Šis įvykis tapo didžiausia politine krize, su kuria susidūrė nacionalistų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nuo 2010 metų, kai sugrįžo į valdžią.

V. Orbano sąjungininkė Katalin Novak anksčiau šį mėnesį atsistatydino iš prezidento pareigų, kai paaiškėjo, kad ji suteikė malonę nuteistam vaikų seksualinio išnaudotojo bendrininkui.

Praėjusią savaitę valdančioji partija „Fidesz“ nominavo 67 metų Konstitucinio Teismo vadovą Tamasą Sulyoką vietoj K. Novak, pirmosios Vengrijos prezidentės moters.

Pirmadienį parlamentas, kuriame „Fidesz“ valdančioji koalicija su Krikščionių demokratų partija KDNP turi dviejų trečdalių daugumą, pritarė T. Sulyoko paskyrimui, o po to šis davė priesaiką. Prezidentu jis taps kovo 5 dieną.

Plačiajai visuomenei mažai žinomas T. Sulyokas 2014 metais tapo Konstitucinio Teismo teisėju, o po dvejų metų – KT pirmininku.

Opozicija kritikavo politinės patirties neturinčio T. Sulyoko nominaciją. Sekmadienį keturių opozicinių partijų surengtame proteste, kuriame buvo raginama surengti tiesioginius prezidento rinkimus, dalyvavo apie 3 000 žmonių.

Šis postas iš esmės yra reprezentacinis.

„Nuobodesnis prezidentavimas“

K. Novak skandalas kilo šio mėnesio pradžioje, kai naujienų svetainė „444“ atskleidė, kad ji pernai, popiežiaus Pranciškaus vizito išvakarėse, suteikė malonę buvusiam vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojui.

Šis vyras 2022 metais buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams kalėjimo už tai, kad dangstė savo viršininką, kuris ten seksualiai išnaudojo vaikus ir paauglius.

Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš malonės suteikimą šalyje, kurios vyriausybė ilgą laiką vykdė pažadų apsaugoti vaikus kampaniją.

V. Orbanas V. Novak atsistatydinimą prilygino „košmarui“, tačiau pabrėžė, kad tai buvo teisingas sprendimas.

Pirmadienį pradėdamas parlamento posėdį, jis apibūdino T. Sulyoką kaip žmogų, turintį „didžiulę patirtį, autoritetingas žinias ir neginčijamą autoritetą“. „Manau, kad Vengrijai dabar reikia tokio prezidento“, – sakė jis.

Vadovaujant T. Sulyokui, Konstitucinis Teismas priėmė keletą prieštaringai vertinamų sprendimų, be kita ko, ir dėl mokytojų teisės streikuoti.

Siekdamas nuraminti pyktį dėl malonės suteikimo skandalo, V. Orbanas pažadėjo sugriežtinti galiojančius įstatymus, kad nuteistiems vaikų skriaudėjams malonė nebūtų suteikiama.

Jis taip pat nori tikrinti su vaikais dirbančius asmenis, kad įsitikintų, jog šie išlaikė „deramą tinkamumo testą“, apimantį „gyvenimo būdą, seksualinius nukrypimus ir psichologinį tinkamumą“.

Tyrimų instituto „Iranytu Intezet“ politikos analitikas Szabolcsas Pekas sakė, kad sprendimas paskirti T. Sulyoką, kuris nėra partijos narys ir apibūdinamas kaip „santūrus žmogus“, reiškia, kad V. Orbanas žaidžia saugų žaidimą.

„Iš Tamaso Suljoko negalime tikėtis tokios po pasaulį keliaujančios, „įtakingos“ politikos, kokiai atstovavo Katalin Novak, nes jo profesinis pasirengimas ir asmenybė garantuoja nuobodesnį, galima sakyti, nuobodų prezidentavimą, o „Fidesz“ to ir reikia“, – sakė jis AFP.

Už Šiaurės šalies stojimą į karinį aljansą balsavo didžioji dauguma įstatymų leidėjų – 182, o prieš pasisakė tik šeši parlamentarai.

Šis balsavimas reiškia, kad Suomijos stojimo į NATO paraišką ratifikavo jau 29 iš 30 NATO valstybių narių parlamentų, o paskutinysis – Turkijos – parlamentas Helsinkio narystei aljanse turėtų pritarti kitą mėnesį.

Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusiją, dabartinė aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.

Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.

Dvi Šiaurės šalys, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu.

Tačiau Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos pasipriešinimo, o turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.

Glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iki invazijos palaikęs nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas gruodį pareiškė, kad ratifikavimo procesas bus pradėtas vasarį.

Budapeštas tvirtino palaikantis abiejų Šiaurės šalių stojimą į NATO, tačiau skundėsi, kad šios šalys nesąžiningai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.

„Fidesz“ yra sakiusi, jog dėl Švedijos paraiškos bus sprendžiama vėliau.

Praėjusią savaitę V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) žurnalistams pareiškė, kad yra „rimta tikimybė“, jog Švedijos dokumentai bus patvirtinti per šiuo metu vykstančią parlamento sesiją, kuri tęsis iki birželio 15 dienos.

Susitikimas surengtas siekiant išspręsti tai, ką Vengrijos valdančioji partija pavadino politiniais ginčais.

Kai kurie Vengrijos įstatymų leidėjai abejojo, ar pritarti Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, kaltindami Stokholmą ir Helsinkį „akivaizdžiu melu“ apie Vengrijos demokratijos būklę. Tačiau Vengrijos delegacija antradienį nurodė, kad parlamentas galiausiai ratifikuos Švedijos paraišką.

„Mes remiame Švedijos narystę NATO, – anot Švedijos naujienų agentūros TT, sakė Vengrijos parlamento pirmininko pavaduotojas Csaba Hende (Čaba Hendė). – Mes aiškiai pasakėme, kad Vengrijos vyriausybė, Vengrijos prezidentas, ministras pirmininkas ir dauguma Vengrijos parlamentarų aiškiai remia Švedijos narystę NATO.“

Jis pridūrė, kad būtina gerinti dvišalius Budapešto ir Stokholmo santykius.

Vengrijos pareigūnai yra sakę, kad Švedijos ir Suomijos politikai „akivaizdžiai meluoja“ apie Vengriją.

„Reikėtų, kad Švedijos politikai, vyriausybės atstovai ir Europos Parlamento nariai, remdamiesi visiškai tikrovės neatitinkančiais faktais, nenurodytų ir neimplikuotų, kad šalyje trūksta įstatymo viršenybės“, – TT sakė Cs. Hende.

Anksčiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad „nėra teisinga jų prašyti, kad priimtume juos į savo gretas, kol jie skleidžia akivaizdų melą apie Vengriją, Vengrijos teisinę valstybę, mūsų demokratiją ir gyvenimą čia“.

Anot Švedijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Arono Emilssono (Arono Emilsono), kuris taip pat buvo susitikęs su vengrų delegacija, Vengrija nekėlė jokių sąlygų.

„Kalbėjomės apie dvišalių santykių stiprinimą ir gerinimą bei vieni kitų konstitucinių tradicijų supratimą“, – teigė jis TT.

Delegacija, kuri Stokholme susitiko su Švedijos asamblėjos pirmininku Andreasu Norlenu, taip pat apsilankys Suomijoje, kad išaiškintų savo pozicijas. Kelionė į abi Šiaurės šalis atidėjo planus ratifikuoti paraiškas, todėl balsavimas Vengrijos parlamente nukeltas dviem savaitėms ir vyks per kovo 20 dieną prasidedančią sesiją.

Vengrija, be Turkijos, yra vienintelė NATO šalis narė, kuri dar nepatvirtino Švedijos ir Suomijos paraiškų. Šios šiaurės Europos kaimynės atsisakė savo ilgalaikio karinio neutralumo ir gegužės mėnesį kreipėsi dėl narystės NATO, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

Vizitas vyksta tuo metu, kai Stokholme vyksta neformalus dviejų dienų Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sostinėje susitinka su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu). Švedija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Valdančiosios partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjai patvirtino keturis referendumo klausimus, susijusius su lytinio švietimo programomis mokyklose ir informacijos apie lyties keitimą prieinamumu vaikams.

Referendume taip pat bus klausiama rinkėjų, ar jie pritaria neribotam žiniasklaidos turinio, kuris „turi įtakos nepilnamečių vaikų raidai“, skleidimui. Opozicijos įstatymų leidėjai balsuodami dėl rezoliucijos susilaikė.

Anksčiau šiais metais Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad sieks surengti balsavimą, kilus pasipiktinimui dėl birželį priimto įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams prieinamoje medžiagoje „vaizduoti ar reklamuoti“ homoseksualumą ar lyties keitimą.

Toks teisės aktas buvo pridėtas prie įstatymo projekto, numatančio griežtesnes bausmes už pedofiliją, o kritikai teigė, kad jis stigmatizuoja LGBT žmones ir apriboja jų teises.

Vengrijos dešiniojo sparno vyriausybė tvirtino, kad tokios priemonės apsaugos vaikus nuo to, ką ji vadina „homoseksualumo propaganda“ ir paliks tėvams spręsti dėl vaikų lytinio švietimo.

Tačiau žmogaus teisių grupės teigia, kad įstatymas kelia pavojų LGBT asmenims, o daugelis Vengrijos partnerių Europos Sąjungoje jį pavadino homofobišku. Europos Komisija pradėjo dvi atskiras teisines procedūras prieš Vengrijos vyriausybę dėl galimų LGBT teisių pažeidimų.

Remiantis naujai priimtomis taisyklėmis, referendumas gali būti surengtas tą pačią dieną kaip ir pavasarį numatyti nacionaliniai rinkimai, per kuriuos, prognozuojama, premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ susidurs su didžiausia konkurencija nuo atėjimo į valdžią 2010 metais.

Vyriausybė teigia, kad surengus referendumą rinkimų dieną būtų sutaupyta pinigų. Tačiau kritikai tvirtina, kad vyriausybė balsavimą LGBT klausimais naudoja kaip valstybės lėšomis finansuojamą savo politikos reklamą.

Pirmadienį V. Orbano kanceliarijos vadovas Antalas Roganas vienam parlamento komitetui pareiškė, kad vyriausybė prieš referendumą surengs didelę kampaniją, kad įtikintų rinkėjus balsuoti prieš „LGBTQ propagandą“.

Naujojo įstatymo tekste teigiama, kad lytis apibrėžiama kaip „biologinė lytis, pagrįsta pirminiais lyties požymiais ir chromosomomis“.

Įstatymas užkerta kelią pakeisti asmens lytį, užfiksuotą gimus, todėl neleidžiama pakeisti asmens teisiškai pripažįstamos lyties.

Vengrijos LGBT teisių organizacija „Hatter“ šį žingsnį pavadino „liūdnu ir keliančiu pasipiktinimą“ ir teigė, kad teisės aktas ignoruoja „praktines ir žmogaus teisių problemas, kurias iškėlė dešimtys pilietinės visuomenės organizacijų ir tarptautinių organizacijų“.

Kritikai būgštauja, kad nacionalistinių pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė vykdo savo prieštaringai vertinamos socialiai konservatyvios darbotvarkės dalis, kol daugelio dėmesį yra prikausčiusi koronaviruso krizė.

„Mes nepasiduosime kovoje: prašome respublikos prezidento nusiųsti įstatymą peržiūrėti Konstituciniam Teismui“, – teigiama naujienų agentūrai AFP „Hatter“ atsiųstame pranešime. Jame priduriama, kad organizacija aiškinsis, kaip teisiškai galima užkirsti kelią šiam teisės aktui tiek Vengrijoje, tiek užsienyje.

Teisių aktyvistai sako, kad dėl naujojo įstatymo transseksualūs vengrai patirs didesnę diskriminaciją užimtumo, būsto srityse, siekdami įsigyti prekių ir paslaugų bei gauti oficialių procedūrų.

Anksčiau šį mėnesį parlamentas, kuriame dominuoja V. Orbano partija „Fidesz“, atsisakė ratifikuoti sutartį, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris.

Vyriausybė prieštarauja vadinamajai Stambulo konvencijai iš dalies dėl to, kad joje propaguojamos „destruktyvios lyties ideologijos“.

2010 metais atėjęs į valdžią, V. Orbanas perrašė šalies konstituciją ir į ją įtraukė santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimą.

Jo antiimigracinė ir konservatyvi socialinė politika apėmė 2018 metų įsaką, taip pat pasiūlytą krikščionių demokratų, kuriuo iš esmės universitetams buvo uždrausta siūlyti lyčių studijų kursus.

Vengrijos parlamentas pirmadienį suteikė šalies kariuomenei ir policijai naujų galių, padėsiančių apsisaugoti nuo migrantų, šalies premjerui populistui Viktorui Orbanui perspėjus, kad jie plūsta į Europą.

„Jie nustelbia mus. Jie nesibeldžia į duris, bet jas išlaužia ir užverčia ant mūsų“, – sakė dešiniųjų premjeras V.Orbanas įstatymų leidėjams.

„Mūsų sienos yra pavojuje, mūsų gyvenimo būdas, sukurtas gerbiant įstatymus, Vengrija ir visa Europa yra pavojuje“, – sakė 52 metų politikas Budapešte.

„Europa ne tik paliko atviras savo duris, bet pasiuntė kvietimą... Europa yra turtinga, bet silpna, tai blogiausias derinys, Europai reikia būti stipresnei ginant savo sienas“, – kalbėjo jis.

Naujasis įstatymas, kuriam pritarė du trečdaliai parlamentarų, leidžia kariuomenei dalyvauti sienų apsaugoje, apriboti žmonių laisves ir panaudoti ginklą, užtikrinant, kad jis nekeltų pavojaus žmogaus gyvybei.

Prieš savaitę buvo priimtas įstatymas, kuriuo už neteisėtą sienos pažeidimą numatytos iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, o dabar kareiviai dar galės tikrinti asmenų dokumentus ir suimti neteisėtai sieną perėjusius migrantus.

Policijos pareigūnams suteikiama teisė įžengti į privačią teritoriją, namus, ieškant nelegaliai į šalį patekusių migrantų, taip pat ir kitų galių.

Ši tvarka galioja teritorijose, kuriose dėl „masinės migracijos“ paskelbta krizė. Praėjusią savaitę vyriausybė tokią padėtį paskelbė šešiose prie Serbijos, Kroatijos. Slovėnijos ir Austrijos sienų esančiose apygardose.