Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga jie abu apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, pranešė Prezidentūra.

„M. T. Esperas, eidamas JAV gynybos sekretoriaus pareigas, daug kartų įrodė, kad JAV yra pasiryžusi ginti Baltijos valstybes nuo bet kokios agresijos, ypač nuo Rusijos grėsmės, taip pat, jam einant gynybos sekretoriaus pareigas, Lietuvoje tęstinėms rotacijoms buvo dislokuotas JAV sausumos pajėgų batalionas“, – įteikdamas apdovanojimą sakė prezidentas.

Pranešime nurodoma, kad buvusiam JAV gynybos sekretoriui apdovanojimas įteiktas už nuopelnus stiprinant JAV ir Lietuvos strateginį gynybinį bendradarbiavimą, pastangas įtvirtinant JAV ir NATO saugumo įsipareigojimus Lietuvoje, paramą vystant JAV saugumo užtikrinimo priemones, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus ir tobulinant šalies ginkluotą gynybą.

Buvęs Portugalijos kariuomenės vadas, admirolas A. da Silva Ribeiro apdovanotas už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant Lietuvos ir Portugalijos valstybių santykius, prisidedant prie regiono saugumo užtikrinimo, Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo ir šalies ginkluotos gynybos tobulinimo.

„Admirolas A. Manuelis Fernandesas da Silva Ribeiro reiškė nuolatinį solidarumą ir paramą Lietuvai. Admirolas tiesiogiai rėmė Lietuvos ir Portugalijos karinį bendradarbiavimą. Jo pastangomis sudarytos sąlygos Lietuvos kariuomenės pajėgų vienetams treniruotis kartu su Portugalijos rotaciniais vienetais“, – teigė šalies vadovas.

Paprastai valstybės apdovanojimai įteikiami vasario 16-ąją, tačiau ne visi apdovanotieji gali atvykti jų atsiimti.

D. Hastertas 2001 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu. Tais pačiais metais politikui suteiktas sostinės garbės piliečio vardas.

Pastarąjį įvertinimą Vilniaus savivaldybės taryba svarstys atimti vasario pradžioje.

Prezidentas dekretą pasirašė po antradienį Valstybės apdovanojimų tarybos pateiktos išvados.

Tuo pačiu G. Nausėdos dekretu D. Hastertas įpareigotas grąžinti ordiną ir apdovanojimo dokumentus Lietuvos valstybės ordinų kancleriui.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinas ir Vilniaus garbės piliečio vardas buvusiam politikui skirtas už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą.

Vis dėlto 2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas 15 mėnesių kalėti bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.

Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas prisipažino, kad nuo 7-ojo dešimtmečio iki 9-ojo dešimtmečio pradžios, dar iki savo karjeros Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus, kai dirbo mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje.

Politikas Atstovų Rūmų pirmininko pareigas ėjo nuo 1999-ųjų iki 2007-ųjų. Tuo metu jis laikytas santūriu, maloniu politiku, padėjusiu JAV Kongresui pereinamuoju laikotarpiu po jo pirmtako Newto Gingricho (Niuto Gingričo) pirmininkavimo.

D. Hastertas atsistatydino iš Kongreso įtartas pro pirštus žiūrėjęs į skandalą, kilusį dėl to, kad kitas buvęs Atstovų Rūmų narys, Markas Foley (Markas Folis), siuntinėjo seksualiai atviras ar dviprasmiškas žinutes į paauglių puslapius.

Tai jis sakė ketvirtadienį viešėdamas Kyjive, kreipdamasis į Aukščiausiąją Radą ir Ukrainos žmones, pranešė Prezidentūra.

„Mes pernelyg daug iškentėme kartu ir pernelyg daug neteisybių patyrėme, kad galėtume abejingai stebėti vieni kitų kančias. Lietuva šiandien visomis išgalėmis remia Ukrainą, teikia ir toliau – iki pergalės – teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą“, – sakė G. Nausėda, į susirinkusiuosius kreipęsis lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Prezidentas kalbėjo, jog nuo pat karo pradžios Lietuvą vienija didžiulis noras padėti Ukrainai, o įvairiausią pagalbą skiria tiek valstybės, savivaldos institucijos, tiek ir Lietuvos žmonės, verslas, nevyriausybinės organizacijos.

G. Nausėda akcentavo, jog Lietuva gerai supranta „Rusijos imperinių ambicijų grėsmę Europos saugumui“ bei dėkojo ukrainiečiams už tai, jog šie gina ne tik savo šalį, bet ir visą Europą.

Prezidento kanceliarijos/ R. Dačkaus nuotr.

„Istorinė patirtis mus moko, kad Maskvos tironas turi būti laiku sustabdytas. Negalime sau leisti kartoti senų klaidų. Todėl Lietuva ir toliau dirbs su sąjungininkais, siekdama išlaikyti Vakarų susitelkimą, užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai ir maksimaliai apriboti Rusijos galimybes tęsti šį karą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, sprendimai įvesti tarptautines sankcijas ir teikti karinę paramą Ukrainai yra svarbūs, bet jų vis dar nepakanka.

Jis pažadėjo, kad Lietuva su bendraminčiais sieks toliau stiprinti sankcijas ir užtikrinti efektyvų jų įgyvendinimą, taip pat mažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.

Pasak Lietuvos vadovo, finansiniai srautai, kurie Maskvai padeda finansuoti šį žiaurų karą, turi būti nutraukti.

Tikiu, kad teisingumas triumfuos.

„Lietuva taip pat sieks, kad Rusijos valstybė ir asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus, tarptautinės teisės, žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, būtų patraukti atsakomybėn. Beatodariškos atakos prieš beginklius civilius, vaikus, civilinius objektus – mokyklas, darželius, ligonines – negali likti nenubaustos. Tikiu, kad teisingumas triumfuos“, – tvirtino G. Nausėda.

Prezidentas pagyrė Ukrainos valdžios institucijų gebėjimą maksimaliai efektyviai veikti karo sąlygomis, taip pat įgyvendinti būtinas reformas, lėmusias Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso suteikimą.

„Lietuvos patirtis rodo, kad esminė sėkmingos eurointegracijos sąlyga yra platus politinis sutarimas. Labai svarbu, kad tokia nuostata įtvirtinta ir Ukrainos Konstitucijoje. Mes padėsime Ukrainai žengti šiuo sudėtingu keliu. Toliau teiksime ekspertinę paramą ir kartu su jumis sieksime kuo greitesnės derybų dėl narystės ES pradžios“, – pažadėjo šalies vadovas.

Prezidentas taip pat įteikė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas jam skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.

Prezidento kanceliarijos/ R. Dačkaus nuotr.

Kartu su prezidentu ketvirtadienį Kyjive lankosi ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Rusijos pajėgos nuo vasario mėnesio pabaigos puola Ukrainą, o ketvirtadienio rytą surengė raketų ataką prieš vieną iš Kyjivo priemiesčio Vyšhorodo rajonų.

Tai yra vienas aukščiausių Ukrainos valstybės apdovanojimų, skiriamas už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms.

Apdovanojimą Lietuvos vadovui įteikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu Kijeve vykstančiame Krymo platformos inauguraciniame susitikime.

Šis apdovanojimas – tai įvertinimas reiškinio, kurį sukūrė visa tauta.

„Dabar turbūt bet ko paklausus, su kuo jam asocijuojasi liepos 6-oji, 21 val., atsakytų, kad tai – laikas „Tautiškai giesmei”. Vos per dešimtmetį tauta sukūrė modernią tradiciją, kuri suvienija lietuvius visame pasaulyje, ir šiandien mes, kaip iniciatoriai, netgi nebegalėtume sudaryti žemėlapio, kur „Tautiška giesmė” bus giedama – tiesiog tų vietų neįtikėtinai daug“, – pranešime cituojamas R. Daubaras.

Kasmet vis daugiau verslo ir visuomeninių organizacijų, savivaldybių, pasaulio lietuvių bendruomenių ir iniciatyvių žmonių įsitraukė į tradicijos kūrimą: organizavo renginius, kvietė, būrė žmones. Pernai, kaip parodė tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ atliktas tyrimas, daugiausiai, net 80 proc. apklaustųjų, Lietuvos himno giedojimą įvardijo kaip ryškiausią Lietuvos šimtmečio minėjimo renginį, kuris pralenkė net Vasario 16-ajai skirtus minėjimus.

„Labiausiai jaudina pasakojimai, kai žmonės giedojo, sakytum, tam visai nepalankiose situacijose. Pavyzdžiui, staiga visi lietuviai, net nepažįstantys vienas kito, liepos 6-osios 21 val. sustoja lėktuve ir pradeda giedoti „Tautišką giesmę”. Anksčiau sudarinėdavome žemėlapius, kur vyks giedojimai, bet visa tai išaugo į tokį mastą, kad visų vietų sužymėti – nebeįmanoma, nes labai daug žmonių ne tik renkasi į renginius, bet himną gieda ir namuose, sodybose, gamtoje, t.y. privačioje aplinkoje”, – pasakojo R. Daubaras.

Pavyzdžiui, staiga visi lietuviai, net nepažįstantys vienas kito, liepos 6-osios 21 val. sustoja lėktuve ir pradeda giedoti „Tautišką giesmę”.

„Tautiška giesmė“ giedama liepos 6-ąją, 21 val. vietos laiku, tad jos garsas jau ritasi nuo Australijos, ją jau giedojo ir Azijos šalyse gyvenantys lietuviai.

Lietuvoje centrinis iniciatyvos dešimtmečio šventinis renginys, iš kur į pasaulį pasklis „Tautiška giesmė“, vyks Klaipėdos uoste, kruizinių laivų terminale. Čia, pasak pranešimo, statoma įspūdingo dydžio – apie 40 m pločio ir 27 m aukščio – scena, kurios dalimi tapo legendinė „Ambersail“ jachta. Minint pasaulio lietuvių metus, koncertuoti pakviesti tie, kurie turi lietuviškas šaknis, save laikantys lietuviais, ir tuo pačiu turintys įvairių pasaulio šalių kilmės, tokie kaip Jurgis Didžiulis, Eduardo Gimenezas, Oneida Kunsunga, Darius Mileris-Nojus, Sasha Song, Edgaras Lubys ir Jurijus Veklenko, grupė „B’Avarija“. Renginio kulminacija – Lietuvos himnas – lygiai 21 val., o po to vyks Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

Nemokamas šventinis iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ koncertas Klaipėdos uosto kruizinių laivų terminale prasidės liepos 6 d., 19.30 val. ir bus tiesiogiai transliuojamas per LRT.

Šis apdovanojimas įžymiam dailininkui, aktyviam Vilniaus geto atminties puoselėtojui, buvo skirtas minint valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-ąją.

Pasak prezidentės, nepaprastai svarbu, kad S. Bako talentas, liudijantis Holokausto tragediją – didelės Vilniaus žydų bendruomenės žūtį, savo įtaiga paliečia kiekvieno žmogaus širdį ir perduoda šią atmintį naujoms kartoms kaip praeities pamoką apie civilizacijos kovą už gėrį, aktualią ir šiandien.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad S. Baką ir kitus Vilniaus geto kalinius gelbėję žmonės, paskelbti Pasaulio teisuoliais, gelbėjo ir amžinąsias žmogiškumo vertybes. Tai jų drąsa ir pasiaukojimas leidžia mums didžiuotis pažintimi su išskirtiniu menininku ir jo kūryba, kviečiančia į akistatą su skaudžiais istorijos puslapiais.

Praėjusiais metais Vilniuje atidarytas S. Bako tapybos muziejus. Jame vienas įspūdingiausių eksponatų – knyga, kurioje devynmetis berniukas, būsimasis dailininkas, piešė geto akimirkas. Apie savo gyvenimą Vilniuje ir išsigelbėjimo istoriją jis parašė jaudinančią prisiminimų knygą „Nutapyta žodžiais“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis S. Bakas šiandien Tolerancijos muziejuje susitiks su vilniečiais ir papasakos apie Vilniuje prasidėjusį kūrybinį kelią.

Valstybės apdovanojimas jam skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

S. Bakas – garsus litvakų dailininkas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pernai Vilniuje atidarytas jo vardo muziejus, jam menininkas  padovanojo dalį savo kūrybos.

Anot Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus pranešimo, netolimoje ateityje planuojama atidaryti antrą S. Bako muziejaus ekspozicinę erdvę ir edukacinį centrą.

S. Bakas 1933 metais gimė Vilniuje, pirmąją piešinių parodą Vilniaus gete surengė būdamas vos devynerių. Išgyvenęs Holokaustą, jis išvyko į Izraelį, gyveno Vakarų Europoje, studijavo dailę Jeruzalėje, Paryžiuje. Jo kūriniuose alegorinio realizmo stiliumi keliami pasaulio trapumo, žmogaus tapatybės paieškų klausimai, atsitiesimo po katastrofos temos. Apie S. Baką parašyta nemažai knygų, sukurti dokumentiniai filmai, lietuvių kalba išleisti jo prisiminimai „Nutapyta žodžiais“.

Menininkui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.

Laisvamanis liko už borto

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po dramatiškų nepriklausomybės atkūrimo kovų, Klaipėdoje turbūt jau mažai kas ir prisimena tuos žmones, kurie padarė viską, kad uostamiestis tuomet nepasrūtų krauju, kad galingi sovietų armijos daliniai nesiimtų priešiškų veiksmų, kad atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai nelojalūs klaipėdiečiai, kurių čia buvo itin daug, nekeltų sumaišties.

Klaipėda prieš 27-erius metus nevirto šiandieniu Donecku tik dėl patriotiškų ir nuovokių klaipėdiečių, tarp jų – ir Vytauto Čepo dėka.

Jis tuomet vadovavo miesto tarybai, nuolatos vedė derybas su sovietų pulkininkais, tikindamas, jog išvažiavę tankais į gatves jie nieko nepasieks.

Nors tie iš jo vis pasišaipydavo: "Ko tu čia stengiesi, vis tiek Klaipėdą prijungsime prie Kaliningrado, čia bus Rusija."

V.Čepo pastangos pasiteisino. Klaipėdoje išvengta smurto protrūkių ir svarbiausia – žmonių aukų, sovietų kariškiai nepanaudojo ginklų.

Tai didelis šio politiko nuopelnas Lietuvai, kuris valstybės lygiu liko nepastebėtas iki šiol.

V.Čepas, skirtingai nei kiti kur kas mažiau nei jis nusipelnę asmenys, jokių garbingų apdovanojimų neturi, tik 2000-aisiais jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis.

Žurnalistas ir visuomenės veikėjas, bene profesionaliausias Lietuvoje valstybinių apdovanojimų žinovas Vilius Kavaliauskas pripažino, kad medaliais ir ordinais įvertintų klaipėdiečių išties mažoka.

"Klaipėda visada buvo laisvamanių miestas. Ir V.Čepas – vienas tų laisvamanių. Tokie žmonės bet kokiai valdžiai nepatinka. Tai kaip juos apdovanosi? Bet vis dėlto valstybė turi pastebėti tuos, kurie eina priekyje. Apdovanojimu parodomas piliečio ir valstybės santykis, tai yra labai svarbu", – tikino V.Kavaliauskas.

Į medalius žvelgia ironiškai

Pats V.Čepas nesijaučia neįvertintas ir į apdovanojimus žiūri ironiškai. Esą, norint gauti ordiną ar medalį, reikia pakliūti arba "ant bangos", arba "po tinkamu langu stipriai mojuoti vėliava".

"Pasirodo, tų Sausio 13-osios medalininkų daugiau nei 300, o manęs tarp jų nėra. Bet aš į tai žiūriu linksmai. Tik klausimas, kokiu principu jie yra dalinami? Apie save nekalbu, bet daug darbščių ir tikrai valstybei nusipelniusių žmonių yra pamiršti ir nustumti į nuošalę. Taip visuomenė ir susiskaldo į medalininkus ir šiaip pamirštuosius", – dėstė V.Čepas.

Klaipėdietis neslepia, jog tada tie medaliai mažiausiai rūpėjo, nes mieste buvo siaubinga įtampa. Tankai stovėjo dabartinėje Atgimimo aikštėje, gatvėse patruliavo kariškiai, V.Čepas ir kiti aktyvistai iš jų nuolat gaudavo pranešimų, kad tuoj bus suimti.

Arba tu išlieki žmonių atmintyje, arba jie tave užmiršta. Dažniausiai užmiršta.

"Medaliams neteikiu didelės reikšmės. Arba tu išlieki žmonių atmintyje, arba jie tave užmiršta. Dažniausiai užmiršta", – juokėsi V.Čepas.

Labiausiai įvertinti sportininkai

Bene daugiausiai valstybinių apdovanojimų iš klaipėdiečių turi sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" treneriai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičius, abu – po keturis. Šie iškilūs žmonės neabejotinai jų verti.

Apdovanojimais gali didžiuotis ir kolektyvo šokėjai.

Tris apdovanojimus turi krepšininkas klaipėdietis Tomas Delininkaitis, du – jo kolega Gintaras Einikis, vieną – Arvydas Macijauskas.

Trimis valstybiniais apdovanojimais įvertinta klaipėdietė, parolimpinių žaidynių čempionė Aldona Grigaliūnienė.

V.Kavaliausko įsitikinimu, ateityje sportininkams valstybinius apdovanojimus reikėtų skirti atsakingiau.

"Yra atvejų, kai įteikė medalius tam tikrų komandų legionieriams, kurie juos paskui lengva ranka pardavė kaip nereikalingą daiktą. Pažaidė kelerius metus Lietuvoje, įteikė jam valstybinį apdovanojimą, o kam jam reikalinga lietuviška "geležėlė". O ir įstatymas nedraudžia parduoti apdovanojimų", – pabrėžė V.Kavaliauskas.

Kuklūs meno ir mokslo nuopelnai

Tarp apdovanotųjų klaipėdiečių yra vos keli valstybės veikėjai – Eugenijus Gentvilas (Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2000), a.a. Bronislovas Lubys (LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius, 1998 ir LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2001), Algirdas Grublys (Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžius, 2004, Sausio 13-osios atminimo medalis, 2006), Valentinas Greičiūnas (LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 1998), taip pat – jo žmona Irena Greičiūnienė (LDK Gedimino ordino medalis, 2003).

Prieš trejus metus LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotas ir dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įvertinti ir jūrininkai – a.a. Raimundas Baltuška, Petras Ričardas Lučka, Olegas Mariničius, kariškis Valerijus Krisikaitis.

Tarp apdovanotųjų ir mokslo žmonės – Vladas Žulkus, Daiva Kšanienė, Jonas Genys, Sigitas Kudarauskas, Leonidas Donskis. Taip pat medikai Klaudija Bobianskienė, Birutė Federavičiūtė, Algirdas Fabijonavičius.

Pagerbti ir teatralai – Vytautas Paukštė, Povilas Gaidys, a.a. Vytautas Kancleris, a.a. Bronius Gražys, muziejininkai Olga Žalienė ir Aloyzas Každailis.

Iš uostamiesčio žurnalistų valstybinius apdovanojimus turi Gintaras Tomkus (LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2004) ir Saulius Jokužys (ordinas "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu, 2013).

Klaipėda – toli nuo Vilniaus

"Kodėl klaipėdiečiai turi tiek mažai medalių? Pažiūrėkite, koks atstumas yra nuo Vilniaus iki Klaipėdos, ir bus viskas aišku. Taigi daugiausia didvyrių Kaune ir pačiame Vilniuje. Tokia nuostata buvo visada. Tačiau, jeigu nebūtų tada Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje žmonės atlaikę, kažin kaip dar būtų pavykę apginti nepriklausomybę", – kalbėjo V.Čepas.

Anot politiko, dauguma tikrų patriotų, nepriklausomybės gynėjų – kuklūs žmonės ir jų indėlis tiesiog užmirštas. O avantiūristai esą visada lipa per kitų galvas, net eilėje prie medalių.

Įslaptintų herojų sąrašas

Vis dėlto ne visų Lietuvai nusipelniusių asmenų pavardes galima rasti viešai skelbiamame apdovanotųjų sąraše.

Yra bent keli klaipėdiečiai, kurie už ypatingus nuopelnus šalies nepriklausomybei ir pačiai valstybei yra įvertinti aukščiausiais šalies apdovanojimais, bet apie tai niekur neskelbiama, nes jų misija buvo slapta.

"Yra apdovanoti mūsų specialiųjų pajėgų karininkai iš būrio "Aitvaras", jie kovojo Afganistane. Po kurio laiko gal jų pavardės atsiras viešuose sąrašuose, bet kol kas šie nuopelnai neskelbiami. Ordinai teikiami už uždarų durų. Prieš karą buvo apdovanoti keli Suomijos politinės policijos karininkai už tai, kad padėjo Lietuvoje susekti komunistinį pogrindį. Tada tiesiog buvo skelbta, kad apdovanoti Suomijos piliečiai, bet nedetalizuota už ką", – pažymėjo V.Kavaliauskas.

Ydinga atrankos sistema

Pagal Apdovanojimų įstatymą kandidatų pavardes apdovanojimui turi teisę teikti Seimo pirmininkas, premjeras ir ministrai. Jiems paprastai teikiamas pretendentas, kuris turėtų būti pristatytas apdovanojimui.

Tada dokumentai siunčiami į prezidentūrą ir čia sprendžiama, tačiau kokiu principu atrenkamos kandidatūros, esą daugeliui ligi šiol neaišku.

"Pas mus tiek daug didvyrių, o tiek mažai medalių. Pamenu dar dirbau A.Butkevičiaus vyriausybėje, kai gavome laišką, kad reikėtų apdovanoti tokią moterį, kuri per sausio įvykius nešiojo kavą Klaipėdos laisvės gynėjams. Peržiūrėjau sąrašus ir matau, kad klaipėdiečių vadovai ir patys kovotojai neapdovanoti tais medaliais, o prašoma apdovanoti moterį, kuri jiems nešiojo kavą. Tai jau būtų visiškai absurdas", – teigė V.Kavaliauskas.

Generolas atsisakė kryžiaus

Medaliai esą neteikiami už žygdarbius, jais apdovanojami žmonės už gerą darbą. Juo gali būti apdovanota ir darželio vedėja, jei ji gerai dirba. O ordinai jau teikiami už ypatingus nuopelnus.

Daugelio žmonių akyse jo autoritetas išaugo.

"Buvo metas, kai pradėjo dalinti Vyčio kryžiaus ordinus policijos nuovadų viršininkams, kad jie "gerai sėdi". O šitie kryžiai juk teikiami už narsą. Labai visus nustebino buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis, kuris atsisakė Vyčio Kryžiaus ir pasakė, kad jis nieko tokio nepadarė, kad būtų juo apdovanotas. Manyčiau, daugelio žmonių akyse jo autoritetas išaugo", – pastebėjo V.Kavaliauskas.

J.Kronkaičiui jau buvo net išrašytas diplomas, bet prezidento dekretas dar nebuvo pasirašytas, kai jis atsisakė apdovanojimo.

Ilgametis LRT žurnalistas Benas Rupeika taip pat atsisakė Lietuvos nepriklausomybės medalio.

Ordinus reikėtų grąžinti?

Anot V.Kavaliausko, Lietuvoje, skirtingai nei Skandinavijos šalyse, niekada nebuvo reikalavimo grąžinti valstybinius apdovanojimus po mirties.

"Ir dar įdomiausia, kad jie susimoka už juos. Nori ordiną turėti, nusipirk. Tokia tradicija yra Suomijoje, Švedijoje. Tereikia persiųsti perlaidą į Prezidento kanceliariją ir jie paštu atsiunčia ordiną į namus. Beje, Lietuvoje taip irgi buvo prieš karą. Reikėjo mokėti ir už Vytauto ordiną, ir už Gedimino ordiną, nemokėjo tik už savanorio medalį ir Vyčio Kryžiaus ordiną", – aiškino V.Kavaliauskas.

Beje, šiais laikais Skandinavijos šalyse apdovanoti užsieniečiai už apdovanojimus pinigų nemoka, bet po mirties juos turi grąžinti.

A.Brazausko našlė grąžino Dramblio ordiną Danijai ir Serafimų ordiną Švedijai.

"Pamenu, kaip tada šiaušėsi A.Brazauskas ir sakė, įsivaizduoji, jie man davė pasirašyti, ką aš turiu padaryti po mirties", – pasakojo V.Kavaliauskas.

Lietuvoje ordinai atimami tik tuo atveju, jei ordino kavalierius padaro sunkų nusikaltimą ir nužemina gavėjo vardą, tada anuliuojamas prezidento dekretas, apdovanojimas atimamas.

Tokių atvejų Lietuvoje yra buvę. Beje, ir tarpukario Lietuvoje 20 savanorių medalių buvo anuliuoti.

"Mano nuomone, tas pats turėtų galioti ir už apgavystę gaunant ordiną. Nenorėčiau konkretizuoti, bet buvo keli atvejai, kai žmonės gavo apdovanojimus, suklastoję informaciją. O paskui valdžia nežinojo, ką su jais daryti. Jie tada sklypus gavo lengvatine tvarka. Dabar sugriežtinta kandidatų patikra. Nors sukčių visada pasitaiko", – teigė V.Kavaliauskas.

Šalies vadovė penktadienį pasirašė tai numatantį dekretą, paskelbė prezidentės spaudos tarnyba.

Anot jos, D.Grybauskaitė tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į „Automagistralėje“ atliktą vidaus audito ataskaitą.

Audito metu nustatyta, kad, V.Moliui vadovaujant valstybės įmonei, buvo padaryta didelė finansinė žala, nustatyti šiurkštūs lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.

Prezidentūra skelbia, kad valstybės apdovanojimas jam buvo skirtas 2015 metais tuometinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teikimu.

Visi kandidatai valstybės apdovanojimams gauti įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami teisėsaugos. V.Molio atveju informacijos, dėl kurios jam negalėjo būti suteiktas apdovanojimas, gauta nebuvo.

Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Šie asmenys netenka apdovanojimų suteikiamų teisių.

Susisiekimo ministerijai atlikus auditą, paaiškėjo, kad „Automagistralei“ padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos. Įmonės vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos, rodo šią savaitę paskelbti patikrinimo rezultatai.

V.Molis iš pareigų buvo atleistas dar liepą, įtarus, kad bendrovės lėšos leidžiamos neskaidriai, be to, nemokami atlyginimai įmonės darbuotojams.