„Su nerimu pažymime, kad valstybės narės susiduria su nauju iššūkiu, t. y. vakcinų pertekline gamyba ir pertekliniu paskirstymu. Vakcinos tiekiamos į Baltijos šalis ir kitas valstybes nares neatsižvelgiant į sumažėjusį poreikį. Tai daro spaudimą ne tik logistikos tinklams ir sandėliavimui, bet ir biudžetui“, – rašoma kreipimesi.

Premjerai rašte informavo EK vadovę, jog situacija dar labiau komplikuojasi, nes į šalis pristatomos vis trumpesnio galiojimo laiko vakcinos. Pasak jų, kai kuriais atvejais gautų vakcinų galiojimo laikas jau įpusėjęs.

Pabrėžiama, jog valstybės narės turi „kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų išvengti didžiulio vakcinų švaistymo ir finansinių nuostolių nacionaliniams biudžetams“.

Vakcinos tiekiamos į Baltijos šalis ir kitas valstybes nares neatsižvelgiant į sumažėjusį poreikį. Tai daro spaudimą ne tik logistikos tinklams ir sandėliavimui, bet ir biudžetui.

Baltijos šalys siūlo Komisijai pradėti derybas su vakcinų gamintojais, siekiant valstybių narių naudai pakeisti ar papildyti Išankstinius pirkimo susitarimus.

Ministrai pirmininkai primena, kad paskutiniame Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos susitikime Briuselyje, be kita ko, daugelis ministrų išsakė raginimą imtis veiksmų.

Premjerai kreipimesi siūlo prailginti vakcinų pristatymo laikotarpį su galimybe užsakyti vakcinas pagal faktinius nacionalinius poreikius, taip pat užtikrinant galimybę valstybėms narėms pristatyti adaptuotas vakcinas, kai tik jos bus prieinamos.

Taip pat siūloma valstybėms narėms suteikti teisę perskirstyti, sustabdyti arba visiškai atšaukti trumpo galiojimo laiko vakcinų pristatymą, atsižvelgiant į šių vakcinų poreikį nacionaliniu lygiu, taip pat pakeisti kitais gamintojo medicinos produktais.

Taip pat kaip viena priemonių kreipimesi nurodomas galimas mechanizmo įdiegimas, kuris leistų Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai (HERA) atpirkti iš gamintojų saugyklos valstybių narių vakcinas, kad būtų užtikrinti vis dar nepatenkinti pasauliniai poreikiai.

Komisijos taip pat prašoma imtis aktyvesnio vaidmens koordinuojant valstybių narių pastangas dovanoti vakcinas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuva yra įsigijusi 7,6 mln. dozių COVID-19 vakcinų, panaudota – 4,5 mln. dozių.

„Kviečiu mus visus vienytis, ir ne veltui yra sakoma, kad krizė nuima mūsų visų kaukes ir parodo, kokie mes esame iš tikrųjų, kokia yra mūsų moralė ir kaip mes esame pasiruošę kartu įveikti šią krizę“, – antradienį LRT radijui tvirtino A. Dulkys.

Jis teigė, kad Vilniaus regionas atsidūrė labai sudėtingoje epidemiologinėje situacijoje, ir todėl buvo priimtas sprendimas skirti daugiau vakcinų būtent sostinei.

„Vakcinos buvo skirtos todėl, kad Vilniuje šiuo metu yra ypatingai sudėtinga situacija“, – teigė ministras, pridurdamas, kad Vilniuje sergamumo rodikliai grįžta prie gruodžio mėnesio apimčių.

„Matėme, kaip Vilniuje pildosi lovos, reanimacijos jau pasiekė gruodžio situaciją, kai Lietuva pagal sergamumą buvo pirma pasaulyje“, – sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad šiuo metu yra susidariusios dvi Lietuvos. Tačiau A. Dulkys pažymi, kad Lietuvą galima skirstyti į dvi ne dėl nevienodai paskirstomų vakcinų kiekių, o dėl skirtingos epidemiologinės situacijos skirtingose savivaldybėse.

Vakcinos buvo skirtos todėl, kad Vilniuje šiuo metu yra ypatingai sudėtinga situacija.

„Manau, ir kiti miestai tikriausiai mato, kad taip, iš tikrųjų dabar yra dvi Lietuvos. Yra juodoji Lietuva pagal epidemiologinę situaciją. Toks yra Vilniaus regionas, Kaunas toks darosi. Yra kita Lietuva, kur sergamumas yra žymiai mažesnis, todėl, matyt, turėtume solidarizuotis“, – kalbėjo ministras, kartu patikindamas, kad visos suplanuotos vakcinų dozės pasieks ir kitus miestus.

ELTA primena, kad dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei pirmadienio vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių.

Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Lazdijų rajono, Marijampolės, Panevėžio miesto, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėms bus pristatyti anksčiau numatyti nepakitę vakcinų dozių kiekiai. Dėl įvykusio vakcinų perskirstymo dalis vakcinacijai užsiregistravusių asmenų kitose šalies savivaldybėse turės šiek tiek palaukti.

„Mes nuolatos raginame Europos Sąjungą, ypač Europos Komisiją, imtis aktyvesnių veiksmų, kad užtikrintų vakcinų tiekimą. Labai svarbu, kad gamintojai laikytųsi sutartinių įsipareigojimų. Dėl to mes palaikome Komisijos daromus veiksmus, išlaikomą spaudimą vakcinų gamintojams, taip pat ir pastangas skatinti didesnius gamybos pajėgumus“, – BNS trečiadienį sakė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Briuselis artimiausiu metu ketina griežtinti vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę. Šiuo žingsniu nusitaikyta į Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „AstraZeneca“, nes nevykdo sutartinių įsipareigojimų Europos Sąjungai.

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovė Sandra Gallina (Sandra Galina) sako, kad „AstraZeneca“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius pristatė mažiau nei ketvirtadalį iš daugiau kaip 100 mln. žadėtų skiepų dozių.

Dėl to pagal sausio pabaigoje sukurtą ES eksporto tikrinimo mechanizmą vakcinų gamintojos turi prašyti leidimo siųsti skiepų siuntas už bloko ribų.

Pasak Bendrijos pareigūnų, pataisytas mechanizmas nereikš bendro eksporto draudimo, bet parems tai, ką Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „abipusiškumo principu“. Jis sustiprins Komisijos pozicijas kalbant apie draudimą eksportuoti į šalis, kuriose vakcinavimas vykdomas sėkmingiau ir kurios gamina vakcinas, bet neeksportuoja jų į ES.

Šį klausimą ketina aptarti ir Europos Sąjungos lyderiai per viršūnių susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

ES valstybės narės nesutaria, ar griežtinti eksporto draudimą. Kai kas laiko tai būdu paraginti farmacijos kompanijas gerbti tiekimo Europai grafikus, kitos šalys baiminasi, kad eksporto draudimas gali išprovokuoti atsakomuosius veiksmus.

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, URM nuotr.

Imunizacijos pažymėjime – tik patvirtintos vakcinos

A. Pranckevičius teigia, kad Lietuva palaiko Europos Komisijos idėją iki vasaros pabaigos sukurti imunizacijos pažymėjimą, leidžiantį laisviau keliauti skiepytiems, persirgusiems ar turintiems neigiamą COVID-19 testą žmonėms.

„Daugelio valstybių narių pozicijos konverguojasi, bendrai nė iš vienos narės kol kas negirdime opozicijos iš principo, turbūt daugiau yra velnias detalėse, svarbu sutarti dėl jų. (...) Tikimės konstruktyvios tolesnės diskusijos tarp valstybių narių“, – kalbėjo politikas.

Mūsų pozicija – kad keliaujant Bendrijos viduje tame sertifikate būtų pripažįstamos tik EVA licencijuotos vakcinos.

Pasak jo, Lietuva laikosi pozicijos, kad į pažymėjimą būtų įtraukiamos tik Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos vakcinos.

„Mūsų pozicija kiek griežtesnė nei daugelio kitų šalių. (...) Mūsų pozicija – kad keliaujant Bendrijos viduje tame sertifikate būtų pripažįstamos tik EVA licencijuotos vakcinos. Mūsų pagrindinis argumentas – saugumas, nuspėjamumas ir piliečių sveikata“, – teigė A. Pranckevičius.

Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS sakė, kad bendros taisyklės Bendrijoje galiotų dėl tų vakcinų, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra.

Į pažymėjimą taip pat galėtų būti įtrauktos ir nacionaliniu lygiu šalyse patvirtintos vakcinos, pavyzdžiui, „Sputinik V“ Vengrijoje, tačiau sprendimus dėl ribojimų, taikytinų tokiais preparatais paskiepytiems keliautojams, šalys priimtų individualiai.

Perskirstymo mechanizmas priklausys nuo tiekimo

A. Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungoje dar diskutuojama dėl galimo perskirstymo mechanizmo sukūrimo.

„Sunku pasakyti, ar bus toks mechanizmas, ar ne. Pats pasiūlymas yra naujas ir šviežias, vadovai dar neturėjo galimybės apie tai pakalbėti, tą darys tik šios savaitės pabaigoje. (...) Kol kas neigiamų reakcijų neteko girdėti“, – sakė viceministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad perskirstymo mechanizmas grindžiamas savanorišku šalių apsisprendimu, o kadangi visoje Europoje vakcinų tiekimas nėra stabilus, „kol kas nėra daug valstybių narių, kurios galėtų tą daryti“.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai kovo pradžioje kreipėsi į EK, siūlydami, kad vienoje iš ES valstybių narių kaupiantis nepanaudotų vakcinų pertekliui, jis galėtų būtų perskirstytas kitoms šalims, kurios šį procesą vykdo greičiau.

Ministrai taip pat paragino sukurti ypatingų aplinkybių mechanizmą, kuris galėtų pateisinti proporcingo paskirstymo išimtis ir laikinai paskatinti pristatymą toms valstybėms narėms, kurioms to reikia skubiausiai.

Jų vakcinų portfelis buvo sudarytas ne taip sėkmingai kaip kitų valstybių narių. Joms trūksta vakcinų.

Tai, anot ministrų, turėtų būti daroma, remiantis „aiškiais ir skaidriais kriterijais, tokiais kaip vakcinų prieinamumas, vakcinacijos lygis, atvejų dažnis, mirtingumas ir naujų mutacijų paplitimas“.

V. Pranckevičiaus teigimu, šiuo metu daugiausia problemų kyla Austrijai, Bulgarijai, Čekijai, Kroatijai, Latvijai ir Slovėnijai. Jų pagalbos prašymai taip pat bus svarstomi Europos Vadovų Taryboje.

„Jų vakcinų portfelis buvo sudarytas ne taip sėkmingai kaip kitų valstybių narių. Joms trūksta vakcinų“, – kalbėjo politikas.

Lietuvoje skiepijimas šiuo metu vyksta trijų gamintojų – „BioNTech“ ir „Pfizer“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinomis. Jomis šalyje bent pirma doze paskiepyta 288,7 tūkst. žmonių.