„Vaiko teisių tarnyba labai glaudžiai dirba su „Užuovėjos“ centru. Mes gauname pranešimą, reaguojame, informuojame policiją ir vaiką pervežame į „Užuovėją“. „Užuovėja“ vertina, atlieka ekspertizę, atliekamos apklausos, vaikui dėliojamas pagalbos planas, vaikas grįžta į savo savivaldybę ir mes toliau procese dalyvaujame. Tai yra mūsų glaudus bendradarbiavimas“, – žurnalistams trečiadienį komentavo I. Skuodienė.

„Dėl to ta įstaigų sąsaja yra visiškai natūrali, tik tiek, kad ji dar nėra nugulusi įstatyme. Bet įstatymas yra paruoštas, jis keliauja į pavasario Seimo sesiją“, – pridūrė ji.

I. Skuodienė teigė, kad tapti pagalbos centro „Užuovėja“ laikinąja direktore jai atrodė logiška. Juolab kad pagalbos centras dar šiais metais bus prijungtas prie tarnybos, atkreipė dėmesį ji.

„Kadangi įstaiga neturi vadovo, ministrės sprendimu nuo sausio 1 aš buvau paskirta vadove.  Peržiūrėjusi ir įvertinusi, kad tai yra logiška – padėti kartu pereiti, padėti dėlioti viziją, kaip galime plėstis – aš sutikau ir pasirašėme darbo sutartį“, – žurnalistams kalbėjo vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Peržiūrėjusi ir įvertinusi, kad tai yra logiška – padėti kartu pereiti, padėti dėlioti viziją, kaip galime plėstis – aš sutikau ir pasirašėme darbo sutartį.

„Aš esu laikinai einanti direktorės pareigas trumpą laikotarpį iki tol, kol bus prijungta įstaiga“, – akcentavo I. Skuodienė.

Ji dėkojo žurnalistams, priminusiems, kad apie antrąją darbo vietą privaloma informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). I. Skuodienė pabrėžė, kad interesų deklaraciją ji jau pateikė.

„Dirbu pusę etato ir taip, turiu 30 dienų deklaracijos. Ačiū, kad žurnalistai priminė. Bet aš tą tikrai padariau laiku, jokių terminų neviršijau ir tas yra labai svarbu“, – sakė I. Skuodienė.

Trečiadienį lrytas.lt paskelbė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė greta einamų pareigų nuo šio sausio pusei etato taip pat paskirta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro „Užuovėja“ direktore. Tačiau I. Skuodienė apie savo antrąjį darbą iki mėnesio pabaigos nebuvo informavusi VTEK.

Pranešama, jog laikinąja globos namų vadove I. Skuodienę paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės, I.Skuodienė globos namams gali vadovauti ir iki rudens, nes šiuo metu siekiama įstaigą prijungti prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Tarnyba teigia planuojanti tobulinti darbo algoritmus, užtikrinsiančius glaudesnį bendradarbiavimą tarp skyrių bei su policijos pareigūnais. Taip pat identifikuotos sritys, kuriose visiems vaiko teisių gynėjams būtina kelti kvalifikaciją ir mokymai turės būti išklausyti per artimiausius mėnesius.

„Galime patikinti, kad vaiko teisių gynėjos dėjo pastangas neutralizuoti situaciją, tačiau akivaizdu, kad to tikrai nepakako ir galėjome veikti geriau. Mums buvo ypatingai svarbu išsiaiškinti ir suprasti, kokios priežastys lėmė tokį veikimą ir kaip galime to išvengti ateityje“, – pranešime cituojama tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tyrimas atliktas aiškinantis situaciją dėl pernai rugsėjį tarnybos specialistų Palangoje vykdyto vaiko paėmimo iš mamos.

Vaiką paimti nuspręsta teismo sprendimu, nes jam su motina buvo nesaugu, tačiau specialistų veiksmai sulaukė kritikos išplitus vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip paimamas vaikas priešinasi ir verkia.

„Tai, ką matėme, yra jautri situacija. Kolegos siekė neutralizuoti tą situaciją maksimaliai, bet akivaizdu, kad to nepakako. Nepakankamai pastangų, kompetencijų veikti tokioje sudėtingoje stresinėje situacijoje“, – trečiadienį BNS komentavo I. Skuodienė.

Jos teigimu, po tyrimo situacijoje veikę specialistai lieka dirbti tarnyboje, jiems paskirti mokymai.

„Mes kalbėjomės su jais, yra pavedimai darbuotojams atkreipti dėmesį, išsakytos pastabos, (paskirti) privalomi mokymai, kaip veikti stresinėje situacijose, kaip išklausyti vaiko nuomonę, aiškiai ir teisingai tėvams perteikti informaciją, (...) kaip maksimaliai užtikrinti vaiko interesus“, – sakė I. Skuodienė.

„Siekiamybė yra padėti įgyti kompetencijas, įgyti įrankius ir, tikiuosi, kad tokios jautrios situacijos bus įgyvendinamos maksimaliai kompetentingai“, – pridūrė ji.

Pasak I. Skuodienės, vykstant tyrimui, darbuotojos liko savo pareigose.

„Buvo teisinis pagrindas vaiką perkelti į saugią aplinką, tą kolegos atliko. Mes turėjome teismo nutartį, kur teismas pasisakė dėl kolegų mūsų veiksmų“, – sakė tarnybos vadovė.

Anot pranešimo, vaiko teisių gynėjai inicijavo tarpinstitucinę darbo grupę ir kartu su policijos pareigūnais pradėjo diskusijas dėl bendrų veikimo algoritmų sudėtingais vaiko perkėlimo į saugią aplinką atvejais.

Pasak tarnybos, šis algoritmas aiškiai numatys, kaip turėtų būti koordinuojami veiksmai, kas yra atsakingas už šį procesą, kada ir kaip pasitelkiama policijos pareigūnų pagalba užtikrinant vaikui saugią aplinką.

„Papildomai peržiūrėsime ir tobulinsime mūsų vidinius procesus, kuriuose bus aiškiau numatytas vaiko teisių gynėjų veikimas perkeliant vaiką iš nesaugios aplinkos, aiškus informacijos perdavimas tarp skyrių, rekomenduojamas proceso laikas, į atvejus reaguojančių darbuotojų skaičius ir papildomi specialistai, kurių pagalbos gali prireikti vaiko perkėlimo metu“, – nurodė tarnyba.

Tarnyba teigia, kad visi tiesiogiai su vaikais dirbantys darbuotojai bus įpareigoti dalyvauti mokymuose apie vaiko nuomonės išklausymą, vaikui suteikiamos informacijos pateikimą jam suprantama kalba.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sausio viduryje konstatavo, kad vaiko paėmimas vykdytas netinkamai, dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, didžiosios metų šventės – šv. Kūčios, šv. Kalėdos ir Naujieji Metai – nuostabus metas, kuris leidžia šeimoms mėgautis artumu, kurti savas tradicijas ir dalintis džiaugsmu, tačiau ji pastebi, jog šventiniu laikotarpiu išauga ir reagavimo atvejų skaičius, kai dėl iškilusių sunkumų šeimose vaikams būna reikalinga vaiko teisių gynėjų pagalba.

„Kiekvienais metais gražiausių švenčių laukiame ir džiugesiu, ir su nerimu – visuomet tikimės, kad vaikai savo artimiausioje aplinkoje bus saugūs ir apsupti dėmesio, tačiau, deja, realybėje pasitaiko įvairių situacijų – tiek vaikų patiriamo smurto, tiek rūpesčio jiems trūkumo. Šiais metais, kaip ir kiekvienais, norisi pakviesti visas šeimas, kuriose auga vaikai, sutikti šventes šviesiai, jaukiai ir taikiai, puoselėjant bendrystę ir skiriant pakankamai dėmesio vaikų savijautai bei saugumui“, – sakė I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, praėjusiais metais visoje Lietuvoje į gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus teko reaguoti vidutiniškai kas dvylika minučių, o šiemet – maždaug kas devynias.

Pastebima, kad šventinių dienų statistika pasižymi dar didesniu pagalbos vaikui ir šeimai poreikiu. Praėjusiais metais per Kalėdų savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo daugiau nei 150 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, iš kurių – net 60 situacijų, į kurias buvo būtina reaguoti skubiai, vykstant kartu su policijos pareigūnais. Iš viso minėtąjį savaitgalį saugi aplinka buvo užtikrinta daugiau nei 80 vaikų.

Šiemet kalėdinis savaitgalis truks ilgiau, tad tikėtina, kad vaiko teisių gynėjai gali sulaukti dar daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurių pobūdis kasmet išlieka panašus.

„Dažnai šventiniu laikotarpiu mus pasiekiantys pranešimai būna susiję su sunkumais, vykstančiais vaikui artimiausioje aplinkoje, jo šeimos rate. Pasitaiko situacijų, kai linksmindamiesi suaugusieji nesaikingai vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, dėl kurių poveikio dažnai kyla nesutarimai, pasireiškia smurtinis elgesys, o vaikams pristinga dėmesio, rūpesčio, saugumo. Jiems ne tik tenka būti kilusių žodinių nesutarimų ar smurtinių situacijų liudininkais, bet ir patiems jose nukentėti“, – įvardijo I. Skuodienė.

Dažnai šventiniu laikotarpiu mus pasiekiantys pranešimai būna susiję su sunkumais, vykstančiais vaikui artimiausioje aplinkoje, jo šeimos rate.

 

Tarnybos vadovė primena tėvams, kad minint šventes aplinkoje, kurioje yra vaikų, labai svarbu atkreipti dėmesį į šventinio stalo akcentus bei susirinkusių svečių elgesį, bendravimo stilių ir toną, nes vaikai yra linkę stebėti, girdėti ir atkartoti suaugusiuosius, jiems smalsu išbandyti ir patirti naujus dalykus.

I. Skuodienė taip pat akcentuoja, kad vaikai yra labai smalsūs ir judrūs, tad švenčių metu, kai namuose gausu besišnekučiuojančių svečių, tėvams svarbu išlikti ypač budriems ir pastebėti, ką tuo metu vaikai veikia. Vertėtų apsidaryti ir įsitikinti, kad mažesniesiems būtų nepasiekiami aštrūs daiktai, karštos viryklės, taip pat pasirūpinti, kad mažyliai išvengtų apsipylimų karštais skysčiais ar nusideginimų žvakių liepsna.

Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į namų puošybos elementus bei pasirūpinti, kad stikliniai ir lengvai dūžtantys eglės žaisliukai būtų pakabinti jos viršūnėje, o švytinčios girliandos būtų tvarkingos, nekeltų rizikos dėl elektros nutekėjimo ar iškrovos. Lengvai prieinamus elektros lizdus ir aštrius baldų kampus bei spinteles ar stalčius, kuriose laikomi vaikų saugumui pavojingi daiktai, taip pat vertėtų apsaugoti specialiomis apsaugomis, o laiptus ir židinius – tvorelėmis.

Svarbu atminti, kad visų svarbiausia – vaikų gerovė – tad vaikams skiriant kokybiško dėmesio, kuriant jiems namų šilumą ir ramybę bei atsakingai rūpinantis jų saugumu, šventės visų šeimos narių atmintyje paliks tik džiugius įspūdžius ir prisiminimus.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

„Mobilioji komanda darbą su šeima ar vienu iš įstatyminių atstovų, jeigu jis vaiką augina vienas, pradeda tada, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis, tai yra tada, kai šeimą ištinka krizė ir vaikas kurį laiką negali gyventi su šeima,“– sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinė darbuotoja specialistė Deimantė Baškienė.

Kokia pagalba teikiama vaikui, kai jam nustatomas apsaugos poreikis?

Lietuvoje jau metus veikia laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą ir į krizę patekusiems tėvams išsaugoti vaikus šeimoje. Kol mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti jam liekant kartu su tėvais arba vienu iš jų.​ Tuo metu jiems padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra – vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka tėvų šeimoje. ​

Kada ir kaip darbą su šeima pradeda mobilioji komanda?

Kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis, mobilioji komanda darbą su šeima pradeda per vieną darbo dieną. Laikas iki išvykstant pas šeimą yra skirtas susipažinti su vaiko situacijos vertinimu, kurį atliko kolegos gynėjai.

„Darbo pradžia su šeima – atsakingas momentas, nes visų pirma reikia daug empatijos ir pastangų, kad šeima ir vaikas pasiruoštų priimti pagalbą, pasitikėtų mobiliąja komanda. Neretas atvejis, kai šeimos nutyli problemas, stengiasi jas pateikti ne taip aiškiai, kaip iš tikrųjų yra. Taip dažniausiai būna, kai vaikas iš šeimos paimtas dėl tėvų girtavimo, nepriežiūros, smurto. Dažnai suaugusieji susidariusią situaciją įvardija, kaip nesusipratimą, neįžvelgia grėsmės vaikams, kad tėvai ištisai girtauja“, – pasakoja D. Baškienė.

Pasak jos, tikroji šeimos situacija vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą.

„Situacija atsiskleidžia per daug dalykų – per aplinką, kurią randame, per žmonių kūno kalbą, kitas aplinkybes. Tikrai nėra vieno požymio, pagal kurį sprendžiame apie padėtį šeimoje, pavyzdžiui, neplauti indai. Kad šeimoje yra krizė, parodo aplinkybių visuma, kurią vertiname“, – sako D. Baškienė.

Apie vizitą sužino iki atvykstant specialistams

„Žinodami, kad vyksime į šeimą, visada šeimą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdantį asmenį apie apsilankymą šeimos ar vaiko gyvenamojoje vietoje informuojame telefonu ar kitu būdu, nesiveržiame netikėtai“, – sako D. Baškienė.

Jei mobiliajai komandai nepavyko informuoti šeimos ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančio asmens telefonu apie apsilankymą, tai daroma paštu, nurodant, kaip šeima gali susisiekti su vaiko teisių specialistais.

Kaip rašoma pranešime, mobiliosios komandos darbas pradedamas, jei bent vienas iš kartu gyvenančių vaiko tėvų sutinka priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą ir pasirašo sutikimą.

Mobiliosios komandos užduotis – motyvuoti šeimą keistis

„Šeimai sutikus priimti pagalbą, planuojama, kokia ji turėtų būti. Planas turi atitikti šeimos poreikius ir galimybes, būti jai (suaugusiesiems ir vaikui) suprantamas, o, svarbiausia, turi motyvuojanti keistis. Pats žmogus kartais pasako, kad jeigu nustosiu gerti, pagerės šeimos finansinė padėtis, o tai – jau motyvas“, – sako D. Baškienė.

Kiekviena šeima individuali. Pagal esamą situaciją vaiko teisių gynėjai numato šeimoje identifikuotų problemų sprendimo būdus ir priemones.

„Problemos dažniausiai būna tėvų girtavimas, smurtas, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai šeimoje negirtaujama, o vaikui, dėl susidariusios krizinės situacijos, nustatomas apsaugos poreikis, nes vaikas bėga iš namų, smurtauja, vartoja kvaišalus“, – sako D. Baškienė.

Mobilioji komanda padeda šeimai ir vaikui valdyti krizę, spręsti konfliktines situacijas, taiko specialias motyvavimo technikas, kad padidintų vidinę asmens motyvaciją priimti pagalbą ir keisti savo elgesį.

Vaiko teisių gynėjai konsultuoja tėvus vaiko auklėjimo, drausminimo, poreikių patenkinimo, saugumo užtikrinimo klausimais, informuoja šeimos narius ir vaiką, kur galima gauti reikalingą pagalbą, paslaugas ar gydymą, pvz. tarpininkauja tariantis dėl pagalbos priklausomybių centruose, dėl psichologų, psichiatrų konsultacijos, net dėl pavežėjimo iki reikiamo specialisto – to neretai reikia atokių kaimų gyventojams.

„Yra tekę susidurti su įsisenėjusia priklausomybės problema, kuri slėpėsi po kitų šeimos narių rūpestingumu, o krizė dėl vienintelio turimo iš tėvų girtavimo šeimą ištiko, kai mirė vaikais besirūpinantis kitas artimas žmogus. Šeimai suteikėme pagalbą, išklausėme, domėjomės vaikų nuomone, įsigilinome. Mūsų tikslas, kad vaikas liktų šeimoje“, – sako D. Baškienė.

Mobilioji komanda su viena šeima dirba 1-2 kartus per savaitę, pokalbiai telefonu gali vykti ir dažniau.

Krizę patyrusi šeima gauna kitas paslaugas

Baigę intensyvų darbą su šeima ir vaiku,  mobiliosios komandos darbuotojai pateikia rekomendacijas savivaldybėse dirbantiems atvejo vadybininkams. Toliau pagalbą šeimai tęsia jie, vaiko teisių gynėjai bendradarbiauja pagalbos teikimo procese.

„Viena mama, su kuria pradėjome dirbti, kai vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, pati prašė priklausomybių specialistų pagalbos. Organizavome moters pavežėjimą į Klaipėdą pas specialistą. Moteris stengėsi dėl vaikų, ir mes dėjome visas pastangas, kad mama išsivaduotų nuo priklausomybės.  Bendros pastangos nenuėjo veltui“,– džiaugiasi D. Baškienė.

Kaip rašoma Policijos departamento pranešime, spalio 25 d, apie 0 val. 50 min., pastebėta, kad A. Giedraičio-Giedriaus g. apgadintas tarnybinis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos VTAS Tauragės apskr.  automobilis „Toyota Auris“.

2017 m. pagaminto automobilio variklio dangtis, dvejos durelės bei sparnas galimai subraižyti aštriu daiktu.

Nuostolis nustatinėjamas. 

Policija pradėjo tyrimą. 

Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendime.

Dokumente numatoma, kad pirmenybė būtų teikiama specialistams, vykstantiems į iškvietimus savivaldybėse.

Ištyrimą pavesta organizuoti savivaldybių administracijų direktoriams, bendradarbiaujant su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį pranešė, kad mokyklų darbuotojams ištirti išdalinta 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų.

Greitųjų testų patikrai vadovavusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė praėjusią savaitę kritikavo sprendimą skirti greituosius testus mokytojams, kadangi jie nėra tinkami ankstyvos ligos diagnostikai ir geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų ar teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo.

Profesorė abejojo tokio mokytojų testavimo greitaisiais testais tikslingumu.

Vis dėlto ministras tikina, kad greitaisiais testais daugiau siekiama įvertinti esamą situaciją mokyklose ir pastebėti, kaip ji keičiasi.

Be kita ko, dalis greitųjų testų šiuo metu yra naudojami populiacijos tyrimui.

Dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime rugpjūčio pradžioje pateikti tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Pasak FNTT, ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Budinčia globotoja tapo akimirksniu

Pradėdama pasakoti savo šeimos istoriją Laura sako, jog apie tai, kad kada nors globos svetimus vaikus, negalvojusi. Ir nors draugės dažnai pakalbėdavo apie tai, kad galėtų meile ir namų šiluma pasidalinti su likimo nuskriaustais vaikais, moteris tuomet tik patylėdavo.

Situacija pasikeitė tada, kai šalį sukrėtė Matuko istorija. Moteris sako ją labai išgyvenusi, juolab, kad pati augino tokio pat amžiaus vaiką. „Socialine darbuotoja dirbančiai draugei pusiau juokais tuomet sakydavau: greičiau grįžk į darbą ir surask man kokį leliuką“, – apie pirmąsias galvoje kildavusias mintis globoti likimo nuskriaustus vaikus pasakoja moteris. Ir kai vieną dieną draugė pakvietė tapti budinčia globotoja bei pradėti lankyti globėjų kursus, Laura ilgai negalvojo – apsispręsti pakako poros minučių. „Priežasčių, kodėl apsisprendžiau, buvo daug, o labiausiai sprendimą lėmė Matuko istorija. Žinoma, ir aplinkybės susiklostė taip, kad vyriausia dukra išvyko studijuoti, namuose atsirado vietos mažyliui“, – prisiminimais dalijasi Laura.

Palaikė ir vyras, ir vaikai

Dideliame name vietos buvo, palaikymo iš vyro ir vaikų moteris irgi sulaukė, o pačiai netrūko ryžto padėti nuskriaustiems vaikams.

„Kai pradėjau vyrui vis garsiau kalbėti apie norą tapti budinčia globotoja, sulaukiau palaikymo. Per daug jis nesikišo į tokį mano sprendimą, tik paklausė, ar susitvarkysiu“, – apie sutuoktinio reakciją į planus tapti budinčia globotoja pasakoja Laura. Moteris neslepia, kad ūkininkaujantis vyras rūpinasi ūkiu ir šeimos gerove, o vaikai ir jų rūpesčiai – daugiau mamos reikalas.

Tiek moteriai, tiek jos vyrui tai antra santuoka. Ankstesnėje – vyras susilaukė dviejų, o moteris – vienos dukters. Merginos jau pilnametės. Dabar šeimoje auga du bendri sutuoktinių vaikai: 13 metų mergaitė ir septynmetis berniukas. Todėl vaikų nuomonė ir palaikymas, anot pašnekovės, priimant sprendimą tapti globotoja, buvo labai svarbūs. „Vaikams paaiškinau, kad mūsų šeima padės kitiems vaikams ir jie tai labai natūraliai priėmė“.

Budinti globotoja tapo nuolatine

Kol Lauros namuose šilumą surado pirmasis globojamas vaikas, praėjo beveik metai. Tiek užtruko globėjų kursai, dokumentų tvarkymas bei, kol prireikė globotojos kūdikiui. „Pirmas globotinis mūsų namuose pabuvo labai trumpai – tik dvi paras. Paskambino globos koordinatorė ir pasakė, kad tiesiai iš ligoninės atveš naujagimę. Nerimo širdyje tada kažkiek buvo, bet reikėjo rūpintis vaiku ir jokių dvejonių neliko. Džiaugiuosi, kad mergytė labai greitai surado tikrus namus“, – globotojos kelio pradžią prisiminė Laura.

Kiek ilgiau motiniško moters dėmesio ir meilės reikėjo vienerių berniukui, su kuriuo šeima bendrauja iki šiol. Užuovėją globotojos namuose buvo suradusi ir paauglė mergaitė. „O tada į mūsų namus atvežė vos dviejų mėnesių mergytę. Kaip atvežė, taip ir pasiliko ji čia pas mus, iš pradžių tik laikinai, o dabar jau ir visam – ji mūsų vaikas, esam nuolatiniai globėjai“, – apie šeštojo vaiko kelionę į namus ir šeimą pasakoja moteris.

Pati tikriausia sesė

Kai atvežė mergytę, visai netrukus buvo pradėta kalbėti apie tai, kad jai bus ieškoma nuolatinių globėjų. „Kai tik sužinojau, kad vaikas į savo biologinę šeimą negrįš, jaučiau, kad ji liks pas mus. Iš pradžių vyrui tik užsiminiau, kad galėtume ją auginti, tačiau pirmoji reakcija nebuvo pilna susižavėjimo, bet po truputį jų ryšys stiprėjo... Mažylė pas mus jau beveik dveji metai“, – sprendimą globojamam vaikui suteikti šeimą ir namus prisiminė pašnekovė.

O šiandien, anot Lauros, mažylė yra pati tikriausia vaikų sesė. „Dabar tuo kraujo ryšiu nebe taip aklai ir tikiu“, – sako moteris ir neslepia, kad vyresniosioms dukroms anksčiau dar kildavę klausimų, kaip Laura jaučiasi ir kokius jausmus jaučia globojamam vaikui, tačiau dabar tokių klausimų apie sesę nebekyla niekam.

„Mums pasisekė labiau“

Globoti svetimus vaikus apsisprendusi moteris sako, kad pasirinktas kelias pakeitė jos šeimą. Jaunesnieji vaikai išmoko rūpintis mažąja sesute ir mielai viskuo dalinasi. Laura viliasi, kad ir visiems vaikams tai bus puikus gyvenimo pavyzdys, kaip galima dalintis meile bei namų šiluma.

Tėtis su mažyle turi savo rytinius kavos gėrimo ritualus.

O baigiant pokalbį, į retorinę mintį, kad mažylei pasisekė surasti tikrą šeimą ir namus, Laura atsakė:

– Mums pasisekė labiau nei jai.

I.Skuodienė iki šiol dirbo vyriausiąja patarėja socialinės politikos ir įtraukiojo švietimo įgyvendinimo klausimais Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai apima socialinių paslaugų vystymą bei kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumo didinimą specialiuosius poreikius turintiems vaikams.

Ji taip pat turi ilgametę darbo patirtį nevyriausybinėse organizacijose.

Naujoji vadovė Vilniaus pedagoginiame universitete yra įgijusi fizikos mokslų srities bakalauro laipsnį ir apsigynusi socialinių mokslų srities magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete.

Konkurso laimėtoja šiuo metu taip pat studijuoja programoje „Darbas su suaugusių grupėmis organizacijose“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Lietuvoje yra atsakinga už vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, tėvų galimybių rūpintis vaiku stiprinimą, vaiko interesų užtikrinimą, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindų nustatymą.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 979 vaikai, iš kurių 3 vaikai buvo nužudyti.

2018 m. smurtą artimoje aplinkoje patyrė 1235 vaikai, bet nė vienas vaikas nežuvo, o 2017 m. – nukentėjo 1365 vaikai, iš kurių 6 žuvo.

Siekiant užtikrinti vieningą standartą ir greitą reakciją į pažeidimus nuo 2018 m. liepos mėnesio vaiko teisių apsaugos funkcijos buvo perimtos iš savivaldybių ir sutelktos vienose rankose: tarnybos budėtojai į pranešimus reaguoja ir savaitgaliais, švenčių dienomis ar naktimis, atsirado mobiliosios komandos, kurios suteikia pirminę pagalbą šeimai krizės atveju ir motyvuoja keistis, į vaikų apsaugą įsijungė teismai, kurie priima galutinį sprendimą dėl vaiko apsaugos. Įgyvendinus reformą savivaldybės buvo įpareigotos susitelkti į paslaugų teikimą šeimoms, patiriančioms iššūkius, todėl atsirado ir atvejo vadyba.

Vos daugiau nei metus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriui vadovavusi R.Bekėžienė nusprendė trauktis iš šio posto ir grįžo į ankstesnes pareigas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kur moteris vadovavo Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriui.

Dienraščio duomenimis, per tą laiką kitas pretendentas, netapęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovu, bylinėjosi dėl esą neskaidraus konkurso, tačiau R.Bekėžienė šį postą paliko ne dėl to.

Minėtas asmuo teisme nieko nelaimėjo.

Po vadovės pasitraukimo buvo surengtas dar vienas konkursas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovo vietai užimti, bet jis esą neįvyko, nes nė vienas pretendentas nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos spaudos atstovas Arūnas Malinovskis patvirtino, kad į skyriaus vedėjo pareigas dėl tarnybinės būtinybės nuo lapkričio 4 d. laikinai perkelta Kretingos rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja R.Piekienė.

Dienraščio duomenimis, po permainų sistemoje Klaipėdos tarnyboje ėmė trūkti darbuotojų, žmonės masiškai traukėsi iš pareigų.

Įstatymų grimasos

Išvykstantiesiems uždarbiauti ar net atostogauti į užsienį be vaikų – šaltas dušas.

Savo atžalas seneliams ar kitiems giminaičiams patikėję lietuviai jau dabar gali sulaukti rimtų nemalonumų.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, remiantis Civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos seneliams ar kitiems artimiesiems.

Tai reiškia, kad vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, kitaip tariant, tėvų nusišalinimas nuo vaiko priežiūros ir kitų pareigų, jau yra laikomas vaiko teisių pažeidimu.

"Atsižvelgiant į socialinėje erdvėje sklandančią informaciją apie vaiko laikinąją priežiūrą (kai vaikai paliekami senelių priežiūrai, o tėvai išvyksta į užsienį padirbėti), skubame pranešti, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia yra laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas atskirtas nuo tėvų įstatymų nustatyta tvarka", – teigiama pranešime.

Pridedama, kad pas senelius viešintis vaikas lieka be atstovo pagal įstatymą: seneliai neturi teisės vesti anūko į gydymo įstaigą, priimti sprendimų dėl jo tolesnio gydymo, gauti informacijos apie vaiką iš gydymo, ugdymo įstaigų arba į jas priregistruoti.

Kaip bananų valstybėje

Skandalą sukėlusio turinio žinutę socialiniame tinkle "Facebook" išplatinę vaiko teisių gynėjai sulaukė negailestingos kritikos.

"Man šokas", – nuostabos neslėpė trijų vaikų tėvas, visuomenininkas klaipėdietis Aurimas Mockus.

Esą tokiais įstatymais sukuriamas precedentas atimti vaiką iš tėvų ar pakenkti šeimai.

"Įsivaizduokite, vasarą uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai palieka vaikus pas senelius kaime, o asociali kaimynė iš pavydo, pati negalėdama susilaukti vaikų, ima ir paskundžia. Taigi, vaiko teisių tarnyba turi pagrindą atimti vaiką ir sugriauti šeimą. Sveiku protu nesuvokiama. Paaiškėjo, kad vis dar bananų valstybėje gyvename. Savo absurdiškais įstatymais turbūt jau lenkiame ir Mauritaniją", – pyko A.Mockus.

Įsivaizduokite, vasarą uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai palieka vaikus pas senelius kaime, o asociali kaimynė iš pavydo, pati negalėdama susilaukti vaikų, ima ir paskundžia.

Jo manymu, tokią tvarką būtina koreguoti nedelsiant.

"Žmonės, nesugebantys pragyventi Lietuvoje, išvažiuoja dirbti į užsienį, kad jų vaikas būtų aprūpintas materialiai ir turėtų ateitį, kad šeima galėtų įsigyti būstą. Jaunoms Lietuvos šeimoms čia neįmanoma išsiversti, uždirbant minimalų atlyginimą. Nėra tokios teisinės sąvokos kaip "ilgesnis laikas". Tai gali būti ir penkios minutės, ir kelios dienos. Kai kurie žmonės iš tikrųjų bijo vežtis vaikus į Norvegiją. Geriau palieka su mylimais seneliais, kurie rūpinasi anūkais. Tai dabar dar bijosime palikti pas senelius. Nenormalu", – piktinosi vyras.

Šiuo klausimu griežtai pasisakė ir kiti tėvai.

"Nereikia perlenkti lazdos ir senelių, kurie yra šeimos nariai, atriboti nuo šeimos dėl popierėlio. Man labai įdomu, ar nė vienas vaiko teisų tarnybos darbuotojas neturi vaikų? Nė vieno darbuotojo vaikas nėra buvęs be popierėlio paliktas mylimai močiutei ar seneliui? Nustokite žlugdyti šeimos vertybes! Atrodo, kad tarnyba nebeturi daugiau ką veikti", – širdo viena moteris.

"Absurdas visiškas. O kaip traktuojama galimybė seneliams slaugyti anūkus, jei jie teisiškai jų net į gydymo įstaigą negali nuvesti?" – požiūrį išsakė kita internautė.

Negali išvykti iš Lietuvos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė ramino, esą tokia tvarka – jokia naujovė, ji galioja daugiau nei dešimtmetį ir tikrai nereiškia, kad atostogos pas senelius – vaiko teisių pažeidimas, jei tik tėvai nėra išvykę į užsienį.

Vis dėlto ji pripažino, kad "ilgesnio laiko" sąvokos teisės aktai neapibrėžia.

Kai trūksta tikslumo, interpretuoti galima įvairiai.

"Jeigu tėvai neišvyksta iš Lietuvos, gali drąsiai palikti savo vaikus atostogų pas senelius. Įstatymai nenumato konkrečių terminų, tačiau atostogos juk nesitęsia metų metus. Svarbiausia, kad, esant reikalui ar atsitikus nelaimei, tėvai nedelsdami galėtų pasirūpinti savo atžalomis," – patikslino G.Bliutaitė.

Tėvai turi kreiptis raštu

Pasak tarnybos, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, kuriam laikotarpiui ir kokiu tikslu vaikas yra paliekamas, ar tai yra trumpas atostogų laikotarpis, ar vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, ar vaiko tėvai jo buvimo pas senelius laikotarpiu teikia vaikui išlaikymą, bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis priemonėmis.

Pažymima, jog, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, yra reaguojama į visus galimus vaiko teisių pažeidimus, todėl gavę pranešimą, vaiko teisių apsaugos specialistai privalo į jį reaguoti, susisiekti su vaiko tėvais ir atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

Jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami ne ilgesniam kaip 18 mėnesių terminui ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų jie turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

G.Bliutaitės žodžiais, uostamiestyje dėl laikinosios globos dažnai kreipiasi jūrininkai, kurie, prieš išplaukdami į jūrą, susitvarko minėtus dokumentus.

Jeigu nebūtų atliktas toks formalumas, seneliai negalėtų vesti anūko į mokyklą, gauti informacijos iš mokytojų apie jo pasiekimus ar užregistruoti pas gydytoją.

Laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas yra tėvų teisė ir tai reikalinga įgyvendinti tik tais atvejais, kai norima gauti tas paslaugas, kurioms reikia tėvų sutikimo – medicinos įstaigose (jei asmuo nenurodytas, kaip galintis gauti medicininius duomenis), keičiant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt.

Jei buvimo pas senelius metu kitoms įstaigoms nereikalingas tėvų raštiškas patvirtinimas, dokumentų forminimas nėra būtinas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikina, kad vaiko palikimas seneliams atostogų metu ar išvykus nėra ir negali būti priežastimi nustatyti grėsmę vaiko saugumui.