Valstybės vadovas motyvavo šį sprendimą visuomenės saugumo užtikrinimu ir šalyje galiojančiais nepaprastosios padėties įstatymais.

Penktadienį M. Sirisena pareiškė, kad Šri Lankos pareigūnai įtaria apie 140 šalies piliečių ryšiais su teroristine „Islamo valstybės“ grupuote.

Balandžio 21 d. Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose.

Buvo pranešta apie 359 aukas, bet vėliau paaiškėjo, kad medikai per klaidą padidino jų skaičių. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių.

Marcusas Knuthas (Markusas Knutas) iš valdančiosios partijos „Venstre“ teigia, kad konservatyvių musulmonių apdarai atrodo „labai slegiančiai“.

Sasha Andersen (Saša Andersen) iš „Party Rebels“ aktyvistų grupės vėliau šiandien planuoja demonstraciją prieš trečiadienį įsigaliojantį „diskriminacinį“ įstatymą, „nukreiptą prieš tam tikrą žmonių grupę“.

Kitos Europos šalys taiko panašius draudimus teigdamos, jog jie nėra taikomi tam tikrų religijų išpažinėjams ir nedraudžia skarelių, turbanų bei kipų.

Įstatymas, visuomenės dažnai pavadinamas „burkos draudimu“, iš tiesų labiausiai taikomas šiuos rūbus bei nikabus nešiojančioms moterims. Danijoje tik kelios musulmonės dėvi visą veidą dengiančius apdangalus.

Tokio draudimo kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas siekė daugiau kaip dešimtmetį.

Aukštieji parlamento rūmai galutinai draudimui pritarė per antradienio balsavimą.

Įstatymą vyriausybė vadina „religiškai neutraliu“ ir nepriėmė platesnio draudimo, kaip kaimyninėse Prancūzijoje ir Belgijoje. Draudimas galioja viešajame transporte, švietimo, sveikatos apsaugos institucijose ir vyriausybiniuose pastatuose.

Tyrimai rodo, kad tik keli šimtai moterų Nyderlanduose nešioja nikabus ar burkas.

Draudimas taip pat apima slidininkų kaukes ir visą veidą dengiančius šalmus.