Tiek vasarą atsigaivinti, tiek žiemą vasarą prisiminti – šie šaltibarščiai bus itin lengva tradicinių šaltibarščių su kefyru alternatyva. Pasigaminti užtruks vos keletą minučių!

Jums reikės (porcijai):

90 g tarkuoto agurko (didelė sauja)

140 g konservuotų tarkuotų burokėlių

Apie 300 ml nesaldinto sojų pieno

Šaukšto obuolių acto (galima pakeisti citrinos sultimis)

2 ridikėlių

Šiek tiek svogūnų laiškų ir krapų

Druskos, jei reikėtų

Ketvirtis mažo svogūno

Kaip gaminti. Burokėlius sumaišykite su tarkuotu agurku, smulkintais ridikėliais, svogūnų laiškais, krapais ir svogūnu. Supilkite sojų pieną ir obuolių actą (nuo acto sojų pienas sutirštės ir taps panašesnis į kefyrą). Papuoškite krapais ir patiekite su virtomis bulvėmis.

Skanaus!

Kaip praneša užsienio žiniasklaida, incidentas įvyko šių metų kovo 30-ąją Soho kvartale, kai veganišką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės surengė savo festivalį.

Žmonės dalijosi savo idėjomis, bandė paaiškinti savo sprendimą bei susidomėjusiems pasakojo, kodėl pasirinko tokį kelią. Masinėje šventėje susirinkę asmenys skelbė, jog ne tik nevalgo mėsos, bet ir nepritaria jokių gyvūnų naudojimui maistui, rūbų ar kitų reikmių gamybai.

Augalinės kilmės maisto produktų vartojimas, kaip teigė individai, skatina sveiką gyvenseną, jauseną ir mąstyseną.

Šventei tęsiantis, prie veganų būrelio priėjo du vyrai, kurie demonstratyviai, atsinešę negyvas voveres, pradėjo jas valgyti. Šis veiksmas sukėlė pasišlykštėjimą visiems aplinkiniams, tačiau, nors aplinkui ir vaikščiojo vaikai, išsišokėliai net nebandė sustoti.

Galiausiai paaiškėjo, kad šie vyrai yra 22 metų Deonisas Khlebnikovas ir 29 metų Gatis Lagzdinsas, kuriems po incidento buvo pateikti kaltinimai už viešosios tvarkos pažeidimą.

Westminsterio Magistratų teisme valstybinį kaltinimą palaikiusi Natalie Clines, įvertinusi vyrų elgesį, teigė, kad tokie veiksmai buvo suplanuoti iš anksto bei gerai apgalvoti.

„Vyrai teigė, kad yra prieš veganizmą ir norėjo atkreipti dėmesį į pavojus, kurie kyla nevalgant mėsos, tuomet ir nusprendė viešai suvalgyti negyvas ir neapdorotas voveres. Jie sąmoningai pasirinko vietą, kurioje buvo veganai – tai šlykštus ir nebūtinas elgesys. Vyrai nepaisė prašymų sustoti ir tokiu būdu sutrikdė visuomeninę rimtį, nuliūdino žmones, tarp kurių buvo ir mažų vaikų“.

Po tokio protesto Londono gyventojai atsipirko piniginėmis baudomis – D. Khlebnikovui skirta 200 svarų sterlingų bauda, o į teismą neatvykusiam G. Lagzdinsui 400 svarų sterlingų bauda.

Grilyje keptų nektarinų bei cukinijų salotos su mėtų padažu

Reikės: 3 nektarinų, cukinijos, saujos sėjamosios pipirnės, saujos šviežių mėtų, saujos baziliko, citrinos, šaukšto alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos bei pipirų.

Paruošimas: supjaustykite nektarinus per pusę, o tada puseles dar į 4-8 skilteles. Cukiniją pjaustykite plonais, išilgais pjūviais. „Supjaustytą cukiniją bei nektarinus kepkite ant grilio apie 2-4 minutes iš kiekvienos pusės. Visus likusius ingredientus sudėkite į trintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Į didelę lėkštę sudėkite cukiniją bei nektarinus ir pagardinkite pagamintu padažu. Šis patiekalas palepins gomurį tiek karštas, tiek šaltas“, – pataria Aidas Poleninas.

Grilyje keptų daržovių fachita su kreminiu aitriųjų paprikų padažu

Marinatui reikės: 1/4 stiklinės alyvuogių aliejaus, 1/4 žaliosios citrinos sulčių, 2 smulkintų česnako skiltelių, arbatinio šaukštelio aitriosios paprikos miltelių, arbatinio šaukštelio smulkinto kumino, arbatinio šaukštelio džiovinto raudonėlio, žiupsnelio druskos bei pipirų.

Kreminiam padažui reikės: 2-6 aitriųjų paprikų (be kotelių, perpjautų per pusę), 1-2 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus, stiklinės anakardžio riešutų (4-8 valandas mirkytų vandenyje ir nusausintų), pusės stiklinės sojos arba migdolų pieno, 1/4 stiklinės vandens, 1/4 stiklinės žaliosios citrinos sulčių, 2 arbatinių šaukštelių agavos sirupo, pusės stiklinės šviežios kalendros, žiupsnelio druskos.

Grilio daržovėms reikės: 450 g smidrų, 2 didelių pievagrybių (supjaustytų išilgai), didelės cukinijos (supjaustytos griežinėliais), 1 paprikos (supjaustytos juostelėmis), raudonojo svogūno.

Serviravimui reikės: 4-6 tortilijų.

Paruošimas: marinato ingredientus sumaišykite mažame dubenyje. Susmulkintas daržoves supilkite į negilų indą ir apliekite jas marinatu. Kambario temperatūroje daržoves marinuokite 30-60 minučių. Aitriąsias papirkas padenkite alyvuogių aliejumi, sudėkite ant grilio ir kepkite tol, kol jos suminkštės, apie 5 minutes. „Aitriąsias paprikas sudėkite į trintuvą kartu su anakardžio riešutais, pienu, vandeniu, žaliosios citrinos sultimis ir agavų sirupu. Smulkinkite tol, kol masė pasidarys vientisa. Vėliau įdėkite kalendrą ir vėl smulkinkite, visą sutrintą masę pagardinkite žiupsneliu druskos. „Supjaustytas daržoves kepkite ant grilio tol, kol jos suminkštės, tuomet apverskite ir pagardinkite likusiu marinato padažu. Tortilijas pašildykite ant grilio 1-2  minutes ir pripildykite keptomis daržovėmis bei padažu. Jeigu tortilijos būtų per aštrios, pasiruoškite iš graikiško jogurto, mėtos ir žaliosios citrinos paruoštą padažą. Pieno produktai numalšina aštrių patiekalų skonį burnoje“, – receptu ir patarimu dalinasi ekspertas.

Perlinių kruopų salotos su šparaginėmis pupelėmis

Reikės: stiklinės nevirtų perlinių kruopų bei 2 stiklinių virtų perlinių kruopų, šlakelio alyvuogių aliejaus, saujos šparaginių pupelių, citrinos (perpjautos per pusę) , pusės stiklinės sojos faršo, 2 valgomųjų šaukštų fetos, 2 arbatinių šaukštelių kaparėlių, 2 ridikų, saujos žirnių, 1/4 stiklinės smulkintų pistacijų.

Padažui reikės: 2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, valgomojo šaukšto baltojo vyno acto, arbatinio šaukštelio garstyčių, arbatinio šaukštelio čiobrelio, 1/4 arbatinio šaukštelio klevų sirupo, žiupsnelio druskos bei pipirų, 2 valgomųjų šaukštų vandens.

Paruošimas: perlines kruopas puode virkite 15-25 minutes, tačiau nepamirškite vadovautis instrukcijomis ant pakuotės, perlinės kruopos neturėtų būti per minkštos“, – perspėja A. Poleninas. Išberkite jas ant lėkštės ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Mažame dubenyje paruoškite salotų padažą, išmaišykite alyvuogių aliejų, baltojo vyno actą, garstyčias, čiobrelius, klevų sirupą, druską, pipirus bei vandenį ir padėkite į šoną. Perlines kruopas pagardinkite puse dubenėlyje esančiu salotų padažu. Šparagines pupeles bei abi citrinos skilteles apšlakstykite alyvuogių aliejumi bei pagardinkite druska ir pipirais. Ant grilio kepkite 6-8 minutes. Sojos faršą pakepinkite. Iškeptas šparagines pupeles, citrinas, kitus likusius ingredientus suberkite į indą, pagardinkite padažu, keptos citrinos sultimis bei žiupsneliu druskos ir pipirų.

Mitybą be mėsos pasirenkančių žmonių daugėja ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Prekybininkų teigimu, vegetariška ir veganiška mityba kiekvienais metais tampa vis populiaresnė, todėl sparčiai plečiasi ir jai pritaikytų maisto produktų pasiūla.

Vegetariška mityba nėra brangi

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, Lietuvoje dar neretai tenka girdėti mitą, jog būti vegetaru yra brangu, tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo priešingai. Anot B. Čaikauskaitės, maisto produktų – tiek mėsos, tiek vegetariškų – kainos gali būti pačios įvairiausios, priklausomai nuo žmogaus pasirinkimo ir produkcijos asortimento. Be to, pasak prekybos tinklo atstovės, tokios mitybos kainą gali lemti ne patys produktai, o įvairių pusgaminių atsisakymas ar maisto gaminimas namuose.

„Turbūt visi tarp pažįstamų turi bent po vieną vegetarą, veganą arba žaliavalgį, kurie pasirinko kitokią, kitiems kartais kiek neįprastą, mitybą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai tikrai dažniau domisi produktų sudėtimi, kilme ir kokybe, atidžiau analizuoja etiketes ir vis dažniau renkasi sveikesnius, ekologiškesnius ir negyvūninės kilmės maisto produktus“, – sako B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo atstovė atskleidžia, kad vis daugiau perkama ne tik specialiai vegetarams ar veganams skirtų gaminių, tokių kaip sojų dešrelės ar kviečių kepsneliai, bet ir praktiškai visų daržovių, žalumynų, kruopų, riešutų, grybų, augalinių alternatyvų pienui. Europinės tendencijos, kurios rodo, kad sveikuoliškų produktų rinka per pastarąjį penkmetį išsiplėtė dvigubai, neaplenkia ir Lietuvos, todėl gyventojai domisi ir sveikomis kitų maisto produktų alternatyvomis – auga alternatyvių pieno, desertų ir sūrių produktų paklausa

Itališko skonio gerbėjams – vegetariškas karpačas

Pastaraisiais metais į kintančius pirkėjų poreikius prekybininkai reaguoja sparčiai plėsdami veganiškai ir vegetariškai mitybai pritaikytų produktų asortimentą. B. Čaikauskaitės teigimu, vien augalinių alternatyvų pienui pasiūla per paskutinius keletą metų išaugo maždaug trečdaliu.

„Nors vegetariškai ir veganiškai mitybai pritaikytų maisto produktų galima rasti visose mūsų parduotuvėse, tačiau kai kuriose iš jų esame įrengę ir atskirus veganiškų produktų skyrelius. Juose galima rasti įvairią produkciją – pradedant tofu sūriu ir humusu, baigiant mėsos alternatyvos iš sojų. Neseniai papildėme ir greitų vegetariškų užkandžių asortimentą, įtraukdami salotas su tofu sūriu ir spanguolėmis, falafeliais ar daržovėmis ir džiovintais vaisiais. Be šių užkandžių, mūsų konditerijos darbuotojai specialiai veganams bei vegetarams gamina įvairius gurmaniškus patiekalus, pavyzdžiui, keptų morkų karpačą su avinžirniais ir apelsinais“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Tiesa, jau minėtus užkandžius neretai renkasi ir visavalgiai pirkėjai, todėl specialiai veganams skirti produktai – įvairios užtepėlės, augalinės alternatyvos mėsai – dar išlieka pakankamai nišiniai. Vis tik, anot B. Čaikauskaitės, veganiškai mitybai sparčiai populiarėjant, o lietuviams skiriant daugiau dėmesio savo maisto racionui, artimiausiu metu tai dar pasikeis.

Vegetarams: halumio suvožtinis ir daržovės su ekologišku ožkų ar avių jogurto dsadziki

Suvožtinis su halumiu ir gvakamole

„Sūrus baltas graikiškas avių ar ožkų pieno sūris – halumis – yra puiki alternatyva mėsiškiems kepsninių patiekalams tiek vegetarams, tiek visavalgiams, kurie nori pailsinti skrandį nuo mėsos ir pabandyti ką nors naujo. Keptas halumis, patiektas ant salotų yra klasika, o iškylautojams siūlau išbandyti halumio suvožtinius – sotu, sveika ir patogu valgyti gamtoje“, – pataria maisto gamybos vystymo skyriaus vadovas A. Poleninas.

Jis rekomenduoja suvožtiniams rinktis specialiai tam pritaikytas bandeles, skaniau – su sėklomis. Netoleruojantieji glitimo gali įsigyti kepamą „Meistro kokybės“ šviesią duoną be glitimo ir jos riekes šiek tiek paskrudinti ant grotelių – dvi duonos riekės irgi tiks suvožtiniui.

Ruošiant gvakamolę, galima ją paskaninti pomidorais ir raudonaisiais svogūnais arbas tiesiog sutrinti avokodą su juodaisiais pipirais ir užspausti citrinos sulčių. Sūrį kepkite pagal instrukcijas, kurios nurodytos ant pakuotės. Halumio esama įvairių rūšių, pavyzdžiui, galima paskanauti ir aštresnio, su aitriąją paprika. „Halumio neperkepkite, nes sūris pasidarys kietas ir tąsūs“, – perspėja A. Poleninas.

Šviežią salotos lapą dėkite ant pirmosios duonos riekės su avokado mase, tuomet – keptą halumio sūrį, o ant viršaus galite dar užberti saulėgrąžų ar kitų daigų, paskaninti pipirais ir uždėkite antrą duonos riekę. Valgykite vieną ar su salotomis. Norintieji sotesnio suvožtinio gali papildomai pakepti kepsninėje ir baklažano ar cukinijos griežinėlių ir dėti papildomą sluoksnį. „Nepersistenkite su druska, nes halumio sūris pats savaime jau yra gana sūrus“, – sako maisto gamybos ekspertas A. Poleninas.

Keptos daržovės su dsadziki

Kito A. Polenino siūlomo recepto „razina“ – iš ekologiško avių arba ožkų pieno jogurto pagamintas dzadzikis. „Keptos daržovės, ko gero, yra vienas skaniausių vasaros patiekalų, net jeigu ir valgai mėsą. O dabar, kai daržuose tiek priderėjo cukinijų, jas paskaninti puikiai tiks natūralus jogurtas. Ožkų ar avių pieno jogurtas savaime turi kiek kitokį poskonį, o dar pagardinus jį agurku ir mėtomis išeina puikus derinys“, – pažymi A. Poleninas.

Griežinėliais supjaustykite cukinijas. Jeigu didesnės – galima jas nulupti, išimti sėklas ir pjaustyti storomis juostelėmis. Pakepti, apibarstyti druska ir pipirais, užspausti citrinos sulčių. O pasirinktą ekologišką jogurtą – avių ar ožkų pieno – pagal skonį ir norus – maišyti su mėtomis ir per burokinę tarką sutarkuotu agurku. Vienam jogurto indeliui užteks pusės didesnio agurko ar vieno mažesnio. „Jeigu agurkas yra vandeningas, būtų gerai jį sutarkavus palikti siete, kad nubėgtų vanduo“, – sako A. Poleninas.

Sotesnis variantas – vietoj graikiško jogurto prieskoniais gardintas maskarponės sūris. Netoleruojantiems laktozės taip pat yra išeitis – šiuo metu didžiuosiuose prekybos centruose galima rasti maskarponės sūrio be laktozės.

Veganams – sojų dešrelės ar lubinų kepsnys

Lubinų kepsneliai su salotėlėmis

Keletas įdomesnių pasirinkimų veganams – ekologiški lubinų kepsneliai ar didesni kepsniai, kurių pagrindą sudaro virtos lubinų sėklos“, – sako A. Poleninas.

Pasak jo, pakeptus lubinų kepsnelius, galima valdyti  su įvairiomis košėmis – tarkim, bolivinių balandų ar juodųjų ryžių. O galima valgyti ir su gvakamole, humusu ar tiesiog salotomis. Vasarą A. Poleninas salotas rekomenduoja pagal skonį gardinti įvairiai žalumynais ir prieskoninėmis žolelėmis, pasirinktinai pagal skonį – mėtomis, baziliku, kalendra, petražolėmis ar šalavijais. Bus sočiau, jeigu iškeptą lubinų kepsnį pabarstysite riešutais – kedrinių pinijų, anakardžių, kuriuos galima ant folijos kiek paskrudinti kepsninėse. Užspaudus citrinos ir pabarsčius druska su pipirais išeis puikus patiekalas.

Sojų dešrelės su saldžiąją bulve

Norintiesiems užkąsti sočiau A. Poleninas siūlo rinktis kepsninėse ant grotelių čirškinti sojų dešreles su aitriąją paprika. Prekybos centruose yra ir kitų alternatyvų – sojos kepsneliai ar rutuliukai. Kepti pagal instrukcijas ant pakuotės.

„Garnyrui siūlau saldžiąją bulvę, kurią galima kepti folijoje. Ją šiek tiek pabadykite šakute ar peiliu, vyniokite į foliją ir kepkite be jokių riebalų. Kai suminkštės – laužkite, apšlakstykite citrinos sultimis, barstykite druskos, pipirų, labai tiktų ir kuminas bei kalendra. Užpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus ir skanaus“, – linki A. Poleninas.

Neseniai „Maxima“ yra skelbusi, kad veganiškų produktų paklausa per metus išaugo daugiau nei 75 proc.  Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo tokie veganiški produktai kaip humusas, sojų dešrelės, įvairūs sojos gėrimai. Taip pat pirkėjai daug labiau perka pieną atstojančius ryžių ir kokosų gėrimus bei daržovių gaminius: šiaudelius, užkandžius, traškučius.

Karališki padarai, panašūs į tuos iš jūros

Veganams skirtoje parduotuvėlėje parduodamas produktas pavadintas skambiai: „Augalinės kilmės Karališki padarai, panašūs į tuos iš jūros. 300 g Vantastic Foods“.

„Tai yra geriausias metų produkto pavadinimas. Nors dar tik liepos vidurys, bet jis neabejotinai – čempionas“, – ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė visuomenės veikėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.

„Šis pavadinimas yra puikus, toks su humoru“, – portalui pasakojo interneto influencerė, vertėja Ieva Nakvišėlė, kuri ir pasidalijo šia nuotrauka. Anot moters, šį neseniai atsiradusį produktą galima rasti parduotuvėlėje „Veggo“. Tiesa, moteris prisipažino, kad šio produkto pati taip ir neįsigijo.

„Facebook“ nuotr.

Internautai atkreipė dėmesį ir į produkto sudėtį, kuri jų nepradžiugino. „Šiame kulinariniame „stebukle“ yra ir rūdžių. Kitaip sakant, geležies oksido. Įdomu, rūdys yra dvivalentės geležies ar trivalentės?“, – klausė internautas Albertas. Kitiems į akis krito ir tai, kad sudėtyje parašytas konjakas yra priskiriamas tirštikliams. 

Produktą pervadino

Produkto platintojų atstovė portalui tikino, kad šis gaminys buvo pervadintas po vienos iš Lietuvos institucijų apsilankymo. „Mums buvo paaiškinta, jog veganiška krevetė – ne krevetė, obuolių sūris – ne sūris, riešutų sviestas – ne sviestas, kokosų pienas – ne pienas ir panašiai. Tai yra veganiškiems produktams pavadinti negalima naudoti gyvulinės kilmės produktų pavadinimų, net jei jie visais laikais buvo naudojami ir yra suprantami vartotojų. Tai neva būtų klaidinimas. Pažiūrėjome į šį mums keltą iššūkį su humoru, taip ir kilo toks šmaikštus pavadinimas“, – sako ji.

Mums buvo paaiškinta, jog veganiška krevetė – ne krevetė, obuolių sūris – ne sūris, riešutų sviestas – ne sviestas, kokosų pienas – ne pienas ir panašiai. Tai yra veganiškiems produktams pavadinti negalima naudoti gyvulinės kilmės produktų pavadinimų.

Moteris patikino, kad dažniausiai dėl žaismingų pavadinimų jie sulaukia pirkėjų šypsenų ir pagyrų. 

„Vartotojai pritaria, kad apribojimai dėl veganiškų produktų pavadinimų yra akivaizdi pagalba pieno ir mėsos pramonei, o reikalavimai nėra racionalūs. Mūsų kūrybiškumas šiuo atveju neklaidina vartotojų. Jeigu produktas yra „veganiškas sūris“ arba „veganiška krevetė“ – logiška, kad tai produktai, sukurti iš veganiškų ingredientų, siekiant kuo geriau imituoti „originalą“. Visi žinome, kas yra riešutų sviestas, kokosų pienas, obuolių sūris ir t. t., bet dėl nesuprantamų priežasčių esame priversti šiuos produktus pervadinti. O kad pervadintume reikia pasitelkti kūrybiškumą – tai nėra taip paprasta! Rekomendacijų jokios institucijos nepateikia“, – problemą dėsto atstovė.

Tiesa, šio produkto pardavimo rodikliai nepateisino prekybininkų lūkesčių, tad asortimente jo nebeliks. 

Parduotuvėlės „Veggo“ atstovė turi paaiškinimą ir žmonėms, kuriems užkliuvo produkto sudėtis: „Geležies oksidas yra dažiklis, kuris dažnai naudojamas ir maistui nudažyti – jis žymimas E172. Neretai cheminiai elementai įgauna įvairių formų ir yra taikomi skirtingose srityse. Tai nereiškia, kad produktas yra gaminamas iš rūdžių, nugremžtų nuo surūdijusios tvoros. „Konjakas“, galbūt, nėra pats geriausias sudėtinės dalies vertinys, bet tai yra angliško žodžio „konjac“ (ne „conjac“) vertimas. Šis ingredientas yra augalinės kilmės, naudojamas kaip tirštiklis. Jis primena krakmolą.“

Mėsininkai konkrečiai prašo, kad įsikištų vidaus reikalų ministras Gerardas Collombas.

Laiške tvirtinama, kad agresyviai nusiteikę veganai stengiasi pasėti baimę ir sunaikinti mėsos vartojimo, kuris yra Prancūzijos kultūros dalis, šaką. Jie apmėto mėsos parduotuves akmenimis ir apipila jų vitrinas kraują imituojančiu raudonu skysčiu, piešia grafičius ir pasitelkia kitas vandalizmo formas, kad propaguotų savo filosofiją, laiške nurodė Jeanas Francois Guihardas, vadovaujantis Prancūzijos mėsininkų ir maisto tiekėjų federacijai.

Veganai „absoliučiai daugumai žmonių nori įpiršti savo gyvenimo būdą ar net savo ideologiją“, parašė J.F.Guihardas, savo laiške pasisakęs maždaug 18 tūkst. Prancūzijos mėsininkų vardu.

Prancūzijoje vegetarai ir veganai sudaro tik nedidelę gyventojų dalį: 2016 metais atlikta apklausa parodė, kad mėsos nevartoja maždaug 3 proc. prancūzų.

Kovo mėnesį buvo sulaikyta prancūzų aktyvistė veganė Myriam-Serge Jouglet, socialiniame tinkle „Facebook“ parašiusi, kad per teroristų išpuolį Trebo mieste žuvusio mėsininko Christiano Medveso mirtis buvo teisinga.

„Ir ką? Jus šokiruoja, kad žudiką nužudo teroristai? O manęs tai nestebina. Nejaučiu jokios užuojautos. Tai yra teisingumas“, – parašė ji.

Veganiški receptai, kurie patiks visiems

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad laikantis veganizmo principų belieka valgyti tik daržoves, specialistai tokį įspūdį neigia: tendencijas sekančių prekybos centrų lentynose nebesunku rasti įvairių veganams tinkamų produktų, tarp kurių – net pieno produktai ar dešrelės.

Būti veganu reiškia laikytis alternatyvaus mitybos būdo, kai iš mitybos raciono išbraukiami visi gyvūninės kilmės maisto produktai – mėsa, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, pienas ir kiti, taip pat visi produktai ar gaminiai, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės medžiagų. Taigi net jei maisto produktas iš pažiūros „nekaltas“, veganai visada atkreips dėmesį į etiketėje užrašytus ingredientus.

Uolūs veganai tokio gyvūnų apsaugos principo laikosi ir kitose srityse – šalinasi gaminių iš odos ar kailių, kovoja už geresnes gyvūnų gyvenimo sąlygas.

Nors dažnam susidaro įspūdis, kad veganizmas – šiuolaikinėje visuomenėje gimusi idėja, iš tiesų pirmosios mintys apie tokį sveiko gyvenimo principą užrašytos dar Antikos laikais, kai apie veganizmo privalumus svarstė filosofai Pitagoras ir Hipokratas. Vis dėlto terminas „veganas“ pirmąkart pavartotas kur kas vėliau – 1944-aisiais, britui Donaldui Watsonui įkūrus Veganų draugiją.

Sveika mityba – tik visavertė

Tam, kad veganinė mityba išties būtų sveika ir visavertė, ją planuoti būtina atsakingai – rinktis skirtingomis būtinosiomis maistinėmis medžiagomis bei mikroelementais žmogaus organizmą aprūpinančius produktus.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, dažniausiai veganai priversti galvoti, iš kur pasisemti baltymų, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12 ir D.

„Puikiu baltymų, taip pat ir geležies šaltiniu veganams gali tapti ankštinės daržovės, lęšiai, skirtingi riešutai, sėklos ir grūdinės kultūros, sojų produktai. Apsirūpinti kalciu padės tamsiai žalios spalvos daržovės – brokoliai, kopūstai bei jų sultys, cinku ir vitaminais – sojų ir pilno grūdo produktai“, – sako A. Poleninas.

Pasiūloje – ir dešros, ir pienas

Tačiau tai nereiškia, kad panorus tapti veganu teks valgyti vien vaisius, daržoves, grūdus ir soją. „Maximos“ maisto gamybos departamento direktoriaus teigimu, sparčiai augantis veganų skaičius diktuoja ir prekybos centruose esančią maisto produktų pasiūlą: čia vis dažniau galima rasti atskirus veganams skirtus skyrius, kuriuose – plati skirtingo maisto produktų paletė.

„Gamintojai gerai suvokia, kad veganai – besiplečianti auditorija, turinti specifinius poreikius, todėl skuba juos patenkinti. Šiandien prekybos centruose vyrauja platus maisto produktų, tarp kurių – ir įprastų produktų veganinių pakaitalų pasirinkimas. Pavyzdžiui, skirtingų skonių dešros ir dešrelės, kurių pagrindas – soja, įvairūs sūrio gaminiai, užtepėlės, net pieno gaminiai, kurių pagrindas – kokosai, soja ar grūdinės kultūros“, – vardija A. Poleninas.

Tarp veganams skirtų produktų prekybos tinkluose galima rasti ir skirtingų užkandžių ar desertų, nepamiršti lieka ir veganų augintiniai – siūloma įsigyti ir veganiško maisto gyvūnams. „Maximos“ maisto eksperto teigimu, vyraujantis stereotipas, neva veganinė mityba kainuoja brangiai, tiesos neatspindi – specifinių maisto produktų kainos dažniausiai menkai skiriasi nuo įprastų.

Kiek galima sutaupyti?

Jungtinėje Karalystėje jau penkerius metus vyksta akcija „Veganuary“, kai sausį žmonės raginami vieną mėnesį pabūti veganais. Veganizmas tampa vis populiaresnis, ginčų dėl jo naudos ar žalos taip pat vyksta labai daug. Statistika rodo, kad iš dalies ir dėl akcijos nuo 2006 m. iki 2016 m. veganų skaičius Jungtinėje Karalystėje nuo 150 tūkst. išaugo iki daugiau kaip 0,5 mln., o kas dešimtas britas bent kartą išbandė veganišką mitybą.

LRT RADIJO žurnalistė J. Čeponytė nusprendė atlikti eksperimentą ir pati mėnesį maitintis tik veganiškai. Jos teigimu, tai paprasta, jei yra galimybė viską gamintis pačiam ir su savimi turėti maisto.

Bet, jei tenka valgyti kavinėse, sudėtinga. Be to, pastebi J. Čeponytė, kai tekdavo pietauti pakelės kavinėse važiuojant iš vieno Lietuvos miesto į kitą, rasti veganiško maisto būdavo beveik neįmanoma – visur arba mėsa, arba patiekalai su pieno produktais.

„Vilniaus, Kauno autobusų stotyse vegetaras užkandžių dar rastų, bet veganas – ne, jam teks pirkti morką arba bananą“, – pasakoja žurnalistė.

Jei norisi įdomesnio ir įvairesnio maisto, sako J. Čeponytė, geriausia apsipirkti dideliame prekybos centre, nes parduotuvėse, esančiose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose, pasirinkimas gerokai mažesnis, ne visur pavyks rasti kad ir tofu sūrio.

Vilniaus, Kauno autobusų stotyse vegetaras užkandžių dar rastų, bet veganas – ne, jam teks pirkti morką arba bananą.

Paklausta, kiek pinigui maistui išleido, J. Čeponytė teigia, kad suma buvo mažesnė nei paprastai – tris savaites maitintis veganiškai kainavo kiek daugiau nei 60 eurų: „Brangiausiai kainavo riešutai ir džiovinti vaisiai – jiems išleidau apie 12 eurų. Kruopos, daržovės – tikrai nebrangios, išskyrus bolivinę balandą (ji kainuoja apie 3 eurus).“

Per dieną – 3 eurai

J. Čeponytės teigimu, per dieną maistui ji išleisdavo vidutiniškai 3 eurus.

„Pusryčiai: 100 g miežinių kruopų košės su 30 g džiovintų spanguolių – 33 ct. Pietūs: lęšiai su pievagrybiais ir įvairiomis daržovėmis – 1,25 Eur. Vakarienė: salotos su tofu sūriu – 1,5 Eur. Iš viso – 3,08 Eur.“

Jei būtų vietoje kruopų per pietus būtų rinkusis mėsą, būtų sumokėjusi 50 ct brangiau, nes, pavyzdžiui, 550 g vištienos būtų kainavę 3,59 Eur. Valgant žuvį, pietūs pabrangtų 1,5 Eur, priduria ji.

„Renkantis produktus iš veganams skirtų lentynų ar parduotuvių, kaina išauga tikrai stipriai, tad per tą laiką būčiau išleidusi gerokai daugiau. Bet, kadangi pirkau įprastus produktus, – viskas buvo labai pigu“, – sako J. Čeponytė.

Be to, pabrėžia ji, jei ir veganiška – nebūtinai sveika: „Pavyzdžiui, 100 g indelyje kanapių ar sojų pieno deserto yra 4 šaukšteliai cukraus. Sūrio pakaitaluose – labai daug sočiųjų riebalų.“

Maisto gamintojai stebi, kaip keičiasi žmonių įpročiai

Pasaulyje daugėjant veganų, maisto pramonė taip pat ima prie jų prisitaikyti, kalba J. Čeponytė. Apskritai bet kokie žmonių mitybos įpročių pokyčiai stipriai keičia maisto industriją: „Pavyzdžiui, „išteisinus“ sviestą ir pasakius, kad jis nėra toks didelis blogis, kaip manyta anksčiau, žmonės ėmė jo daugiau pirkti, todėl ir kaina visame pasaulyje stipriai šovė į viršų.“

Vis labiau domintis sveika mityba, priduria žurnalistė, mažėja mėsos suvartojimas, saldumynų gamintojai gamina mažesnius šokoladinius batonėlius, kad žmonės suvartotų mažiau cukraus.

„McDonald`s“ Suomijoje pasiūlė veganiškus mėsainius – jei pasiteisins, jie bus siūlomi viso pasaulio McDonald`s“ restoranuose. O Jungtinės Karalystės prekybos centrai specialiai ruošiasi „Veganuary“ mėnesiui, nes žino, kad reikės gerokai daugiau daržovių ir kitų augalinės kilmės produktų“, – pasakoja J. Čeponytė.

Beje, priduria ji, JAV augalinio maisto parduodama beveik 8 proc. daugiau, todėl didelė dalis maisto industrijos jau ima gręžtis ir į šį vartotojų segmentą. Pavyzdžiui, vienas sėkmingiausių veganiškų produktų JAV – veganiškas sūris.

„Taip pat manoma, kad per artimiausius kelerius metus pieno pakaitalai ir jų produktai sudarys 40 proc. visų pieno produktų ir jo pakaitalų prekių asortimento. Nors dar 2016 m. augalinio pieno ir jo produktų dalis sudarė tik ketvirtadalį“, – sako J. Čeponytė.

Anot jos, kuriama vis daugiau produktų, galinčių pakeisti mėsą, nes tai, kad žmonės mėsos nevalgo, nereiškia, jog nenori jos skonio: „Šimtai tūkstančių įmonių dirba visame pasaulyje, kad sukurtų produktus, kurie visiškai nesiskirtų nuo mėsos, bet būtų pagaminti iš natūralių produktų.“

Nors tai nėra labai naujas dalykas, kai kuriems žmonėms jis vis dar kelia daugybę klausimų. Pasirodžius informacijai, kad Santaros klinikose gydomas nuo veganinės mitybos nusilpęs kūdikis, prasidėjo įtempta diskusija tarp šios mitybos šalininkų ir medikų. Iki šiol aiškinamasi, kas iš tiesų nutiko kūdikiui. Gydytojai nustatė, kad vaikui trūksta baltymų ir vitamino B12. Gali būti, kad būtent šio vitamino stygius pasireiškė veganiškai besimaitinančios motinos piene. Ši informacija sukėlė didelį visuomenės ažiotažą ir padalijo ją į dvi priešingas stovyklas. Vieni pasmerkė veganišką mitybą praktikuojančią mamą, kiti ją gynė. Kalbinti klaipėdiečiai mano, kad mėsa ne tik vaikams, bet apskritai visiems žmonėms yra gyvybiškai būtina ir tėvai neturėtų alinti savo atžalų nepilnaverte mityba.

Regina

– Neteisinga maitinti savo vaiką vien tik daržovėmis. Vaikas visko turi paragauti, kad ir kokią mitybą mama propaguotų. Žinoma, draudimas – bloga priemonė, gal reikėtų viešinti daugiau pavyzdžių, kaip tas nuskambėjęs nelaimingas atsitikimas klinikose. Reikia kalbėti apie tai garsiai.

Laura

– Manau, kad vaiko mityba – tėvų pasirinkimas ir drausti veganizmą nebūtų protinga. Juk visiems nėra privalu valgyti mėsą. Tegul tai nusprendžia patys gimdytojai. Kaip tai atsilieps vaikams, čia jau kitas klausimas.

Remigijus

– Visiškas absurdas, jei tėvai vaikams neduoda mėsos. Juk pagal visą genetiką žmogus gyvena milijonus metų ir yra prisitaikęs valgyti mėsą. Žmonės – ne žoliaėdžiai, todėl ir vaikams veganizmas yra labai žalingas. Kalbant apie draudimus, gal ir valstybė turėtų šiuo klausimu įsikišti. O jeigu kažkas sugalvos alkoholiu savo vaikus maitinti, kas bus tada?

Vitalija

– Kūdikį, kol jis pats negali pasirinkti, geriausia maitinti ir mėsyte, ir daržovėmis. Vaikui reikia gauti įvairių maisto medžiagų ir vitaminų. Nors bausmės veganams tėvams negali būti taikomos, jie vis tiek turėtų maitinti savo vaikus pilnavertiškai.

Rokas

– Kokie dar draudimai, tėvai patys gali nuspręsti, kas geriausia jų vaikams. Tai – tik jų asmeninis reikalas. Kalbant apie žalą organizmui, į šį klausimą turėtų atsakyti medikai. Jeigu tikėčiau veganų idėjomis ir žinočiau, kad tai sveika, gal ir pats savo vaikus panašiai auklėčiau.

Angelina

– Vaikus tėvai turi maitinti taip, kaip žmogaus prigimtis liepia. Juk visi mes taip vaikus auginome. Nemanau, kad reikia bausmių, bet veganiška mityba alinti kūdikių irgi negalima.