Baltarusija, kuriai nuo 1994 m. vadovauja autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, beveik ketverius metus brutaliai susidoroja su žmonėmis, kurie dalyvavo 2020 m. vykusiuose dideliuose protestuose prieš režimą.

„Visoje šalyje vyksta sulaikymai, – savo tinklalapyje nurodė „Viasna“. – Tarp jų yra buvusių politinių kalinių, kurie buvo paleisti, bet liko Baltarusijoje.“

Po masinių 2020 m. vykusių protestų iš Baltarusijos pabėgo šimtai tūkstančių žmonių, kurie daugiausiai patraukė į kaimyninę Lenkiją, tačiau taip pat į Lietuvą. Baltarusija, kurios saugumo tarnybos pavadinimas nuo sovietmečio nėra pakitęs ir ji vis dar vadinama KGB, persekioja likusius kitaminčius.

„KGB darbuotojai masiškai vyksta pas politinių kalinių ir buvusių politinių kalinių artimuosius“, – perspėjo „Viasna“ ir paragino režimą pasmerkusių asmenų šeimas „pasirūpinti savo saugumu“.

„Viasna“, kurią įkūrė įkalintas Nobelio premija apdovanotas aktyvistas Alesis Bialiackis, skaičiuoja, kad Baltarusijoje yra 1 415 politinių kalinių.

Apie sulaikymus pranešta prieš vėliau šią savaitę numatytą A. Lukašenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

Egzilyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo dėl „dar vienos kratų ir masinių sulaikymų bangos Baltarusijoje“. „Režimo banditai taikosi į buvusius politinius kalinius ir šiuo metu kalinamų asmenų šeimas“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė ji.

2020 m. Baltarusijoje vykę protestai kilo po to, kai A. Lukašenka buvo apkaltintas suklastojęs rinkimų rezultatus. Opozicija sako, kad balsavimą iš tikrųjų laimėjo S. Cichanouskaja.

Režimui brutaliai susidorojus su protestais, S. Cichanouskaja pasitraukė iš šalies.

Jos bendražygė Maryja Kalesnikava nusprendė likti Baltarusijoje ir suplėšė savo pasą, kai ją buvo bandoma priverstinai deportuoti. Ji šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Manoma, kad jos sveikatos būklė kalėjime smarkiai pablogėjo.

Daug metų izoliuota Baltarusija tapo dar labiau atsiskyrusi, kai A. Lukašenka leido Maskvai naudotis Baltarusijos teritorija vykdant invaziją į Ukrainą.

„Teisėjas Dzmitryjus Bubenčykas pripažino Poczobuto kaltę ir skyrė jam aštuonerius metus griežto režimo kolonijoje“, – savo interneto svetainėje paskelbė „Viasna“.

A. Poczobutas buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo „nacionaliniam saugumui kenkiančiuose veiksmuose“ ir „neapykantos kurstymo“.

49 metų žurnalisto teismas vyko šalies vakaruose, netoli Lenkijos sienos esančiame Gardine, kur jis gyveno.

Europos Sąjungos narė Lenkija pasmerkė A. Poczobuto bylą ir ragino jį paleisti.

A. Poczobutas yra lenkų dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir aktyvus Baltarusijos lenkų diasporos narys.

„Neturiu jokių iliuzijų, ramiai priimsiu nuosprendį ir ramia sąžine eisiu į kalėjimą“, – rašė jis laiške, kurį prieš verdiktą paskelbė jo laikraštis.

A. Poczobutas atsisakė išvykti iš Baltarusijos A. Lukašenkai 2020-ųjų vasarą brutaliai slopinant beprecedenčius protestus prieš jo valdymą ir 2021 metų kovą buvo areštuotas.

Lenkija trečiadienį pasmerkė bausmę A. Poczobutui ir pavadino ją neteisinga.

„Smerkiame neteisingą autoritarinės šalies teismo verdiktą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Jis pridūrė, kad Lenkija ir toliau rems šį žurnalistą.

Kaip nurodo „Viasna“, A. Poczobutas po arešto atsisakė pasirašyti prašymą, kad A. Lukašenka suteiktų jam malonę.

„Viasna“, garsi teisių gynimo grupė, yra įtraukusi A. Poczobutą į Baltarusijos 1 449 politinių kalinių sąrašą.

„Asmeninis kerštas“

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri gyvena Lietuvoje ir trečiadienį lankosi Varšuvoje, gyrė A. Poczobutą dėl atsisakymo leistis į „bet kokius susitarimus su neteisėtu režimu“.

„Tai Lukašenkos asmeninis kerštas, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ji. – Dabar turime padaryti visa, kas įmanoma, kad išvaduotume jį ir visus kitus politinius įkaitus.“

Nuosprendis A. Poczobutui paskelbtas Baltarusijoje prasidėjus virtinei A. Lukašenkos kritikų teismų. Praėjusį mėnesį pradėtas „Viasna“ įkūrėjo Alesio Bialiackio, kuris pernai gavo Nobelio taikos premiją, teismo procesas.

Sausio mėnesį Minske taip pat pradėtas S. Cichanouskajos teismas už akių. Jai pateikta virtinė kaltinimų, įskaitant valstybės išdavystę, sąmokslą siekiant užgrobti valdžią ir ekstremistinės organizacijos įkūrimą bei vadovavimą jai.

Daug metų ignoruoto A. Lukašenkos režimo izoliacija dar labiau padidėjo jam brutaliai nuslopinus protestų judėjimą ir 2022 metų vasarį leidus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolant Ukrainą.

Su Vakarais nesutariantis Minskas dažnai kaip ypatingą grėsmę nurodo Varšuvą. Į Lenkiją yra pasitraukę daug baltarusių.

„Viasna“ socialiniuose tinkluose teigė, kad teismo posėdžio pradžioje Minsko teismo salėje kaltinamųjų būryje buvo matyti A. Bialiackis ir jo bendražygiai Valiancinas Stefanovičius bei Uladzis Labkovičius.

A. Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

Kaip pažymi nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius su teisėja Maryna Zapasnik kalba baltarusiškai.

Žmogaus teisių aktyvistai pateikė prašymus, kad teismo procesas vyktų baltarusių kalba arba suteikti vertėją, bet teisėja jų nepatenkino.

Specialiu režimu teisiamas ir Zmitras Salaujovas, kuriam pasisekė išvykti į užsienį. Pastarojo interesams teisme atstovauja tyrimo paskirtas advokatas.

Prasidėjus didelio atgarsio sulaukusiam „Viasna“ teismo procesui, Minskas taip pat planuoja pradėti procesus nepriklausomų žurnalistų bei tremtyje gyvenančios opozicijos veikėjos Sviatlanos Cichanouskajos atžvilgiu.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Iš pradžių jie buvo apkaltinti mokesčių vengimu.

Lapkritį „Viasna“ sakė, kad teisių gynėjai dabar kaltinami kontrabandos būdu į Baltarusiją įvežę „didelę grynųjų pinigų sumą“, kuria esą buvo finansuojama opozicijos veikla.

Jiems gresia 7–12 metų kalėjimo bausmės.

Kiti teismai

Pirmadienį prieš teismą stos keli didžiausio Baltarusijoje nepriklausomo naujienų portalo „Tut.by“ darbuotojai, įskaitant vyriausiąją redaktorę Maryną Zolotavą.

Jiems pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“.

2021-aisiais ši žiniasklaidos priemonė buvo pripažinta „ekstremistine“.

Vakariniame Gardino mieste į teisiamųjų suolą sausio 16-ąją sės 49-erių žurnalistas ir Baltarusijos lenkų bendruomenės aktyvistas Andrzejus Poczobutas (Andžejus Počobutas).

Pasak „Viasna“, jis buvo sulaikytas 2021-ųjų kovą ir apkaltintas neapykantos kurstymu bei „raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.

Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 12 metų kalėjimo.

Tuo metu S. Cichanouskaja už akių bus teisiama sausio 17 dieną.

40-metei gresia daugybė kaltinimų, įskaitant kaltinimus valstybės išdavyste, sąmokslu užgrobti valdžią antikonstituciniu būdu ir ekstremistinės organizacijos kūrimu bei vadovavimu jai.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro.

Dabar ji Baltarusijos opozicijai vadovauja iš Lietuvos, o jos vyras Siarhejus Cichanouskis atlieka 18 metų įkalinimo bausmę. Kaltinimus jam jo šalininkai vadina politiškai motyvuotais.

„Viasna“ duomenimis, gruodžio 31 dieną Baltarusijoje buvo 1 448 politiniai kaliniai.

Mikalajus Autuchovičius, aktyvistų grupės lyderis, buvo nuteistas kalėti 25 metus, pranešė nevyriausybinė organizacija „Viasna“ per „Telegram“. Tai vienas griežčiausių nuosprendžių, kuriuos pastaruoju metu paskelbė šalies teismai.

59 metų M. Autuchovičius yra buvęs karininkas, sovietų karo Afganistane veteranas. Jis padėjo opozicijai rinkti lėšas, kad ši galėtų pasipriešinti Aliaksandrui Lukašenkai, kuris geležine ranka valdo Baltarusiją daugiau kaip 28 metus.

Aktyvistai kaltinti 2020 metų spalį Gardine padegę milicininko namus ir automobilį, o tų pačių metų lapkritį sudeginę dar vieno milicininko mašiną po istorinių protestų prieš ginčijamą A. Lukašenkos perrinkimą naujai kadencijai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose.

Po rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, per kelis mėnesius trukusius protestus policija suėmė daugiau kaip 35 000 žmonių, tūkstančiai buvo sumušti.

Kaip pažymi Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (RFE/RL) Baltarusijos tarnyba, teismo metu kaltinamieji ne kartą skundėsi dėl saugumo pajėgų ir kolonijos administracijos spaudimo ir kankinimų.

Kaltinamieji jiems iškeltą bylą vadina sufabrikuota.

Protestuodamas prieš suėmimą M. Autuchovičius ne kartą skelbė bado streiką.

Tikrąja 2020-ųjų rinkimų nugalėtoja opozicijos ir Vakarų demokratijų pripažįstama Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo priversta palikti Baltarusiją, pažymėjo, kad M. Autuchovičiui buvo skirta ilgiausia bausmė, kokia kada nors buvo skirta politiniam kaliniui Baltarusijoje.

Ji pavadino jo nuteisimą „gėdingu“.

„Žinoma, visi politiniai kaliniai bus laisvi, kai diktatorius pasitrauks, ir tai truks ne 25 metus!“ – pareiškė S. Cichanouskaja socialiniame tinkle „Twitter“.

Pasak „Viasnos“, Baltarusijoje šiuo metu yra 1 340 politinių kalinių.

Rugsėjo 25-ąją jis paminėjo 60-ąjį savo gimtadienį būdamas kalėjime, už grotų aktyvistas buvo ir per savo 50-metį, bet penktadienį jam buvo paskirta Nobelio taikos premija po istorinių demonstracijų ir griežto susidorojimo su kitaminčiais savo šalyje.

60-metis vyras į nelaisvę vėl pateko praėjusių metų liepą, apkaltinus jį mokesčių vengimu. Baltarusijos neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos kritikai šį žingsnį vertino kaip menkai užmaskuotą ėjimą atsikratyti režimo priešininko.

Jo žmona Natalia Pinčuk naujienų agentūrai AFP sakė, kad po to, kai buvo paskelbtas Nobelio komiteto sprendimas, ją „užplūdo emocijos“.

„Jis visada rašo, kad viskas gerai. Jis nesiskundžia sveikata – stengiasi manęs neliūdinti“, – sakė ji apie A. Bialiackio laiškus iš kalėjimo.

„Man nesiseka su jubiliejais, – apie vyro laišką, gautą prieš jo 60-metį, pasakojo N. Pinčuk. – Jis irgi buvo kalėjime, kai jam sukako 50.“

A. Bialiackio įkurta organizacija, kurios pavadinimas išvertus reiškia „pavasarį“, buvo įkurta 1996 metais. Tai žymiausia Baltarusijos teisių grupė, kurios veikla išryškino į vis radikalesnį autoritarizmą krypstančias A. Lukašenkos ir jo saugumo pajėgų tendencijas.

Įsteigta vykstant masiniams protestams už demokratinį pertvarkymą praėjus keleriems metams po Sovietų Sąjungos griūties, organizacija siekė padėti sulaikytiems protestuotojams ir jų šeimoms.

Bėgant metams A. Lukašenka griebėsi vis žiauresnių metodų tvirtai valdžiai išlaikyti, o kartu augo A. Bialiackio bei jo grupės įtaką.

Kai 2020 metų rugpjūtį visoje šalyje prasidėjo didžiuliai mitingai, kilę paskelbus, kad prezidento rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka, „Viasna“ kruopščiai sekė žmonių, kurie buvo sulaikyti per protestus ir kelis mėnesius po jų visoje šalyje rengtus policijos reidus, skaičių.

Po rinkimų, kurių Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys nepripažįsta laisvais bei teisingais, A. Bialiackis pažymėjo, jog valdžiai stengiantis susidoroti su nepasitenkinimą atvirai demonstruojančiais žmonėmis, sostinę Minską ir kitus miestus užvaldė „tikrasis teroras“.

„Tikslas labai paprastas – bet kokia kaina išlaikyti valdžią ir visuomenėje įskiepyti baimę, kad nebūtų protestų prieš šių rinkimų falsifikavimą“, – tuomet teigė jis.

A. Bialiackis taip pat priklausė opozicijos veikėjų tarybai – jos nare buvo ir ankstesnė Baltarusijos Nobelio premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič – jai buvo pavesta surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Tačiau 2021 metų liepą grupės veiklai iškilo pavojus – A. Lukašenka pamėgino su juo tiesiogiai susidoroti, kai pradėjus rengti netikėtas kratas, nukreiptas į įvairias pilietinės visuomenės grupes, buvo apsilankyta ir „Viasnos“ biuruose bei A. Bialiackio namuose. Opozicija tai pavadino „nauja represijų banga“.

„Viasna“ pernai pranešė, kad be A. Bialiackio dar šeši po rinkimų suimti jos nariai pateko į kalėjimą.

Kiti apdovanojimai

„Žiaurus susidorojimas su „Viasna“ yra dalis platesnio pilietinės visuomenės „valymo“, kurį paskelbė prezidentas Aliaksandras Lukašenka“, – pernai komentavo organizacija „Human Rights Watch“.

Tai buvo ne pirmas A. Bialiackio susidūrimas su Baltarusijos, dažnai vadinamos „paskutine Europos diktatūra“, saugumo pajėgomis.

2011 metų rugpjūtį jam buvo skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė už mokesčių slėpimą po – tai buvo plačiai vertinama kaip politiškai motyvuotas ėjimas po ankstesnių rinkimų, kuriuose pergalę paskelbė A. Lukašenka.

Tuomet teismas nusprendė, kad „Viasnos“ nariai turi išsikeldinti iš biurų, kuriuos naudojo pastaruosius 12 metų.

A. Bialiackis buvo paleistas į laisvę 2014 metais, likus 18 mėnesių iki bausmės pabaigos.

„Visus 25 savo aktyvizmo metus A. Bialiackis kovojo su nuosekliai vykdomų represijų aparatu“, – pernai po to, kai buvo pratęstas jo kardomasis kalinimas, sakė „Human Rights Watch“.

Šis aktyvistas taip pat yra parašęs keletą knygų.

Jo veikla buvo įvertinta keliais apdovanojimais, daugiausia iš Vakarų institucijų, įskaitant Sacharovo premiją už minties laisvę. Nobelio taikos premijai jis buvo nominuotas ir anksčiau – net penkis kartus.

A. Bialiackis gimė 1962 metais Rusijos Karelijos regione netoli Suomijos ir prieš pradėdamas filologijos studijas tarnavo kariuomenėje.

Organizacijos „Viasna“ teisininkas interviu telefonu BNS taip pat teigė, jog gautas Nobelio apdovanojimas suteikė „atsargią viltį“, kad toks Vakarų įvertinimas gali palengvinti politinių kalinių, žmogaus teisių gynėjų situaciją Baltarusijoje.

Penktadienį Norvegijos Nobelio komitetas paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko A. Beliackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.

Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti iš kalėjimo A. Bialiackį.

Jis šiuo metu yra sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad byla yra sufabrikuota.

– Su kokiomis mintimis jūs pasitinkate Nobelio taikos premiją, ją skyrus ponui A. Bialiackiui, ką tai reiškia jūsų organizacijai, visai Baltarusijos visuomenei?

– Visų pirma, tai A. Bialiackio kaip žmogaus teisių gynėjo, kovotojo už demokratiją, baltarusių tautos žadintojo didžiulių nuopelnų pripažinimas, taip pat priminimas, kad A. Bialiackis dabar įkalintas, kartu su dar penkiais žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ atstovais. Taip pat tai priminimas, kad Baltarusijos kalėjimuose uždaryta daugiau kaip 1300 politinių kalinių.

Be to, premija labai svarbus ženklas visam pasauliui, kad žmogaus teisės turi būti visų dėmesio centre. Ši premija skirta trims subjektams – A. Bialiackiui ir dviem organizacijoms iš Ukrainos ir Rusijos. Tai dar vienas priminimas, kad vertybės ir žmogaus teisės yra universalios, jos neturi sienų, jos nepriklauso nuo šalies valdžios aparato.

Tai priminimas, kad nors Rusijos valdžia, padedant Baltarusijos valdžiai, kovoja su Ukraina, bet pilietinė Rusijos ir Baltarusijos visuomenė remia Ukrainos tautą.

Tai dar vienas priminimas, kad vertybės ir žmogaus teisės yra universalios, jos neturi sienų, jos nepriklauso nuo šalies valdžios aparato.

– Jūs sakote, kad ši premija yra ženklas visai tarptautinei bendruomenei, o kaip manote, ar ji sulauks reakcijos Kremliuje bei Minske, ir kokios?

– Visų pirma, šitiems režimams tai bloga žinia, primenanti, kad jie turi įsipareigojimus žmogaus teisėms. Kita vertus, mes suprantame, kad šie režimai negrąžins laisvės A. Bialiackui, nenutrauks tyrimo prieš organizaciją „Viasna“, bet mes turime atsargią viltį, kad visgi tai turės įtakos valdžiai sprendžiant įkalintų žmonių likimą.

– Kaip šį apdovanojimą įvertins pats A. Bialiackis? Ar tai padės, įkvėps jį kovoje už Baltarusijos laisvę?

– Alesis labai kuklus žmogus ir jis turbūt šią žinią priims visų pirma kaip jo visų kolegų, kovotojų už žmogaus teises, organizacijos, kurią jis pats sukūrė ir kuri tapo lydere žmogaus teisių gynimo srityje ne tik Baltarusijoje, bet ir europiniu lygmeniu, pripažinimą. Tai, žinoma, palaikys jį ir kolegas, kurie kartu su juo kalėjime.

– Dėl 2011 metais Baltarusijos režimui Lietuvos perduotų duomenų A. Bialiackis buvo įkalintas pirmą kartą. Ar jaučiate nuoskaudą, kad dėl tokios, kaip Lietuvos atstovai tuo metu įvardijo, „klaidos“, neapdairumo ar aplaidumo, „Viasna“ įkūrėjui teko sėsti į kalėjimą?

– Jis į kalėjimą pasodintas ne dėl Lietuvos kaltės, o dėl to, kad Baltarusijos valdžia pasinaudojo tarptautiniais susitarimais, kurių rėmuose veikė Lietuva, ir įgyvendino tų susitarimų nuostatas. Mes niekada, ir Alesis niekada nemanė, kad Lietuva ir jos atstovai kalti dėl jo pirmo įkalinimo. Dabar Lietuva pakankamai rimtai remia Baltarusijos žmogaus teisių gynėjus, ypač, kai priėmė juos savo žemėje, po to, kai mus išvijo iš Baltarusijos teritorijos.

– Kaip manote, ar Nobelio taikos premija padės susivienyti Baltarusijos opozicijai, pastaruoju metu tarp skirtingų organizacijų atstovų pasirodžius tam tikriems nesutarimams, apsižodžiavimams? 

– Opozicija niekada negali kalbėti visiškai vienu balsu, nes yra skirtingos nuomonės, skirtingi politikai, žmogaus teisių gynėjai. Bet aš sakyčiau, kad pilietinė Baltarusijos visuomenė visada buvo vieninga, o vertinant atskirai politinius subjektus, manau, kad dabar kaip niekada baltarusiai susitelkę ties vienu lyderiu Sviatlanos Cichanouskajos asmenyje. Jos figūra yra simbolizuojanti kelią link pergalės, atsibudusią baltarusių sąmonę per 2020 metų rinkimus.

– Jūs sakote, kad Nobelio taikos premija yra ženklas visai tarptautinei bendruomenei. Ar tai irgi yra ženklas, kad atėjo autoritarinių režimų pabaigos pradžia? Kaip jūs pats jaučiate, ar dar daug liko kovoti?

– Bet koks totalitarinis režimas anksčiau ar vėliau nusibaigia. Kaip greitai tai bus, priklauso nuo daugelio aplinkybių, priežasčių.

Tai priklauso ne tik nuo baltarusių tautos, ir net visų pirma ne nuo jos. Prie bet kurio režimo žmogaus teisių gynėjai lieka veikti ir atlieka svarbų vaidmenį.

– Ačiū už pokalbį.

Leonidas Sudalenka buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, o jo kolegė Tatjana Lasitsa po uždaro teismo proceso įkalinta pustrečių metų, sakoma „Viasnos“ pranešime.

Pora buvo suimta už tai, kad rėmė masines demonstracijas, kilusias visoje Baltarusijoje po pernai vykusių ginčytinų prezidento rinkimų, per kuriuos A. Lukašenka pretendavo į šeštą kadenciją. Jie buvo pripažinti kaltais dėl „šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų“ ir kitų kaltinimų, sakė „Viasna“.

1996 m. „Viasną“ įkūrė Alesis Bialiatskis, vienas iš 2020 m. Europos Parlamento skirtos Sacharovo premijos laureatų, ši organizacija yra ryškiausia buvusios sovietinės šalies teisių grupė.

L. Sudalenka ir T. Lasitsa buvo laikomi suimti nuo jų arešto sausį. Po arešto L. Sudalenka sakė, kad valdžia jį apkaltino padėjus protestuotojams susimokėti už advokatus ir surengus seminarą apie skaitmeninį saugumą.

A. Lukašenkos režimas sutriuškino demonstracijas, suėmė ir išvijo į tremtį pagrindinius aktyvistus, uždraudė kelias žiniasklaidos ir nevyriausybines organizacijas. Nors Vakarai A. Lukašenkai taiko asmenines ir ekonomines sankcijas, jo režimas gauna politinę, karinę ir finansinę Maskvos paramą.

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų sulaikymų surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje žmogaus teisių gynėjai tvirtino, kad šiuo metu nelaisvėje yra septyni organizacijos lyderiai ir atstovai.

Tarp sulaikytųjų – organizacijos savanorių tinklo lyderė Marfa Rabkova, įkalinta jau beveik lygiai metus, „Viasna“ viceprezidentas Valentinas Stefanovičius, organizacijos padalinio Gomelyje vadovas Leanidas Sudalenka, buvęs Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas Alesius Beliackis ir kiti.

„Viasna“ ekspertas Pavelas Sapelka tvirtino, kad jie kaltinami padėję organizuoti protestus, „rengę žmones masiniams neramumams“, taip pat dėl „socialinio prešiškumo“ viešai kritikuojant valdžios sprendimus, ir pan. A. Beliackis, V. Stefanovičius ir Vladimiras Lakpovičius dar kaltinami grupinių veiksmų, siekiant pažeisti viešąją tvarką, organizavimu ir mokestinių pažeidimų.

Pasak P. Sapelkos, pagal pateiktus kaltinimus, kai kuriems jų gresia iki 12 metų nelaisvės.

Kiti organizacijos atstovai, suimtųjų artimieji per konferenciją pasakojo apie nepakeliamas įkalinimo sąlygas, kliūtis bendrauti su jais, trukdymą gauti gydymą susirgus COVID-19.

Kaip konferencijoje teigė Ilja Nuzovas, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) padalinio Vakarų Europai ir Centrinei Azijai vadovas, be minėtų suimtųjų, dar dešimčiai iškeltos baudžiamosios bylos.

Kampanija – sulaikymų metinėms

„Skelbiame plačią kampaniją siekdami šio tikslo, siekdami išlaisvinti „Vesna“ narius, ji suplanuota rugsėjo 17-ąją. Kodėl ši data? Todėl, kad būtent šią dieną, lygiai prieš metus, buvo suimta Marfa Rabkova, „Viasna“ savanorių tarnybos koordinatorė. Ji, deja, iki šiol yra suimta“, – teigė I. Nuzovas.

Organizacija rugsėjo 17-ąją skelbia virtualų „pasaulinį protestą“, kviesdami socialiniuose tinkluose dalytis žinia su grotažyme #FreeViasna“, internetiniuose tinklalapiuose įsidėti specialiai parengtas reklamines juostas, naudoti plakatus ir skrajutes su įkalintųjų veidais, vykdyti įvairias protesto akcijas ir apie jas pranešti „Viasna“, taip siekiant „parodyti pasauliui ir Baltarusijos valdžiai, kad mes esame kartu su „Viasna“.

„Viasna“ kviečia nukreipti žinutes apie šios organizacijos uždarymą į tarptautines, nevyriausybines organizacijas, vyriausybes, rašyti laiškus žmogaus teisių gynėjams.

Anot I. Nuzovo, kampaniją palaiko didžiosios nevyriausybinės organizacijos – jo atstovaujama FIDH, „Human Rights Watch“, „Amnesty International“, „Human Rights House Foundation“ ir kitos.

JT atstovė: Minsko veiksmai – savavališki ir politiškai motyvuoti

Jungtinių Tautų specialioji pranešėja dėl žmogaus teisių padėties Batarusijoje Anais Marin (Anais Maren) pabrėžė, kad Baltarusija nepripažįsta jai JT suteikto mandato, todėl ji neturi galimybės dirbti Baltarusijoje ir yra „tiesiogiai priklausoma“ nuo žmogaus teisių organizacijų bendradarbiavimo šalyje, daugiausiai nuo „Viasna“.

Šios organizacijos pastangomis, pasak A. Marin, JT „mandato įgyvendinimas visada buvo esminis“.

„Siaubingos represijos, šiuo metu nukreiptos prieš „Viasna“, turi didelį poveikį mūsų galimybėms Ženevoje sekti kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, rinkti liudijimus ir tinkamai fiksuoti represijas. Tai, tikėtina, nėra atsitiktinumas. Aš esu giliai susirūpinusi dėl Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų, kurie buvo suimti per pastaruosius mėnesius“, – kalbėjo ji.

„Mūsų vertinimu, sulaikymai yra savavališki, baudžiamasis persekiojimas ar kitos jų patiriamos priekabiavimo formos yra politiškai motyvuoti veiksmai“, – pareiškė JT specialioji pranešėja.

„Todėl mes reikalaujame, kuo skubiau juos paleisti, ir reikalaujame, jog būtų garantuotos jų teisės į sąžiningą teismą ir kad su jais nebūtų blogai elgiamasi sulaikymo vietose. Panašu, kad sulaikymo vietose yra tyčia sukurtos žiaurios sąlygos žmogaus teisių gynėjams“, – tvirtino A. Marin.

Ji sakė, kad vadovaudamasi JT suteiktu mandatu, reguliariai siunčia pareiškimus su kaltinimais Baltarusijos vyriausybei, taip pat rengia raportus JT Generalinei Asamblėjai apie situaciją Baltarusijoje. Naujausia ataskaita bus pristatyta spalį Niujorke. Be kita ko, pabrėžiama ir sudėtinga moterų bei jų teisių gynėjų situacija.

Taip pat JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras paskyrė tris nepriklausomus ekspertus surinkti parengti ir išanalizuoti informaciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, be kita ko, siekiant nustatyti šių veiksmų kaltininkus.

Po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kai nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, Balarusijoje kilo masinės demonstracijos. Taikūs protestai malšinti jėga ir represijomis, iki šiol Baltarusijoje vyksta protestuotojų teismai, apie 600 žmonių paskelbti politiniais kaliniais.

Lietuva ir kitos Vakarų rinkimus vadina suklastotais ir nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.

„Teisėsaugininkai atėjo su kratos orderiu pas žmogaus teisių centro „Viasna“ teisininką Vladzimirą Labkovičių. Detalių kol kas nėra“, – per socialinį tinklą „Telegram“ parašė organizacija.

Ten pat nurodoma, kad trečiadienį ryte surengta krata žmogaus teisių gynėjo Valiancino Stefanovičiaus namuose.

Vėliau „Viasna“ per „Telegram“ pranešė, kad apie 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Finansinių tyrimų departamento darbuotojai atvyko atlikti kratos Gardine dirbančio žmogaus teisių aktyvisto Viktaro Sazonavo namuose.

Jo buvimo vieta nežinoma, nurodė žmogaus teisių centras.

Oršoje, netoli Rusijos sienos esančiame mieste, pareigūnai „kažkur išvežė regioninio portalo orsha.eu redaktorių ir aktyvistą Iharą Kazmerčaką“.

Valdžia nusitaikė į mažiausiai penkias nepriklausomas žmogaus teisių gynėjų grupes, įskaitant „Viasna“ ir Baltarusijos Helsinkio komitetą, ir suėmė keletą aktyvistų.

Tyrimų komiteto vyriausiosios valdybos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų...

Kaip pranešta, kovo mėnesį dėl „Viasna“ darbo buvo iškelta baudžiamoji byla.

„Tyrimų komiteto vyriausiosios valdybos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų... valdyba tiria baudžiamąją bylą, iškeltą dėl teisių gynimo centro „Viasna“ veiklos“, – pranešė aktyvistai.

„Viasna“ nurodė, kad baudžiamoji byla iškelta dėl viešąją tvarką šiurkščiai pažeidusių grupinių veiksmų organizavimo ir aktyvaus dalyvavimo juose.

„Šiuo metu vyksta aktyvūs tyrimo veiksmai: kratos mūsų regioninių padalinių biuruose ir organizacijos narių butuose, kviečiama į apklausas, atliekami kiti procesiniai veiksmai“, – nurodė teisių gynėjai.

„Kaip rodo oficialūs Tyrimų komiteto komentarai,.. „Viasna“ neva finansuoja ir teikia kitokią materialinę paramą neteisėtiems masiniams renginiams“, – sakoma pranešime.

„Viasna“ priminė, kad anksčiau dėl analogiškų kaltinimų buvo sulaikyti centro aktyvistai ir savanoriai Maryja Rabkova, Andrejus Čapiukas, Leanidas Sudalenka ir Taciana Lasica.

Anksčiau Tyrimų komitetas skelbė, kad toliau tiria baudžiamąją bylą ir kad „preliminaraus tyrimo metu, siekdami nustatyti  protestų... finansavimo aplinkybes, tyrėjai inicijavo kratas organizacijose, prisistatančiose teisių gynėjomis“.

„Viasna“ stebėjo masinius suėmimus, vykusius po didžiulių protestų prieš A. Lukašenką praėjusiais metais. Grupė pranešė „praradusi kontaktą“ su savo pirmininku Alesiu Beliackiu.

Baltarusijos Helsinkio komiteto vadovas Alehas Hulakas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad grupės „biuro durys yra laužiamos“.

Dvi opozicinės grupės, pabėgėlių teises ginanti organizacija ir Baltarusijos žurnalistų asociacija, praėjusiais metais gavusi tarptautinį žiniasklaidos apdovanojimą, taip pat pranešė apie pareigūnų reidus.

Už mirties bausmės panaikinimą kovojančios organizacijos vadovas Andrejus Poluda buvo suimtas per kratą jo namuose.

„Viasna“ buvo įkurta 1996 metais, siekiant padėti politinių kalinių šeimoms.

Praėjusią savaitę valdžia blokavo opozicijos leidinio „Naša Niva“, seniausio šalies laikraščio, interneto svetainę ir atliko kratas kelių regioninių laikraščių biuruose.

Kratos prasidėjo praėjus dienai, kai vienam pagrindinių A. Lukašenkos varžovų Viktarui Babarykai teismas skyrė keturiolika metų laisvės atėmimo bausmę.

Ilgametis autoritarinis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka išprovokavo masinius protestus, pasiskelbęs rinkimų laimėtoju ir užsitikrinęs sau šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams, tačiau panašu, kad jų poveikis režimui yra ribotas, kadangi Baltarusiją palaiko jos pagrindinė sąjungininkė ir skolintoja Rusija.

„Šiandien sulaikė Jungtinės piliečių partijos vadovą Mikalajų Kazlovą. Jį iškvietė į Partizanų rajono vidaus reikalų skyrių surašyti jau trečio protokolo dėl... atsisakymo pasirašyti įsipareigojimą neviešinti informacijos apie „Koordinacinės tarybos bylą“, – sakoma „Viasna“ pranešime. – Tačiau iš vidaus reikalų skyriaus jis nebeišėjo.“

Grupė pridūrė, kad M. Kazlovas buvo išvežtas į liūdnai pagarsėjusią Akrescinos areštinę.

Anksčiau Minsko teismas skyrė M. Kazlovui 15 parų arešto, kai šis ne vieną kartą atsisakė įsipareigoti neviešinti informacijos apie bylą dėl Koordinacinės tarybos, raginančios surengti naujus, sąžiningus prezidento rinkimus, veiklos. Tačiau paskelbus šį sprendimą M. Kazlovas nebuvo sulaikytas.

Tuo metu laikraščio "Naša Niva" naujienų portalas pranešė, kad M. Kazlovas į Akresciną buvo išvežtas atlikti administracinio arešto bausmės.

Baltarusijoje jau kelis mėnesius tęsiasi masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Jo oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė S. Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė daugelį opozicijos lyderių palikti šalį.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų.