K. Brazauskienė skundėsi, kad buvo diskriminuojama, nes valdžios institucijos nesuteikė jai valstybinės prezidento našlės rentos ir būsto Turniškių gatvėje Vilniuje.

Mirus vyrui, 2010 metų liepą ji pateikė prašymą jai skirti prezidento našlės rentą, bet Vyriausybė nepriėmė sprendimo, nes K. Brazauskienė tuo metu valdė didelį viešbutį Vilniuje, ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šis 2014 metais pripažino, kad jog rentos skyrimą numatantis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tokiu būdu renta jai neskirta.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad 2020 metais K. Brazauskienė kreipėsi dėl kitos socialinės garantijos – signataro našlės rentos, ir ji jai buvo skirta. Be to, Vyriausybės nutarimu renta jai išmokėta atgaline data, tai yra paskaičiuota išmoka nuo 2010 metų liepos 23 dienos.

Strasbūro teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos įstatymus, už tą patį laikotarpį negali būti mokamos dvi rentos.

EŽTT konstatavo, kad šis klausimas yra išspręstas ir nutarė išbraukti šią skundo dalį iš savo bylų sąrašo.

Todėl nekyla klausimas dėl tariamos pareiškėjos diskriminacijos.

Dėl atsisakymo K. Brazauskienei skirti valstybės rezidenciją Strasbūro teismas pareiškė, kad namas, kur ji gyveno su kadenciją baigusiu prezidentu ir norėjo likti iki gyvos galvos, yra saugomoje teritorijoje, o pareiškėja neturėjo teisės į valstybės apsaugą.

Be to, 2015 metais jai buvo pasiūlytas kitas gyvenamasis būstas pagal panaudos sutartį, tačiau jo ji pati atsisakė.

„Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėja neturėjo teisėto lūkesčio, kad jai bus leista naudotis būtent būstu Turniškių gatvėje, pasibaigus penkerių metų terminui“, teigiama EŽTT sprendime.

2010 metais po A. M. Brazausko mirties Vyriausybė buvo leidusi K. Brazauskienei  valstybės rezidencijoje Turniškėse likti penkerius metus, tačiau pasibaigus panaudos sutarčiai, paprašė išsikraustyti. Ši to atsisakė, bet pralaimėjusi teismus, buvo priversta tai padaryti.

K. Brazauskienė skunde kaip diskriminacijos įrodymą buvo nurodžiusi, jog kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui rezidencija suteikta iki gyvos galvos.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad K. Brazauskienės ir V. Adamkaus teisinis statusas skiriasi.

„Todėl nekyla klausimas dėl tariamos pareiškėjos diskriminacijos“, – teigiama sprendime.

2017 metais Konstitucinis Teismas antikonstituciniu paskelbė ir įstatymą, suteikusį teisę prezidento našlei teisę gauti nemokamą būstą.

Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas atkūrus nepriklausomybę A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

Prezidento pareigas jis ėjo 1993–1998 metais.

K. Brazauskienė už jo ištekėjo 2002 metais.

Rentos skyrimą A. Kumžai trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Renta jam turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo praėjusių metų lapkričio 6 dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, 64 metų A. Kumža atitinka visas įstatymo nustatytas valstybinės signataro rentos skyrimo sąlygas.

Pagal įstatymą, renta mokama signatarui, neturinčiam draudžiamųjų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą gaunamas lėšas, ir jeigu jis negauna kitos valstybinės pensijos.

Šiuo metu signataro renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos.

Seimo kanceliarijos duomenimis, valstybines rentas dabar gauna 68 signatarai ir 20 signatarų našlių.

Vienos signataro rentos dydis siekia 1332 eurus per mėnesį, našlių – 332 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, renta A. Degučiui turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo vasario 6 dienos.

Ministerijos duomenimis, 61 metų A. Degutis atitinka įstatymo reikalavimus gauti rentą, tai yra neturi draudžiamųjų pajamų.

Šiuo metu signataro renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu rentas gauna 67 signatarai ir 18 signatarų našlių. Signataro renta siekia 1324 eurus, našlių – 331 eurą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokį siūlymą teikia Vyriausybei.

Pagal projektą, renta A. Degučiui turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo vasario 6 dienos.

Ministerijos duomenimis, 61 metų A. Degutis atitinka įstatymo reikalavimus gauti rentą, tai yra neturi draudžiamųjų pajamų.

Šiuo metu signataro renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu rentas gauna 67 signatarai ir 18 signatarų našlių. Signataro renta siekia 1324 eurus, našlių – 331 eurą.

Šių metų pradžioje diplomato karjerą baigusiam konservatoriui Vladimirui Jarmolenkai Vyriausybė skyrė valstybinę signataro rentą.

Renta jam skiriama nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

V.Jarmolenko yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, 1992–1999 metais – Seimo narys.

Diplomatas yra dirbęs Lietuvos atstovybėse Belgijoje, Graikijoje, 2008-2013 metais jis dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rumunijoje.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama aštuonioms dešimtims signatarų ir kelioms našlėms.

Valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostata, įtvirtinanti prezidento našlei ar našliui gauti rentą, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė sako dėl to nesijaučianti nuskriausta.

„Gausiu - būsiu pamaloninta, negausiu - nesijausiu nuskriausta, nes esu užsidirbusi gerą senatvės pensiją ir pakankamai gerai gyvenu“, - BNS sakė K.Brazauskienė.

KT poziciją ji įvertino kaip „galbūt teisingą“, bet pažymėjo teismo nutarimo dar neskaičiusi.

„Kai perskaitysiu, tai tada galėsiu vertinti, o dabar neskaičiau, bet paprašiau teisininkų, kad įvertintų“, - aiškino ji.

„Tai (KT išaiškinimas) teisingas galbūt. Nežinau, kas ten priėmė tą įstatymą, tiktai žinau, kad konservatoriai buvo valdžioje, o kas inicijavo - žinau, kad Algirdas (Brazauskas - BNS) šito nedarė, bet įstatymas toks atsirado ir tiek metų jisai buvo“, - sakė K.Brazauskienė.

KT teigimu, našlys vien dėl buvusio sutuoktinio statuso negali įgyti teisės gauti specialią socialinę išmoką.

„Vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo ar jos našlei arba našliui gauti daug didesnio dydžio socialinę paramą negu užtikrinama kitiems našliams arba našlėms“, - teigiama ketvirtadienį paskelbtame teismo nutarime.

Anot jo, socialinė parama prezidento sutuoktiniui ir kitiems šeimos nariams laiduojama kitų Konstitucijos nuostatų pagrindu, teikiant socialinę paramą našlystės atveju visiems Lietuvos piliečiams. Teismo teigimu, specialių dėl buvusio sutuoktinio statuso išmokų nustatymas įtvirtintų privilegiją dėl asmens socialinės padėties, o tai draudžia kiti pagrindinio šalies įstatymo straipsniai.

KT, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje nurodyta, jog prezidentui turi būti suteikta rezidencija, o jos finansavimą nustato įstatymas. Tuo metu apie šeimos narių materialinį aprūpinimą nekalbama.

Kadangi K.Brazauskienė šiuo metu gyvena buvusioje prezidento rezidencijoje Turniškėse, gali kilti klausimas dėl jos buvimo ten.

Be to, po šio KT nutarimo gali tekti peržiūrėti ir rentų skyrimą Kovo 11-osios Akto signatarų našlėms.

Seimo narių grupė KT prašė ištirti įstatymo nuostatų, įtvirtinančių prezidento našlio (našlės) teisę į prezidento valstybinę našlių rentą, atitiktį Konstitucijai. Anot parlamentarų, pagal Konstituciją, renta gali būti skiriama tik buvusiam prezidentui ir jam mirus negali būti skiriama jo šeimos nariams. Tuo metu įstatymas numato galimybę rentą gauti ir našlėms arba našliams, jeigu šie neturi draudžiamųjų pajamų, tačiau neatsižvelgiant į jų realią turtinę padėtį.

Šis kreipimasis į KT inicijuotas po to, kai mirus prezidentui A.M.Brazauskui jo našlė K.Brazauskienė 2010 metais pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prašymą skirti prezidento našlės rentą.

K.Brazauskienė nurodė neturinti draudžiamųjų pajamų, tačiau ji neslėpė valdanti didelės vertės turtą.

Sprendimą dėl rentos skyrimo turinti priimti Vyriausybė kol kas šio klausimo nėra svarsčiusi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė dėl rentos spręsti po KT nutarimo.

Seimas linkęs leisti Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarams leisti dirbti pedagoginį ar kūrybinį darbą neprarandant rentos.

Antradienį po svarstymo 74 parlamentarams balsavus už, vienam - prieš, 5 susilaikius pritarta atitinkamoms pataisoms. Dar liko vienas balsavimas dėl priėmimo. Numatoma, kad pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Pataisos numato, kad valstybinė signataro renta būtų skiriama, o paskirtoji mokama ir signatarams, gaunantiems draudžiamąsias pajamas pagal autorines sutartis už kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Šiuo metu draudžiamųjų pajamų gaunantys parlamentarai netenka teisės į rentą.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama maždaug aštuonioms dešimtims signatarų. Valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų.

Vyriausybė planuoja skirti valstybinę rentą mirusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Antano Račo našlei Jadvygai Račienei.

Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Skirti rentą J.Račienei projektu siūloma nuo 2014 metų vasario 9 dienos.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama maždaug aštuonioms dešimtims signatarų ir kelioms našlėms.

Signataro valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį, našlėms ir našlaičiams skiriamos rentos dydis yra 25 procentai valstybinės signataro rentos.
Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų neatskaičius mokesčių.

Vyriausybė paskyrė valstybinę rentą Kovo 11-osios Akto signatarui Gediminui Šerkšniui.

Seimo kanceliarijos teikimu, renta skirta nuo šių metų sausio 1 dienos.

G.Šerkšnys šiuo metu neturi draudžiamųjų pajamų. Buvęs ambasadorius prie Europos Tarybos G.Šerkšnys pernai baigė diplomatinę tarnybą.

G.Šerkšnys 1990–1992 metais buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Valstybės atkūrimo komisijos pirmininkas. 1991–1993 metais jis dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministro pavaduotoju, 1997–1998 metais vadovavo specialiajai pasiruošimo deryboms su Europos Sąjunga misijai. 1997 metais G.Šerkšniui suteiktas Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas. 1998–2000 metais jis buvo užsienio reikalų viceministras, 2000–2006 metais ėjo Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pareigas, 2006–2008 metais buvo Lietuvos specialiosios misijos Afganistane bei Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. 2008–2013 metais G.Šerkšnys dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos.

Šiuo metu valstybinė signataro renta mokama maždaug aštuonioms dešimtims signatarų ir kelioms našlėms.

Valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 8730 litų.