Skirtinga konkurencinė aplinka

Po aukcionų paaiškėjo, kad Lietuvoje du vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia – iki 1 600 megavatų, statys energetikos monopolistas „Ignitis“.

Ar tai gerai, jei visa Lietuvos vėjo energetika atsidurs vienos bendrovės, kad ir su valstybės kapitalu, rankose? Greičiausiai ne, nes monopolistas, kur šalia valstybės kapitalo dar yra ir privačių savininkų, susijusių su valdžios sluoksniais, turi savų interesų.

Visai kitoks vėjo jėgainių statybos modelis yra planuojamas Estijoje. Panašu, kad čia bus daug vėjo jėgainių parkų statytojų ir tarp jų vyks konkurencija.

Iki šiol Estijoje bendrovės „Enefit Green“, „Saare Wind Energy“, „Tuuletraal“, „Utilitas Wind“ ir „Ignitis Renewables“ yra pradėjusios statybos leidimo Estijos vandenyse išdavimo procedūras.

Statybos leidimo paraiškas taip pat yra pateikusi kompanija „Sunly“, Švedijos atsinaujinančios energijos bendrovė „Eolus“ ir didžiausias atsinaujinančios energijos projektų finansuotojas „Copenhagen Infrastructure Partners/CI NMF“.

Be to, Estija ir Latvija kartu vysto vadinamąjį „Elwind“ vėjo jėgainių jūroje projektą.

Galbūt du Lietuvos „Ignitis“ vėjo jėgainių parkai bus didesni nei planuojami analogiški statiniai Estijoje ar Latvijoje.

Galima pastebėti, kad Estijoje vėjo jėgainių parkus rengiasi statyti ir tos užsienio kompanijos, kurios pretendavo tą daryti Lietuvoje. Jos to atsisakė, galbūt supratusios, kad su Lietuvos monopolininku „Ignitis“ varžytis beprasmiška.

Perspektyva: iki 2030 m. Lietuvos ir Estijos teritoriniuose vandenyse turėtų atsirasti didesni ar mažesni jūros parkai. / „Electronicproducts.com“ nuotr.

Jūros vėjas – privilegijuotiesiems

Pagrindinis klausimas, ar didesniuose „Ignitis“ vėjo jėgainių parkuose pagaminta elektros energija bus pigesnė? Elektros energijos kainą rinkoje iš dalies diktuoja ir pačios energijos kiekis joje. Jei bus elektros perteklius, jos kaina mažės.

Pastačius Baltijos jūroje du vėjo jėgainių parkus, jų galia prilygs tai galiai, kuri buvo Ignalinos atominėje elektrinėje. Ši elektrinė tenkindavo apie 70 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

Galima svarstyti, kad į Baltijos jūrą tarsi bus perkeliama Ignalinos atominė elektrinė. Veikiant atominei elektrinei energija Lietuvoje buvo palyginti pigi. Ar tokia pat pigi ji bus ir pastačius vėjo jėgainių parkus?

Čia iškyla klausimų, kurie pirmiausia susiję su pajūrio zonoje planuojamomis statyti metanolio arba vandenilio gamyklomis. Šios gamyklos bus itin imlios pigiai elektros energijai. Jos kaip didelės elektros energijos naudotojos gaus sutartinių privilegijų.

Gali būti, kad joms bus tiekiama pigi elektros energija iš Baltijos jūros, kurią kažkam reikės kompensuoti. Kaip visada, įvairūs projektai ir jų išlaidos gali būti dengiami gyventojų sąskaita. Sunku tikėtis, kad Baltijos jūroje pastačius vėjo jėgainių parkus Lietuvos gyventojai sulauks pigesnės elektros energijos.

Sunku tikėtis, kad Baltijos jūroje pastačius vėjo jėgainių parkus Lietuvos gyventojai sulauks pigesnės elektros energijos.

Dar gali būti ir taip, kad jūroje statant vėjo jėgainių parkus tai bus daroma tarsi iš visų Lietuvos gyventojų sąskaitos, jau dabar išlaikant gana aukštas energetikos kainas. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad dabar elektros energijos kaina rinkoje siekia 9–11 centų už kilovatvalandę, o galutinė kaina gyventojams gerokai peržengia 20 centų už kilovatvalandę ribą.

Ar jūrų parkai mažins kainas?

Į vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvos teritoriniuose vandenyse nemažai Lietuvos gyventojų žvelgia palyginti skeptiškai. Formuojasi ir tokia nuomonė, kad tie parkai susiję su atskirų dabartinės valdžios ministrų ir politikų asmeniniais ateities interesais.

Iškeliama ir tokia mintis, kad į itin pinigingus projektus Lietuvoje nuolat lenda tie patys asmenys. Tai, neva, ir lemia, kad projektų kainos išauga iki didžiulių aukštumų.

Lietuvos valdžia neaiškina žmonėms, jog vėjo jėgainių parkų statybos jūroje tikslas būtų sumažinti elektros energijos kainas. Gal tokio tikslo ir nėra – svarbiau atskiriems asmenims prisikišti kuo daugiau į asmenines kišenes?

Visai kitaip yra Estijoje. Klimato ministras Kristenas Michalas aiškiai deklaravo, kad vėjo jėgainių parkų statybos tikslas jūroje yra mažesnės elektros energijos kainos.

Energetikos ekspertai prognozavo, kad vidutinė elektros energijos gamybos kaina Estijoje, jei bus statomi ir pradės veikti vėjo jėgainių parkai, 2030 m. gali būti 6,5–7,2 cento už kilovatvalandę.

Tokia kaina siejama ir su didžiuliu 1 400 megavatų vėjo jėgainių parko statybos prie Saremo salos projektu.

Lietuvos politikai jokių perspektyvų nei dėl kainų, nei dėl vėjo jėgainių parkų įtakos energetikai nepristato. Girdime tik tai, kad vandenilio, kaip ateities energetikos kuro, gamyba apsimokėtų tuo atveju, jei elektros energijos kaina būtų iki 5 centų už kilovatvalandę. Pagal estų energetikos ekspertų vertinimą, tokia kaina būtų žemiau elektros energijos gamybos jūroje savikainos. Todėl savaime suprantama, kad ateityje kažkas turėtų padengti skirtumą. Nei Estija, nei Latvija kokių nors vandenilio gamybos didžiulių projektų ateityje neplanuoja. Juo labiau kad ši gamyba imli ne tik elektros energijai, bet ir gėlam vandeniui. Taip pat ji sukuria daug taršių cheminių medžiagų, kurias tektų kažkur laidoti. Tam netgi svarstoma kurti specialias cheminių atliekų saugyklas žemės gelmėse.

Vėjo jėgainių parkai

Švedijos ginkluotosios pajėgos neigiamai įvertino šešias iš aštuonių būsimų investicijų į Baltijos jūros projektus.

Tarp jų yra ir vėjo jėgainių parkai. Švedija yra paskelbusi, kad Baltijos jūroje nori statyti tris didžiulius vėjo jėgainių parkus. Artimiausias iš jų Lietuvai būtų parkas „Aurora“ prie Alando salų.

Vėjo jėgainių parkų statyba Švedijoje Lietuvai yra aktuali tuo, kad abi šalis sieja per Baltijos jūrą nutiestas elektros kabelis. Jei Švedija gamins pigesnę elektros energiją, pigiau ją iš švedų galės pirkti ir Lietuva.

Lietuva galėtų būti viena iš „Auroros“ vėjo jėgainių parko gaminamos elektros energijos vartotojų. Ji ją pirktų netiesiogiai, o per Švedijos elektros sistemą.

Planas: Švedijos vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje schema. Redakcijos archyvo nuotr.

Buvimas jūroje

„Auroros“ vėjo jėgainių parko su 370 bokštų ir turbinų statyba daugiausiai abejonių ir kelia Švedijos kariškiams.

Po to, kai Rusija tapo itin agresyvi šalis, visų šalių, tarp jų ir Švedijos, kariškiai peržiūri savo gynybines koncepcijas.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų štabas išplatino pranešimą, kad didžiulis vėjo jėgainių parkas neva pablogintų Alando ir netoli esančios Gotlando salos gynybą.

Pastačius vėjo jėgainių parką „Aurora“, Švedijos kariškių teigimu, gerokai didėtų jų „buvimo jūroje poreikis“.

Kai Baltijos jūroje buvo susprogdinti „Nord Stream“ vamzdynai, iškilo pavojus, kad kokie nors diversiniai veiksmai Baltijos jūros energetinėse sistemose gali pasikartoti.

Įrengti nauji vėjo jėgainių parkai turėtų nuolat būti kariškių apsaugos akiratyje. Tai susiję ir su ateityje Baltijos jūroje ties Palanga planuojamu statyti Lietuvos vėjo jėgainių parku.

Netikėtas posūkis Švedijoje, kai kariškių priešu tampa ir Baltijos jūros vėjo jėgainių parkai.

Net keturi argumentai

Dėl vėjo jėgainių parkų statybos Baltijos jūroje Švedijos kariškiai iškėlė keturis esminius aspektus. Juos specialioje ataskaitoje pateikė Švedijos gynybos tyrimų institutas. Jis nurodė, kad vėjo jėgainių parkai jūroje gali sumažinti ne tik vaizdo matomumą, bet ir sukelti radaro aidus.

Todėl vėjo jėgainių parkai trukdytų karo laivų manevrams, mažintų Baltijoje karinių jūrų pajėgų ir oro pajėgų mokymų plotus. Karo lėktuvai neva negalėtų žemai skraidyti, nes jiems trukdytų vėjo jėgainės, todėl jie būtų lengvai aptinkami.

Šie argumentai neva taip pat pakenks bendradarbiavimui su kitų šalių kariškiais, nes sumažėjus plotams jūroje Švedijai sunkiau būsią rengti tarptautines karines pratybas.

Tai atrodo kiek keistokai, juo labiau kad Švedija Baltijos jūroje turi vieną didžiausių pakrantės linijų.

Kiti du argumentai siejami jau tiesiogiai su vėjo jėgainių parkais. Jiems stebėti ir saugoti privalės būti tiek po vandeniu, tiek virš vandens sumontuoti radarai ir jutikliai, kurie fiksuotų priešiškų šalių, o Baltijoje tokia yra Rusija, laivus. Keliamas klausimas, ar tinkamai veiks radarai ir jutikliai, ar elektros kabeliai jiems nesukels elektromagnetinių trukdžių? Ar tai nesudarys blogesnių sąlygų tam tikrose vietose rinkti žvalgybos duomenis?

Švedijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Törnqvistas pasisakė, kad „Švedijai tenka pagrindinis karinis vaidmuo Baltijos jūroje“.

„Turime unikalių žinių apie Baltijos jūrą ir vakarinę pakrantę, žinome, kas juda vandens paviršiuje ir po juo. Tai yra pajėgumai, kurie bus svarbūs NATO ir sustiprins šiaurinį Aljanso flangą“, – tikino vadas.

Netikėtas posūkis Švedijoje, kai kariškių priešu tampa ir Baltijos jūros vėjo jėgainių parkai.

Jūros jėgainės Švedijoje

Į Baltijos jūros vėjo jėgainių rinką "Ikea" žengė per dukterinę įmonę OX2.

Šio mėnesio pradžioje OX2 pardavė 49 proc. Švedijos jūroje planuojamų statyti vėjo jėgainių parkų projekto akcijų. Jas įsigijo Švedijos bendrovė "Ingka Investments".

Projektas apima tris vėjo jėgainių parkus Švedijos zonoje. Tai yra 1,7 gigavatų (GW) parkas "Galatea-Galene", 1,8 GW parkas "Triton" ir 5,5 GW parkas "Aurora". Tokiam OX2 sandoriui jau yra pritarusi ir Švedijos konkurencijos taryba.

Pirmųjų dviejų parkų jau sutvarkyti visi statybos dokumentai, o "Auroros" parkas tebėra pradiniame jo formavimo taške.

Pranešama, kad OX2 gavo apie 630 mln. Švedijos kronų (apie 58 mln. eurų). Šiuos pinigus ji planuoja panaudoti įdėdama į jūros vėjo jėgainių parkų statybą kaip savo įnašo dalį.

Į Baltijos jūros vėjo jėgainių rinką "Ikea" žengė per dukterinę įmonę OX2.

Įžengė į Lietuvos rinką

Projektas gali būti įdomus ir Lietuvai. Turėdama tiesioginę jūros jungtį su Švedija ji ateityje gali pirkti elektros energiją, kurią pagamins OX2 įgyto projekto dalies parkai. Projektas bent Švedijos masteliais iš tiesų reikšmingas, nes jo ateities elektros energijos gamybos potencialas tenkins apie 25 proc. Švedijos elektros energijos suvartojimo rinkos, kuri įvertinta pagal 2021 m. statistiką.

OX2 būstinė yra Stokholme, joje dirba apie 300 žmonių. Ji yra žinoma ir Lietuvoje. OX2 šalia Mažeikių nuo 2017 m. kovo valdo 19 vėjo turbinų, kurių bendra galia 45 megavatai, parką.

Procesas: daug Lietuvoje "Ikea" perkamos produkcijos iškeliauja per Klaipėdos uostą. V. Matučio nuotr.

Be Lietuvos ir Švedijos, OX2 dar veikia devyniose pasaulio energetikos rinkose – Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje.

OX2 stato sausumoje ir jūroje vėjo jėgainių ir saulės baterijų parkus, vykdo jų pirkimo-pardavimo sandorius. Ji taip pat vysto kitus atsinaujinančios energetikos projektus, kurie susieti su vandeniliu ir energetikos kaupimu.

Lietuvoje yra žinoma ir "Ingka Investments". Per bendrovę "Ingka Investments Lithuania" ji valdo Lietuvoje apie 27 tūkst. hektarų miško.

Duoda darbo Klaipėdos uostui

Už šias dvi švedų bendroves Lietuvoje bene labiau yra žinoma švedų "Ikea". Ji valdo ne tik Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje įsteigtas "Ikea" parduotuves.

"Ikea" yra viena iš svarbiausių Lietuvos baldų gamintojų produkcijos pirkėjų. Lietuvoje pagaminti jos baldai, furnitūra, interjero detalės ir kita namams skirta produkcija per Klaipėdos uostą keliauja į daugelį Europos šalių.

Vakarų Lietuvoje pagrindinės "Ikea" baldų kaupimo vietos yra SBA koncerno, "Klaipėdos medienos" ir kiti logistikos sandėliai.

Intensyvins vėjo jėgainių statybas

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija, kurios įeina į ES, paskelbė, kad iki 2030 m. beveik septynis kartus padidins vėjo jėgainių parkų galios kiekį Baltijos jūroje.

Dabar bendra Baltijos jūros vėjo jėgainių galia yra 2,8 gigavato. Ji daugiausia koncentruota vakarinėje Baltijos jūros dalyje – Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje. Iki 2030 m. vėjo jėgainių galia siektų iki 20 gigavatų. Didžiulis, net 3 gigavatų vėjo jėgainių parkas būtų statomas Danijoje, prie Bornholmo salos.

Tokie skaičiai buvo pateikti ES Baltijos šalių energetikos vadovų susitikime Danijoje. Šis susitikimas surengtas siekiant kaip galima greičiau spręsti problemas, kurios susijusios su ES šalių priklausomybe nuo rusiškų dujų.

Ir po 2030 m. Baltijos jūroje planuojama masiškai plėsti vėjo jėgainių parkus. Šiuo metu yra išžvalgyti vėjo jėgainių plėtros plotai, kur iki 2050 m. galėtų būti įrengti 93 gigavatų galios vėjo jėgainių parkai.

Šiaurės jūroje yra iškelta užduotis iki 2050 m. vėjo jėgainių parkų galią padidinti iki 150 gigavatų.

Lietuva sulaukia kritikos

Lietuvoje, kur viena didžiausių problemų – pernelyg aukštos elektros kainos, planai nėra tokie optimistiški.

Iki 2030 m. Lietuva Baltijos jūroje planuoja įrengti 700 megavatų parką. Dar vienas parkas planuojamas įrengti po 2030 m.

Vertinant vėjo jėgainių parkų įrengimo perspektyvą ir planus, paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione yra Lietuva.

Geriausiu atveju Lietuva turės apie 1,5 gigavato galios vėjo jėgainių parkus. Nuo bendro Baltijos jūros vėjo jėgainių galios kiekio tai sudarys labai menką dalį, vos 1,4 proc. Lietuvos energetikos specialistai jau kritikavo Lietuvą, kad ši neturi ambicingų ilgalaikių vėjo energetikos vystymo planų. Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje pagal sieną su Latvija buvo išžvalgytos 4 vietos, kur galėtų būti vystomi vėjo jėgainių parkai, tačiau Lietuva yra apsisprendusi iki 2050 m. statyti tik du vėjo jėgainių parkus.

Kritikos Lietuva sulaukia ir dėl vėjo jėgainių, ir dėl saulės baterijų parkų vystymo žemyninėje dalyje. Šiuo metu komercinis tokių parkų vystymas yra sustabdytas, nes neva neužtenka elektros linijų pajėgumo. Taip yra todėl, kad dalis didelių statytojų yra rezervavę elektros linijų pajėgumą, bet parkų nestato, o nedideli statytojai į rinką negali ateiti.

Lietuvai pavyzdys turėtų būti Danija, kuri pagal plotą yra mažesnė (Danijos plotas 43 tūkst. kv. km, o Lietuvos – 65 tūkst. kv. km), bet pagal gyventojų skaičių – didesnė (Danijoje – 5,9 mln. gyventojų, Lietuvoje – 2,8 mln.). Baltijos jūroje Danija jau yra įsirengusi penkis vėjo jėgainių parkus su 280 vėjo jėgainių, kurių bendra galia – per 1,1 gigavato. Kategato sąsiauryje yra 111 vėjo jėgainių 400 megavatų galios parkas. Šiaurės jūroje yra trys Danijos vėjo jėgainių parkai, kur yra 230 vėjo jėgainių, kurių bendra galia – beveik 800 megavatų.

Perspektyva: Baltijos jūroje pastatytų (pažymėta žaliai), baigtų planuoti (pažymėta rusvai) ir numatomų statyti (pažymėta pilkai) vėjo jėgainių parkai. "Map.4coffshore.com" nuotr.

Baltijos regione visų aplenkta

Vertinant vėjo jėgainių parkų įrengimo perspektyvą ir planus, paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione yra Lietuva.

Latvija, kuri planuoja įsirengti keturis vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje ir du Rygos įlankoje, pagal planuojamą elektros galią, gautą jūroje, trigubai lenks Lietuvą. Pagal atsinaujinančią energetiką mūsų šalis ir taip atsilieka nuo Latvijos, kur stipriai išvystytos hidroelektrinės.

Su Estija iš viso nėra ko lygintis. Ji planuoja įrengti tris 8 gigavatų vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje, tris bendros 3,5 gigavato parkus Baltijoje prie Saremos salos ir tris 1,3 gigavato parkus Baltijoje prie Hyjumos salos.

Apie 20 gigavatų galios vėjo jėgainių parkus planuoja Lenkija. Licencijos jau išdalintos dėl 14-os vėjo jėgainių parkų rengimo.

Apie 17 gigavatų bendros galios vėjo jėgainių parkus planuoja įrengti Suomija, daugiausia Bosnijos įlankoje.

Labiausiai vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje planuoja vystyti Švedija, Danija ir Vokietija.

Lietuvos energetikos ekspertai pastebi, kad po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, siekiant apsirūpinti elektros energijos ištekliais, Lietuvoje labai mažai kas padaryta. Švedijos ekspertai buvo pateikę išvadą, kad Lietuvos energetikos potencialas yra net 4 kartus didesnis, nei jai reikia, norint apsirūpinti elektros energija. Tačiau tas įvertinimas taip ir liko popieriuje.

Dabar Lietuva pati pasigamina vos 30 proc. elektros energijos, o kitą dalį perka. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvą užvaldė elektros perpardavėjai, kurie daro viską, kad nebūtų plėtojama atsinaujinanti elektros energija.

Tai, kad Lietuva Baltijos jūroje pasigamins, jei sugebės pasistatyti vėjo jėgaines, iki 1,5 gigavato elektros energijos, situacijos dėl elektros kainų žymiai nepakeis. Lietuva bus priversta nemažą dalį elektros pirkti arba naudoti itin brangią šiluminę elektros energiją.

Dreifuojančių laivų pavojus

Šiaurės jūroje jau buvo incidentas, kai nevaldomas laivas rėžėsi į vėjo jėgainių parką. Konkrečiai laivas "Julietta D" rėžėsi į Nyderlandų vėjo jėgainių parko "Hollandse Kust Zuid" transformatoriaus platformą.

Birių krovinių laivo "Julietta D" incidentas įvyko, kai, esant blogam orui Šiaurės jūroje ties Nyderlandų Eimeidenu nutrūko laivo inkaras. Sausakrūvis susidūrė su tanklaiviu ir pradėjo dreifuoti. Vėjas jį nunešė link statomo "Hollandse Kust Zuid" parko, kur įvyko dar vienas incidentas. Tik po to Nyderlandų ir Belgijos pakrančių apsaugos tarnyboms ir "Boskalio" vilkikams pavyko sugauti nevaldomą laivą.

Tad nemaža tikimybė, kad jūroje sugedęs dreifuojantis laivas bet kada gali įsirėžti į vėjo jėgainių parką. Taranavęs jūros vėjo jėgainę laivas ją gali netgi užsiversti.

Dar blogiau būtų, jei į vėjo jėgainių parką įplauktų nevaldomas keleivinis ar kruizinis laivas. Ant laivo nugriuvus vėjo jėgainei aukų išvengti veikiausiai nepavyktų.

Aktualu ir Baltijos jūrai

Ši problema ypač aktuali Šiaurės jūroje, kur vėjo jėgainių parkai dygsta tarsi grybai po lietaus.

Baltijos jūroje tai kol kas nėra labai aktualu. Jos pakrantėse vėjo jėgainių parkų yra palyginti nedaug. Ši problema opi gali tapti po 2030 m., nes kone kiekviena ES Baltijos jūros valstybė planuoja pasistatyti vėjo jėgainių parkus.

Netoli planuojamų vėjo jėgainių parkų yra Būtingės naftos terminalo plūduro laivybos kanalas.

Baltijos jūroje numatyta įrengti ištisus vėjo jėgainių parkus. Bent kelis didžiulius vėjo jėgainių parkus pagal pakrantę nuo Gdansko iki Kolobrezo planuoja įsirengti Lenkija. Šie parkai būtų netoli laivybos linijų į Gdansko ir Gdynės uostus.

Tarp tų valstybių, kurios Baltijos jūroje statysis vėjo jėgainių parkus, yra ir Lietuva. Numatytos vėjo jėgainių parko statybos vietos yra prie Latvijos sienos, jūroje ties Palanga ir Šventąja.

Netoli planuojamų vėjo jėgainių parkų yra Būtingės naftos terminalo plūduro laivybos kanalas. Derinant šių parkų statybos vietas buvo aiškinamasi ir Klaipėdos uosto kapitono tarnybos pozicija dėl Būtingės naftos terminalo laivybos kelio.

Incidentas: Šiaurės jūroje dreifavęs laivas "Julietta D" sugebėjo įsirėžti į vėjo jėgainių parką. "Gcaptain.com" nuotr.

Jėgaines tarsi aptvers

Laivų susidūrimo su vėjo jėgainėmis problemą Nyderlandų vyriausybės užsakymu šiuo metu tiria Nyderlandų jūrų tyrimų institutas. Prie projekto dirba net 20 ekspertų. Šiai šaliai tai ypač svarbu, nes iki 2030 m. ji planuoja Šiaurės jūroje turėti apie 2 500 vėjo jėgainių.

Iškalbingas ir kitas viešai skelbiamas rodiklis, kad per metus Šiaurės jūroje vidutiniškai dreifuoja iki 80 laivų. Vis didesniais tempais statant vėjo jėgaines augs ir laivų tikimybė susidurti su jomis.

Kaip apsaugoti vėjo jėgainių parkus nuo dreifuojančių laivų? Nyderlandų ekspertai pasiūlė tris galimus būdus. Pirma, apjuosti jėgaines tarsi tvoromis iš plūdurų ir trosų. Juos prie dugno laikytų inkarai. Kitas siūlymas – aplink parką nuo jūros dugno sumontuoti stulpus ir ant jų pakabinti tvirtą tinklą. Dar vienas siūlymas – įrengti povandeninius kablius, už kurių turėtų užsikabinti dreifuojančio laivo inkarai.

Visi šie būdai buvo išbandyti kovo viduryje specialiame baseine. Tyrėjai atskleidė, kad visi trys pasiūlyti ir išbandyti būdai davė rezultatų. Naujas dreifuojančių laivų gaudymo technologijas planuojama pristatyti šių metų viduryje.

Tyrėjų iškelta problema pasirodė esanti tokia svarbi, kad ja susidomėjo ne tik Nyderlandų, bet ir kitų šalių jūros vėjo jėgainių statytojai, projektuotojai.

Kanalas tarp jėgainių

Viena iš konfliktinių situacijų jau yra prie Švedijos krantų. Vėjo jėgainių parkas gali iš dalies blokuoti Istado jūrų uostą, į kurį eina keltų laivybos linijos iš Danijos Bornholmo salos, Vokietijos ir Lenkijos.

Paskelbus vėjo jėgainių parko prie Istado planą, paaiškėjo, kad laivybos kanalas į šį uostą atsirado tarp vėjo jėgainių.

Tiksliau, vėjo jėgainių parko centre numatytas 2,2–2,7 jūrmylės arba 4–5 kilometrų pločio laivybos kanalas.

Tai sukėlė tam tikrą sambrūzdį tarp laivybos kompanijų. Labiausiai nepatenkintos yra Lenkijos laivybos linijos „Unity Line“ ir „Polferries“, kurios laivai iš Istado plaukioja į Svinouiscį.

Perspektyva: ir Lenkijos pakrantę blokuos vėjo jėgainės. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tokio pločio juostoje gali saugiai prasilenkti vienas prieš kitą plaukiantys laivai, tačiau net ir atvirose jūrose kartais nutinka incidentų.

Todėl ir iškeltas klausimas: ar sunkiomis oro sąlygomis sustojus laivo varikliui dreifuojantis jūrų keltas nepradės „skinti“ šalia laivybos kanalo esančių vėjo jėgainių?

Netoli vėjo jėgainių parko eina ir daugiau, tarp jų ir krovininių vandens laivybos linijų.

Ir Lietuvoje žinomas statytojas

Prie Istado planuojama pastatyti 129 vėjo jėgaines. Jų aukštis virš jūros lygio bus apie 370 metrų.

Reisas: vienas iš jūrų keltų atsišvartuoja Ystedo uoste. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Parkas įrenginėjamas Švedijos ekonominėje zonoje už 17–19 jūrmylių (apie 25–30 km nuo kranto). Gali būti, kad dėl laivybos kanalo daugiausia pretenzijų išreiškus Lenkijos laivybos kompanijoms, vyks kokios nors korekcijos, nes projektas dar tebesvarstomas. Vienas iš šių vėjo jėgainių parko statytojų yra Švedijos kompanija „OX2“. Ji turi beveik 500 sausumos vėjo jėgainių parkus ne tik Švedijoje, bet ir Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.

Lietuvoje „OX2“ priklauso 19 turbinų vėjo jėgainių parkas netoli Mažeikių. Jis yra vienas moderniausių sausumos vėjo jėgainių parkų mūsų šalyje.

Lenkijos jėgainių grandinė

Dėl vėjo jėgainių parkų šalia laivybos kelių ateityje klausimų gali iškilti ir Lenkijoje. Baltijos jūroje už 20–25 kilometrų nuo kranto ji yra numačiusi ištisą vėjo jėgainių parkų liniją ties Lebos ir Chočevo miestais.

Keistoka: laivybos kanalas iš Istado į Svinouiscį numatytas per vėjo jėgainių parką. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Šiomis dienomis paskelbta, kad 131 kvadratinio kilometro pločio vėjo jėgainių parko zoną už 23 km nuo kranto gaus Lenkijos kompanija „PKN Orlen“, kuri yra sudariusi konsorciumą su Kanados „Northland Power“. Baltijos jūroje prie Lenkijos planuojamo statyti vėjo jėgainių parko bendra galia bus 1,2 gigavato (GW). Iki 2040 m. Lenkija planuoja sukurti net 11 GW vėjo jėgainių parkų grandinę. Ji bus išdėstyta pagal Lenkijos pakrantę. Tarp jų turės būti numatyti laivybos kanalai – gal tokie kaip prie Istado, o gal gerokai platesni?

Visai realu, kad po 15–20 metų iš Klaipėdos į Kylį plaukiojantys jūrų keltai pagal Lenkijos vėjo jėgainių grandinę praplauks tarsi pro plačiakampį ekraną su kelis šimtus kilometrų šmėžuojančiu tuo pačiu vėjo jėgainių jūroje vaizdu.

Baltijos šalių planai

Planus apie vėjo jėgainių parkų statybas yra paskelbusios vos ne visos Baltijos jūros šalys. Remiantis pramonės atstovų skaičiavimais, iki 2030 m. Baltijos jūroje bus sukurta nuo 9 iki 14 gigavatų (GW) vėjo energetikos pajėgumų. Galima palyginti: vienos atominės elektrinės galingumas yra 1,5–2,5 GW.

Šiuo metu Baltijos jūroje per 1 GW pajėgumą turinti Vokietija iki 2030 m. nori jį padidinti iki 3 GW. Danija planuoja investuoti į 2 GW naujus vėjo jėgainių pajėgumus aplink Bornholmą. Švedija skaičiuoja, kad jos pajėgumas padidės 0,5 GW, o Suomija išplės vieną iš parkų, kuris pasieks iki 0,5 GW pajėgumą.

Latvija ir Estija, planuojančios iki 2030 m. Rygos įlankoje pastatyti 1 GW galios vėjo jėgainių parką.

Panašių planų turi ir Lietuva, numatanti iki 2030 m. pastatyti 0,7 GW galios vėjo jėgainių parką jūroje tarp Palangos ir Būtingės. Iš šio parko jungtis būtų ties Būtinge, o skirstymo stotis ties Darbėnais. Čia ateitų ir jūra suplanuota tiesti elektros linija iš Lenkijos.

Schema: elektros linijų ir vėjo jėgainių išdėstymo Lietuvos pakrantėje planas. (biznesalert.pl)

Didelės lenkų ambicijos

Bene ambicingiausių vėjo jėgainių statybos planų Baltijos jūroje ir prie jos esančiose įlankose turi Lenkija.

Ji šiuo metu neturi jokių vėjo jėgainių jūroje, tačiau šios šalies energetikos strategija numato plėtoti vėjo energetiką jūroje. Iki 2030 m. Lenkija nori įrengti mažiausiai 11 GW galios vėjo jėgainių parkus keliose vietose jūroje ir Gdansko įlankoje. Iki 2050 m. pagal jos planus numatoma išplėtoti vėjo jėgainių galią jūroje iki 28 GW. Įgyvendinusi šį planą, dabar apie 40 GW elektros energijos per metus suvartojanti Lenkija, iš jūros vėjo jėgainių planuoja pasigaminti iki 60 proc. reikalingos elektros energijos.

Lenkija yra išsikėlusi ambicingą tikslą, kad ateityje 30 proc. visų Baltijos jūros regiono vėjo jėgainių turi priklausyti jai.

Išskirtinis bruožas ir tai, kad Lenkija į vėjo jėgaines rengiasi investuoti daugiausia remdamasi vietinio verslo potencialu. Tarp jų yra įvardijama ir „Orlen“ grupė, kuri Lietuvoje valdo Mažeikių naftos gamyklą.

Atsilieka nuo kitų regionų

Plėtoti vėjo energetiką Baltijos jūroje aplink ją esančias šalis verčia Europos Sąjunga. Pernai lapkritį buvo priimta ES atsinaujinančios energetikos strategija.

ES priklausančios Baltijos šalys šiuo metu naudoja apie 2,2 GW jūroje pagamintos elektros energijos. Iš jų kiek daugiau nei 1 GW turi Vokietija, 0,87 GW – Danija, 0,2 GW – Švedija ir 0,07 GW – Suomija. Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jūroje kol nėra pastatyta nė vienos vėjo jėgainės.

Pagal vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje atsiliekama ne tik nuo Šiaurės jūros regiono, bet ir nuo Airijos jūros. Šiaurės jūroje yra 77 proc., Airijos 13 proc., o Baltijos jūroje vos 10 proc. visų ES šalių šiaurinio regiono jūros vėjo jėgainių pagal galią.

Plėtodamos vėjo energetiką Baltijos jūroje šalys tikisi ir apčiuopiamos ES paramos. Bene svarbiausia yra nutiesti elektros jungties linijas tarp Baltijos jūros šalių. Šiuo metu elektros linijos yra tarp Švedijos ir Suomijos, Estijos ir Suomijos, Švedijos ir Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos. Sausuma elektros linijos jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. Planuojama nutiesti „Harmony Link“ elektros linija Baltijos jūra iš Lenkijos į Lietuvą.

Tyla dėl jėgainių jūroje

Seime svarstyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Tai itin svarbus dokumentas. Šiandien jau aišku, kad atominė elektrinė Lietuvoje greičiausiai nebus pastatyta. 

Vietoje jos jūroje galėtų būti statomi ne ką mažesnės galios vėjo jėgainių parkai. Tam yra netgi numatytos vietos.

Seime svarstant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją vėjo jėgainių statybos klausimas iškilo epizodiškai. Apie tai užsiminė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

„Net ir Seime daž­nai kal­ba­me apie vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bą Bal­ti­jos jū­ro­je. Tačiau nie­ko ne­ra­dau Nacionalinės energetinės nepriklausomybės stra­te­gi­jo­je“, - pastebėjo jis.

A.Butkevičius prisiminė 2016 m. diskusiją Sei­me, kur bu­vo daug pyk­čio, ginčytasi kas ga­lės at­lik­ti SPAV, PAV, ge­o­lo­gi­ją, ir vi­sus ki­tus prieš­pro­jek­ti­nius da­ly­kus dėl vėjo jėgainių jūroje.

„Mes ta­da Vy­riau­sy­bė­je ty­liai pa­si­sam­dė­me Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą, at­li­ko­me su jų tu­ri­mu lai­vu be­veik vi­sus dar­bus. Ir viskas sustojo. Pa­si­skam­bi­nau į Klai­pė­dą ir pa­klau­siau, kas vyks­ta to­liau dėl vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bos Bal­ti­jos jū­ro­je? Nie­ko. Ty­lu. Jo­kių dis­ku­si­jų nė­ra, jo­kių pla­nų nė­ra...“, - teigė A.Butkevičius.

Sujudimas Lenkijoje

Toks požiūris į vėjo energetiką jūroje stebina. Lietuva yra tarsi balta dėmė pagal vėjo jėgainių statybą jūroje.

Nuo 2020 ir 2023 m. du didžiuliai vėjo jėgainių parkai „Baltyk Srodkowy II“ ir „Baltyk Srodkowy III“, kurių bendra galia 1,2 GW, bus statomi Lenkijos pakrantėje tarp Vladislavovo ir Lebos už 27 ir 40 km nuo kranto. Juos statys Norvegijos „Statoil“ kartu su Lenkijos „Polenergia“. Juos planuojama baigti statyti 2022 ir 2026 m.

Estijoje Vėjo jėgainių parką jūroje tarp Hyjumos ir Saremos salų ketina statyti estų verslininko Endelio Siffo įmonė „Baltic Blue Energy“. Apie norus statyti vėjo jėgaines jūroje yra pranešusi ir kita Estijos bendrovė „Nelja Energia“.

Palyginti vangiai vėjo energetika vystoma ir Latvijoje. Bet tam yra savo priežastys. Latvijoje bene labiausiai visoje Europoje yra išvystyta iš hidroelektrinių gaunama energija.

Jūrinės vėjo jėgainės ypač aktyviai įsitvirtina Europos energetikos sektoriuje. Šiandien bendra Europos vėjo elektrinių galia siekia apie 150 GW (135 GW sausumoje ir 15 GW jūroje). Tai sudaro apie 18 proc. visų Europos elektrinių galios. 2030 m. vėjas galėtų gaminti ketvirtadalį visos Europos energijos. Tarptautinė vėjo energetikos asociacija skaičiuoja, kad Europoje instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia per penkerius metus pakils iki 206 GW. Jūrinės vėjo energetikos pajėgumas pasieks apie 60 GW.

Ar neliksime be elektros?

Lie­tu­va nuo 2015 m. laiko save ener­ge­tiš­kai ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be, nes bu­vo elek­tros jung­tys įgy­ven­din­tos su Šve­di­ja ir Len­ki­ja ir bu­vo pa­sta­ty­tas Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las.

Tačiau Europoje vystant vėjo energetiką, o Lietuvoje tą darant vangiai po metų kitų gali iškilti energetinės nepriklausomybės problema.

„Rusi­ja pa­si­ren­gu­si mus at­jung­ti iš sa­vo BRELL sis­te­mos nuo 2020 m. pa­bai­gos, o mes pa­si­ren­gę sin­chro­ni­zuo­ti sa­vo elek­tros sis­te­mas su Va­ka­rų Europos šalimis tik nuo 2025 m. Ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas, kaip mes gy­ven­si­me tarp 2020 m. pa­bai­gos ir 2025 m.?“, - klausė Seimo narys Andrius Kubilius.

„Nė dėl vie­no pro­jek­to ne­sa­me mes su­si­ta­rę. Nei dėl sin­chro­ni­za­vi­mo su Va­ka­rų Eu­ro­pa, nei dėl du­jo­tie­kių su­jun­gi­mo, nei dėl bu­vu­sios Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos, nei dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ter­mi­na­lo iš­lai­ky­mo kaš­tų. Nie­kas ne­pri­si­de­da, to­dėl vi­si sa­vi­tiks­liai pro­jek­tai, ku­riuos ini­ci­juo­ja ver­slo gru­pės, tu­rė­da­mos di­džiu­lius sto­gus, ver­čia mū­sų pen­si­nin­kus iš­lai­ky­ti to­kius in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus, mo­kė­ti po 100 mln. į Ber­mu­dus už lai­vo nu­omą, kai sa­vo lai­vą ga­lė­jo­me tu­rė­ti ir per dve­jus me­tus bū­tu­me tuos 250 mln. su­mo­kė­ję Ko­rė­jos lai­vų sta­ty­bos kom­pa­ni­jai“, - kritiškai energetinę situaciją Lietuvoje įvertino Seimo narys Artūras Skardžius. 

Tarp kita ko pastebėta, kad kaip nepriklausomybės simbolis išgirtas SGD terminalas, energetikos ekspertų vertinimu, tėra tik rezervinis dujų aprūpinimo kelias, o politikai jį įvardija kaip strateginį.

Prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos rengimo prisidėjęs energetikas ir Seimo narys Virgilijus Poderys tikino, kad „vals­ty­bė tu­ri eks­tre­ma­lų pla­ną, ką da­ry­ti ir kaip iš­lai­ky­ti sta­bi­lų tin­klą, jei­gu rei­kė­tų anks­čiau dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai“. Ir dėl vėjo energetikos nuostatas planuojama įkelti į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, nes ją planuojama pateikti derinti vėjo energetikos specialistams.

FNTT ir Energetikos ministerija patvirtino, kad analizuoja informaciją dėl bendrovių "Energopliusas", "Renerga", "Vėjo gūsis", "Vėjų spektras", ,"Vėjo elektra", "Lariteksas" leidimų. Pasak portalo, daugiausiai lėšų yra gavusi "Achemos grupės" bendrovė "Renerga" - 22,25 mln. eurų.

"Vėjų spektro" direktorius Alvydas Naujėkas, 2008-2010 metais buvęs vėjininkų asociacijos vadovu, teigė, kad ministerijos pasiūlė plėtoti vėjo parkus ne konkurso būdu, nes matė, kad nespės įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimų. Dalis konkursus laimėjusių bendrovių, anot jo, neplėtojo projektų, todėl turėjusioms parkus pasiūlytos papildomos kvotos. Anot jo, viskas buvo daroma teisėtai.

Ūkio ministru tuo metu buvo konservatorius Dainius Kreivys, o nuo 2009 metų energetikos ministras - Arvydas Sekmokas.