Kova už visuomenę

Portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius Martynas Vainorius neslėpė džiaugsmo, kad valdžia susizgribo ir pagaliau išplėtė viešojo asmens sąvoką. To prireikė, kai Martynas paviešino informaciją apie viešuosius pirkimus laiminčios įmonės akcininkus ir už tai buvo nubaustas. Žurnalistų etikos inspektorė įtarė, kad portalas pažeidė asmenų privatumą. Tarp žurnalistų kilo aršios diskusijos.

„Čia žiniasklaida kovoja ne už save – žurnalistai gali dirbti visokiomis sąlygomis, jie pratę prie bylinėjimosi teismuose. Bet čia buvo žiniasklaidos kova už atvirą demokratinę visuomenę“, – teigė M. Vainorius.

M. Vainorius/Stop kadras

Iki šiol į viešojo asmens apibrėžimą pakliuvo tik politikai, teisėjai, asmenys, nuolat dalyvaujantys valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Seimui išplėtus viešojo asmens sąvoką, sąraše atsirado net vienuolika įvairiausių profesijų atstovų, kaip, antai, kandidatai rinkimuose.

Nuo šiol Seimo rinkimų dalyvis bus laikomas viešu asmeniu net ir po rinkimų, dar ketverius metus.

To daryti visai nebuvo būtina. Dabar atsiranda tokie pakankamai neproporcingi išplėtimai.

„Daugelis bandydavo slapstytis už privatumo. Kai tik gerai gyvenime rodai apie save, kai tik prisidirbi, liaudiškai kalbant, iš karto sakai: „aš – privatus asmuo“. Man atrodo, tas aiškumas, pirmiausia, visuomenei labai svarbus“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Peržengtos ribos

Tiesa, kai kuriuos politikus didesnis viešumas išgąsdino. Už tokių įstatymų pataisų priėmimą pasisakė 72 parlamentarai. „Prieš“ balsavusių nebuvo, tačiau susilaikė šeši.

„Seimas labai nuskubėjo ir nors teigiama viešai, kad yra priimta kompromisas, tačiau, mano manymu, mes peržengėme asmens privatumo ribas“, – sakė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Į viešų asmenų ratą pakliuvo ir vadinamieji influenceriai. Kad visi populiarūs socialinių tinklų veikėjai arba tinklaraštininkai, formuojantys nuomonę įvairiais klausimais arba už šią veiklą gaunantys pajamas, nuo šiol turės mažiau privatumo. Ir vėl pirmiausiai kliūna politikams.

„Išreiškiama viena ar kita nuomonė, bet dėl to jie tampa vieši asmenys. Ir mes, kaip visuomenė, ir žurnalistai gali, liaudiškai pasakysiu – įlisti net į jų kelnaites“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Nėra ko baimintis

Tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis dėl savojo privatumo nesibaimina – atvirkščiai, palaiko sprendimą plėsti viešojo asmens ribas.

„Kuomet nuomonės formuotojai, t. y. tikrai garsūs ir visuomenei žinomi žmonės, kurie turi tokią informavimo galią, bando prisidengti tuo savo privatumu tam tikrose situacijose, kai jiems yra nepalanku, tai irgi yra toks manipuliatyvus mechanizmas“, – nuomonę išreiškė P. Mikolaitis.

P. Mikolaitis/Stop kadras

Kilus rezonansui po „Atviros Klaipėdos“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, suklusti turėtų ir dalis verslininkų. Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių akcininkai, kuriems priklauso bent ketvirtadalis akcijų paketo, taip pat bus laikomi viešais asmenimis. Greta tokių verslininkų atsidūrė ir valstybės tarnautojai. Kad taptų viešu asmeniu, valdininkui pakaks dalyvauti ministerijos darbo grupėje.

Visiems neįtiksi

„To daryti visai nebuvo būtina. Dabar atsiranda tokie pakankamai neproporcingi išplėtimai, tarkim, ar valstybės tarnautojai, ar darbo grupių dalyviai. Iš tikrųjų, tai gali būti žmonės, kurie netgi sunkiai galės apsiginti savo garbę, orumą ar melagingai atsiradusius pasisakymus“, – teigė „Investor’s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Viešųjų asmenų rato išplėtimas kliūna ir teisininkams. Sakė, užuot ėję europietišku keliu ir įvedę konkrečius kriterijus, kada gali būti viešinami asmens duomenys ir kokia apimtimi, valdžia nusprendė tiesiog išplėsti sąrašą. Tačiau jame jau dabar matoma spragų.

„Tarkim, prokuroras gynė viešą interesą, o kitą dieną atsistatydina ir įsidarbina kokioje korporacijoje. Jis, pagal mūsų dabartinį reguliavimą, staiga tampa privačiu asmeniu, kuris yra neliečiamas ir apie kurį jau nebegalima rašyti“, – kalbėjo  „Transparency International“ teisininkas Skirmantas Bikelis.

Seimo priimtas pataisas dėl viešojo asmens apibrėžimo dar turės pasirašyti arba vetuoti prezidentas.

Parlamentas ketvirtadienį 72 balsais „už“ ir šešiems susilaikius priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl platesnio viešųjų asmenų apibrėžimo.

Pagal jas, viešaisiais asmenimis bus laikomi visuomenėje žinomi žmonės, populiarūs socialinių tinklų veikėjai arba tinklaraštininkai, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais arba už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Prie viešųjų asmenų taip pat bus priskiriami valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, juridinių asmenų, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose arba yra subrangovai, valdymo organų nariai ir akcininkai, jei jų valdoma turto dalis suteikia ne mažiau kaip ketvirtadalį balsų dalyvių susirinkime.

Šią nuostatą kritikavo verslo organizacijos, sakydamos, kad svarstymai dėl pakeitimų buvo vykdyti „itin skubiai“, tai lėmė, jog „nebuvo atsižvelgta į visus socialinių partnerių išsakytus argumentus ir nuogąstavimus, trūko laiko apgalvoti ir įvertinti visus naujo siūlomo reglamentavimo padarinius“.

Dėl to verslo asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija buvo kreipęsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytei-Nielsen, parlamento Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kritikavo ir nuostatą į viešųjų asmenų apibrėžimą įtraukti ir visuomenėje žinomus asmenis.

Pagalvokime, ar mes turime teisę žinoti apie kiekvieno bent kiek žymesnio visuomenėje asmens privatų gyvenimą.

„Prašyčiau įsivertinti, gal galėtumėm neskubėti priimant šį įstatymo projektą ir pagalvoti dėl pataisų, kurios bent kiek padarytų įstatymo projektą adekvatesniu, prieš Kūčias pagalvokime, ar mes turime teisę žinoti apie kiekvieno bent kiek žymesnio visuomenėje asmens privatų gyvenimą“, – kalbėjo parlamentarė.

Išplėsti apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Sprendimas sulaukė kritikos ir žurnalistų raginimų apginti teisę į informaciją, teismas vėliau nusprendė šios bylos nagrinėjimą atnaujinti.