Įsisavina jūros projektus

Vos viena verslo grupė panoro dalyvauti Baltijos jūros tyrimuose, kurių tikslas – išsamiai ištirti jūros dalį, kur iš vėjo jėgainių parko jūroje bus tiesiama jungtis su sausuma.

Ištirti jūros dugną už kiek daugiau nei 978 tūkst. eurų panoro bendrovės „Garant Diving“ ir „Geobaltic“. Pirmoji turi jūrinių tyrimų techniką ir patirtį tiriant Lietuvos ir Lenkijos elektros kabelio jungtį. Antroji vykdo geologinius grunto tyrimus tiek sausumoje, tiek vandenyje.

Pradėdama vėjo jėgainių parko jūroje statybas, jo jungtis, kitas elektros jungtis, Lietuva iš esmės žengia pirmuosius žingsnius išsamiau įsisavinant Baltijos jūros ekonominius projektus.

Galima teigti, kad tokių projektų jau būta ir praeityje, nes Lietuvos vandenyse buvo statomas Būtingės naftos terminalo plūduras, atliekami dugno tyrimai ties juo.

Iš dalies taip, tačiau tai buvo jau seniai, tiek tyrimus, tiek įvairius darbus atliko užsienio kompanijos. Dabar į vėjo jėgainių parko ir jo elektros linijų tyrimus įtrauktas ir lietuviškas verslas, kaupiama patirtis ateityje galimiems naujiems jūros projektams.

Įranga: įvairioms jungties vietoms tirti jūroje naudojami specialūs laivai. / „Harmony Link“ nuotr.

Rado nuskendusį laivą

Jau pirmieji tyrimai būsimojo jūrų vėjo jėgainių parko teritorijoje parodė, kad Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra gana daug neatskleistų paslapčių.

Energetikos bendrovės „Ignitis Renewables“ užsakymu vykdant Baltijos jūros tyrimus toje vietoje, kur bus statomas vėjo jėgainių parkas, jūros dugne 38 m gylyje rastos 70 m ilgio ir 6 m aukščio nuskendusio laivo liekanos.

Neatmetama galimybė, kad toliau vykdant tyrimus Baltijos jūros dalyje netoli sienos su Latvija gali būti rasta ir daugiau įdomių objektų. Šioje dalyje jūros dugnas yra mažiau ištyrinėtas, nes ji yra tolėliau nuo tarptautinių vandens kelių.

Tai, kad vėjo jėgainių parko 120 kvadratinių kilometrų statybos rajone buvo rastos nuskendusio laivo liekanos, vėjo jėgainių parko statybos projekto nesustabdys. Tačiau susidomėjimas ta vieta gerokai padidės. Juo labiau kad tokių vietų, kur būtų nuskendę laivai, Lietuvos vandenyse nėra daug. Tai tik 19-asis įvairiais laikais aptiktas nuskendęs laivas.

Galima prisiminti, kad Estijos vandenyse įvairių nuskendusių laivų skaičiuojama šimtais.

Platus tyrimų spektras

Naujų atradimų galima tikėtis ir Energetikos ministerijos užsakymu vykdant vėjo elektrinių parko jungties su sausuma koridorių.

Į vėjo jėgainių parko ir jo elektros linijų tyrimus įtrauktas ir lietuviškas verslas, kaupiama patirtis ateityje galimiems naujiems jūros projektams.

Bus tiriamas iki 67 km ilgio inžinerinis koridorius nuo kranto linijos tarp Šventosios ir Palangos iki 65 m gylio jūroje.

Išsamūs šios trasos tyrimai vyks ilgiau nei metus. Daugiausia dėmesio bus skirta dugno geologiniams ir geotechniniams tyrimams.

Numatyti keli galimi tyrimo metodai: ne tik paviršinio grunto ėmimas, bet ir gręžimas, dugno zondavimas specialia įranga gaudant signalus iš žemės gelmių ir tiriant, kokia grunto sudėtis gilesniuose žemės sluoksniuose.

Panašūs darbai Baltijos jūros Lietuvos vandenyse yra vykę prieš porą metų, kai buvo tiriama Lietuvos ir Lenkijos jūrinio kabelio „Harmony Link“ trasa. Šią trasą buvo planuota iš jūros į krantą išvesti per tą patį vėjo jėgainių kabelio jungties rajoną, kurio plotas su apsaugos zonomis jūroje bus apie 500 m. To greičiausiai nepavyks padaryti, nes dėl kelis kartus pabrangusio jūrinio kabelio „Harmony Link“ tiesimo jūrinės jungties su Lenkija ketinama atsisakyti keičiant ją į jungtį sausuma.

„Apsiskaičiavo“ dėl jūros kabelio

Neseniai viešai nuskambėjo Lietuvos elektros tinklo operatoriaus „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio žodžiai, kad rytinės Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos prijungimas prie ES elektros tinklo greičiausiai įvyks tik kitame dešimtmetyje.

Nebeaišku, kada iš Lenkijos į Lietuvą bus nutiestas jūrinis „Harmony Link“ elektros kabelis. Jau 2022 m. turėjo būti pasirašyta jūrinio kabelio tiesimo sutartis. Šiais metais turėjo prasidėti realūs kabelio tiesimo darbai. Kabelis turėjo būti įrengtas iki 2025 m. pabaigos.

Šiuo metu jokia sutartis nepasirašyta ir kabelio tiesimo darbai nepradėti. Neaišku, kada jie bus pradėti – gal 2027 ar 2028 m., o gal ir po 2030-ųjų.

Pastaraisiais metais kilo statybų kainos, pulsavo infliaciniai procesai, bet vis tiek nesuprantama, kaip itin svarbaus projekto rengėjai „apsiskaičiavo“, kai numatė ne 15 ar 30 proc., o net du su puse karto mažesnę kainą, nei yra jūrinio kabelio tiesimo rinkoje?

Jūriniam kabeliui tiesti iš Lenkijos į Lietuvą buvo numatyta 680 mln. eurų. Iš jų 493 mln. eurų numatė dengti ES. Šiuo metu realiai yra pasirinkta ir ištirta kabelio tiesimo trasa Baltijos jūroje, atliktos teritorijų planavimo procedūros. „Litgrid“ yra įsigijusi sklypą elektros skirstyklos statyboms prie Darbėnų.

Ir stop. Jau kelerius metus nesugebama pasirinkti rangovo, kuris iš Lenkijos į Lietuvą už numatytą 680 mln. eurų sumą nutiestų jūrinį kabelį. Esmė ta, kad rangovai pasiūlė beveik 2,5 karto didesnę kabelio tiesimo kainą. Su rangovais vyko derybos, bet ką nors pakeisti nepavyko.

Šiuo metu „Litgrid“ ir Lenkijos kompanija PSE yra pristabdžiusios konkurso procedūras. Yra kreiptasi į Europos Komisiją, kad ši padidintų finansavimą. Kol kas nėra jokio aiškumo.

Pastaraisiais metais kilo statybų kainos, pulsavo infliaciniai procesai, bet vis tiek nesuprantama, kaip itin svarbaus projekto rengėjai „apsiskaičiavo“, kai numatė ne 15 ar 30 proc., o net du su puse karto mažesnę kainą, nei yra jūrinio kabelio tiesimo rinkoje?

Paskirtis: jūros kabelis „Harmony Link“ turėjo sudaryti sąlygas Lietuvai ir kitoms rytinės Baltijos šalims atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo sistemos. „Wikipedia.org“ nuotr.

Nevykęs aukcionas

Kitas svarbus Lietuvos Baltijos jūros projektas yra 700 MW vėjo jėgainių parko statyba. Lietuvos Vyriausybė jau paskelbė, kad pirmojo vėjo jėgainių parko aukcioną laimėjo Lietuvos „Ignitis Group“ ir Prancūzijos „Ocean Winds“ konsorciumas.

Vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje konsorciumas planuoja pastatyti iki 2030 m. ir eksploatuoti jį 41 metus.

Kodėl pirmojo Lietuvos jūrų vėjo jėgainių aukciono rezultatai vertinami kaip nepavykę? Esmė ta, kad aukcione sulaukta tik dviejų pasiūlymų. Prieš pat aukcioną dalis užsienio kompanijų atsisakė jame dalyvauti.

Viena iš priežasčių buvo įvardinta ir tai, kad aukciono sąlygos buvusios neaiškios. Pasigirdo vertinimų, kad aukcionas nebuvo tinkamai surengtas.

Teigiama, kad nebuvę atlikti lauko ir aplinkos tyrimai. Tai reikės atlikti ateityje, o tai maždaug porą metų pailgins projekto įgyvendinimą. Taip pat padidins ir elektros kainas vartotojams, nes visos papildomos išlaidos bus įtrauktos į kainą

Tai ir lėmė, kad dalis kompanijų atsisakė dalyvauti aukcione, nes buvę sunku vertinti, kai nepateikti netgi vėjo greičio duomenys Baltijos jūros zonoje, kur planuojama statyti vėjo jėgainių parką. Kai nepateikti duomenys apie vėjo srautus, kaip gali paskaičiuoti, kiek pagaminsi elektros energijos, kokios bus jos gamybos sąnaudos?

Aukcioną laimėjęs konsorciumas pasiūlė už parko plėtrą Baltijos jūroje Lietuvai sumokėti 20 mln. eurų. Tai yra menka suma palyginti su tuo, kokius pasiūlymus už panašius parkus gauna Lenkija ar Vokietija.

Yra dar vienas niuansas. Surengusi 700 MW vėjo jėgainių parko aukcioną, Lietuva po kelerių metų turės rengti dar vieno panašaus dydžio parko aukcioną. „Ignitis Group“ jau pareiškė, kad antrojo parko aukcione nedalyvaus. Gali būti, kad tas aukcionas bus dar „skystesnis“. Jau pasigirdo vertinimų, kad Lietuva padarė didžiulę klaidą išskaidžiusi 1,4 gigavatų jūros parką į dvi dalis. Jei būtų buvęs paleistas nesuskaidytas vėjo jėgainių parkas su tinkamai parengtomis sąlygomis, būtų atsiradę aukciono dalyvių, kurie Lietuvai būtų sumokėję gerokai didesnę pinigų sumą. Bet gali būti, kad tas skaidymas ir buvo darytas ne dėl to, kad Lietuvos valstybė gautų daugiau pajamų, o todėl, kad interesų grupė palyginti nebrangiai „atsiriektų“ jūros dalį?

Užklimpo tarpusavio ginčuose

Jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“, vėjo jėgainių parko jūroje aukcionas primena istoriją su išorinio uosto statyba Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje.

Jei Lietuva būtų veikusi ryžtingai ir pastačiusi išorinį uostą tada, kai Japonijos inžinieriai 2003 m. jai pateikė pasiūlymą, didieji konteineriniai laivai iš Azijos ir Amerikos regionų plaukiotų į pagrindinį HUB-ą Klaipėdoje, o ne į Lenkijos Gdanską.

Kai Klaipėda gavo puikų japonų pasiūlymą dėl išorinio uosto statybos, lenkai buvo itin sunerimę. Bet kai Lietuvoje prasidėjo tarpusavio ginčai, lenkai suskubo kuo greičiau statytis Gdansko išorinį uostą. Jo sėkmė, kai Gdanskas tapo vienu didžiausių Baltijos jūros uostų, Lenkijoje paskatino plėtoti ir Gdynės, ir Svinouiscio išorinius uostus.

O Lietuvos politikai per 20 metų net nesugebėjo apsispręsti, prie Melnragės ar ties Būtinge kada nors nežinomoje ateityje galėtų būti išorinis uostas.

Šiomis dienomis Vyriausybei yra pateiktas Lietuvos bendrojo plano įgyvendinimo finansavimo projektas. Pagal jį įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, dėl privažiavimo kelių, bus atliekami tiek ties Melnrage, tiek prie Būtingės.

Sprendimą padiktavo laikmetis

Buvusi Tarptautinė jūrų perkėla transformuojama Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką.

Nuo pernai gruodžio teritorija pasikeitė iš esmės – čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui.

1986 m. veiklą pradėjusi Tarptautinė jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, Smeltės pusiasalis tampa jūrinių vėjo jėgainių įrengimo platforma Baltijos jūros regione.

„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto vaidmens, kuriant šalies energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo A. Latakas.

Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis.

Investuos 115 milijonų

KVJUD ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“ yra pasirašiusios investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Investicijos į vėjo jėgainių parkų statyboms Baltijos jūroje aptarnauti skirtą infrastruktūrą Klaipėdos uoste gali siekti iki 35 mln. eurų, dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Klasco“.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės, pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui.

Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija.

„Klasco“ generalinis direktorius Vitalijus Muštukas pasidžiaugė, kad Klaipėdos uostas geba prisitaikyti prie dinamiškos šių dienų geopolitinės situacijos ir laiku priimti svarbius, toli į ateitį nukreiptus sprendimus, o Smeltės pusiasalio projektas – puikus pavyzdys.

A. Latakas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Negali likti nuošalyje

„Esant tokiai galimybei, kai Lietuva įrengia savo parką, Klaipėdos uostui likti nuošalyje, mano supratimu, būtų milžiniška klaida“, – įsitikinęs A. Latakas.

Buvusią Tarptautinės jūrų perkėlos teritoriją jūrinių vėjo jėgainių parkų aptarnavimui tikimasi pritaikyti iki 2025 m. pabaigos.

Manoma, kad naujas terminalas bus panaudotas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos ir Estijos planuojamų vystyti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje statybai ir aptarnavimui, todėl veiks visu pajėgumu.

Planuojama, kad pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.

Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie tenkins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo poreikio.

Jėgainių komponentams krauti ir surinkti skirta infrastruktūra įrengiama uosto pietinėje dalyje, Smeltės pusiasalyje, buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje. Taip pat tikimasi, kad ši teritorija taps ir vėjo parkų priežiūros baze, komponentų gamybos vieta.

Lietuvai ruošiantis statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, jam būtinus įrenginius Klaipėdos uoste kraus, rinks ir sandėliuos „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“ – ji vienintelė iš uosto bendrovių pateikė paraišką dalyvauti šiame projekte.

Infrastruktūros įrengimo darbus ir ateities planus ketvirtadienį pristatys uosto direkcijos vadovas Algis Latakas ir „Klasco“ generalinis direktorius Vitalijus Muštukas.

Pagal pernai gegužę pasirašytą uosto direkcijos ir „Klasco“ sutartį buvusioje tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje turėtų būti rekonstruota apie 20 hektarų dydžio krantinių, įsigyta specialios krovos technikos, uosto investicijos į šią infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų.

Vyriausybė planuoja, jog jėgainių krovai šioje vietoje turi būti pasiruošta 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

Įmonė konkurso būdu atrinko ir penkerių metų sutartį sudarė su vėjo elektrinių parkus Anykščių rajone išvysčiusiomis bendrovėmis „Horreum“ ir „Ventus industria“. Pirmuoju etapu, kuris prasidėjo nuo birželio 1 dienos, žalioji energija pradėta tiekti daugiau nei pusei bendrovės klientų, o kiek vėliau ja bus aprūpinta didžioji dauguma įmonės prižiūrimų namų.

Laiptines apšvies, liftus kels vėjo pagaminta energija

„Nuo šiol mūsų administruojamuose daugiabučių bendrose erdvėse bus naudojama elektros energija, pagaminta Lietuvos vėjo. Kitaip sakant, klientų objektuose laiptines ar kitas bendrojo naudojimo patalpas apšvies, o liftus kels vėjas. Iš vėjo jėgainių parko penkerių metų laikotarpiu planuojame įsigyti ne mažiau nei 85 proc. metinio suvartojamos elektros energijos kiekio mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose ir ji, priklausomai nuo oro sąlygų, sudarys didžiąją dalį tokioms reikmėms sunaudojamos elektros“, – teigė „Mano BŪSTO“ generalinis direktorius Mindaugas Genys.

Jo teigimu, paskelbus tiekėjo konkursą, Anykščių rajone esantis vėjo jėgainių parkas pateikė geriausią pasiūlymą, todėl su jais ir buvo sudaryta elektros tiekimo sutartis.

Nauda ir gamtai, ir gyventojams

M. Genio teigimu, elektros iš vėjo parko naudojimas užtikrins klientams šiek tiek mažesnes išlaidas, nes žalioji elektra kainuos mažiau nei iki šiol ir bus pigesnė už valstybės nustatytą visuomeninio elektros energijos tiekimo kainą.

Išlaidos už bendrųjų patalpų elektrą bus įtrauktos į bendrą mokėtiną sumą už suteiktas būsto priežiūros paslaugas, todėl bendrovės klientams nereikės mokėti už jas atskirai.

„Mano BŪSTO“ generalinis direktorius pabrėžė, kad perėjimas prie atsinaujinančios elektros energijos yra svarbus žingsnis įgyvendinant įmonės žaliąją strategiją. Pasirinkus naudoti žaliąją energiją, mažinama priklausomybė nuo neatsinaujinančių išteklių, taip prisidedama ir prie šalies tvarumo politikos.

„Pasirinkus žaliąją energiją, kasmet sutaupoma daugiau nei 6,2 tūkst. tonų CO2. Taip kiekvienas daugiabučio gyventojas gali prisidėti prie svarbių pokyčių mažinant klimato kaitos padarinius“, – sakė M. Genys.

„Ignitis grupė“ informuoja, kad jos dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“, tikimasi, bus paskelbti potencialiais Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią vystymo mokestį. Pasiūlymo kaina siekė 20 mln. eurų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

„Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno teigimu, vėjo parkai Baltijos jūroje buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir grupės darbų siekiant šalies energetinės nepriklausomybės.

„Šie projektai itin reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei užtikrins konkurencingas elektros kainas gyventojams ir verslui“, – pranešime teigė D. Maikštėnas.

Pasak „Ignitis grupės“, galutinai paskelbus ją laimėtoja „Ignitis renewables“ bei „Ocean Winds“ įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas parko plėtrai ir naudojimui bei suteiks teisę naudoti jūrinę teritoriją 41-erius metus.

„Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos pagrindas. Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis renewables“ žingsnis siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo iki 2030 metų  pasiekti 4–5 gigavatų instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – pranešime teigė „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas).

„Didžiuojamės, kad kartu su „Ignitis renewables“ galėsime atverti jūrinio vėjo vystymo rinkos duris bei išnaudoti jos galimybes Lietuvoje“, – pranešime sakė „Ocean Winds“ vadovas Bautista Rodriguezas (Bautista Rodrigesas).

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje, jo komercinę veiklą pradedant iki 2030 metų, ir tai reikšmingai prisidės prie grupės siekio padidinti žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo 1,2 GW iki 4–5 GW 2030 metais.

Teritorija Baltijos jūroje, skirta plėtoti 700 MW galios jūrinio vėjo parką, nuo Lietuvos kranto nutolusi apie 30–36 km ir apima apie 120 kv. kilometrų.

„Gavus reikiamus leidimus, sudarius sutartis su tiekėjais ir užsitikrinus finansavimą, jūrinio vėjo parkas turėtų pradėti veiklą iki 2030 metais Vėjo parkas turėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, tiek užtektų patenkinti 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Jūrinio vėjo parkas veiks rinkos sąlygomis“, – teigia grupė.

Konkursą kovo 30-ąją paskelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) anksčiau teigė, kad potencialus jo  laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, kai įvyks konkurso komiteto posėdis, tačiau jis kol kas nebus paskelbtas viešai.

Aukciono nugalėtojas bus paviešintas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad laimėtojas oficialiai bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja. 

VERT gegužės pabaigoje pranešė, jog konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jų nevardijo. Vėliau taryba patvirtino, kad abu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

Aukcioną laimėjo dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią vystymo mokesčio pasiūlymą ir sumokėjęs jį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.

„Ignitis grupės“, kuri jau anksčiau buvo patvirtinusi apie savo dalyvavimą pirmajame aukcione, vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame, su valstybės parama vystomo parko aukcione, bus vertinamos finansinės grupės galimybės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

Konsultacijų pavyzdžiai uoste

Kai tik Lietuvoje prasideda kokių nors didelių valstybės masto objektų statybos, paaiškėja, kad stokojama bet kokių specialistų. Tada ir prasideda specialistų paieškos pagal viešuosius pirkimo konkursus, o kartais ir be jų, už konsultacijas sumokant apvalias pinigų sumas.

Panašios tendencijos buvo, kai Klaipėdos uoste buvo imamasi statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Bet koks, kad ir menkiausias „pajudėjimas“ būdavo „apkaišiojamas“ pačiomis įvairiausiomis konsultavimo paslaugomis.

Ar tai buvo tiesiog „pinigų plovimas“, ar iš tiesų dideliuose projektuose pas mus yra absoliutus nesupratimas, įrodyti neįmanoma. Ir įrodinėti niekas nesiėmė, nes lyg ir suprantama, kad konsultacijos tarsi žaibolaidis. Jei į kurią nors projekto dalį dėl padarytų netinkamų darbų „trenktų žaibas“, valdininkas save yra tarsi apsaugojęs, nes dėl vienos ar kitos dalies į dokumentus įdėtos konsultanto arba eksperto išvados.

Neatsitiktinai dideliuose projektuose konsultantams perduodama įvertinti ir įvairias su projektu susijusias rizikas, pateikti ekspertines išvadas dėl galimų vienokių ar kitokių incidentų.

Įvairūs konsultantai yra lyg ir tam, kad projektą tarsi įpakuotų į estetišką polietileninę plėvelę ir šis gražiai žiūrėtųsi.

Įvairūs konsultantai yra lyg ir tam, kad projektą tarsi įpakuotų į estetišką polietileninę plėvelę ir šis gražiai žiūrėtųsi.

Jūrinių specialistų stoka

Šiuo metu vienu didžiausių konsultacinių objektų yra vėjo jėgainių parkas Lietuvos Baltijos jūros teritorinėje dalyje.

Vien šio parko pagamintos energijos perdavimo tinklų prijungimo prie sausumos tinklų konsultacijoms oficialiai bus skirta beveik 280 tūkst. eurų.

Į šią kainą įeina techninės, ekonominės, finansų, teisinės, projekto valdymo, aplinkosaugos, jūros dugno tyrimų ir kitokios konsultacijos. Pasirinktos ir konkrečios vienokias ar kitokias konsultacines paslaugas teiksiančios kompanijos.

Įprastai konsultantų paslaugos skelbiamos tose srityse, kur yra didesnė specifika. Jūrinė sritis yra ta sritis, kur specialistų Lietuvoje yra itin mažai.

Konsultacijos nėra konkretūs darbai, kaip, tarkim, jūros dugno tyrimas. Konsultantai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, tyrimų vykdymo vietose tiesiog teikia patarimus, kaip vykdyti vieną ar kitą procedūrą. Tuo tarpu pačios procedūros jau kainuoja naujus ir visai kitus pinigus.

Konsultantai taip pat vertina ir įvairius dokumentus, ar tinkamai jie parengti, ar tiksliai pasirinktos tokios procedūros, kokios privalėtų būti.

Iš tiesų konsultantai iš dalies atlieka tą darbą, kokį privalėtų atlikti vieno ar kito projekto vadovas su gerai suburta komanda.

Jūrinių parkų įsiliejimas

Dėl vėjo jėgainių parko Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse šiuo metu „laužomos ietys“ ir Seime. Svarstomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas.

Grupė Seimo narių netgi pateikė siūlymą, kad dėl Baltijos jūroje planuojamos įrengti vėjo jėgainių elektrinės būtų įvesti tam tikri ribojimai dėl privačių elektros energijos gamintojų pajėgumo prijungimo prie elektros perdavimų tinklų.

Elektros tinklų galia Lietuvoje esanti ribota. Seime keltas klausimas, kodėl vieniems dėl vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje uždegama žalia šviesa ir bus mokamos netgi subsidijos, o privatiems projektams „kaišiojami pagaliai į ratus“. Atsakymas tarsi ir aiškus – su vėjo jėgainių parko statyba Baltijos jūroje siejamas „Ignitis“, kuriame, kaip jau ne kartą skambėjo, interesų turintys ir įtakingi Lietuvos valdžios žmonės.

Seimo narys Algirdas Butkevičius iškėlė teiginį, kad su vėjo jėgainių parkų plėtra Baltijos jūroje, kur pradžioje numatomas 700 megavatų parkas, o vėliau ir dar vienas 1 100 megavatų, turėtų būti planuojama ir Lietuvos elektros tinklų, pastočių plėtra. Gali atsitikti ir taip, kad įvedus didelius pajėgumus Baltijos jūroje ir trūkstant galios, bus imtasi riboti privačių elektros energijos vartotojų elektros energijos gamybos pajėgumą.

Ribojimai gali atsirasti ir dėl to, kad vėjo jėgainių parkų statyba dėl įvairiausių konsultacijų ir kitų pridėtinių išlaidų bus įklimpusi į bankų paskolas. Jas reikės grąžinti, o kartu spausti privačius energetikos gamintojus – tiesioginius konkurentus, kurie valstybės energetikos verslui bus nenaudingi, nes vartos savo pasigamintą gerokai pigesnę energiją.

„Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. (...) Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus – BNS) gaus“ , – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.

Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01 proc.

Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „ir dabar suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo – BNS) parkus“.

„Mes esame pirmieji, kurie vykdysime aukcionus Baltijos jūros rytinėje dalyje ir tikrai manau, kad konkursai bus rimti“, – tvirtino ministras.

D. Kreivys pabrėžė, jog valstybė tikisi, kad iš jūrinių vėjo parkų gaus pinigų į biudžetą. 

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Pirmojo 700 megavatų (MW) galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.

Be „Ignitis grupės“, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcione taip pat ketina dalyvauti „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Jungtinė mokslininkų komanda išžvalgė 137 kv. kilometrų ploto dugną ir padarė išvadą, kad jo sandara tinka projektui vystyti, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.

„Tyrimus sudarė paviršiniai hidrografiniai ir seklieji geofiziniai jūros dugno tyrimai. Jų pagrindu tyrėjai pateikė rekomendacijas dėl giliųjų ir sekliųjų gręžinių ir statinio zondavimo vietų. Jūros dugno tyrimai bus tęsiami toliau“, – teigiama ministerijos pranešime. 

Tyrimus atlieka bendrovės „Geobaltic“ ir „Garant Diving“.

Aukcioną, kuriame numatoma atrinkti 700 MW galios vėjo elektrinių parko Baltijos jūros vystytoją, planuojama skelbti kitų metų rugsėjo mėnesį. Planuojama, kad 30-40 kilometrų nuo kranto nutolęs parkas per metus galėtų pagaminti apie 2,5-3 teravatvalandes elektros, arba ketvirtadalį dabartinio Lietuvos energijos poreikio.

Jūrinio vėjo elektrinių parko projektas turėtų būti baigtas 2028 metais.

Piktnaudžiavimas elektros kaina

Lietuvos energetikos ministerija yra pateikusi būsimų pretendentų reikalavimų aprašą, kurį turi tvirtinti Vyriausybė.

Tas, kuris įgis teisę statyti, o po to ir eksploatuoti vėjo jėgainių parką Lietuvos teritoriniuose vandenyse, įgis ir didelę vartotojų rinką. Elektra yra toks dalykas, kad jos tiekėjo viename ar kitame regione beveik neįmanoma pasirinkti.

Aiškinimas, kad gavome nepriklausomus elektros tiekėjus, iš esmės yra tik pasakos. Nepriklausomoje tiekimo sistemoje elektros kaina turėtų išsilaikyti maždaug to paties lygio, o ne šuoliuoti taip, kaip dabar yra Lietuvoje.

Kol kas Lietuvoje laisva elektros rinka neveikia. Nepriklausomi tiekėjai siekia kiekviename žingsnyje "išdurti" klientą – nulupti kuo daugiau pinigų. Dėl elektros žmonės yra tarsi suvaryti į gardą, kur neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti nuolat brangstančią elektrą.

Ar kas nors keisis, kai Baltijos jūroje bus pastatytas 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parkas? Kas tai per parkas, galima palyginti su tuo, kad, tarkim, Ignalinos atominės elektrinės galia buvo 3 000 MW – po 1 500 MW kiekvienas iš dviejų blokų.

Iškelti kriterijai

Lietuvos vėjo jėgainių parko statytojas ir eksploatuotojas bus parenkamas pagal kriterijus, kurie atitinka kitų Vakarų Europos šalių patirtį.

Panašaus tipo vėjo jėgainių parko statytojui, koks bus Lietuvos vandenyse, bus taikomas finansinio pajėgumo kriterijus. Didžiausios jūros vėjo jėgainių parkų statytojos Vakarų Europoje yra Danija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Kompanijos, kurios jų vandenyse nori statyti, o po to iki 30 metų eksploatuoti vėjo jėgainių parkus, privalo turėti nuo 712 mln. eurų (Jungtinė Karalystė) iki 3,5 mlrd. eurų (Danija) vidutinę apyvartą per trejus metus.

Lietuvoje šis reikalavimas bus gerokai mažesnis. Konkurso dalyvio vidutinės pajamos privalės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per trejus metus. Tokias pajamas galės deklaruoti ir kelios kompanijos, sudariusios jungtinės veiklos sutartį.

Kyla klausimas, ar galimo Lietuvos vėjo jėgainių parko statytojo rodiklis ne per žemas, nes gali ateiti ir toks, kuris neturi supratimo apie vėjo jėgainių parkų statybas.

Nuo to turėtų apsaugoti kriterijus, kad būsimasis vėjo jėgainių parko statytojas jau turi būti pastatęs ir eksploatuoti jūroje ne mažesnį nei 150 MW vėjo jėgainių parką. Toks patirties reikalavimo kriterijus yra Danijoje. Kitose šalyse jie žemesni – ne mažiau kaip 50 MW.

Kodėl elektros vartotojai ateityje turėtų mokėti didesnę kainą už elektrą, kuri bus pagaminta Lietuvos teritoriniuose vandenyse?

Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos konkurso dokumentai ruošiami siekiant, kad į Lietuvą statant pirmąjį vėjo jėgainių parką ateitų Danijos kapitalas.

Vėliau, nes Lietuvoje užsiminta ir apie antrojo, trečiojo parko statybą, jau galės ateiti ir Lenkijos kapitalas. Šiuo metu Lenkija ypač intensyviai rengiasi vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje prie savo šalies krantų. Viena iš kompanijų, kuri prie Lenkijos krantų turi vėjo jėgainių parko statybos plotų, yra "PKN Orlen". Ji Lietuvoje valdo naftos gamyklą "Orlen Lietuva" ir yra pareiškusi norą Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse statyti vėjo jėgainių parką.

Stebint tai, kas vyksta iki Lietuvos vėjo jėgainių parko statybos jūroje konkurso paskelbimo likus keleriems metams, galima neabejoti, kad atsiras milijardines apyvartas turinti vėjo jėgainių parkų statybos jūroje kompanija ar kelios, sujungtos pagal jungtinės veiklos sutartį.

Lietuvos vandenyse statyti vėjo jėgainių parkus norėtų danai, lenkai, vokiečiai, švedai, netgi atskiros Lietuvos bendrovės. Pagrindinė nerašyta nuostata yra tokia, kad į jungtinę komandą turėtų būti įtraukta bent viena Lietuvos bendrovė.

Sudėjus pagal jungtinę sutartį susietas kelias kompanijas, jų apyvartos gali būti milijardinės.

Kas bestatytų vėjo jėgainių parką ir kas beeksploatuotų, visas išlaidas ir jų pelnus vis tiek privalės dengti elektros vartotojai.

Mokėsime ir Palangai, ir gyvūnams

Dar nepradėjus jūroje statyti Lietuvos vėjo jėgainių parko, valdžia jau iš anksto didina šio parko elektros kainą.

Numatyta sąlyga, kad vėjo jėgainių parko statybos ir eksploatavimo konkurso laimėtojas privalės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų aplinkos poveikiui kompensuoti ir dėl elektros gamybos jūroje susidariusiems padariniams likviduoti.

Neaišku, kokie tai padariniai, nes vėjo jėgainės gamina žaliąją elektrą, jų kabeliai bus nutiesti jūros dugnu ir niekam nekenks. Gal teks susimokėti už tai, kad jūros gyvūnai dėl besisukančių sparnų bijos plaukti į vėjo jėgainių parko zoną?

Dar keisčiau atrodo tai, kad planuojamo statyti vėjo jėgainių parko konkurso laimėtojas privalės mokėti vieną eurą už vieną megavatvalandę (MWh) Palangos miesto savivaldybei. Kitaip tariant, kiekvienas elektros energijos vartotojas ateityje privalės mokėti tarsi kokią duoklę Palangos savivaldybei. Ji bus už tai, kad iš Palangos matysis vėjo jėgainių parko kontūrai, kurie įvardyti kaip vizualinė tarša. Aiškėja, kad prieš kurį laiką ne šiaip sau buvo išpūstas burbulas apie vizualinę taršą.

Planuojama, kad jūros vėjo jėgainių parkas per metus pagamins iki dviejų teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai atitiktų 2 mln. MWh arba du milijonus eurų, kuriuos elektros vartotojai kasmet sumokės Palangai. Toks numatytas mokestis bus daugiau nei keistas. Kodėl elektros vartotojai ateityje turėtų mokėti didesnę kainą už elektrą, kuri bus pagaminta Lietuvos teritoriniuose vandenyse?