Šią "dovaną" lenkams parengė kitas jų kaimynas – į atvirą teroristą ir reketininką transformavęsis Baltarusijos despotas.

Per tarpininkus Kremliuje ponas mozaikinis psichopatas (šios diagnozės jam niekas neatšaukė) "urbi et orbi" perdavė, kad "nesunkiai suvaldytų migrantų gaivalą už kokius 5 milijardus eurų".

Tad mokėk, Europa, pinigus, ir lenkai ramiai galės sau švęsti Nepriklausomybės dieną. O jei ne, patys kalti, ES kalta, kad nenori dalytis tuo, ką turi – teritorija, eurais ir bendra gerove. Juk ne juokas, kai sankcijos taip spaudžia smegenis, jog padėtis nebevaldoma greitai gali tapti ir paties tėtušio tėvonijoje, todėl reikia skubiai kažką daryti, o migrantų korta ne toks jau blogas variantas, juk bėgiojimas "šiapus anapus" kadaise išjudino ir Berlyno sieną. Gal šis žaidimas suveiks ir šį kartą? Be to, tai yra gera pamoka už tą "didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą".

Panašu, kad lenkai jėga apgins savo principus, saugodami valstybės sieną, bet yra dar Lietuva ir Latvija bei neišbandytas Ukrainos variantas.

Panašu, kad lenkai jėga apgins savo principus, saugodami valstybės sieną, bet yra dar Lietuva ir Latvija bei neišbandytas Ukrainos variantas. Antra vertus, operacijas "Humanitarinė misija" arba "Su Nepriklausomybės diena" galima organizuoti ir kompleksiškai – vienu metu prieglobsčio prašytojus metant visiems kaimynams, na, gal išskyrus tik Rusiją, kuri kažin ar labai trokšta tapti sirų, afganų, irakiečių ar kurdų globotoja.

Tai labai didelis, tik desperatiškas žaidimas dėl paniekintos garbės ir didelių pinigų, kurių atsargos senka, o jų šaltiniai vis labiau blokuojami. Ir kai šūkavimas apie nehumaniškus, nesugraudinamus lenkus, lietuvius ar latvius nepadės, gali tekti išbandyti viską, ne tik sienų šturmą, žmogaus teisių gynėjus, bet ir aplinkosaugos ar gyvūnų aktyvistus, o jei reikės, net Nobelio premijų komisiją. Sunki ta taikdario dalia.

J. Ardern tikino, kad savaitgalį Naujojoje Zelandijoje užregistruotas pirmasis vietinis COVID-19 atvejis per daugiau nei du mėnesius rodo pavojų, kurį pandemija vis dar kelia šaliai, giriamai dėl sėkmingos reakcijos į koronaviruso krizę.

J. Ardern patvirtino, kad jos vadovaujama Vyriausybė neatidarys valstybės sienų, kurios buvo uždarytos visiems, išskyrus sugrįžtančius šalies piliečius, kol pasaulyje vis dar nebus suvaldyta pandemija.

„Atsižvelgiant į rizikas mus supančiame pasaulyje ir neapibrėžtumą dėl vakcinacijos visame pasaulyje, galime tikėtis, kad mūsų sienos bus uždarytos didžiąją šių metų dalį“, – žurnalistams sakė J. Ardern.

Tiesa, Naujoji Zelandija sieks ir toliau įgyvendinti „kelionių burbulų“ politiką su Australija ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, kurios taip pat sėkmingai suvaldė koronavirusą.

„Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas – sienas galima uždaryti iš abiejų pusių“, – pranešime spaudai teigė G. Nausėda.

Apie sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą A. Lukašenka paskelbė ketvirtadienį, tačiau pasieniečiai teigia, kad judėjimas per pasienio punktus penktadienį vyksta įprasta tvarka.

Padėtį Baltarusijoje G. Nausėda aptarė telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir pakvietė Lenkiją prisidėti prie Baltijos šalių įvestų sankcijų A. Lukašenkui ir jo režimo pareigūnams.

Tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas – sienas galima uždaryti iš abiejų pusių.

„Lenkija pakviesta prisijungti prie regioninių sankcijų paskelbimo ir taip pademonstruoti solidarumą su agresiją ir politinį susidorojimą patiriančia Baltarusijos pilietine visuomene. Lenkijos vadovas teigė svarstantis nacionalinių sankcijų įvedimą Baltarusijai“, – rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Anot pranešimo, Lietuva ir Lenkija kartu pasiryžusios skatinti ES šalis greičiau susitarti dėl sankcijų Baltarusijai ES mastu.

Prezidentai sutarė gyvai susitikti lapkričio mėnesio pabaigoje, po Lietuvos Seimo rinkimų. Susitikimu žadama pažymėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines.

Praėjusią savaitę Austrija jau sušvelnino kelionių apribojimus į kai kurias kaimynines valstybes ir iš jų, tačiau paliko uždarytą sieną su Italija, viena labiausiai per koronaviruso pandemiją nukentėjusių Europos šalių.

„Taip, mes atidarome sieną. Taip, bus galima keliauti, pavyzdžiui į Italiją, Graikiją, Kroatiją“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas (Aleksanderis Šalenbergas) .

Nuo birželio 16-osios Austrija be apribojimų priims keliautojus iš 31 valstybės, įskaitant daugumą Europos šalių.

Išimtys bus taikomos Švedijai, Ispanijai, Portugalijai ir Jungtinei Karalystei, pridūrė ministras.

Kai kraunatės lagaminą, neužmirškite įsidėti ir sveikos nuovokos.

Atvykstantieji iš šių šalių turės pateikti pažymą apie neigiamą tyrimo dėl koronaviruso atsakymą arba laikytis dviejų dienų izoliacijos namuose.

Taip pat liks galioti perspėjimas dėl kelionių į šiaurinį Italijos Lombardijos regioną, kuris buvo tapęs koronaviruso užkrato židiniu, nurodė A. Schallenbergas. Pasak jo, vyriausybė ragina Austrijos piliečius vengti kelionių į šį regioną.

A. Schallenbergas perspėjo žmones neprarasti budrumo keliaujant, nes pandemija kol kas dar nenugalėta.

„Kai kraunatės lagaminą, neužmirškite įsidėti ir sveikos nuovokos“, – pareiškė jis.

Italija atvėrė savo sienas keliautojams iš Europos nuo birželio 3 dienos, praėjus trims mėnesiams nuo griežto karantino pradžios, tačiau nedidelis atvykstančiųjų skaičius prasidedant vasaros sezonui temdo jos viltis atgaivinti svarbų turizmo sektorių.

Kita Italijos kaimynė Šveicarija penktadienį paskelbė, kad paspartins savo planus atverti savo sienas ir įsileis keliautojus iš visų Europos Sąjungos šalių ir Britanijos nuo birželio 15 dienos.

Austrija buvo viena pirmųjų ES valstybių, kovo 10 dieną paskelbusi, kad, siekdama sustabdyti koronaviruso pandemijos plitimą, uždaro sienas su Italija.

Beveik devynis milijonus gyventojų turinčioje Austrijoje iki šiol registruota 16 900 koronaviruso atvejų ir mažiau nei 700 mirties atvejų.

Minėtų 17 šalių piliečiai be ribojimų gali atvykti į Slovėniją. Kitoms šalims su išimtimis galioja 14 dienų karantino taisyklė.

Iš išimčių sąrašo išbraukta nakvynės vietos rezervacija, kuri iki šiol leido į šalį atvykti ir Italijos piliečiams. Italija yra vienintelė kaimynė, kuriai Slovėnija dar neatvėrė sienų.

Naujasis prezidentinis įsakas turėtų pakeisti dokumentą, kurį 1996 metais patvirtino pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.

„Kaip sakė šaltinis vienos iš šalies jėgos žinybų vadovybėje, šiuo dokumentu pirmiausia siekiama aktualizuoti RF sienų politiką atsižvelgiant į visiškai naujus geopolitinius iššūkius“, – rašo laikraštis.

Šio įsako projektas buvo parengtas FSB centriniame aparate. Aiškinamajame rašte, be kita ko, sakoma, kad daryti pakeitimus paskatino „naujų grėsmių RF nacionaliniam saugumui pasireiškimas“ ir „išaugusios galimybės jas neutralizuoti“.

„Kommersant“ šaltinio teigimu, derinant dokumentą dalyvavo jėgos struktūrų darbuotojai, tačiau gali būti, kad jis dar bus keičiamas. Šaltinio nuomone, nauja redakcija bus priimta dar iki prezidento rinkimų.

Skirtingai nuo tebegaliojančio dokumento, naujame „Rusijos valstybės sienų politikos pagrindų“ projekte nebėra punkto, kad naujos RF sienos sutampa su SSRS administracinio-teritorinio suskirstymo ribomis.

„Nuo šiol principu, kuriuo bus grindžiama sienų politika, įvardijamas diferencijuotas požiūris į RF politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu realizavimo formų bei būdų pasirinkimą“, – rašo laikraštis ir priduria, jog tai galios ir Nepriklausomų Valstybių sandraugos, Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos bei Eurazijos ekonominės sąjungos rėmuose.

Kai po 2014-ųjų Maidano revoliucijos į valdžią Kijeve atėjo provakarietiška vyriausybė, Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o šis žingsnis sukėlė didžiausią Maskvos ir Vakarų šalių santykių krizę nuo Šaltojo karo pabaigos.

„Nacionaliniai interesai“

Naujajame teisės akte pateikiamas šalies „nacionalinių interesų“, susijusių su valstybės sienomis, sąrašas. Anksčiau jis buvo paminėtas, tačiau nesukonkretintas. Dabar ši spraga pašalinta.

Nacionaliniais interesais šioje srityje įvardijami suvereniteto ir išimtinių teisių jūrų teritorijose (kur galioja RF jurisdikcija) užtikrinimas, politinis ir socialinis stabilumas, asmeninis piliečių saugumas, taip pat „sąlygų piliečių socialinei ir ekonominei, dvasinei ir dorovinei bei kultūrinei raidai sudarymas“.

Ne mažiau svarbiais laikomi ir gamtos išteklių išsaugojimas, ekologinio ir epidemiologinio saugumo užtikrinimas, gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis palaikymas.

Atskirai išvardijamos grėsmės, su kuriomis teks susidurti, ir nurodomi veiksniai, skatinantys jų atsiradimą. Projekto autoriai pažymi, kad išorės aplinkybės verčia Rusiją keisti elgesį tiek teisine, tiek socialine-politine prasme. Taigi, dokumento projekte atvirai sakoma, kad Rusija bijo „virtinės užsienio valstybių“ teritorinių pretenzijų, teroristų bei ektremistų bandymų patekti į šalį.

Dokumento autorius taip pat neramina tai, kad netoli valstybės sienų esama „socialinės ir politinės bei karinės įtampos židinių“, dėl kurių kyla incidentų pasienyje pavojus.

Atskiromis grėsmėmis įvardijami tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, gyventojų kriminalizacija (susijusi su neteisėta migracija), ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, narkotikų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tarp naujų grėsmių minimos stichinės nelaimės, ekologinės katastrofos, žmonių ir gyvūnų epidemijos.