Talibano kovotojai pažadėjo neimti Afganistano sostinės jėga, tačiau tvyrant nežinomybei panikos apimti darbuotojai bėgo iš vyriausybės įstaigų, o JAV ambasados teritorijoje leidosi sraigtasparniai.

Naujausias Talibano pranešimas rodo, kad sukilėliai yra įsitikinę, jog netrukus paims valdžią, o JAV ir kitos šalys skubėjo evakuoti savo piliečius iš sostinės.

„Islamo emyratas nurodo visoms savo pajėgoms stovėti prie Kabulo vartų, nebandyti įžengti į miestą“, – tviteryje parašė Talibano atstovas,

„Kol nebus baigtas pereinamasis procesas, atsakomybė už Kabulo saugumą tenka kitai pusei (Afganistano vyriausybei)“, – pridūrė jis.

Afganistano vidaus reikalų ministras Abdul Sattaras Mirzakwalas (Abdul Sataras Mirzakvalas) savo ruožtu sekmadienį pareiškė, kad miestas nebus puolamas ir vyks „taikus valdžios perdavimas“ pereinamojo laikotarpio vyriausybei.

Talibanas toliau stiprina savo pozicijas aplink Kabulą, užėmęs daugiau didelių Afganistano miestų, o izoliuota sostinė liko vieninteliu stambiu vyriausybės kontroliuojamu miestu.

Kovotojai žadėjo neimti Kabulo „jėga“, tačiau sostinėje buvo girdėti atsitiktiniai šūviai.

„Niekieno gyvybei, turtui ir orumui nebus padaryta žalos, o Kabulo piliečių gyvybei nekils pavojus“, – kiek anksčiau sakė Talibanas.

Toks pareiškimas pasirodė gyventojams pranešus, kad sukilėliai taikiai įžengė į kai kuriuos Kabulo priemiesčius, sėdami paniką ir baimę.

„Mačiau, kaip policija nusirengė uniformas ir apsivilko šalvar kamyzus“, – sakė vienas gyventojas, turėdamas omenyje tradicinius Pietų Azijos drabužius.

Trys afganų pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad talibų yra sostinės Kalakano, Karabago ir Pagmano rajonuose.

Kabulo užgrobimas vainikuotų stulbinantį vyriausybinių ir jas remiančių sukarintų pajėgų sutriuškinimą visuose svarbiuose Afganistano miestuose vos per 10 dienų.

Tokiu atveju taip pat sugrįžtų į valdžią radikalių islamistų judėjimas, nuverstas per JAV vadovaujamą invaziją po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje.

Sukilėlių antpuolio mastas ir greitis pribloškė tiek afganus, tiek Vašingtono vadovaujamą karinę koaliciją, per pastaruosius du dešimtmečius investavusią į šalį milijardus dolerių.

Prezidento Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) vyriausybė sekmadienį liko visiškai izoliuota, Talibanui užėmus šiaurinę Talibano priešininkų tvirtovę Mazari Šarifą ir rytinį Džalalabado miestą.

Kaip ir daugumoje kitų užimtų miestų, kovotojai perėmė kontrolę pasidavus ar atsitraukus vyriausybės pajėgoms.

Visa tai reiškia, kad Talibanas turės visus kozirius potencialiose derybose dėl sostinės kapituliacijos.

Šeštadienį A. Ghani siekė demonstruoti kontroliuojantis padėtį savo kreipimusi į tautiečius. Tuomet jis kalbėjo apie kariuomenės „remobilizaciją“ ir krizės „politinių sprendimų“ paieškas.

A. Ghani artimiausiomis valandomis atsisakys įgaliojimų

Afganistano prezidentas artimiausiomis valandomis paliks savo postą, sekmadienį pranešė televizija „Al Arabiya“, remdamasi savo šaltiniais.

„Remiantis „Al Arabiya“ šaltiniais, Afganistano prezidentas atsisakys savo įgaliojimų per kelias artimiausias valandas, Talibanui sekmadienį įžengus į Kabulą“, – nurodė televizija.

Tuo metu naujienų agentūra „Khaama Press“ remdamasi savais šaltiniais sakė, kad naujos pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovu turėtų būti paskirtas buvęs Afganistano vidaus reikalų ministras Ali Ahmadas Jalali (Ali Ahmadas Džalalis).

„Mes visi kartu išgyvenome tą dieną – sausio 6-ąją, - ketvirtadienio vakarą sakė respublikonas. – Ir kaip prezidentas vakar aiškiai pareiškė, mes esame įsipareigoję tvarkingam perėjimui ir saugiai inauguracijai. Amerikiečiai nenusipelno nieko mažiau“.

Tai buvo pirmas viešas M. Pence‘o pasisakymas po Kongreso šturmo. Tai jis padarė susitikęs su Kapitolijų saugančiais nacionalinės gvardijos kariais.

J. Bidenas ir paskirtoji viceprezidentė Kamala Harris sausio 20-ąją bus inauguruoti „paisant mūsų istorijos ir mūsų tradicijų, rodant pagarbą amerikiečiams ir Jungtinėms Valstijoms“. Tačiau D. Trumpas neketina dalyvauti savo įpėdinio inauguracijoje.

M. Pence‘as ilgai buvo vienas ištikimiausių D. Trumpo bendražygių. Tačiau tada jis užsitraukė prezidento pyktį, nes nesutiko Kongrese blokuoti J. Bideno pergalės patvirtinimo.

D. Trumpas tapo pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam pradėta antroji apkalta. Atstovų Rūmai trečiadienį dėl Kapitolijaus šturmo balsavo už apkaltą respublikonui. Dėl apkaltos dar turi spręsti Senatas. Čia balsavimas vyks ne anksčiau kaip kitą savaitę.

„Nors visiškai nesutinku su rinkimų rezultatai ir faktai tai patvirtina, sausio 20 d. įvyks sklandus valdžios perdavimas“, – sakoma D. Trumpo pranešime, paskelbtame netrukus po to, kai JAV Kongresas formaliai patvirtino J. Bideno pergalę.

„Nors tai žymi didingiausios pirmosios kadencijos per visą JAV prezidentavimo istoriją pabaigą, tačiau tai yra tik mūsų kovos padaryti Ameriką vėl didžią pradžia“, – pridūrė jis, tuo užsimindamas apie galimą kandidatavimą 2024 m. rinkimuose.

Oficialiai J. Bideno pergalė paskelbta, kai Kongreso patvirtintų rinkikų balsų skaičius viršijo 270.

Bendra Kongreso rūmų sesija buvo nutraukta prieš kelias valandas, kai Donaldo Trumpo šalininkai sukėlė riaušes ir įsiveržė į Kapitolijaus pastatą, o parlamentarai buvo evakuoti.

Tvirtinimo procesą kiek užlaikė ir dalis respublikonų, kurie bandė užginčyti rinkikų balsų tvirtinimą kai kuriose valstijose. Visi tokie bandymai buvo atmesti.

Tokį įrašą šalies vadovas trečiadienio vakarą paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Taikus valdžios perdavimas yra brandžios demokratijos, kokia yra JAV, ženklas. Teisės viršenybė nėra gatvės viršenybė. Tvirtai tikime demokratinių vertybių viršenybe sąjunginėje valstybėje“, – parašė G. Nausėda.

Teisės viršenybė nėra gatvės viršenybė.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkai trečiadienį šturmavo Kapitolijaus kompleksą, kur įstatymų leidėjai buvo susirinkę patvirtinti išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės rinkimuose.

Kongreso posėdyje padaryta pertrauka, sostinėje Vašingtone paskelbta komendanto valanda.

Dienraštyje „The Washington Post“ paskelbtame rašinyje Ashtonas Carteris (Eštonas Karteris), Leonas Panetta (Leonas Paneta), Williamas Perry (Viljamas Peris), Dickas Cheney (Dikas Čenis), Williamas Cohenas (Viljamas Koenas), Robertas Gatesas (Robertas Geitsas), Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis), Donaldas Rumsfeldas (Donaldas Ramsfeldas), Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) ir Markas Esperis paragino Pentagoną įsipareigoti taikiam valdžios perdavimui.

J. Mattisas buvo pirmasis D. Trumpo administracijos gynybos sekretorius; jis atsistatydino 2018 metais ir užleido vietą M. Esperiui, kuris buvo atleistas praėjus vos kelioms dienoms po lapkričio 3-iąją įvykusių prezidento rinkimų.

„Pastangos įtraukti JAV ginkluotąsias pajėgas sprendžiant rinkimų ginčus įstumtų mus į pavojingą, neteisėtą ir antikonstitucinę teritoriją“, – sakė jie ir pridūrė, kad to siekiantiems pareigūnams gali kilti rimtų profesinių ir baudžiamųjų pasekmių.

Kalbėdami apie rinkimų procesą ir taikų valdžios perdavimą kaip apie „mūsų demokratijos skiriamuosius ženklus“, buvę gynybos sekretoriai pažymėjo, kad išskyrus Abraomo Linkolno išrinkimą 1860 metais, paskatinusį vergvaldiškų Pietų atsiskyrimą ir JAV pilietinį karą, šalyje gyvuoja nenutrūkstama taikaus valdžios perdavimo tradicija.

„Šie metai neturėtų būti išimtis“, – parašė buvę Pentagono vadovai.

Jie atkreipė dėmesį, kad visus ieškinius prezidento rinkimų rezultatams užginčyti teismai atmetė, o balsavimo rezultatus patvirtino valstijų vadovai.

Gynybos sekretoriai pabrėžė, kad atėjo metas oficialiai patvirtinti Rinkikų kolegijos balsus.

Jie taip pat paragino laikinąjį gynybos sekretorių Christopherį Millerį (Kristoferį Milerį) ir visus Gynybos departamento pareigūnus „visiškai, bendradarbiaujant ir skaidriai“ palengvinti išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos atėjimą į valdžią.

„Jie taip pat turi susilaikyti nuo bet kokių politinių veiksmų, kurie pakenktų rinkimų rezultatams arba trukdytų naujos komandos sėkmei“, – sakoma rašinyje.

D. Trumpas, kuris atsisako pripažinti pralaimėjęs rinkimus J. Bidenui, dar visai neseniai neleido vyriausybinėms agentūroms bendradarbiauti su išrinktojo prezidento komanda, kaip yra įprasta.

Keli aukšto rango kariuomenės pareigūnai, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Marką Milley (Marką Milį), pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos nevaidina jokio vaidmens nustatant JAV rinkimų nugalėtojus ir kad jos yra ištikimos Konstitucijai, o ne konkrečiam lyderiui ar politinei partijai.

Nepateikdami konkretaus pavyzdžio, buvę gynybos sekretoriai parašė, kad valdžios perdavimo procesas „dažnai vyksta esant tarptautiniam netikrumui dėl JAV nacionalinio saugumo politikos ir pozicijos“.

„Tą akimirką valstybė yra pažeidžiama padėtimi siekiančių pasinaudoti priešininkų veiksmams“, – priduriama straipsnyje.

Vienas tokių momentų yra įtampa Vašingtono ir Teherano santykiuose. Sekmadienį buvo minimos pirmosios įtakingo iraniečių generolo Qassemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) nužudymo per JAV drono ataką metinės.

Šiitiška respublika pažadėjo atkeršyti už tą ataką, o amerikiečių pareigūnai sako, kad pastarosiomis dienomis nepraranda budrumo dėl potencialios iraniečių atakos prieš JAV pajėgas ar interesus Artimuosiuose Rytuose.

Augant įtampai tarp JAV ir Irano, laikinasis gynybos sekretorius Ch. Milleris vėlai sekmadienį pareiškė persigalvojęs dėl lėktuvnešio „USS Nimitz“ grąžinimo namo iš Artimųjų Rytų – šis karinis laivas liks Persijos įlankos regione. Ankstesniam Ch. Millerio sprendimui, paskelbtam praėjusią savaitę, priešinosi aukšto rango karininkai.

Anot laikinojo Pentagono vadovo, jį persigalvoti paskatino „pastarojo meto iraniečių lyderių grasinimai prezidentui Trumpui ir kitiems JAV vyriausybei pareigūnams“. Ch. Milleris savo pozicijos nedetalizavo, o Gynybos departamentas neatsakė į papildomus klausimus.

Pasak „The Washington Post“, mintis paskelbti straipsnį kilo per D. Cheney ir Erico Edelmano (Eriko Edelmano), į pensiją išėjusio ambasadoriaus ir buvusio aukšto rango Pentagono pareigūno, pokalbį apie tai, kaip D. Trumpas galėtų artimiausiomis dienomis siekti pasitelkti kariuomenę.

Valdžios perėmimo komandoms atsiskaičius J. Bidenui ir išrinktajai viceprezidentei Kamalai Harris apie nacionalinio saugumo padėtį, būsimas valstybės vadovas pareiškė, jog į pareigas Pentagone bei Valdymo ir biudžeto tarnyboje paskirti politikai sąmoningai sudaro „kliūtis“.

„Šiuo metu tiesiog negauname iš kadenciją baigiančios administracijos visos reikalingos informacijos pagrindinėse nacionalinio saugumo srityse“, – po susitikimo sakė J. Bidenas.

„Mano nuomone, tai ne kas kita, kaip neatsakingumas“, – pridūrė jis.

Anot J. Bideno, jis siekia „aiškios informacijos“ iš kadenciją baigiančios administracijos apie JAV kariuomenės išdėstymą visame pasaulyje.

„Mums reikia visapusiškai įvertinti Gynybos departamente ir kitose agentūrose vykdomą biudžeto planavimą, kad išvengtume painiavos ar būtinybės pasitempti, kuriomis galėtų pasinaudoti mūsų varžovai“, – pareiškė J. Bidenas.

D. Trumpas atsisako pripažinti pralaimėjimą lapkričio 3 dieną įvykusiuose rinkimuose, nors J. Bidenas juos laimėjo maždaug 7 mln. balsų persvara ir Rinkikų kolegijos buvo išrinktas 306 balsais prieš 232. Dabartinis valstybės vadovas yra padaręs nepagrįstų pareiškimų apie masinį sukčiavimą per rinkimus.

D. Trumpo administracija sukėlė susirūpinimą savo sprendimu po balsavimo pakeisti Pentagono vadovybę, be kita ko, atleidus gynybos sekretorių Marką Esperį, kuris anksčiau šiemet atsiribojo nuo prezidento sprendimo panaudoti jėgą prieš neginkluotus rasizmo priešininkų judėjimo protestuotojus.

D. Trumpo paskirtas laikinasis gynybos sekretorius Chrisas Milleris pareiškė, kad kadenciją baigianti administracija sutarė su J. Bideno padėjėjais įšaldyti dalijimąsi informacija žiemos švenčių laikotarpiu. Tačiau valdžią perimanti komanda pavadino šį teiginį melagingu.

Ch. Milleris pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Pentagono pastangos derinti veiksmus su valdžios perėmimo komanda „jau viršija ankstesnių administracijų pastangas, likusios kiek daugiau nei trims savaitėms“ iki inauguracijos.

Laikinasis sekretorius pridūrė, kad Gynybos departamento pareigūnai ir toliau „skaidriai ir kolegiškai“ bendradarbiaus su J. Bideno komandos.

D. Trumpas paskutinę minutę paskyrė jam ištikimų veikėjų į įvairius postus Pentagone, dar labiau išaugus įtampai su Iranu. Prezidentas kaltino Teheraną surengus raketų ataką prieš JAV ambasadą Irake, artėjant amerikiečių pajėgų įvykdyto įtakingo iraniečių generolo nužudymo metinėms.

Pasak L. Murkowski, dabartinio valstybės vadovo sąjungininkai pradėjo „spaudimo kampaniją“ prieš įstatymų leidėjus keliose valstijose, siekdami sustabdyti balsavimo rezultatų tvirtinimą.

„Spaudimo įstatymų leidėjams kampanija, vykdoma siekiant paveikti rinkimų rezultatus, yra ne tik beprecedentė, bet ir nesuderinama su mūsų demokratiniu procesu“, – pabrėžiama socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime L. Murkowski.

Senatorė pažymėjo, jog prezidento pretenzijos ir ieškiniai, kuriais siekiama peržiūrėti rinkimų rezultatus, buvo pripažinti kelių teisėjų „nepagrįstais“.

L. Murkowski yra viena iš nedaugelio respublikonų, pripažinusių J. Bideno pergalę lapkričio 3 dieną vykusiuose rinkimuose. Didžioji dauguma respublikonų Senate ir Atstovų Rūmuose nepripažįsta D. Trumpo pralaimėjimo arba vengia reikšti savo poziciją dėl rinkimų rezultatų, pažymėjo „The Hill“.

D. Trumpo advokatai mėgina užginčyti balsų skaičiavimo rezultatus, atkreipdami dėmesį į pažeidimus balsuojant paštu.

Dauguma balsų jau suskaičiuoti, bet oficialūs balsavimų apdorojimo rezultatai valstijose bus žinomi vėliau. Pagrandinės amerikiečių žiniasklaidos priemonės, remdamosi turimais duomenimis, jau prognozavo J. Bideno pergalę. Pats demokratas pasiskelbė nugalėtoju kreipdamasis į tautiečius, vėliau jį pasveikino daugelio valstybių lyderiai.

Respublikonas D. Trumpas, kaltinantis demokratus sukčiavimu ir „pavogus“ iš jo pergalę, nepripažįsta pralaimėjimo. Jis iškėlė virtinę ieškinių, siekdamas, kad balsavimo rezultatai keliose valstijose būtų iš naujo įvertinti.

Pasak J. Bideno, „dar daugiau žmonių gali mirti“ nuo koronaviruso, jei nedelsiant nebus pradėta bendradarbiauti kovoje su pandemija.

Kadangi D. Trumpas nepripažįsta rinkimų rezultatų, J. Bidenas ir jo komanda negali susipažinti su slaptais dokumentais apie kovos su pandemija planus, įskaitant ir vakcinos nuo COVID-19 paskirstymo planą dešimtims milijonų amerikiečių.

Pakalustas, kokia yra didžiausia D. Trumpo trukdymo grėsmė, J. Bidenas atsakė, kad „dar daugiau žmonių gali mirti, jei mes nebendradarbiausime“.

„Jei turėsime laukti iki inauguracijos sausio 20 d., kad pradėtume planuoti, tai reiškia, kad būsime atsilikę mėnesiu ar pusantro mėnesio. Taigi, svarbu, kad bendradarbiautume dabar pat“, – sakė J. Bidenas.

Pirmadienį pasirodė žinia apie jau antrą sėkmingą vakciną nuo koronaviruso – JAV įmonė „Moderna“ paskelbė, kad klinikiniai bandymai parodė, jog vakcinos efektyvumas siekia 94,5 proc.

Pats J. Bidenas sakė būtinai pasiskiepysiąs, jei ekspertai, kaip infektologas Anthony'is Fauci, patvirtintų, kad vakcina yra saugi.

„Nedelsdamas skiepyčiausi, jei A. Fauci ir šios dvi organizacijos – ar tai būtų „Moderna“, ar „Pfizer“ – patvirtintų, kad tai yra saugu. Žmonės abejoja vakcina tik dėl Donaldo Trumpo. Vakcinos, atrodo, yra parengtos naudoti, jei taip bus ir toliau, aš skiepysiuosi“, – sakė išrinktasis JAV prezidentas.

„Jokio valdžios tranzito! Jokių įpėdinių. Ką tauta išrinks – tas ir bus. Daviau priesaiką. Aš pažadėjau, kad bus taip, kaip nuspręs baltarusių tauta“, – sakė A. Lukašenka žurnalistams.

Jį cituoja prezidentūrai artimas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Pul pervogo“.

Anksčiau A. Lukašenka sakė, kad konstitucinių pataisų planas bus pateiktas svarstyti Baltarusijos liaudies susirinkime, įvyksiančiame 2021 metų pradžioje.

Baltarusijoje jau daugiau nei trys mėnesiai vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

63 metų prezidentas patvirtino pataisas, numatančias aukštųjų parlamento rūmų sukūrimą. Naujųjų rūmų vadovas gautų laikinojo prezidento įgaliojimus, jeigu valstybės vadovas negalėtų vykdyti savo pareigų.

Manoma, kad pagrindinis pretendentas vadovauti senato tipo institucijai yra G. Berdymuchamedovo sūnus Serdaras, kuriam tokiu būdu atsivertų kelias paveldėti valstybės vadovo postą.

G. Berdymuchamedovas pažadėjo, kad nauja įstatymų leidimo institucija „pakylės demokratinių institucijų veiklą į naują lygmenį“ ir pareiškė, kad įstatymų leidėjai į pertvarkytą parlamentą bus renkami kitais metais, įsigaliojus konstitucijos pataisoms.

Posėdyje, į kurio dalyvius G. Berdymuchamedovas kreipėsi per telekonferenciją, šioms pataisoms jau pritarė dabartinis Turkmėnijos parlamentas ir aukščiausioji įstatymų leidžiamoji institucija – Chalk Maslachaty (Liaudies Taryba).

Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos ekspertės Annette Bohr teigimu, dauguma analitikų „deda statymus, kad šis postas galiausiai atiteks Serdarui“ – ministrui ir įstatymų leidėjui, kurio kilimą valdžioje ji pavadino žaibišku.

Tačiau ekspertė pareiškė nemananti, kad šis pertvarkymas gali turėti įtakos šios autoritarinės valstybės valdymui, kai visos institucijos, įskaitant parlamentą, nepalenkiamai lieka lojalios G. Berdymuchamedovui.

„Tai primena knygų perkėlimą iš vienos vietos į kitą lentynoje, kai akivaizdu, kad vyriausybė turėtų vykdyti kur kas labiau reikalingas reformas, kad išgelbėtų savo silpną ekonomiką“, – A. Bohr sakė naujienų agentūrai AFP.

Serdaras Berdymuchamedovas, kuriam antradienį suėjo 39 metai, šiuo metu yra pramonės ir statybų ministras, taip pat parlamento narys ir Nacionalinės kinologų draugijos pirmininkas.

„Valandas laukti eilėse“

G. Berdymuchamedovas penktadienį pakiliu tonu kalbėjo apie šalies ekonomiką, nors užsienio žmogaus teisių grupės griežtai perspėja dėl, kaip pranešama, maisto trūkumo šioje izoliuotoje šalyje.

Kalbėdamas prieš pat balsavimą dėl pataisų, kurios nesulaukė jokio pasipriešinimo, prezidentas pripažino, kad koronaviruso pandemija turėjo įtakos visų šalių ekonomikoms, bet patikino, kad Turkmėnija turi dideles finansines atsargas.

Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė nepripažįsta ilgalaikio maisto produktų trūkumo, kurį dar labiau apsunkino pandemija. Remiantis HRW, žmonėms tenka „valandas laukti eilėse, bandant nusipirkti įperkamesnių maisto produktų“.

Nors dažnai laukiantiesiems tenka grįžti tuščiomis rankomis, nurodė HRW.

Turkmėnija, iš pradžių ignoravusi koronaviruso pandemiją ir rengusi įvairius masinius renginius, dabar paskelbė karantiną, sustabdė keleivinių traukinių eismą ir uždarė parduotuves bei restoranus.

Tačiau šalis iki šiol neigia, kad joje yra koronaviruso atvejų, nors Pasaulio sveikatos organizacijos delegacija liepą išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie plaučių uždegimo atvejų protrūkius.

Režimas taip pat negaili išlaidų naujiems projektams. Naujausias iš jų – statomas naujas bevardis miestas Ahalo provincijoje, iš kur kilusi prezidento šeima. Statybos vyksta nepaistant angliavandenilinių energijos išteklių, sudarančių 90 proc. šalies eksporto, kainų kritimo.

Vasario mėnesį G. Berdymuchamedovas sakė, kad šiam naujam projektui vyriausybė įsipareigojo skirti 1,5 mlrd. JAV dolerių. Vienas vyriausybę palaikančios sąjungos vadovas šį būsimą miestą pavadino „miestu amžiams“.

Buvęs odontologas ir sveikatos apsaugos ministras G. Berdymuchamedovas savo šalyje neturi jokios opozicijos. Jis puikuojasi jį šlovinančiais pranešimais vietos žiniasklaidoje ir džiaugiasi jį primenančio raitelio auksine statula.

Tačiau pasaulyje bunda turkmėnų diaspora, atsiranda opozicijos judėjimų, o prie šalies ambasadų JAV ir Turkijoje šiemet buvo surengta demonstracijų.

Visgi Nyderlanduose gyvenantis ir naujienų svetainei „Turkmen.news“ vadovaujantis Ruslanas Miatijevas sakė, kad mažai žinoma apie užsienyje gyvenančios opozicijos tikslus ir jai priklausančias asmenybes.

„Jie stato ant vienos kortos – jie žino, kad gyventojai yra pavargę nuo šito režimo, maisto trūkumo, pinigų trūkumo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.