Byla Šiaulių apygardos teismui perduota iš Vilniaus apygardos teismo, nes didelė dalis pastarojo teismo teisėjų yra susiję su byla – dalyvavo ikiteisminiame tyrime, dirbo su kaltinamaisiais.

Apeliacinis teismas tenkino Vilniaus apygardos teismo pirmininkės prašymą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai įvairių korupcinio pobūdžio bei kitų veikų padarymu pareikšti šešiolikai asmenų ir vienai bendrovei, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbtoje nutartyje pažymėjo, kad trys Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, kuriems buvo paskirta nagrinėti ši baudžiamoji byla, nuo jos pagrįstai nusišalino.

Be to, nustatyta, kad daugiau nei pusė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atliko įvarius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tad negali nagrinėti baudžiamosios bylos, du teisėjai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

Likę keturi teisėjai dirbo kartu su vienu iš kaltinamųjų Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba teisėjas, kuris yra įtrauktas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, o vienas iš kaltinamųjų daug metų dirbo Vilniaus apygardos teisme teisėju.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, vien tai, kad teisme dirba asmuo, kuris įrašytas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, ar kad kai kurie teisėjai yra dirbę su kaltinamaisiais, savaime nėra pagrindas nušalinti visą teismą nuo bylos nagrinėjimo, tačiau šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, o tai yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pasak Apeliacinio teismo pranešimo, kadangi šių metų pirmąjį pusmetį pagal pirmąja instancija išnagrinėtų baudžiamųjų bylų kiekį Šiaulių apygardos teismo darbo krūvis buvo mažesnis už Klaipėdos ir Panevėžio apygardų teismų darbo krūvį, baudžiamoji perduota nagrinėti būtent Šiaulių teismui.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.

Minima byla teismui buvo perduota liepos pradžioje, tarp kaltinamųjų joje yra Druskininkų meras R. Malinauskas, jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas, taip pat buvę teisėjai.

Kaltinimai šiems asmenims yra susiję su vadinamojo „Vijūnėlės“ dvaro byla. 

Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą „Vijūnėlės dvaro“ pavadinimu.

Teismui iš viso perduota šešiolika fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo.

Kaltinimai dėl galimos korupcijos pateikti nuo pareigų nušalintam Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, buvusiam šio teismo teisėjui Konstantinui Gurinui, buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui, laikinai nušalintam Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjui Robertui Rainiui.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji yra advokatų klientai, galimos korupcijos grandinės tarpininkai.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino ankstesnį šio teismo sprendimą ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismo atstovė Venta Valčackienė.

E. Laužikas yra vienas iš kaltinamųjų vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, jam pateikti įtarimai dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo per tarpininkus. Šis epizodas yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla.

Apeliaciniam teismui skundus buvo pateikęs E. Laužikas, taip pat Teisėjų taryba, prie pastarosios apeliacinio skundo prisidėjo ir Prezidentūra. 

Teisėjų taryba buvo apskundusi Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo neteisėtu pripažintas ir panaikintas nutarimas patarti prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti tuometinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją E. Laužiką.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Vilniaus apygardos teismas iš dalies buvo patenkinęs buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu tuomet buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta, kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Balandį šis teismas pranešė, kad E. Laužiko atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

E. Laužikas savo ruožtu tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Kaltinimai Druskininkų merui, jo padėjėjui ir kai kuriems teisėjams susiję su „Vijūnėlės“ dvaro byla. 

Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą „Vijūnėlės dvaro“ pavadinimu.

Teismui iš viso perduota šešiolika fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo.

Kaltinimai dėl galimos korupcijos pateikti nuo pareigų nušalintam Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, buvusiam šio teismo teisėjui Konstantinui Gurinui, buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui, laikinai nušalintam Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjui Robertui Rainiui.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji yra advokatų klientai, korupcijos grandinės tarpininkai.

„Ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus“, – rašoma prokuratūros pranešime.

83 tomų perduota Vilniaus apygardos teismui.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3000 iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Pasak prokuratūros, neteisėtuose susitarimuose dalyvavę asmenys kartais patys atsisakydavo galimybės siūlyti kyšį tam tikriems teisėjams atsižvelgdami į nepriekaištingą šių teisėjų reputaciją.

Įvertinus perduotoje teismui baudžiamojoje byloje esančius duomenis, buvusiam teisėjui H. Jaglinskiui taip pat pateiktas kaltinimas neteisėtu praturtėjimu dėl daugiau nei 51 tūkst. eurų. Šie pinigai rasti per kratas ir nebuvo deklaruoti ar patvirtinti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Laikinai nušalintas teisėjas R. Rainys kaltinamas ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis – dujiniu revolveriu, pistoletu bei keletu vienetų skirtingo tipo šovinių.

Jie, tyrimo duomenimis, liko jo darbo kabinete esančiame seife po 1996 ir 1997 metais šio teisėjo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios surinkta medžiaga iš viso sudaro 226 tomus.

Iki šių metų liepos nuo pagrindinio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtos ir teismui jau yra perduotos penkiolika baudžiamųjų bylų, jose kaltinimai pateikti 30 asmenų. Devyni iš jų yra pripažinti kaltais, du išteisinti (jų ir dar vieno asmens atžvilgiu teisminis nagrinėjimas vyksta apeliacinės instancijos teismuose).

Teismo skirtų baudų suma – beveik 90 tūkst. eurų, vienam kaltinamajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Du įtariamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dar septyniose baudžiamosiose bylose teisminis nagrinėjimas tebevyksta.

Teismas sprendimą byloje skelbs spalio 28 dieną, BNS informavo teismo atstovė Evelina Talalienė.

Šioje byloje namo Druskininkuose savininkai Žilvinas ir Zina Poviloniai bando įrodyti, kad valstybės veiksmai, kai buvo išduoti namo statybai reikalingi dokumentai, o vėliau jie teismo pripažinti neteisėtais, jiems padarė apie 1,8 mln. eurų siekiančią žalą.

Šią sumą jie motyvuoja namo verte, jo griovimo išlaidomis bei siekia prisiteisti neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus ir palūkanas.

Atsakovais byloje patraukta valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, ir Druskininkų savivaldybė.

Šių institucijų atstovai su ieškiniu nesutinka bei tikina, kad žala kol kas nėra patirta – namas dar stovi, nors ir yra pradėtas griauti. Savininkai žada jį išardyti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, tačiau Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad nors teismo posėdžių sekretorė Vijūnėlės dvaro byloje siųsdama procesinius dokumentus netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, tačiau tai jokių pasekmių nesukėlė, o tolesnė dvaro statyba visiškai nebuvo susijusi su sekretorės veiksmais.

Pavaduojanti teismo posėdžių sekretorė 2014 m. gruodžio 4-ąją, kuomet buvo siunčiamos nutartys, su bylą nagrinėjusia teisėja Diana Jankiene dirbo vos vieną dieną. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo per šią dieną iš viso buvo išsiųsta 1100 procesinių dokumentų. Sekretorė nurodė, kad nutartį, kurią turėjo išsiųsti tikrai matė ir siuntė, tik suabejojo, ar nutarties kopiją išsiuntė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal teisme susiklosčiusią praktiką vienam adresatui skirti skirtingi dokumentai siunčiami viename voke. Patikrinti, ar nutartis buvo pridėta visiems bylos dalyviams, nėra galimybės. Sekretorei už tarnybinį nusižengimą skirta drausminė nuobauda.

Teismas pabrėžia, kad, bylos duomenimis, 2014-ųjų gruodžio 3 dienos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (uždraudimo atsakovui vykdyti statybas ir sustabdyto statybų leidimo) kopiją ieškovas (viešąjį interesą ginantis prokuroras) gavo laiku. Taigi, prokuroras apie priimtą nutartį sužinojo laiku ir turėjo galimybę imtis procesinių veiksmų sustabdyti statybas. Atsakovas, kuris privalėjo laikytis teismo nustatytų draudimų, apie nutartį taip pat sužinojo laiku.

Prokuroras privalėjo rūpintis nutarties vykdymu, o atsakovui nutarties nevykdant, prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą dėl procesinių poveikio priemonių atsakovui taikymo. Valstybės interesui atstovaujančio prokuroro pareiga – viso proceso metu užtikrinti, kad prireikus būtų imtasi visų priemonių valstybės interesams apginti ir apsaugoti; ši pareiga neapsiriboja vien formalių reikalavimų pateikimu. Šiuo atveju būtent prokuroro teisė ir pareiga buvo kontroliuoti, kaip atsakovas laikosi teismo nutartimi nustatytų draudimų.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys apie nutartį sužinojo vėliau, tačiau šis faktas neturėjo jokios įtakos dvaro statyboms. Taigi, dvaro statyba yra susijusi ne su procesinių dokumentų siuntimu ir ne su teismo posėdžių sekretorės veiksmais.