Anot frakcijos pranešimo, ši lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms maitinimo įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

„Iš 27 Europos Sąjungos šalių PVM lengvatą maitinimui jau taiko net 23 valstybės: 19 šalių ši lengvata yra nuolatinė, 4 šalys ją ėmė taikyti prasidėjus pandemijai“, – pranešime cituojamas frakcijos narys Lukas Savickas.

„Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą“, – nurodo Seimo narys.

Anot jo, lengvata padėtų didinti galimybę įsidarbinti pažeidžiamoms visuomenės grupėms: jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams, karo pabėgėliams ir kitiems asmenims. Taip pat augtų sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.

PVM lengvata dar pusmečiui buvo pratęsta buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kainuos apie 60 mln. eurų.

PVM lengvata galioja iki šių metų pabaigos.

„Sprendimas teisiškai – paprastas. Kauno miesto savivaldybės administracija, jei kreipsis į sveikatos apsaugos ministrą, o Sveikatos apsaugos ministerija kartu su administracija – į Vyriausybę, tai Vyriausybė gali priimti sprendimą, tikrai mes tam neprieštarautume, kad būtų įvestas Kauno mieste karantinas tame sektoriuje“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Anot jo, panašios priemonės gali būti įvestos ir kitose savivaldybėse.

Apie tokį lokalų karantiną S. Skvernelis kalbėjo po to, kai antradienį Kauno miesto savivaldybė pasiūlė Vyriausybei miesto maitinimo įstaigose ir renginiuose įvesti papildomus ribojimus, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.

Kauno savivaldybė, be kita ko, siūlo viešojo maitinimo įstaigoms, kur maitinimo paslaugos sudaro mažiau nei pusę bendros apyvartos ir veikla vykdoma uždarose patalpose, riboti darbo laiką iki 22 valandos.

Kaip anksčiau trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, dalis Kauno pasiūlymų gali būti įvesti šalies mastu. Pavyzdžiui, ribojamas vietų skaičius prie baro, išlaikant metro atstumus tarp žmonių.

Be to, ministras teigė, kad leidimas kavinėse, baruose ar restoranuose nedėvėti veido apsaugos priemonių bus peržiūrėtas.

Lietuvoje iki šiol patvirtinti 2496 koronaviruso atvejai, tebeserga 663 asmenys, pasveiko – 1739.

Daugiausiai šiuo metu sergančiųjų yra Vilniuje ir Kaune bei šių miestų rajonuose.

Nuo COVID-19 mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

„Pokyčiai kainų segmente jau matomi, ir jie nemaža dalimi yra į mažėjančią pusę, kainos yra labiau linkusios mažėti nei augti. Tačiau turime priešingą situaciją paslaugų sektoriuje. Kainos paslaugų sektoriuje, palyginti su praėjusių metų geguže, išaugo beveik 5 proc.“, – laidoje Delfi 11 sakė ekonomistas.

Jo teigimu, viešojo maitinimo įstaigų suteikiamų paslaugų kainų kilimas yra vienas spartesnių ES.

„Šiame sektoriuje (restoranų, kavinių – ELTA) kainų kilimas yra vienas spartesnių, siekia beveik 6 proc. Turint omenyje, kad praėjusiais metais buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, šiais metais pagal kainų lygį turėtume pasiekti ar esame pasiekę 80 proc. ES vidurkio. Tai jau yra kiek didesnis lygis nei Graikijoje, Portugalijoje, nedaug atsiliekame nuo Ispanijos. Konstatuoti tenka jau praktiškai faktą, kad Lietuva šiame segmente nebėra pigi šalis. Be abejo, jei lyginsime savo kaimynines valstybes, ypač Skandinavijos šalis, skirtumas egzistuoja ir dar pakankamai žymus, bet, palyginti su populiariomis turizmo kryptimis, Pietų Europos šalimis, dalyje jų kainos yra mažesnės arba labai panašios kaip Lietuvoje“, – teigė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, augant kainoms viešojo maitinimo įstaigose, jos turės gerinti suteikiamų paslaugų kokybę, kitu atveju, pasak Ž. Maurico, tai gali tapti rimtu iššūkiu jų veiklos tęstinumui.

„Tai yra iššūkis Lietuvai, nes, jei prarandame tą konkurencinį pranašumą kainos, mes turime labai sparčiai didinti kokybę. Turime žengti į kitą lygmenį ir nebe kaina vilioti turistą ir vietinį vartotoją, bet kokybe, emocija, kuri yra suteikiama būtent tos paslaugos gavimo momentu. Tai yra, be abejo, iššūkis, kurį ne visi atlaikysׅ“, – teigė Ž. Mauricas.

Kaip praėjusią savaitę pranešė Statistikos departamentas, gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc.

Skelbta, kad vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,8 proc., o paslaugų – padidėjo 0,2 proc.

Kaip skelbiama pranešime, vien praėjusiais 2019 metais po patikrinimų restoranuose ir kavinėse atrasta 1,7 milijono „papildomų“ eurų, o už nusikalstamą veiką pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai.

„Analizuojant šio sektoriaus veiklos rezultatus, fiksuojami nepagrįsti skirtumai tarp deklaruotų pardavimų ir pirkimų santykio vidutinės reikšmės, taip pat nukrypimai nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos – tai požymiai, kurie išduoda galimą pajamų neapskaitymą, darbo užmokesčio „vokeliuose“ mokėjimą ar kitus nusižengimus“, – pranešime cituojama D. Šalomskienė.

Pasak D. Šalomskienės, per pastaruosius dvejus metus viešojo maitinimo sektoriuje nustatyta per 800 įvairių pažeidimų, atrasta apie 1,7 mln. eurų papildomų pajamų bei apie 0,8 mln. eurų papildomų mokesčių.

Pranešama, kad trečdaliu atvejų aptikta neatitikimų dėl piniginių lėšų sumų elektroniniame kasos aparate, klientams buvo neišduodami kasos kvitai. Beveik penktadaliu atvejų buvo pažeista kasos operacijų tvarka. 7 proc. patikrinimų metu inspektoriai užfiksavo nelegalų darbą.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar sudaro iki 24 proc. BVP.

„Peržiūrint vieno iš įmonės valdomų barų kasos aparato kontrolines juostas, mokesčių specialistai pastebėjo, kad kai kurios išankstinės sąskaitos dienos pabaigoje nėra uždaromos išspausdinant fiskalinį kvitą“, – apie nustatytą pažeidimą pasakojo Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad tokių „slaptų“ sąskaitų skaičius viršija 2,3 tūkst. Pasak J. Stankienės, paaiškėjo, kad šie duomenys taip pat nebuvo fiksuojami ir specialiose kasos aparato ataskaitose. „Įvertinę surinktus faktus, verslininkai patikslino deklaracijas ir sumokėjo priklausančius mokesčius“, – teigė Kauno AVMI viršininkė.

Viešojo maitinimo sektorius yra viena iš prioritetinių mokesčių administratoriaus veiklos sričių. Ypatingas dėmesys maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms skiriamas vasaros sezono metu. Svarbi ir visuomenės pagalba. Kiekvienas pilietiškas gyventojas gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo viešojo maitinimo sektoriuje.

Viskas ko reikia – visada prašyti pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento – fiskalinio kasos aparato kvito, kuris garantuoja, kad pajamos bus patvirtintos, o priklausantys mokesčiai – sumokėti. Fiskalinius kvitus, gautus kavinėse, baruose ar klubuose, gyventojai gali registruoti „Kvitų žaidimo“ tinklalapyje ir laimėti piniginius prizus.

Kaip nurodo VMI, prie to prisideda ir vykstantis kvitų žaidimas: per dieną žaidime gyventojai užsiregistruoja iki 10 tūkst. kvitų, iš viso žaidime užregistruota 3,2 mln. kvitų. Žaidimo poveikis PVM prievolei viešojo maitinimo sektoriuje per mėnesį vidutiniškai siekia 275 tūkst. eurų.

Kvitų žaidime laimėjusiems ir laiku prizus atvykusiems atsiimti gyventojams išdalintas prizinis fondas siekia beveik 250 tūkst. eurų, nurodo VMI.