Tokie jau tie mūsų žmonės – jie nusimano apie viską: kaip reikia žaisti krepšinį, kokiais vaistais gydytis per mėnulio pilnatį arba už ką balsuoti rinkimuose. Ir visai nesvarbu, kad plūgo rankena kyšo iš galinės kelnių kišenės, o kojas tebepuošia sovietinių laikų "tapkės".

Per pastarąjį dešimtmetį užgimė ir absoliučių visažinių – vadinamųjų viešųjų ryšių specialistų gaujos, kurios turi vieną tikslą – išlupti kuo daugiau pinigų iš užsakovų.

Prieš rinkimus tais užsakovais dažniausiai tampa partijos, kurios samdo šias profesionalių melagių grupuotes, nes mano, kad šitaip užverbuos daugiau rinkėjų.

Tačiau savamoksliai rinkimų pranašai ir sapnininkų prisiskaitę reitingų minedai iš tiesų tėra tik kreivi verteivos, nesėkmės atveju dar ir sugebantys kaltę suversti patiems užsakovams.

Panašiai atsitiko ir socialdemokratų partijai, kurią jai patarinėję "ekspertai" užmigdė iš padangių nuraškytais reitingais, o žydrai padažyti TV klipai taip ir praskriejo pro didžiųjų miestų gyventojų akis ir ausis.

Kokį rinkėją galėjo sujaudinti pagyvenusių moteriškių šūkiai su Marija Aušrine priešakyje, jei tauta, jūs ją sušaudykite, vis tiek nemėgsta tų sėdmenijos mažumų?

Juk tai elementaru, – nereikia net būti viešųjų ryšių specialistu, kad suvoktum, jog tokie sostinės "profesionalų" išgimdyti agitaciniai bobausiai regionuose nesulauks palankumo. Jei ne pavyzdingos vietinių socialdemokratų pastangos, tų balsų partija būtų susilaukusi dar mažiau.

Dabar jau visiškai aišku: jeigu resursai būtų paskirstyti visiškai kitaip, atsižvelgus ne į brangiai samdytų konsultantų, o į vietos aktyvistų nuomonę, šiandien garbės pirmininkui A.Sakalui nereikėtų virkauti, jog partija agitavo už Z.Balčytį, o išrinko D.Grybauskaitę.

Kad socdemų viršūnėlė užsikonservavo Vilniuje ir visiškai atplyšo nuo regionų, byloja pastarojo balsavimo didžiuosiuose miestuose rezultatai.

Kaune surinkta tik 14,8 proc., o Klaipėdoje – 11 proc. balsų. Duobkasių dar nematyti, bet partijos jau vis tiek gaila.