„Medžiagos apie beprecedenčius klastojimus pakankamai, daug Europos kolegų išėjo su pareiškimais, kad tokių rinkimų ir taip išrinkto parlamento negalima pripažinti legitimiu“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė Vladimiras Milovas.
V. Milovas priminė europarlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus iniciatyva Europos Parlamento (EP) praėjusią savaitę priimtą rezoliuciją, kuria Europos Sąjunga raginama būti pasiruošusi nepripažinti naujojo Rusijos parlamento.
„Buvęs premjeras A. Kubilius su buvusia eurokomisare Sandra Kalniete paskelbė pareiškimą, kad ES neturėtų pripažinti tokių rinkimų, ir tikiuosi, kad tokie svarstymai bus ir EP, ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ir kitose institucijose“, – sakė V. Milovas.
Jis teigė, kad praėjusį savaitgalį vykę Valstybės Dūmos rinkimai buvo iki šiol beprecedenčiai dėl klastojimo masto ir opozicijos atstovų eliminavimo iš kovos.
„Pas mus tokių rinkimų dar nebuvo, kad nušalino praktiškai visus nepriklausomus kandidatus, opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sėdi kalėjime ir vos nebuvo nužudytas, policija ateina pas dešimtis tūkstančių žmonių į namus. (...) Man atrodo, kad yra visos prielaidos nepripažinti šių rinkimų ir nepripažinti taip išrinktos Dūmos legitimiu parlamentu“, – pažymėjo V. Milovas.
Opozicijos atstovas Ivanas Ždanovas retoriškai klausė, ar išvis galima kalbėti apie kažkokius rinkimus, kai opozicijos kandidatams buvo neleidžiama juose dalyvauti. „Praktiškai jokie kandidatai, kurie neremia prezidento administracijos, nedalyvavo rinkimuose“, – sakė I. Ždanovas.
Pasak jo, tarptautinės bendruomenės reakcija „turi būti savaime suprantama – negalima pripažinti tokių balsavimo rezultatų kaip teisingų rezultatų, tai sufalsifikuoti rezultatai“.
Spaudos konferenciją surengęs konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris informavo, kad Seimas pareiškimu įvertins Rusijos rinkimus, o Lietuvos Užsienio reikalų ministerija „jau išsakė savo absoliučiai aiškią nuomonę, kad nebuvo laisvų rinkimų Rusijoje“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai vyko pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis ir valdžios veiksmai kelia abejonių dėl rinkimų skaidrumo.
„Rusijos valdžios institucijos, pasinaudodamos represiniais „ekstremistinių organizacijų“, „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymais, dar labiau apribojo žmogaus teises, demokratijos funkcionavimą ir spaudos laisvę“, – sakoma pareiškime.
Anot URM pareiškimo, šie veiksmai dar labiau suvaržė politinį pliuralizmą bei „demonstruoja Rusijos atsitraukimą nuo demokratinių standartų ir kelia abejonių dėl rinkimų skaidrumo“.
Praėjusią savaitę Rusijoje tris dienas vyko balsavimas parlamento rinkimuose. Jie buvo surengti po precedento neturinčio susidorojimo su politiniais kitaminčiais, įskaitant A. Navalno apnuodijimą ir įkalinimą.
Prieš rinkimus atliktos visuomenės apklausos rodė rekordiškai smukusį valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ populiarumą. Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija vis tiek paskelbė gavusi du trečdalius balsų žemuosiuose parlamento rūmuose.
