„Rekomendaciją vertinu kaip perteklinį dalyką. Mes suprantame, kad valdžia turi pasakyti, jog mes visi turime saugotis ir elgtis atsakingai, bet nukreipti dėmesį į renginius ir rekomenduoti to nedaryti, manau, kad tai yra nesąžininga“, – sakė Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis.

„Nepaisant to, kad yra nauja atmaina, pats viruso sklidimo principas nepasikeitė. Savo ruožtu informacijos po praktiškai dvejų metų pandemijos mes turime daug daugiau negu pradžioje. Tas plitimas ir renginiai nėra vienas ir tas pats. Yra profesionaliai organizuoti renginiai ir vakarėliai. Mes žinome, jog virusas plinta mažose, nevėdinamose patalpose, kur žmonės nesilaiko atstumų ir visa kita. Profesionaliai organizuoti renginiai turi visiškai kitokias aplinkybes. Tokiuose renginiuose susirgimų mes neturime arba turime itin mažai. Be to, yra dvejų metų organizatorių praktika. Jie dirba tose aplinkybėse“, – teigė V. Petreikis.

Jis tikino kalbėjęsis su valdžios institucijomis ir pareiškęs savo susirūpinimą.

„Mes turėjome ilgą, nuoseklią diskusiją praktiškai visą šitos pandemijos laiką su ministerijomis, su valdžios institucijomis. Bet pastaruoju metu ta komunikacija yra ženkliai sumažėjusi. Mes prašome, kad mus informuotų į priekį arba konsultuotųsi su sektoriaus profesionalais apie tai, kaip turėtų būti arba kokie galėtų būti priimami sprendimai, kurie būtų teisingi“, – šnekėjo jis.

Vis dėlto, pasak V. Petreikio, valdžia su renginių sektoriaus atstovais konsultuojasi labai mažai.

„Tie paskelbimai ar vieši pasakymai sukelia tik paniką ir nepagrįstą baimę“, – tvirtino Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas.

Bet ar iš tiesų yra taip, kad mes uždarėme renginius ir susirgimų kreivė krito žemyn? Nė vienoje šalyje mes to nematėme.

„Kaip yra su renginiais bendrąja prasme praktiškai bet kurioje šalyje pasaulyje? Ekonomikoje renginiai sudaro turbūt iki 2 proc. BVP, tai yra turbūt pats mažiausias sektorius, kurį galima labai paprastai paaukoti. Tokiu atveju lengviausia pasakyti, kad renginiai yra vienareikšmiškai nesaugūs, nes mes turime tam tikrus algoritmus. Bet ar iš tiesų yra taip, kad mes uždarėme renginius ir susirgimų kreivė krito žemyn? Nė vienoje šalyje mes to nematėme. Kita vertus, yra labai daug realių įrodymų, kad renginiuose neužsikrečiama, kino teatruose neužsikrečiama, gerai vėdinamose patalpose neužsikrečiama“, – šnekėjo jis.

Esą kai kurios didžiosios įmonės, vengdamos reputacinės žalos, atšaukė net keletą mėnesių planuotus, ruoštus renginius. Tačiau, anot V. Petreikio, renginių organizatoriai kompensacijų tokiais atvejais negauna.

„Apie kompensacinį instrumentą su Vyriausybe ir Ekonomikos ministerija, Kultūros ministerija, kurių prerogatyvoje yra šitas sektorius, buvo šnekama turbūt visą pandeminį laiką. Kompensacinio instrumento mes vis dar neturime. O ją turi didelė dalis išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių. Kitas dalykas, mes praeitos Vyriausybės laiku turėjome nemažai kompensacijų, dotacijų. O su šia Vyriausybe mes tokios paramos nesulaukėme“, – atviravo jis.

„Tikimės, kad ta pandemija galų gale baigsis ir galėsime grįžti atgal, bet tiesa yra tokia, kad viso sektoriaus laukia ilgas ir ganėtinai sudėtingas atsigavimo periodas – dveji, treji metai. Tikimės, kad valstybė šį sektorių palaikys“, – kalbėjo V. Petreikis.

Kaip rašoma pranešime, Virusas niekur nedings, tad pamažu ir saugiai būtina mokytis su juo gyventi, kaip tai jau daro ne viena Europos Sąjungos šalis,

„Kultūros ir renginių sektorius uždarytas praktiškai jau metus. Efektyvios valstybės pagalbos nėra, lygiai kaip ir atsidarymo plano – apie jį institucijos net nekalba. M.A.M.A. apdovanojimų filmavimas gali tapti puikiu pavyzdžiu, kaip saugiai pradėti renginių ir kultūros sektoriaus atidarymą. Žinoma, turi būti laikomasi visų šalyje galiojančių teisės normų, bet organizatoriai negali toliau sėdėti sukišę galvas į smėlį ir tikėtis, jog pandemija vieną dieną stebuklingai baigsis, ką jiems realiai šiai dienai siūlo instituciniai pareigūnai ir politikai. Tikiuosi, jog valdžia ne tik grasins tyrimais ir baudomis, bet konstruktyviai įvertins profesionalų įžvalgas ir pagaliau imsis proaktyvių veiksmų patvirtinti taisykles saugiam renginiu organizavimui Lietuvoje“, – kalbėjo RIA valdybos pirmininkas Valdas Petreikis.

„Praėjo 12 mėnesių nuo renginių sektoriaus uždarymo. Panašu, kad valstybės institucijas ir politikus net beria nuo minties, kai kalbame apie renginių atsidarymo perspektyvas. Kažkada tai daryti reikės, nes dar metus verslo ir žmonių uždaryti namuose nepavyks. Laikas, kad ir mikro planais, bet pradėti veiklų atsidarymo žingsnius. Visa šita situacija parodė, kaip atskirtyje keičiasi žmonių požiūris į gyvenimą. Ir keičiasi į blogąją pusę. Mums tampa norma mūsų laisvių suvaržymai, valstybės institucijų neveikimas, o keletas žmonių ant scenos atrodo nebenormalu. Tokia situacija visomis prasmėmis gali atnešti žiaurius padarinius visuomenėje“, – situaciją apibendrino RIA valdybos narė Agnė Grigaliūnienė.

„Kaip įpratome gyventi su kaukėmis, su dezinfekciniu skysčiu ir pripratome sveikintis alkūnėmis, taip ir renginiai jau nebebus tokie, kokie buvo. Leiskite pradėti mums dirbti, mes užsidirbsim. Nes vienintelis kelias saugiems renginiams prasidėti yra praktinis jų įgyvendinimas”, – dalinosi mintimis RIA valdybos narys Marijus Olekas.

Jis taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl konkrečių veiklų atlaisvinimų turėtų būti priimami remiantis ne hipotetiniais prioritetais, bet galimybe užtikrinti saugumą.

„Yra ekstremali situacija, ir nėra taip, kad negalėtume ar nenorime dirbti. Su mumis net nediskutuojama, kokios yra aplinkybės ir kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti, kad sektorius veiktų saugiai. Veiklos neturėtų būti skirstomos remiantis kažkokiais hipotetiniais prioritetais. Kultūra ir renginiai yra toks pat žmogaus poreikis kaip ir nusilakuoti nagus. Tai kodėl dabar yra nustatytas kažkoks prioritetiškumas, o ne veiklos skirstomos į saugias ir nesaugias?“, – Eltai sakė jis.

V. Petreikis teigė, kad renginių industrijos atstovams „niekas neduoda nei paramos, nei plano.“ 

„Kaip skelbia Vyriausybė, parama yra horizontali. Mes jos gauname praktiškai tiek pat, kiek ir kiti, mažiau nukentėję sektoriai. Kol parama nebus vertikali, ji nėra nei reikšminga, nei reali. Didžioji dalis renginių įmonių (...) per pastaruosius metus veikė mažiau, gal 20 proc. Jei tokioms įmonėms taikoma tokia pati parama, kaip ir, pavyzdžiui, 30 proc. pajamų netekusiems knygynams, kurie gali prekiauti internetu, ta parama iš viso yra mažareikšmė“, – kalbėjo jis.

Kaip Eltai teigė V. Petreikis, RIA pasigenda Vyriausybės įsitraukimo sprendžiant sektoriui kylančius sunkumus.

„Esame išsiuntę dešimtis raštų įvairiausioms institucijoms, įskaitant ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir jokių konkrečių atsakymų, kaip bus gelbėjamas šis sektorius, kol kas nesame gavę. Kiekvieną kartą pasakoma, kad galioja tos priemonės, kurios galioja visiems, jūsų sektorius yra toks pat kaip visi, ir nemanome, kad jis yra labiau nukentėjęs, ar reikalinga kažkokia konkretesnė, tikslesnė pagalba. Bent jau tokią poziciją iš Vyriausybės turime šiandien“, – tvirtino RIA valdybos pirmininkas.

Anot V. Petreikio, dėl užsitęsusio veiklos ribojimo bei trūkstamo aiškaus pagalbos plano renginių sektoriui gresia bankrotai bei nemokumas.

„Natūralu, kad gresia nemokumas, bankrotas, gresia ir daugiau problemų dėl įvyksiančios grandininės reakcijos. (Renginių industrijos – ELTA) įmonės dažniausiai nebankrutuoja, problemos kyla dėl nesumokėtų mokesčių ir neatsiskaitymų su partneriais, tiekėjais, patalpų nuomotojais. Renginių sektoriaus įmonės yra labai glaudžiai susijusios su kitais sektoriais“, – sakė jis.

Anot V. Petreikio, karantinas ypač sunkus technines paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Ypatingai daug problemų šiuo metu kyla technines paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose yra ir labai daug darbuotojų, ir padarytos labai didelės kapitalo investicijos. Akivaizdu, kad ilgainiui tai virs dar didesne bėda. Reikia suprasti, kad jokia įmonė labai ilgai negali nedirbti neturėdama pagalbos ir jokių realių perspektyvų“, – Eltai teigė jis.

ELTA primena, kad lapkričio 7 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.

Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki vasario 28 d.

„Virtualūs renginiai, maža dalis vyksta, bet reikėtų iškart pasakyti, kad tai jokios problemos iš principo nesprendžia. Renginys yra gyvas susitikimas. Žmonės susitinka, eina į koncertus, yra korporatyviniai renginiai, kur darbuotojai susitinka“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Petreikis.

Jeigu kalbėtume apie koncertus ir teatrą, tai labai sudėtinga ir, kalbant apie Lietuvą, praktiškai nėra galimybės atpirkti renginių kaštų.

„Virtualūs renginiai yra labai mažas segmentas, visiškai naujas, natūraliai atsiradęs pandemijos metu. Tai galbūt geriau sprendžia komandos mokymo, komandos formavimo renginius, kurie yra įmonėms. Kita vertus, tai yra techniškai ne mažiau reikalaujantys renginiai ir jų kaštai nėra mažesni, o užsakovai šiuo laikotarpiu yra linkę ir mokėti mažiau, ir mato mažesnę pridėtinę vertę“, – pridūrė asociacijos valdybos pirmininkas.

Pasak V. Petreikio, norint didesnį renginį padaryti kokybiškai, tam reikia gana nemažai papildomos įrangos, elementų, kurių įprastame renginyje nereikia arba jie nėra tokie svarbūs.

„Jeigu kalbėtume apie koncertus ir teatrą, tai labai sudėtinga ir, kalbant apie Lietuvą, praktiškai nėra galimybės atpirkti renginių kaštų. Nematome tokių dalykų kaip didelių atlikėjų virtualūs koncertai, kuriuos kas nors pirktų. Tiesiog to nėra, nes rinka yra per maža“, – nurodė V. Petreikis.

Vyriausybė karantino režimą Lietuvoje yra pratęsusi iki sausio 31 dienos.

„(Bilietų – ELTA) platintojų rezultatai yra parasti, nėra pinigų srauto į mūsų sektorių. Esame sektorius, kuris yra vis dar suvaržytas, nes negalime pilnai dirbti, funkcionuoti“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis.

„Valstybinis sektorius gali veikti parduodamas 20–30 proc. salės užpildymo, kadangi jie yra dotuojami ir viskas su tuo tvarkoje. Privataus organizatoriaus (...) atsipirkimas dažniausiai yra 50–60 proc. salės. Atsipirkimas, aš nekalbu apie pelną. Mes pagal galiojančius suvaržymus neturime galimybės generuoti daugiau nei 50 proc. srauto“, – sakė V. Petreikis.

Jo teigimu, didieji renginių organizatoriai dėl koronaviruso pandemijos suvaržymų realiai dirbo vieną mėnesį.

„Sausis yra ne renginių mėnuo, vasarį kažkiek renginių vyko, ir visi kiti metai toms didesnėms įmonėms yra uždaryti, nes praktiškai visuose yra 1000 ir daugiau žmonių“, – sakė V. Petreikis.

Pasak V. Petreikio, kol kas bankrotų srauto nėra, nes įmonės naudoja turimus išteklius.

„Visos įmonės, ir didžiausios, ir mažesnės, kurios, vertinant visus metus, neteks 80–90 proc. normalių metų pajamų, realiai pravalgo tuos pinigus, dėl to mes nematome bankrotų srauto. Jos nebankrutuoja, tiesiog naudoja tuos išteklius, kuriuos turi viduje“, – sakė V. Petreikis.

Gedimino kalno papėdėje visus kultūrai neabejingus svečius pasitiko šventės nuojauta, primenanti, kaip gera gaivius vasaros vakarus leisti neįprastose miesto erdvėse, kur galima atrasti prasmingus renginius po atviru dangumi.

Valdovų rūmų pašonėje atkurto renesansinio sodo apsuptyje renginio vedėja Gabrielė Martirosianaitė ir festivalio vadovas Valdas Petreikis pristatė šių metų festivalio naujienas ir programą, kuri, kaip ir kasmet, bus kupina stebinančių pasirodymų, kviesiančių patirti atradimo malonumą. 

Gabrielė Martirosianaitė / M. Repeckos nuotr.

„Midsummer Vilnius“ neįsivaizduojamas be dramos spektaklio po atviru dangumi, kuris kaskart pakviečia naujai patirti teatro malonumą.

Ketvirtasis festivalis atsineša dar daugiau naujovių

Praėjusiais metais pirmą kartą organizatoriai pristatė oficialų festivalio „Midsummer Vilnius“ leidinį. Tęsdami nauja tradicija tapusį leidinio pasirodymą, renginio metu organizatoriai pasidalino naujausiu, dar visai šviežutėliu jo numeriu. 

V. Petreikis pabrėžė, kad festivalis kaskart pasižymi tiek savo lankytojų, tiek atlikėjų gausa, bet šie metai ypatingi tuo, kad „Midsummer Vilnius“ išsiplės už Valdovų rūmų kiemo.

„Midsummer Vilnius“ organizatoriai ypatingą dėmesį skiria ir svečiams iš kitų Lietuvos miestų, todėl kiekvienam, norinčiam atvykti į „Midsummer Vilnius“ ir turinčiam festivalio bilietą, kelionei traukiniu bus taikoma 30 proc. nuolaida. „Mes labai kviečiame žmones iš visos Lietuvos ir stengiamės, kad kiekvienas atvykstantis jaustųsi laukiamas, todėl norime suteikti  galimybę kuo patogiau pasiekti mūsų renginius“, – pabrėžė V. Petreikis.

Renginiai, po kurių žiūrovai išsineša unikalią patirtį

„Dešimt dienų po vakarėjančiu vasaros dangumi vyks profesionalių Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai, teatro ir šokio pasirodymai. Daugelis jų yra ruošiami specialiai festivaliui, atlikėjai eksperimentuoja ir neria į neįprastas muzikos atlikimo paieškas, kad kiekvienas žiūrovas išsineštų unikalią patirtį. Žinoma, „Midsummer Vilnius“ neįsivaizduojamas be dramos spektaklio po atviru dangumi, kuris kaskart pakviečia naujai patirti teatro malonumą, čia jam suteikiamas kitoks, naujas įspūdis ir forma netradicinėje erdvėje", – pasakojo Gabrielė.

Pasak festivalio vadovo V. Petreikio, „Midsummer Vilnius“ renginiai yra unikalūs tuo, kad lankytojai Valdovų rūmų kieme kai kuriuos pasirodymus gali pamatyti vienintelį arba pirmą kartą. „Patys atlikėjai daug ruošiasi, pritaikydami savo programą būtent festivaliui „Midsummer Vilnius“. Scenos menų festivalis savyje talpina ne tik muziką, bet platų spektrą įvairių žanrų: teatrą, šokį, klasiką ar netradicinį performansą. Atrinkdami programą, kaskart, nepaisant žanro, stengiamės savo svečiams pasiūlyti itin kokybiškus, išskirtinių ir labai įdomių atlikėjų pasirodymus“, – apie festivalio renginius pasakojo V. Petreikis.

Pačioje miesto širdyje pasirodymus surengs tikri savo žanro profesionalai. Festivalį atidarys atlikėjo Manto Jankavičiaus muzikinis projektas „Mantas: Rhapsody Recomposed“, kur legendinės grupės „Queen“ muzika suskambės akompanuojama vargonų. 

Šiais metais Valdovų rūmų erdvę stebins ir alternatyvios muzikos atlikėjų pasirodymai, tarp jų grupės „Solo Ansamblis“ koncertas, papildytas įspūdingais scenografiniais sprendimais. Specialų koncertą  kartu su pučiamųjų ansambliu ruošia grupė „Garbanotas“. Intriguojančią programą pavadinimu „Elektromechaninis koncertas“ rengia Andrius Mamontovas – muzikantas koncerto metu naudos įvairius elektroakustinius instrumentus ir scenoje vienas įkūnys žmogų orkestrą. Romantišką muzikinį susitikimą su klausytojais surengs atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu. 

Renginyje „Opera po žvaigždėmis“ pasirodys šių metų geriausia pasaulio operos solistė Asmik Grigorian, kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno. Taip pat itin laukiamas pasaulinio garso orkestro „Kremerata Baltica“ koncertas su legendiniu smuikininku maestro Gidonu Kremeriu priešakyje. 

Teatro gerbėjai galės išvysti šviesaus atminimo lietuvių teatro genijaus Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Bado Meistras“, o gatvės šokio spektaklio ir novatoriško performanso žanrą atstovaus unikalus ir didelio pasisekimo visame pasaulyje sulaukęs projektas „Flying Bach“. 

Festivalį vainikuos įspūdingas uždarymo koncertas, kurio metu žiūrovai išvys itin gausų būrį atlikėjų. Koncerte 50-ies narių choras „Bel Canto“ ir Lietuvos kamerinis orkestras su papildoma sudėtimi atliks vieno garsiausių pasaulyje šiuolaikinių kompozitorių Eric Whitacre kosminę kompoziciją „Deep Field“ ir kitus kūrinius.

Vartydami dar spaustuve kvepiantį „Midsummer Vilnius“ leidinį bei dalindamiesi praeitų festivalio renginių prisiminimais renginio svečiai leidosi nunešami į liepos 15-26 d. vyksiančios šventės nuojautas ir būsimų renginių aptarimą. O jaukią vėlyvų pusryčių atmosferą palydėjo švelniai skraidinanti ir tikrą vasaros lengvumą paskleidusi „Garbanotas“ muzikantų atliekama muzika. 

Bilietus į liepos 15-26 d. vykstančio „Midsummer Vilnius“ festivalio renginius galima įsigyti „Bilietai.lt“ bilietų pardavimo kasose arba internetu www.bilietai.lt. Daugiau informacijos apie festivalį „Midsummer Vilnius“ „Facebook“ paskyroje ir internetiniame puslapyje www.midsummervilnius.com.