. Krukienė.

Tuo metu Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tikina, kad įspūdingi pasenusių ir į vaistines grąžintų vaistų kiekiai atsiranda dėl to, kad pacientai anksčiau, nei turėtų, nustoja vartoti gydytojų paskirtus vaistus.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistikos duomenys rodo, kad trys iš dešimties pacientų nebevartoja gydytojo paskirtų vaistų jau po 10 dienų.

„Pasaulio sveikatos organizacijos statistikos duomenys rodo, kad trys iš dešimties pacientų nebevartoja gydytojo paskirtų vaistų jau po 10 dienų, dar po 30 dienų vaistų nebevartoja dar 25 procentai pacientų. Kalba eina ne apie vaistus ar jų kainą, o apie pas mus vis dar gajų įsitikinimą, kad patys geriau nei gydytojai žinome, kada nustoti vartoti paskirtus vaistus. Su šia problema susiduria daugelis pasaulio šalių, tačiau jos ieško sprendimo būdų ir juos randa. Lietuvoje nesigilinama į problematiką, neieškoma atsakymų, kodėl taip nutinka“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Drausti kainų akcijų negali

Pasak G. Krukienės, 2014-aisiais, kai SAM vadovavo Vytenis Andriukaitis, ministerija buvo parengusi projektą, pagal kurį būtų galima drausti vaistų kainų nuolaidų reklamą. „Tačiau tas projektas toli nenukeliavo, nes sulaukė daug pastabų iš įvairių institucijų, asociacijų. Projektas buvo svarstytas vyriausybės atstovų pasitarime, buvo nutarta suderinti su visomis tomis institucijomis ir asociacijomis, tačiau suderinti nepavyko, tad projektas buvo grąžintas ministerijai. Buvo teigiama, kad priemonės neproporcingos, reikia ieškoti kitų, skatinančių racionaliai vartoti vaistus. Buvo sakoma, kad pasiūlymas – nesuderinamas su konstitucine teise gauti ir skleisti informaciją apie vaistų kainas. Ta informacija turi būti žinoma gyventojui, bet ar reikia kainų nuolaidomis skatinti gyventojus [pirkti] – klausimas“, – sako SAM atstovė.

Savo ruožtu K. Nemaniūtė-Gagė tikina, kad informacija apie vaistų kainas vaistinėje leidžia pacientams priimti sprendimą, kur jam labiau vertėtų įsigyti reikiamų vaistinių preparatų.

„Teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų nustatomas vaistinių preparatų reklamos draudimas, prieštarauja Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas“, – teigia pašnekovė.

Tačiau G. Krukienė pažymi, kad kai kurios kitos šalys taip pat mano, jog kainų nuolaidų skelbimas gali skatinti neracionalų vartojimą. Todėl Ispanija, Nyderlandai, Vengrija, Latvija, Kipras, Lenkija, Bulgarija, Švedija yra apribojusios kainų nuolaidų skelbimą.

„Kol kas ministerijos vadovybė nėra priėmusi sprendimo iš naujo teikti projektą, bet tai yra svarstytinas klausimas“, – sako SAM Farmacijos departamento direktorė.

Kai kurios ligoninės nesilaiko draudimo vaistų reklamuotojams lankyti medikus pacientų priėmimo metu, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Su korupcija kovojanti institucija teigia, kad iš 17 analizuotų gydymo įstaigų jos specialistus labiausiai nustebino padėtis Jurbarko ligoninėje. Šioje ligoninėje yra patvirtinta tvarka, kuri leidžia vaistų reklamuotojams lankyti gydytoją pacientų priėmimo laiku, jeigu su tuo sutinka gydytojas.

„Tokia tvarka visiškai prieštarauja įstatymo reikalavimams“, - teigiama STT pranešime spaudai.

Analizuojant, kaip minėto draudimo laikomasi Tauragės ligoninėje, ligoninės vadovybė informavo, kad nei asmeninių vaistų reklamuotojų susitikimų su gydytojais, nei reklaminių renginių nebuvo, tačiau kai kurios farmacijos kompanijos STT specialistams pateikė priešingą informaciją – jų darbuotojai, kaip vaistų reklamuotojai, ne kartą lankėsi šioje ligoninėje.

Apie atliktos analizės ir vertinimo rezultatus STT informavo Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

STT teigia, kad jai žinoma, jog  farmacininkų ir medikų ryšiai ne visada skaidrūs. Šiuo metu STT atliekamas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl galimo stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo. Tiriama nusikalstama korupcinė schema, kurioje dalyvavo vienos farmacijos kompanijos atstovai ir daugiau kaip 100 gydytojų. STT pareigūnai turi duomenų, kad gydytojai už kyšius rekomenduodavo pacientams įsigyti tik tam tikrus brangius produktus. Vien per 2014 metus įmonė gydytojų kyšiams galėjo skirti daugiau kaip 0,5 mln. litų (apie 145 tūkst. eurų).

„Ypač svarbu tai, kad šiuos farmacininkų kyšius medikams netiesiogiai, to net neįtardami, sumokėdavo patys pacientai, nes vaisto kaina būdavo padidinama ir trečdalis visos paciento sumokėtos kainos buvo skirta gydytojams papirkti“, - teigia STT.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo labiau riboti vaistų reklamą.

Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", siūlomomis Farmacijos įstatymo pataisomis norima uždrausti bet kokiais būdais ir priemonėmis, įskaitant nuorodas į vaistinių preparatų grupes ar gyventojų, kuriems jie skirti, grupes, reklamuoti kainų ir priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažinimą.

Taip pat siūloma drausti reklamoje nurodyti teiginius, pateikti informaciją vaizdinėmis priemonėmis ar kitaip sudaryti prielaidą manyti, kad tam tikroje vaistinėje ar vaistinėse galima įsigyti pigesnių vaistinių preparatų. Pataisų rengėjų įsitikinimu, informacija apie mažiausias vaistų kainas ir priemokas privalo būti teikiama pačiose vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis dienraščiui sakė, kad pataisomis nesiekiama uždrausti vaistinių preparatų reklamos, tenorima sutramdyti klaidingą reklamą.

"Vaistinių tinklai nuolat reklamuojasi pranešdami apie tam tikras nuolaidų valandas, kiti skelbia apie tariamas gydomąsias maisto papildų savybes, - matome įvairiausių reklaminių dalykų, kurie tik plečia savigydą, prisideda prie kai kurių vaistinių tinklų agresyvios plėtros, išstumdami iš rinkos nedideles, tinklams nepriklausančias vaistines", - aiškino jis.