Ketvirtadienio posėdyje peržiūrėtas paskutinis slapta darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp kelių kaltinamųjų, kurie teisiami dėl tarpininkavimo perduodant kyšius teisėjams.

Šioje byloje teisiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kaltinamas per tarpininkus davęs kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai ir jis nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas Vijūnėlės „dvaras“ nugriautas 2019-ųjų spalį, po atitinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Druskininkų valdžia dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

Tiek R. Malinauskas, tiek jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas kaltę neigia.

Jos nepripažįsta ir byloje teisiamas buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, kaltinamas, kad už kyšį priėmė palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą. Jo teigimu, šis sprendimas buvo standartinis tokiose bylose, o iš kitos teisiamosios Oksanos Sakalauskienės gautus pinigus aiškino artima draugyste ir šeimyniniais reikalais.

Baigus nagrinėti šį epizodą, kaltinamiesiems sudaryta galimybė duoti parodymus, tačiau nė vienas ja kol kas nepasinaudojo. Duoti parodymus jie galės bet kuriuo metu vėliau. Dalis teisiamųjų yra išreiškę poziciją parodymus duoti tuomet, kai bus išnagrinėta visa byloje esanti medžiaga bei apklausti liudytojai.

Toliau posėdyje buvo imtasi epizodo dėl buvusio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio. Jis kaltinamas, kad vienoje byloje už kyšį susitarė perkvalifikuoti kaltinimą bei neskirti laisvės atėmimo bausmės, o kitą – vilkinti, kad joje sueitų senatis. Jis taip pat kaltinamas neteisėtu šaunamųjų ginklų, rastų pas jį kratų metu, laikymu.

Posėdžio metu jo gynėja paprašė paklausyti posėdžio, kurioje buvo derinamos bylos datos, garso įrašo. 2018 metų lapkritį darytame įraše girdėti, jog teisėjas siūlo advokatams datas, tačiau jie nurodo, jog yra užimti kitose bylose, tariamasi, kada posėdžius tikslinga skirti įvertinus vasaros bei moksleivių atostogas, nes šią aplinkybę kaip svarbią iškėlė kai kurie proceso dalyviai.

Po pietų planuojama nagrinėti kitą bylos epizodą. Kitas posėdis byloje suplanuotas birželio 15 dieną, tuomet planuojama perklausyti dar vieną garso įrašą ir bus sudaroma galimybė kaltinamiesiems šiame epizode duoti parodymus.

Visi šios bylos epizodai yra susiję su buvusiu advokatu D. Zagrecku, tarpininkavusiu kyšininkavimo schemose. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsauga, jam yra suteiktas valstybės saugomo liudytojo statusas.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galbūt duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Šioje byloje teisiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kaltinamas per tarpininkus davęs kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai ir jis nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po atitinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Druskininkų valdžia dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

Tiek R. Malinauskas, tiek jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas kaltę neigia.

Jos nepripažįsta ir byloje teisiamas buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, kaltinamas, kad už kyšį priėmė palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą. Jo teigimu, šis sprendimas buvo standartinis tokiose bylose, o iš kitos teisiamosios Oksanos Sakalauskienės gautus pinigus aiškino artima draugyste ir šeimyniniais reikalais.

Šį epizodą planuojama nagrinėti po pietų vyksiančiame posėdyje. Ryte teismas toliau nagrinės epizodą, susijusį su Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėju, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnumi Airingu Kartanu, kaltinamu, kad rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

Jis savo kaltę byloje pripažįsta, tačiau teigia jokių realių veiksmų nesiėmęs, o apie savo ryšius su teisėjais blefavęs.

Visi šios bylos epizodai yra susiję su buvusiu advokatu Drąsučiu Zagrecku, tarpininkavusiu kyšininkavimo schemose. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galbūt duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Didelės apimties teisėjų korupcijos byloje jis pirmadienį davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su „Vijūnėlės dvaro“ statybos ir nugriovimo aplinkybėmis. Dėl to šioje byloje teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

Bylos duomenimis, Druskininkų meras per tarpininkus davė kyšį, kad būtų priimti palankūs sprendimai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje ir pastatas nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po atitinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

E. Laužikas jau anksčiau yra paneigęs, kad už kyšį priėmė palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą. Pirmadienį jis Kauno apygardos teismo posėdyje pakartojo šią poziciją.

„Tikrai nutartis standartinė, gamybinė, kai dirbame teisėjais“, – tvirtino buvęs teisėjas.

Jis akcentavo, kad su teisiamąja O. Sakalauskiene yra pažįstamas daugiau kaip dešimt metų, drauge važiavo į keliones, pasimatydavo per šeimynines šventes.

Buvęs teisėjas teigė, jog būtent dėl to iš jos prieš šventes gavo dovanų – kalakutą, kvietimą.

E. Laužikas teigė apie Vijūnėlės bylą su O. Sakalauskiene nekalbėjęs ir nežinojęs, kad ji turi kokių nors ryšių su R. Malinausku.

Pas teisėją namuose per kratas rasta 10 tūkst. eurų. E. Laužikas patvirtino, jog juos gavo iš O. Sakalauskienės, kad perduotų savo gyvenimo draugei, kuri artimos bičiulės paprašė juos paskolinti, kad galėtų išspręsti finansinius reikalus, susijusius su dukros nekilnojamuoju turtu.

E. Laužikas pabrėžė, kad pinigai jam vėliau buvo grąžinti.

Darbus derino su meru

Pirmadienį byloje apklaustas ir buvęs Vijūnėlės „dvaro“ projekto autorius. Pagarsintas ankstesnis jo liudijimas, kad dėl namo projekto jis telefonu ir elektroniniu paštu bendravo su R. Malinausku.

„Malinausko vaidmuo projekte, sakyčiau, buvo koordinatoriaus, tai yra, organizatoriaus“, – teigiama teisėjos pagarsintuose parodymuose.

Juose nurodyta, jog sutartis sudaryta su Romu Baranausku, tačiau projekto autorius teigė, kad jo „gyvenime nėra matęs“, tuo metu visas projektas iki smulkmenų  derintos su Druskininkų meru.

Vis dėlto posėdžio metu apklausiamas liudytojas suabejojo, ar jog visos aplinkybės yra teisingos ir pabrėžė, kad buvo apklaustas apie kone dešimtmečio senumo įvykius.

Galima korupcija šioje byloje taip pat kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos ir skirtingi jų epizodai vykdyti per buvusį advokatą Drąsutį Zagrecką. Jis atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Jis kaltinamas, kad, būdamas teisėjų padėjėju, rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

„Kaltę pripažįstu, parodymus duosiu apie man žinomas aplinkybes“, – teisme sakė kaltinamasis.

Byloje – epizodai dėl „Vijūnėlės dvaro“

Byloje dėl „Vijūnėlės dvaro“ statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas. Nė vienas iš jų kaltės nepripažino.

„Tikrai ne“, – sakė Druskininkų meras, paklaustas, ar pripažįsta davęs 60 tūkst. eurų kyšį, kad būtų priimti palankūs sprendimai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje ir pastatas nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog tai turi būti padaryta. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras buvo statomas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

E. Laužikas savo ruožtu neigė už kyšį priėmęs palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

V. Kažys teisme sakė, kad nors kai kurios kaltinime minėtos aplinkybės vyko, kaltės nepripažįsta.

„Kad būčiau padaręs nusikalstamą veikimą, aš šito nepripažįstu, tačiau kai kurias kaltinime įvykdytas veikas pripažįstu, kad tokios buvo“, – teismui sakė jis.

V. Kažys kaltinamas už palankių sprendimų priėmimą paėmęs 8 tūkst. ir 15 tūkst. eurų kyšius.

K. Gurinas taip pat sakė atmetantis jam pateiktus kaltinimus.

Tuo metu H. Jaglinskis, kaltinamas tarpininkavęs, jog būtų papirktas teisėjas, nagrinėjęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylą, bei dėl neteisėto praturtėjimo, teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau ne dėl neteisėto praturtėjimo.

Bylos duomenimis, jis susitarė su tuometiniu advokatu Drąsučiu Zagrecku, kad išsiaiškins galimybes ir paveiks minėtą skundą nagrinėjantį teisėją bei jį papirks, jog šis priimtų R. Malinausko pageidaujamą sprendimą dėl pastato.

Kyšis perduotas nebuvo, kadangi bylą dėl „Vijūnėlės dvaro“ nagrinėjęs teisėjas atsisakė jį priimti.

Siekė palankių sprendimų

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai – Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos vykdytos per buvusį advokatą D. Zagrecką. Jis yra atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas ir pagarsintos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami kai kurie kyšininkavimo grandinės tarpininkai. Jo duomenimis, A. Blažaitis tarpininkavo duodant kyšį R. Malinausko ir A. Kadziausko naudai, siekiant palankaus sprendimo vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.

A. Blažaitis, pasak teisėsaugos, pažadėjo perduoti H. Jaglinskiui kyšį, kad šis priimtų pageidaujamą sprendimą. Jis pinigus perdavė O. Sakalauskienei, o ši – D. Zagreckui.

Panaši schema naudota ir kito kaltinamojo – R. Stočkūno byloje, kai jis, pasak teisėsaugos, siekė per tarpininkus papirkti teisėją V. Kažį.

Dėl šio ir kitų inkriminuojamų epizodų A. Blažaitis kaltę pripažino.

E. Galatiltis šioje byloje taip pat kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti H. Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus.

Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų D. Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas minėtame epizode dėl V. Kažio papirkimo: šis, vykdydamas susitarimą, byloje priėmė R. Stočkūnui palankų sprendimą.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas siekęs bendrovei „VVM Servis“ ir V. Menkovui naudingo sprendimo civilinėje byloje. Už tai sutarta teisėjui K. Gurinui duoti 10 proc. civilinio ieškinio vertės siekiantį kyšį.

Šis kaltinamasis kaltės nepripažino.

„Aš kaltės nepripažįstu, nes „turėjo tarpininkauti“ pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia „netarpininkavo“, – pareiškė kaltinamasis.

Prašė papildomų įrodymų

Penktadienio posėdyje V. Kažys pateikė prašymus išreikalauti ir pridėti į bylą papildomus įrodymus. Jis prašė pateikti jo pajamų ir turto vertinimą, nes jo byloje šiuo metu nėra.

V. Kažys taip pat prašė į bylą pateikti vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus apie tyrimo medžiagoje minimus jo susitikimus viešose vietose – teisme, sporto klube ir degalinėje. Teisėjas teigė suprantantis, kad šių įrašų greičiausiai nebėra išlikę, tačiau teigė manantis, jog tuomet į bylą turėtų būti pateikti duomenys, kad jie iš tiesų neišliko.

Aš kaltės nepripažįstu, nes „turėjo tarpininkauti“ pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia „netarpininkavo“.

Jis taip pat tvirtino, kad vieno kaltinime esančio susitikimo metu jis vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) tikslinti deklaracijos, todėl prašė duomenis apie savo tos dienos veiksmus pateikti į bylą.

V. Kažys prašė pateikti medžiagą apie D. Zagrecko parodymus kitose bylose, kurios buvo atskirtos nuo pagrindinės. Kaltinamasis argumentavo, jog D. Zagrecko parodymai šiose bylose yra identiški parodymams, liečiantiems jį patį, todėl svarbu juos vertinti drauge.

„Manau, kad to paties asmens parodymai turi būti vertinami nuosekliai, vienodai ir neprieštaringai“, – kalbėjo buvęs teisėjas.

Prokuroras Aleksandras Kazakovas laikėsi pozicijos, kad šie prašymai neturėtų būti tenkinti. Pasak jo, V. Kažiui nėra inkriminuojami nusikaltimai, kuriems būtų aktuali informacija apie jo turtą, o jo lankymasis VMI nėra svarbi bylai informacija.

Prokuroro vertinimu, akivaizdu, jog vaizdo įrašai nėra išlikę, todėl prašymas dėl jų taip pat neturi prasmės, o situacijos, apie kurias parodymus davė D. Zagreckas, yra labai skirtingos.

Teismas visus prašymus atmetė.

Kitas posėdis byloje numatytas sausio 23-iąją, jame toliau bus skaitomas kaltinamasis aktas.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Kaip sakė teisėja Danutė Giačaitė, nagrinėjimas atidedamas atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis, kurio gynėjas serga, nesutiko pradėti nagrinėjimo ir išklausyti kaltinamojo akto nedalyvaujant gynėjui.

„Kadangi (kaltinamasis) nesutinka, tokia yra jo teisė, nieko daugiau nelieka, kaip išklausius teismo posėdį atidėti“, – posėdyje sakė teisėja.

Prieš tai posėdyje nustatytos kaltinamųjų tapatybės.

Šioje byloje kaltinimai pateikti 16 fizinių asmenų ir vienam juridiniam – bendrovei „VVM Servis“.

T. Biliūno/BNS nuotr.

„Iš esmės asmenys siekė sau naudingų teismų sprendimų, pasinaudodami tarpininkų paslaugomis, kurie turėjo pažintis, ieškojo pažinčių su teisėsaugos institucijų darbuotojais ir siekė tų sprendimų priėmimo, žinoma, už pinigus“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokurorė Vilma Vidugirienė.

Kitas posėdis byloje numatytas gruodžio 23 dieną.

Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Labai daug viešųjų ryšių sukelta tuščioje vietoje.

V. Kažys žurnalistams po posėdžio teigė manantis, jog jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, nes „kaltinama tuo, ko nebuvo“.

„Labai daug viešųjų ryšių sukelta tuščioje vietoje“, – sakė jis.

V. Kažys sakė manantis, jog išnagrinėjus bylą paaiškės, kad nė vienas iš teisiamų teisėjų „nėra nė vieno euro gavę to kyšio“.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Byloje dėl „Vijūnėlės“ dvaro statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

Į posėdį atvykęs R. Malinauskas bylą vadino „politiniu užsakymu“.

„Pirmas dalykas, tai labai džiaugiuosi, kad pagaliau po ketverių metų jau galėsime apie tuos žmones ir kas iš tikrųjų padarė nusikaltimus, o šita byla – kaip prasidėjo prieš 12 metų politinis užsakymas, taip jis tęsiasi. Nieko naujo“, – žurnalistams prieš posėdį sakė jis.

Paklaustas, apie kokius nusikaltimus kalba, Druskininkų meras pasiūlė skaityti apie tai jo knygoje.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Jis teigė nežinantis kuo yra kaltinamas: „narkotikai jau atkrito, prostitucija atkrito, kontrabanda atkrito, nelegalus praturtėjimas atkrito, dabar turbūt liko papirkimas tų žmonių, apie kurių egzistavimą gyvenime nesu žinojęs“.

Klausiamas, ar pripažįsta kuriuos nors iš jam pateiktų kaltinimų, R. Malinauskas klausė, kaip galėtų „ką nors derinti, spręsti su tuo, kurio net nežinai, kad jis gyvena ant šito svieto?“

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Kaip nurodoma teismo ketvirtadienį paskelbtame pranešime, Ž. Pavilonis teismui skundėsi dėl pažeistų teisių į nuosavybę, kai buvo priverstas nugriauti saugomoje teritorijoje pastatytą namą, tačiau „pareiškėjas bandė suklaidinti teismą“.

EŽTT pranešime nurodė, kad Ž. Pavilonis yra patvirtinęs, jog su Druskininkų meru Ričardu Malinausku buvo sutaręs dėl fiktyvaus sandorio ir neketino šiuo namu naudotis.

„Teismas pažymėjo, kad Ž. Pavilonis savo skunde teigė, jog teismo sprendimai dėl namo nugriovimo pažeidė jo teisę į nuosavybę. Tačiau liudydamas vietos teisėsaugos institucijoms ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad niekada neketino šia nuosavybe naudotis pats. Paaiškėjo, kad nuo pat pradžių buvo sutarta su R. M. dėl fiktyvaus sandorio ir jis turėjo tapti namo savininku“, – sakoma teismo pranešime.

Strasbūro teismo pranešime pažymima, kad Ž. Povilonis yra vienas iš 30 įtariamųjų, kurie figūruoja su šia istorija susijusiame ikiteisminiame tyrime. Jis įtarimas kyšininkavimo ir prekyba poveikiu, veikiant organizuotoje grupėje.

Nelegaliu pripažintas Vijūnėlės dvaru vadinamas pastatas buvo nugriautas 2019-ųjų spalį, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog tai turi būti padaryta. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Pastato savininkui Ž. Poviloniui, Druskininkų merui R. Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

„Aš niekad neslėpiau, kad su Žilvinu aš buvau suderinęs – kodėl aš rūpinausi statybomis, todėl kad męs buvome sutarę: jam statom už jo pinigus, o aš jį išpirksiu pardavęs savo dabartinį namą. Taip, nes ten ideali, pasakiška vieta, prie pat – vandens telkinys, kad ir prūdas dulkėtas“, – vasario 10-ąją „Youtube“ kanale „KiTaipTV“ laidoje kalbėjo R. Malinauskas.

Naujienų portalui 15min.lt šį pirmadienį jis dar kartą patvirtino, kad dabar jau nugriauto namo statybomis rūpinosi, nes planavo įsigyti jį užbaigus, o pats statybų nesiėmė, nes neturėjo tam finansinių galimybių.

Jeigu būtų mano finansinės galimybės buvę, aš jį būčiau iš karto statęsis ir pats spjovęs visiems į barzdą.

„Jeigu būtų mano finansinės galimybės buvę, aš jį būčiau iš karto statęsis ir pats spjovęs visiems į barzdą (...). Bet kadangi man tų pinigų nebuvo, sutariau, kad jeigu jis bus parduodamas, savininkas visada gali apsispręsti, ar neparduoti“, – 15min.lt sakė R. Malinauskas.

„Aš už tai ir rūpinausi, aš už tai ir prižiūrėjau, kad viskas būtų statoma pigiausiomis kainomis, nes nuo to būtų priklausę ir pardavimo kaina, ir visi kiti dalykai“, – pridūrė jis.

Nelegaliu pripažintas pastatas buvo nugriautas 2019-ųjų spalį, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog tai turi būti padaryta. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Pastato savininkui Žilvinui Poviloniui, Druskininkų merui R. Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Prokuratūros teigimu, šiuos veiksmus nutarta atlikti paaiškėjus reikšmingoms aplinkybėms pernai pradžioje pradėtame didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimai vykdytų korupcinių veikų teismų sistemoje.

„Sudėtingame ikiteisminiame tyrime, kuriame tiriama jau daugiau nei pusantro šimto skirtingų nusikalstamos veikos epizodų, buvo gauta duomenų, susijusių su taip vadinama Vijūnėlės dvaro byla – bandymu įteisinti neteisėtai Druskininkuose pastatytą privatų namą bei išvengti šio pastato nugriovimo“, – rašoma pranešime.

„Šiandien atliekamų procesinių veiksmų tikslas – surinkti papildomus duomenis, susijusius su šiuo epizodu“, – teigia prokuratūra.

Per pusantrų metų nuo šio ikiteisminio tyrimo pradžios, ištyrus atskirus nusikalstamų veikų epizodus, teisminiam nagrinėjimui perduotos septynios baudžiamosios bylos dėl prekybos poveikiu, kuriose šeši asmenys jau yra pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos.

Vienas asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dar trijų asmenų atžvilgiu teisminiai nagrinėjimai tebevyksta.

Per artimiausius mėnesius Generalinė prokuratūra ir STT ketina baigti dar keletą nuo pagrindinio tyrimo atskirtų baudžiamųjų bylų dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, prekybos žmonėmis ir kitų tyrimo metu išaiškintų nusikalstamų veikų.

600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais.

Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Žiniasklaidoje nagrinėtos versijos, kad „dvaras“ iš tikrųjų priklauso R. Malinauskui. Meras tokias prielaidas anksčiau yra atmetęs, tačiau teigė, jog rimtai svarstytų įsigyti pastatą, jei jis būtų parduodamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Tačiau pernai rudenį pastatas nugriautas.

Pastato savininkui Ž. Poviloniui, Druskininkų merui R. Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

R. Malinauskas: nebuvau susitikęs pareigūnų

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sako nieko nežinantis apie STT antradienį atliekamus proceso veiksmus Druskininkų savivaldybėje, tačiau atstovė spaudai informavo, kad savivaldybėje buvo atlikti dokumentų poėmiai.

„Nežinau, aš dirbu kabinete – nemačiau. Pas mane susirinkimas vyksta, mes dirbame, nebuvau susitikęs pareigūnų“, – BNS telefonu sakė kurorto vadovas.

„Kai ateis pas mane, aš jums pasakysiu“, – teigė jis.

„STT kiek aferų pridarė su kai kuriais teisėjais ir prokurorais, kad jiems reikia kuo nors savo užpakalius pridengti, tai net neabejoju, kad jie daug visokių dalykų darys, nes anksčiau ar vėliau aferos išlys į viršų“, – tvirtino Druskininkų meras.

Jis pridūrė nebuvęs teisėsaugos apklaustas.

„Laukiu kiekvieną dieną su nekantrumu, kada galėsiu vardais ir pavardėm įvardinti kiekvieną aferistą – taip iš prokuratūros, taip iš STT ir taip iš kai kurių teismų, kalbu apie teisėjus“, – sakė R. Malinauskas.

Druskininkų savivaldybės atstovė spaudai Diana Sinkevičiūtė-Griežė BNS teigė, kad STT pareigūnai savivaldybėje paprašė „kai kurių dokumentų, visi prašomi dokumentai buvo pateikti“.

„Druskininkų bendrasis planas 21 balsu už patvirtintas“, – savivaldybės posėdyje sakė R. Malinauskas.

Iš viso taryboje yra 25 nariai, valdančioji frakcija „Už Druskininkus“ turi 16 tarybos narių.

Prieš balsavimą kritiką bendrajam planui reiškė kai kurie Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos nariai.

Kaip BNS penktadienio rytą, dar prieš balsavimą, sakė meras R. Malinauskas, nugriauto pastato vietoje ketinama statyti menų mokyklos padalinį.

„Pagal savivaldybės kompetenciją ir sprendimą numatoma urbanizuota teritorija. O joje – Čiurlionio menų mokyklos filialas dailės skyrius (...) Savivaldybės kompetencija nuspręsti, kur, kas ir kada gali stovėti“, – sakė Druskininkų vadovas.

Pasak jo, pastatą ketinama statyti būtent toje vietoje, kur stovėjo nugriautas Vijūnėlės dvaras.

„Jūs labai gerai viską supratot. Ten yra visos komunikacijos, geoterminis (šildymas – BNS), ten yra vandentiekio, nuotekų komunikacijos, elektra, ten yra dar kiti dalykai. Savivaldybei tai labai apsimokantis dalykas, nes mes vis tiek turėjome plėtrą daryti menų mokyklos“, – pasakojo R. Malinauskas.

„Ten viskas kainuos žymiai pigiau, įgyvendinant visuomenei reikalingą projektą“, – pridūrė jis.

Druskininkų meras kol kas negalėjo atsakyti, per kiek laiko planuojama įkurti menų mokyklos padalinį.

„Nebėkim prieky traukinio, gyvename šiandien diena. Šiandien priimsim sprendimą tokį, koks reikalingas šiandien, tada bus kiti reikalingi dokumentų tvarkymų“, – teigė meras.

R. Malinausko teigimu, pagal šiuo metu galiojantį bendrąjį planą Vijūnėlės dvaro vieta įeina į rekreacinę teritoriją, kurios 20 proc. galima apstatyti kitais statiniais.

„Net ir šiandien ten gali stovėti kitos paskirties statiniai, bet kadangi prokurorams ir kai kuriems teisėjams buvo duotas nurodymas padaryti nusikaltimą ir jis buvo padarytas, tai jau yra praeitis ir jau apie tai nediskutuojam“, – kalbėjo R. Malinauskas.

„Manau, kad laikas parodys, kas už ko stovi ir už kokius pinigus, o dėl ateities – leiskite kaip nors savivaldybei nuspręsti, kurioje vietoje savivaldybės teritorijoje kas bus“, – teigė jis.

Aplinkos ministras: tai – galios demonstravimas

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prieš balsavimą BNS teigė, kad tokie savivaldybės veiksmai atrodo kaip galios demonstravimas, jis teigė besitikintis, kad savivaldybės taryba dalies bendrojo plano netvirtins.

„Tai yra galios demonstravimas iš savivaldybės pusės ir vietoj vieno dvaro planuojamas visas dvarų kvartalas pagal tą pirminį planą, kuris matosi“, – BNS penktadienį sakė ministras.

„Tikrai būtų keista, jeigu būtų sudarytos tokios sąlygos keisti teritorijos naudojimą ir kreipėmės į Vyriausybės atstovą, kad jis gintų viešąjį interesą. Kol nėra Europos Teisingumo Teismo sprendimo, tol ar visas planas, ar ta dalis, kad būtų nesvarstoma ar nebūtų priimami jokie sprendimai“, – teigė jis.

Nelegaliu pripažintas pastatas buvo nugriautas pernai spalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Pastato savininkui Žilvinui Poviloniui, Druskininkų merui R. Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

„Tiesėjų kolegija nusprendžia pareiškėjų Zinos Povilonienės ir Žilvino Povilonio skundą atmesti kaip nepagrįstą“, – pranešė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė.

Pasak teisėjos, griovimo darbai dar nėra įvykę, o pateiktus argumentus teismas laikė nepakankamais priteisti žalos atlyginimą avansu.

„Akivaizdu, kad pareiškėjai patirs žalą. (...) Tačiau kol sprendimas nėra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą“, – sakė teisėja.

Tačiau kol sprendimas nėra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą.

Druskininkuose stovėjusio namo savininkai namo vertę, jo griovimo išlaidas bei patirtus dvasinius išgyvenimus įvertino apie 1,6 mln. eurų.

Atsakovais byloje buvo patraukta valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, ir Druskininkų savivaldybė.

Ieškovai prašė teismo nustatyti, kas ir kokiomis proporcijomis turėtų atlyginti žalą.

„Kad žala bus, aišku iš to, ką jau pasisakė ankstesni teismai, pripažindami institucijų klaidą, kaltę. Žala tikrai bus ir ji tikrai gali būti kompensuojama, bet reikia atitinkamai ją pagrįsti“, – vėliau žurnalistams sakė teismo atstovė Evelina Talalienė.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, be to, jis neužkerta kelio ieškovams vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Žalą prisiteisti siekęs Ž. Povilonis BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu griovimo darbai yra visiškai baigti.

„Baigti, pilnai baigti (griovimo darbai – BNS). Nuo trečiadienio baudų nemoku“, – sakė jis.

Ž. Povilonis teigė dar nežinantis, ar skųs teismo sprendimą ir ar mėgins dėl žalos kreiptis vėliau.

„Nekompensuos ir nereikia – noriu baigti tuos visus klausimus“, – sakė jis.

„Aš su valstybe nenorėčiau pyktis ilgai. Nežinau, ar skųsiu, reikia man su advokatais pasikalbėti. Matau, kad nieko negausiu, galvos skausmą turėsiu didelį“, – kalbėjo nugriauto pastato savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.