Po pasikeitimų įstaiga ir toliau įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, siekiant indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo ir saugumo stiprinimo, draudžiant indėlius, administruojant Indėlių draudimo, Įsipareigojimų investuotojams draudimo ir Pertvarkymo fondus, pranešė Finansų ministerija.

Ministerijos teigimu, teisinio statuso pakeitimas neturės įtakos įstaigos dabartinėms funkcijoms.

„Po šios pertvarkos uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei“, – pranešime sako uosto vadovas Algis Latakas.

Pertvarkius direkciją įmonė galės daugiau veikti savarankiškai – vystyti naujas veiklas, kuriančias papildomas pajamas ir pridėtinę vertę, ji galės kurti antrines įmones, lengviau investuoti ir disponuoti turtu.

Pirmadienį taip pat pradėjo dirbti bendrovės stebėtojų taryba, kurioje trys iš penkių narių – nepriklausomi: bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius, buvęs uosto direkcijos valdybos narys, šiuo metu „Myrial Capital“ valdybos narys Eligijus Kajieta ir Šveicarijos pašto „Swiss Post“ transporto departamento vadovas Aurimas Vilkelis.

Be to, taryboje dirba Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė.

Stebėtojų taryba turės išrinkti įmonės valdybą, o jos pirmininkas bus bendrovės vadovas. Anksčiau skelbta, kad juo liks A. Latakas. 

Kaip nurodo direkcija, teisinė forma įregistruota rugsėjo 1 dieną.

Direkcija teigia, kad šie pokyčiai išplės įmonės veiklos galimybes, leis jai efektyviau planuoti savo veiklą ir tikslingiau naudoti valstybės biudžeto lėšas.

„Siekiame tapti Lietuvos kelių infrastruktūros planavimo ir plėtros kompetencijų centru, kurio paslaugomis galės naudotis partneriai – savivaldybės ir kaimyninių šalių institucijos. Šiai veiklai bus panaudota įmonės komandos sukaupta kompetencija kelių plėtros planavimo, dangos būklės vertinimo, transporto srautų modeliavimo, kelių plėtros projektų rengimo ir valdymo, darnaus judumo planavimo ir organizavimo bei saugaus eismo priemonių įgyvendinimo srityse“, – pranešime sako laikinai Kelių direkcijos vadovo pareigas einantis Remigijus Lipkevičius.

Kelių direkcijos pertvarkai Seimas pritarė vasarą.

Už tokias Kelių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 74 Seimo nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo.

Pataisos priimtos valdančiųjų ir kelių liberalų balsais, o joms nepritarianti opozicijos dauguma balsavime nedalyvavo.

Už pataisas balsavo 49 „valstiečiai“, aštuoni Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, septyni socialdarbiečiai, po keturis Mišrios Seimo narių grupės narius ir liberalsąjūdiečius, vienas socialdemokratas ir jokiai frakcijai nepriklausantis Seimo pirmininkas.

Prieš balsavimą premjeras Saulius Skvernelis ragino Kelių direkcijos reformos nesieti su artėjančiais rinkimais.

„Jeigu kas ieško sąmokslų teorijų, tai čia tikrai nereikia ieškoti“, – teigė jis.

Pasak premjero, pataisomis norima įgyvendinti atstuminės apmokestinimo sistemos projektą, kai  rinkliavos dydis siejamas ne su laiku, o nuvažiuotu atstumu: „Kad būtų už kelius realiai renkami mokesčiai, už tai kas kiek pravažiavo, kas kaip sugadino realiu metu“.

Tuo tarpu Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad opozicija pataisoms priešinasi ne todėl, kad iš esmės nepritaria direkcijos pertvarkymui, o dėl to, kad trūksta skaidrumo. 

Opozicija teigia, kad direkciją norima paversti „lesyklėle“ kadenciją baigiantiems politikams ar politinio pasitikėjimo pareigūnams. Tuo tarpu valdantieji sako, kad pertvarkyta direkcija galės pritraukti gerų specialistų ir jiems mokėti didesnius atlyginimus, įstaigai atsiras galimybė skolintis. 

Kelių direkciją pertvarkyti norima nuo šių metų rugsėjo, daugiau nei pusė jos valdybos narių būtų valstybės atstovai. Tai nepatiko opozicijai. Ji reikalavo, kad reoganizacija būtų bent nuo kitų metų, o valdyba būtų formuojama iš pusės nepriklausomų narių.  

Ateityje Kelių direkciją ketina reorganizuoti į akcinę bendrovę.

Reorganizavus įmonę, „Lietuvos paminklai“ gaus naujų funkcijų dėl valstybės insvesticijų programos kultūros srityje.

Tarp jų – statinių projektavimas, statinių projektų vykdymo priežiūra, statinių projektų ekspertizė, statybos darbų atlikimas, techninė priežiūra.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad pertvarkius „Lietuvos paminklus“ bus sutaupyti biudžeto asignavimai, turbūt sumažės paslaugų ar nupirktų rangos darbų kaina, racionalizuojami paveldotvarkos programos įgyvendinimo procesai.

Po pertvarkos naujoji biudžetinė įstaiga įgyvendins paveldotvarkos programas, o Kultūros paveldo departamentas šias programas tik rengs.

„Ministras privalo reaguoti į lūkesčius, kad valstybės įmonė (Lietuvos paštas. – ELTA) atitiktų lūkesčius, kuriuos valstybė kelia tai įmonei. (…) Matyt, valdyba ir įmonė neatliepia tų lūkesčių, kuriuos mato nauja Susisiekimo ministerijos vadovybė ir visuomenė“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Susisiekimo ministerija, pasinaudodama jai suteiktomis akcininko teisėmis, spalio 31 dieną priėmė sprendimą suformuoti naują Lietuvos pašto valdybą.

Susisiekimo ministerijai nepavykus rasti sutarimo su Lietuvos pašto valdybos nariais, ministerija teigia skubiai suformuosianti naują valdybą.

R. Masiulis teigia girdįs kalbų, kad gali būti keičiami jo paskirti strateginių įmonių, įskaitant „Lietuvos geležinkelius“, vadovai.

„Girdžiu aš tų kalbų, kad būtų keičiamas vadovas, bet vadovą pakeisti reikia turėti argumentus. Jei būtų objektyvūs argumentai, tai viena, bet noras susidoroti yra kita“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Masiulis.

Vertindamas A. Vaitkaus galimybes vėl vadovauti uostui, R. Masiulis teigė, kad tai yra sunkiai įmanoma.

„Į Klaipėdos uostą praktiškai neįmanoma, yra ir teismo sprendimai, ir VTEK išvados dėl supainiotų interesų. Dėl „Lietuvos geležinkelių“ irgi neįmanoma, nes A. Vaitkus dalyvauja veikloje su žmonėmis, kurių įmonės turi interesų geležinkelių versle“, – sakė R. Masiulis.

Nuo 2013-ųjų Klaipėdos uostui vadovavęs A. Vaitkus iš pareigų atleistas kovo pabaigoje, R. Masiuliui suabejojus, ar uosto vadovas liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir mero rinkimus, atžvilgiu. A. Vaitkus šį sprendimą apskundė, tačiau pirmos instancijos teismas birželį skundą atmetė. A. Vaitkus sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. 

LRT sausį skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo verslo santykiais susiję asmenys, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igors Udovickis ir jo sutuoktinė.

Be to, kampaniją maksimaliomis beveik 8,8 tūkst. eurų sumomis parėmė su uostu susiję verslininkai – I. Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Pastarieji su „valstiečių“ sąrašu taip pat išrinkti į Klaipėdos miesto tarybą.

A. Vaitkus kovą buvo išrinktas į Klaipėdos savivaldybės tarybą su „valstiečių“ sąrašu. Mero rinkimus jis pralaimėjo antrajame ture.

R. Masiulį rugpjūčio pabaigoje pakeis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius.

„Nauja teisinė forma gerokai išplės Kelių direkcijos veiklos galimybes, leis jai efektyviau planuoti savo veiklą. Pavyzdžiui, pritraukus kompetentingus specialistus, valstybės įmonė galės pati atlikti automobilių srautų modeliavimą, kurį dabar perka iš išorės; ne išorinių konsultantų, o savo jėgomis galės vertinti kelių būklę, tai leis racionaliau skirstyti lėšas. Šie pokyčiai leis Kelių direkcijai greičiau atlikti suplanuotus darbus, kelių infrastruktūroje pritaikyti modernias technologijas, taip pat mažesnėmis lėšomis pasiekti normatyvinius kokybės reikalavimus. Planuojama, kad ateityje šie pokyčiai leis be papildomo finansavimo atlikti iki 10 proc. daugiau darbų“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ministro R. Masiulio teigimu, valstybės įmonės statusas taip pat užtikrins galimybę Kelių direkcijai greitai ir efektyviai įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas dėl perėjimo nuo vinječių prie kelių rinkliavos sistemos.

Po pertvarkos Kelių direkcijos misija išliks ta pati – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, nekenksmingą aplinkai, išmanų susisiekimą Lietuvos keliais. Vienintele įmonės savininke ir toliau bus valstybė.

Tapusi valstybės įmone, Kelių direkcija toliau vykdys specialiuosius valstybės įpareigojimus, nesikeis pagrindiniai jos veiklos tikslai: organizuoti ir vykdyti valstybinės reikšmės kelių ir atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, užtikrinti saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimą.

Nauja teisinė forma Kelių direkcijai suteiks galimybę kelių plėtrai ir priežiūrai naudoti ne tik valstybės biudžeto lėšas, bet ir papildomus finansavimo išteklius – palankiausiomis sąlygomis naudoti tarptautinių finansų institucijų paskolas, obligacijas bei kitas tarptautinės finansų rinkos priemones.

Be to, Kelių direkciją pertvarkius į valstybės įmonę tikimasi į ją pritraukti ir išlaikyti joje aukštos kompetencijos inžinierius ir ekspertus, kuriuos samdosi ir išsaugojimo galimybes šiuo metu riboja darbo apmokėjimo biudžetinėse įstaigose nustatymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai.

Įregistravus valstybės įmonę, jos veikla bus plėtojama pagal Susisiekimo ministerijos ir įmonės valdymo organų patvirtintą strateginį veiklos planą bei metinius planus. Naujas įmonės statusas leis Kelių direkcijai tapti Lietuvos kelių infrastruktūros planavimo ir plėtros kompetencijų centru, kurio paslaugomis galės naudotis partneriai – savivaldybės ir kaimyninių šalių institucijos. Šiai veiklai bus panaudota įstaigos komandos sukaupta kompetencija kelių plėtros planavimo, dangos būklės vertinimo,  transporto srautų modeliavimo, kelių plėtros projektų rengimo ir valdymo, darnaus judumo planavimo ir organizavimo bei saugaus eismo priemonių įgyvendinimo srityje.

Parlamentarai antradienį apsispręs, kaip ateityje paramą bei labdarą galės teikti ne tik savivaldos, bet ir valstybės valdomos įmonės.

Konservatorius Jurgis Razma šeštadienį pareikalavo, kad galutinį (Labdaros ir paramos įstatymo – BNS) variantą, dėl kurio Seimas turės balsuoti, įvertintų Seimo teisininkai, todėl iki lemiamo balsavimo paprašė pertraukos. Opozicijos balsų užteko, kad jai būtų pritarta: už balsavo 36 Seimo nariai, 34 – prieš, o 10 susilaikė.

„Bijau, kad galime priimti teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimami pasiūlymai, dėl kurių Teisės departamentas nėra pasisakęs, kad neatrodytume kepantys nekokybiškus įstatymus“, – šeštadienį teigė J. Razma. 

Seimas linkęs ne uždrausti valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos įmonėms bei jų antrinės bendrovėms teikti paramą bei labdarą, o tik šiek tiek sugriežtinti šią veiklą. Pagal naujas taisykles siūloma susieti tokių įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu.

Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas. Komiteto parengtam pataisų variantui Seimas po svarstymų buvo pritaręs.

Bijau, kad galime priimti teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimami pasiūlymai.

Tačiau per priėmimą balsuodami parlamentarai iš valdančiųjų koalicijos persigalvojo. Jie pakeitė savo nuomonę pritardami trijų parlamentarų Povilo Urbšio ir „valstiečių“ Zenono Streikaus bei Guodos Burokienės liberalesniam siūlymui leisti šioms  įmonėms paramą ir labdarą teikti ir toliau, tačiau pagal kitas taisykles.

Seimas pritarė jų pataisai, kuria pasiūlyta diferencijuoti paramai skiriamą tokių valstybės ir savivaldos įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui per metus būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. 

Įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų grynojo pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų.

Pataisos numato, kad bendrovės negalėtų įsipareigoti paramą skirti iš kitų  metų lėšų ar nustatyti konfidencialumo susitarimus, ribojančius informacijos apie suteiktą paramą ir jos panaudojimą pateikimą visuomenei.

Taip pat norima uždrausti paramą teikti įmonėms, kurios dirbs nuostolingai. 

J. Razma BNS prognozavo, kad nauja tvarka tikriausiai Seime bus patvirtinta. Parlamentaras vis tik pripažįsta, kad ji yra „nežymiai geresnė“ negu taikoma dabar.

„Turiu įvertinti, kad teigiamas dalykas yra tai, kad paramos ir labdaros teikimo principai reglamentuoti įstatymo lygiu. Tai šiek tiek geriau. (...) Jeigu palieki dabartinę tvarką, ji yra ne geresnė“, – BNS teigė jis.  

Tačiau J. Razma įsitikinęs, kad naujas taisykles, pagal kurias paramą ir labdarą  teiktų valstybės ir savivaldos įmonės, prezidentė turėtų vetuoti: „Grąžintų vetavimu į pradinio sumanymo situaciją, kad apskritai įmonėms, kurių virš pusės akcijų valdos valstybė ar savivalda, neliktų paramos ir labdaros galimybių, o tada jie (valdantieji – BNS) nesukrapštytų 71 balso veto atmetimui“.

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta nuo 2016 metų, o paskutinį kartą Labdaros ir paramos įstatymo pataisos Seimo posėdyje buvo svarstomos pernai gruodį. Nuo to laiko pataisų priėmimas atidėliotas.  

Seimo Audito komitetas, rinkęs duomenis apie valstybės ir savivaldybių įmonių teiktą paramą, nustatė, kad 2017 metais tam skirta 1,747 mln. eurų. 12 iš 45 valstybės valdomų įmonių paramai ir labdarai 2017 metais skyrė 954,1 tūkst. eurų, o 59 savivaldybių įmonės – 793,2 tūkst. eurų. 

Sąraše – daugybė reikalavimų

Įmonė "Klaipėdos nafta" šiuo metu ieško konsultantų kompanijos, kuri sugebėtų parengti 2019–2030 metų veiklos strategiją.

Tarptautiniame konkurse norą dalyvauti pareiškė kelios įmonės.

Tačiau bendrovės "Klaipėdos nafta" keliami reikalavimai ėmė kelti nuostabą ne vienam šios srities žinovui.

Konkurso sąlygose pažymėti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie ekspertams sukėlė įtarimų, ar tik šiame konkurse nebus įmanoma nuspėti jo laimėtojo?

Konkurso dalyviams iškeltos tokios specifinės sąlygos, kurios iš tiesų verčia susimąstyti, kiek įmonių galėtų jas visas atitikti?

Pavyzdžiui, tiekėjui keliamas reikalavimas turėti patirties uostų komercinėje ir/arba eksploatacinėje veikloje.

Taip pat tokia įmonė jau turi būti dalyvavusi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikloje.

Trečiu reikalavimu įvardijamas noras matyti tokį tiekėją, kuris specializuotųsi SGD terminalų veikloje, paremtoje FSRU technologija.

Nori patirties penkiose šalyse

Dienraštis "Klaipėda" dėl šio konkurso aplinkybių teiravosi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo.

Tarnybos vadovė Diana Vilytė, peržvelgusi tiekėjams keliamas kvalifikacines sąlygas, pripažino, jog konkurso tiekėjų atranka išties kelia klausimų.

Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume.

"Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume. Tarnyba šio konkurso sąlygų iki šiol nebuvo tikrinusi. Tačiau nusiskundimų nebuvo ir iš tiekėjų. Peržiūrėjus sąlygas matyti, jog čia nėra viskas aišku iki galo, matome konkurenciją ribojančių apraiškų", – patikino D.Vilytė.

Paprašiusi kelių dienų išsamesniam aplinkybių aiškinimuisi, Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavo įmonės "Klaipėdos nafta" konsultantų paieškų konkursą.

"Matome, jog konkurse pareiškė norą dalyvauti ne viena ir ne dvi įmonės. Tiekėjų yra nemažai. Reikalaujama turėti patirties uostų veikloje, keliamas keistas reikalavimas turėti patirties penkiose skirtingose šalyse. Yra ir kitų specifinių reikalavimų, tačiau reikia pripažinti ir tai, jog ir objektas yra specifinis", – aiškino D.Vilytė.

Įrodinės pasiekimus

Tarp šio konkurso sąlygų iš tiesų yra pažymėta, jog turi būti įrodytas tiekėjo tarptautinis pasiekimas – "vykdyti projektai bent 5 skirtingose šalyse per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus)."

Taip pat konsultantų įmonės konkurso rengėjams privalės pateikti ir konsultacinių projektų, susijusių su viešąja ar reguliavimo politika, pavyzdžius.

Kvalifikaciniuose reikalavimuose pažymėta: "per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti įvykdęs arba tebevykdantis su viešąja ar reguliavimo politika susijusių konsultavimo paslaugų sutarčių, kurių bendra vertė yra ne mažiau kaip 100 tūkst. Eur be PVM".

Taip pat keliamas reikalavimas sudarytų sutarčių vertei: "Kiekvienų paskutinių pasibaigusių 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) bendrosios pajamos iš strateginių konsultacijų paslaugų ne mažesnės kaip 250 tūkst. Eur per metus."

Pirkimą stebės

Spalio pradžioje paskelbtas viešasis konkursas vykdomas trimis etapais.

Viešųjų pirkimų tarnyba po dienraščio "Klaipėda" užduotų klausimų nusprendė stebėti šio pirkimo eigą.

"Tokio pobūdžio pirkimų procedūros gali užtrukti. Drastiškų priemonių kol kas nesiimsime. Galvojome, ką daryti, ir nusprendėme stebėti", – aiškino D.Vilytė.

Iš tiesų konkursas nėra pasibaigęs. Šiuo metu kompanijos dar tik pateikė paraiškas jame dalyvauti.

"Jei tai būtų laikotarpis iki pateikiant pasiūlymus, o konkurso sąlygos aiškiai keltų prieštaravimų, būtų prasminga stabdyti tokį pirkimą. Antras kelias – stabdyti pirkimą, kol sutartis nėra pasirašyta. Po sutarties pasirašymo beliktų tik kreiptis į teismą, nes tik jis gali nutraukti sutartį. Bet šiuo atveju mes dar turime laiko ir vykdysime stebėseną", – patikino D.Vilytė.

Šis pirkimas, paprastai tariant, vadinamas trijų žingsnių pirkimu dėl to, jog pradžioje tiekėjai tik pateikia paraiškas.

Tik tie tiekėjai, kurie atitiko kvalifikacinius reikalavimus, kviečiami antrajam žingsniui.

"Vėliau konkurso dalyviai teikia pasiūlymus. Pasiūlymas yra vertinamas ir nagrinėjamas, ir tik tuomet vyksta derybos, o tai vadinama trečiuoju etapu. Po derybų sprendžiama, kas yra nugalėtojas ir su juo pasirašoma sutartis. Paprastai tariant, jei iš visų paraiškų liktų tik vienas tiekėjas, tai jau būtų blogai", – pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai.

Dokumentai – anglų kalba

Klausimų dėl konkurso dokumentacijos teikimo valstybine ir anglų kalbomis kilo ir patiems konkurso dalyviams.

Tiekėjams pasipiktinimą kėlė tai, jog ne visi dalyviai esą turės lygias galimybes, nes reikalaujama laisvai kalbėti ir rašyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis.

Įmonė "Klaipėdos nafta" pati praneša, jog dalį dokumentacijos tiekėjams pateiks tik anglų kalba.

Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai šis tiekėjų nusistebėjimas prieštaravimų nekėlė.

"Parodoma, jog nėra orientuojamasi į Lietuvoje dirbančius konsultantus. Tai yra geroji praktika, nes parodoma, jog norima pritraukti užsienio rinką, tai nėra uždaras pirkimas, lyg ir signalizuojantis perkančiosios organizacijos norą plačiai atverti duris", – paaiškino D.Vilytė.

Paslaugų pirkėjas, įmonė "Klaipėdos nafta", aiškina, jog ji yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, kuri laikosi visų jai taikomų teisės aktų dėl valstybinės kalbos naudojimo.

"Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis įmonės klientų ir tiekėjų yra užsienio juridiniai asmenys, vienas iš nepriklausomų valdybos narių yra Danijos pilietis, todėl ir dalis dokumentacijos, kuri bus pateikta būsimam paslaugų tiekėjui, yra anglų kalba", – tikino įmonės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

Ieško geriausiųjų

Paklaustas, ar įmonės keliamas reikalavimų sąrašas konkurso dalyviams nesudaro konkurenciją ribojančių sąlygų, "Klaipėdos naftos" vadovas tikino, jog tokiu būdu įmonė esą tik ieško geriausio iš geriausių tiekėjų.

"Nustatytais reikalavimais siekiama, jog pasirinktas tiekėjas butų kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus. "Klaipėdos nafta" vykdo komercinę veiklą valdydama Klaipėdos naftos terminalą Klaipėdos uoste. Taip pat operuoja SGD terminalą, kuris paremtas FSRU technologija. Atitinkamai, kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui", – aiškino M.Jusius.

Įmonės reikalavime matyti tokius konsultantus, kurie turėtų sunkiai įgyvendinamos patirties – per trejus metus būtų atlikę projektus penkiose šalyse – pasak M.Jusio, nėra nieko stebėtino.

"Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atitinka bendrovės poreikį ir užtikrina pakankamą konkurenciją tarp tiekėjų. Bendrovė siekia nusamdyti patikimą paslaugos teikėją, kuris turi realios tarptautinės patirties", – aiškino įmonės vadovas.

Privilegijuotųjų nėra?

Uostamiestyje pasklidusius gandus, jog šiame konkurse privalumų prieš kitus rinkos žaidėjus galėtų turėti britų įmonė "Poyry Management Consulting Ltd.", kuri "Klaipėdos naftai" jau rengė Ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimą, įmonės vadovas neigė.

Gal būtent ši konsultantų bendrovė šiuo metu galėtų tiksliai atitikti visus tiekėjams keliamus reikalavimus?

Tačiau M.Jusius neatskleidė, ar patirties "Klaipėdos naftos" konkursuose turinti bendrovė yra pateikusi paraišką šiame konkurse.

"Pirkimo vykdymo metu paraiškas pateikusių tiekėjų skaičius yra konfidenciali informacija. Konkurse dalyvaujančių tiekėjų pavadinimai taip pat yra konfidenciali informacija, kurios negalime atskleisti pirkimo procedūrų vykdymo metu", – aiškino M.Jusius.

Ieškojo pigiau, o pirko brangiau?

Klausimų kyla ir dėl 2017 metų rudenį skelbto įmonės "Klaipėdos nafta" konkurso dėl "Ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimo".

Šiame konkurse dalyvavo devynios įvairių šalių įmonės.

Tiesa, kai kurios bendrovės iš konkurso buvo pašalintos, nes nustatytas interesų konfliktas. Net trys tiekėjai kokybės pasiūlyme atskleidė pasiūlymo kainą, o tai draudžia įstatymai.

Iš likusių penkių pasiūlymų, įmonė "Klaipėdos nafta" nusprendė sutartį sudaryti su minėta britų kompanija "Poyry Management Consulting Ltd.", nors jos pasiūlymas tikrai nebuvo vienas pigiausių, tačiau M.Jusius dienraščiui tvirtino priešingai.

"Pirkimo laimėtojo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausias, vertinant geriausios kainos ir kokybės santykį. Be kainos taip pat buvo vertintas įmonės "Klaipėdos nafta" poreikių supratimas bei sutartį vykdysiančio personalo patirtis", – aiškino M.Jusius.

Iš viešai prieinamų dokumentų matyti, jog šiame konkurse brangiausiai savo paslaugas įvertino ispanų konsultantų įmonė, pateikusi 690 tūkst. eurų pasiūlymą.

Vokiečių kompanijos pasiūlymas buvo perpus pigesnis – 298 tūkst. eurų.

Treti pagal kainą rikiuojasi konkursą laimėję britai, pasiūlę 165 tūkst. eurų.

Kita Didžiosios Britanijos kompanija savo pastangas įvertino kiek pigiau ir pasisiūlė dirbti už 133 tūkst. eurų sumą.

Šiame konkurse būta ir dar pigesnio pasiūlymo – JAV įkurta įmonė pasisiūlė už 125 tūkst. eurų.

Dienraščiui aiškinantis, kodėl pasirinktas šio konkurso laimėtojas, kurio pasiūlymas nebuvo vienas pigiausių, įmonės "Klaipėdos nafta" vadovas pareiškė, jog jis iš esmės buvęs ženkliai pigesnis už kitus.

Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų.

"Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų. Šis pasiūlymas buvo ženkliai pigesnis už pasiūlymų vidurkį", – tikino M.Jusius.

Pasiūlė tai, kas akivaizdu

Viešai jau paskelbta, tad kokį darbą už 165 tūkst. eurų nuveikė ši konsultantų kompanija.

Paprastai tariant, britai iš "Poyry Management Consulting Ltd." turėjo atsakyti į klausimą – ar apsimoka Lietuvai pirkti SGD laivą-saugyklą, ar geriau jį nuomoti, nors apie laivo įsigijimo būtinybę 2016–2020 metų veiklos strategijoje viešai kalba ir pati "Klaipėdos nafta".

Šiuo metu SGD laivo nuoma Lietuvai pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su kompanija "Hoegh LNG" per dieną atsieina 156,2 tūkst. JAV dolerių (be PVM).

Per 10 metų teks sumokėti – 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų).

Kompanijos "Poyry Management Consulting Ltd." pateiktoje ataskaitoje pažymima, jog buvo nagrinėti trys scenarijai.

Pirmuoju analizuotas laivo-saugyklos įsigijimo variantas.

Svarstyti ir laivo nuomos modeliai – vienu atveju nuomos pratęsimas dešimčiai metų, iki 2034 m., kitu – iki 2044 m.

Naudingiausiu sprendimu pripažįstamas laivo įsigijimo kelias, net ir konstatuojant aplinkybes, jog Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio jungties eksploatacijos pradžia tikėtina iki 2021–2022 m.

Skolinsis šimtus milijonų?

Jau aiškėja, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121–160 mln. eurų.

Bendrovė "Klaipėdos nafta" paskelbė, jog laivo-saugyklos įsigijimui ji planuojanti skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

Iki 148 mln. eurų paskola būtų skirta nuo 2019 metų vidurio sumažinti SGD terminalo sąnaudas 40 proc.

Kita nuo 121–160 mln. eurų paskola būtų skirta SGD laivui įsigyti.

Tarp SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimo būdų minimas paskolų refinansavimas bei jų išdėstymas per ilgesnį laiką.

Kokia tikroji laivo "Independence" kaina?

Viešumoje buvo teigiama, jog tokio laivo statybos darbai laivų statykloje būtų kainavę apie 250 mln. eurų, todėl būtų reikėję didelių pradinių nuosavo kapitalo investicijų.

Be to, "Klaipėdos nafta" būtų turėjusi padengti su laivo įrangos gedimų rizika susijusias išlaidas, būtų išleidusi 50 mln. eurų privalomai techninei priežiūrai.

Tuomet apsispręsta laivą nuomoti.

Kainų komisijai buvo teigiama, kad laivo-saugyklos pirkimas ir su tuo susijusios kitos išlaidos siektų apie 475 mln. eurų, o nuoma per 10 metų – 430 mln. eurų.

Per 131 mln. eurų sudarė investicijos į SGD terminalo jungtį (dujotiekio sistemą), įrangą ant krantinės, statybos darbų organizavimą, leidimų gavimą, SGD terminalo paleidimo, derinimo ir kitus susijusius darbus.