Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė penktadienį BNS patvirtino, kad vienas iš penkių įtariamųjų yra V. Rinkevičius.

Jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo.

V. Rinkevičius buvo 2016–2020 metų kadencijos Seimo narys, į parlamentą pateko pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. Į Seimą jis taip pat buvo išrinktas 2000–2004 ir 2004–2008 metais. 2011–2016 metais ėjo Biržų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teisėsauga įtaria, kad tuometis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas, būdamas konkursų komisijos nariu, galbūt neteisėtai veikė su buvusiu Seimo nariu siekdami, kad konkretus asmuo būtų paskirtas į vienos seniūnijos seniūno ar seniūno pavaduotojo pareigas.

Pasak STT, tokiu būdu galėjo būti „diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkinta Biržų rajono savivaldybės administracijos reputacija, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nepotizmo sistema atrankose į valstybės tarnybą“.

Dėl to, teisėsaugos teigimu, Biržų rajono savivaldybės administracija, Valstybės tarnybos departamentas bei konkursuose dalyvavę pretendentai galėjo patirti didelę neturtinę žalą.

STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Biržų rajono savivaldybėje, įtarimai pateikti penkiems asmenims, tarp jų – ir merui Vytui Jareckui.

„Šiuo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir buvęs Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius, veikdami bendrininkų grupėje, galbūt neteisėtai siekė savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo iš pareigų ir kito asmens paskyrimo į šias pareigas“, – rašoma STT pranešime.

V. Jareckui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo kyšininkavimo, buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui V. Eidukui – dėl galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„Esu informuotas, jog pats partijos narys laikinai stabdo narystę partijoje, kol vyks tyrimas“, – BNS šeštadienį teigė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, V. Rinkevičius tyrime bendradarbiauja su teisėsauga.

„Taip pat esu informuotas, jog buvęs Seimo narys bendradarbiauja su teisėsauga. Žinant, kad mūsų partijos nariams kaltinimai metami retai, o ir tie paprastai nepasitvirtina, tikiu, kad ir šis atvejis gali būti toks pats“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.

FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo šią savaitę atliko kratas Biržų mieste ir rajone, dokumentų poėmiai atlikti su buvusiu Seimo nariu, „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi susijusioje įmonėje.

Bendrovei vadovauja buvusio parlamentaro sutuoktinė Birutė Rinkevičienė.

V. Rinkevičius BNS šeštadienį teigė, kad nebuvo sulaikytas apklausai FNTT pareigūnų, tačiau su jais bendravo.

V. Rinkevičius Seimo nariu buvo tris kadencijas – 2000-2004, 2004-2008 ir 2016-2020 metais. Šiuo metu jis teigė esantis ūkininkas.

Vieni Seimo nariai aiškino, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų atnaujinti senų gręžinių, kiti gi aiškino, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai. 

Pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai statyti prieš 40-50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti. Todėl padidinus leistiną naudoti kiekį, nereikėtų naujo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

„Jie gauti leidimo naudoti tokius įrenginius toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra, nes valstybė neskiria lėšų jų modernizavimui, renovavimui. (...) Siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo“, – pristatydamas pataisą Seime kalbėjo V. Rinkevičius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Seime pareiškė, kad prisidengiant „eilinių žmonių problemomis“, rūpinamasi stambiojo žemės ūkio verslo interesais. Vytautas Bakas taip pat mano, jog pataisos naudingos tik stambiam verslui.

„Sakote, kad jūs žinote kai kurių nedidelių kaimų gyventojų, kur yra kelios trobos, kur suvartoja 50 kubų per dieną. (...) Jeigu jūs norite daryti privilegijas žemės ūkiui, tai jūs nežeminkite ūkininkų ir pasakykite, kad teikiate įstatymą stambiam verslui. Dabar jūs prisidengiate paprastais žmonėmis, kurie kaime gauna mažas algas iš stambių ūkininkų“, – pareiškė V. Bakas.

Aplinkos pasaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas priminė, kas visoje Europoje  reikalaujama, kad iš vandenvietės paimant daugiau negu 10 kubų vandens, vartotojas turi išsiimti leidimą. Jo skaičiavimais, 10 kubų per parą sunaudoja 2 tūkst. kiaulių ūkis.

S.Gentvilas taip pat pabrėžė, kad dauguma sovietinių gręžinių dabar nebegali būti naudojami, nes  jie yra dažnai šalia mėšlidžių, kurios gali užteršti gruntinius vandenis. Gręžiniams galioja 25 metrų sanitarinė apsaugos zona. 

„Jeigu gręžinys turi būti įregistruotas ir jam išimtas leidimas, jis tiesiog turės būti uždarytas ir Lietuvoje yra gręžinių, kurie iš tikrųjų turėtų būti uždaryti“, – kalbėjo parlamentaras. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas BNS sakė, kad dabar Lietuvoje yra apie 70-80 neįteisintų gręžinių-vandenviečių, kurias naudoja kaimų bendruomenės. Pasak jo, savivalda jų nenori perimti, nes jos neįteisintos, o tai padaryti brangiai kainuotų.

Seimas praėjusį spalį leido ūkininkams nuo šių metų liepos be mokesčių sunaudoti 100 kubų vandenviečių vandens per parą. Viršijus šį kiekį, jie turi mokėti 3 centus už kubą. 

Žemės gelmių įstatymo pataisą, kurią parengė V. Rinkevičius, Seimas šią savaitę priėmė svarstyti, nors balsavime dėl to nedalyvavo nė pusšimtis parlamentarų. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 25-ąją.

Tokią Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo  pataisą siūlo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius ir konservatorius Antanas Matulas. Ją Seimas kovą pradėjo svarstyti.

Pakeitimo iniciatoriai prognozuoja, kad liberalizavus durpių karjerų kasimą, atsiras galimybė sau gydomąjį purvą išgauti pačioms gydymo įstaigoms.

Dabar valstybiniuose parkuose draudžiama įrengti naujus naftos ir dujų išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus. Kol kas šis draudimas netaikomas tik vienu atveju – kai įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras. 

Tačiau kai kurie parlamentarai reikalauja saugiklių, kad iš tokių karjerų išgautos gydomosios durpės būtų naudojamos tik medicinos reikmėms, nes jos tinka ir žemės ūkiui, ir kitiems reikalams.

Likėnų sanatorijai naudinga pataisa

V. Rinkevičiaus teigimu, siūloma pataisa dėl durpių karjerų įrengimų „liečia Biržų rajone esančią Likėnų sanatoriją“.

Pasak jo, Likėnuose įrengti gydomųjų durpių karjerą leidimą ankščiau yra gavusi viena įmonė ir  dabar ji vienintelė tai gali daryti saugomoje teritorijoje ir tapo monopolininke.

„Situacija susidarė tokia, kad ta įmonė, kuri dabar turi teisę išgauti, nebetiekia gydomojo purvo Likėnų reabilitacinei ligoninei, kadangi, kaip valstybinė institucija, ji turi skelbti viešuosius pirkimus įsigyti gydomąsias priemones, tame tarpe ir purvą, o ta įmonė (...) nedalyvauja pirkimuose paprasčiausiai“, – Seimo plenariniame posėdyje kalbėjo parlamentaras.

Anot politiko, susiklosčius tokiai situacijai „pati ligoninė norėtų išgauti sau gydomąjį purvą“.

„Jiems skirtas sklypas (1,37 ha dydžio – BNS), jie turi Geologijos tarnybos leidimą (ekploatacijai – BNS)“, – aiškino parlamentaras.

Pasak V. Rinkevičiaus, dabar gydomųjų durpių telkinių Lietuvoje yra trys.

Abejoja, ar durpės bus tik gydymui

Konservatorius Edmundas Pupinis suabejojo, ar gydykla pati turi išgauti gydomųjų durpių. 

„Ar čia reikia suprasti, kad iš tikrųjų pati gydymo įstaiga steigs kažkokią brigadą durpių kasimo ir savo tiekimo, ar vis tiek bus kažkokie tarpininkai?“ – klausė jis. 

„Ar kažkoks kontrolės mechanizmas bus ar nebus. Nes žinote, gydomosios durpės tinka ir žemės ūkiui, ir kitiems reikalams. Tas durpynas gali būti toks labai atidarytas ir nelabai gydymo reikalams“, – prognozavo E. Pupinis.  

Likėnų reabilitacinė ligoninė ir šalia esantys gydomųjų durpių telkiniai yra Biržų regioninio parko teritorijoje.

Gydomąjį purvą Likėnų ligoninė kurį laiką pirko iš bendrovės „Namita“, užsiimančios kurortų vystymo verslu ir Likėnų purvą vežančios į kitas šalies gydyklas. Dabar „Namita“ Likėnams purvo nebeparduoda.  

Tai siūlančią Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisą kartu su Seimo nariu konservatoriumi Antanu Matulu įregistravęs parlamentaras siūlo leisti saugomose teritorijose įsirengti gydomųjų durpių karjerus, juos eksploatuoti ir iškasenas naudoti gydymo tikslais.

Pasak V. Rinkevičiaus, Šiaurės, Vakarų Lietuvoje randama gydomųjų durpių, kuriose gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, mineralinių elementų, kurie naudojami medicininės reabilitacijos ir kitose sveikatingumo veiklose. Likėnų reabilitacinė ligoninė ir šalia esantys gydomųjų durpių telkiniai yra Biržų regioninio parko teritorijoje. 

„Pagal galiojantį įstatymą, valstybinių parkų teritorijose draudžiama įrengti gydomųjų durpių karjerus, nors tokį leidimą anksčiau yra gavusi viena įmonė, kuri išgauna ir toliau išgaus gydomąsias durpes, taip tapdama vienintele tai galinčia daryti įmone saugomoje teritorijoje ir taip suformuodama monopoliją šioje veikloje. Biržų rajone esančiuose Likėnuose gydomosios durpės pagal žinomus informacijos šaltinius išgaunamos ir naudojamos gydymui jau 200 metų. 1936 m. dėl to čia buvo pastatyta sanatorija, kuri veikia ir šiandien, kaip Likėnų reabilitacinė ligoninė. Kadangi ligoninė yra biudžetinė įstaiga, turinti vykdyti viešuosius pirkimus, tarp jų ir gydomųjų durpių įsigijimui, vienintelė turinti teisę išgauti gydomąsias durpes įmonė nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, ir Likėnų reabilitacinė ligoninė po 200 metų čia vykdyto gydymo gydomosiomis durpėmis ir po 84 m. nuo sanatorijos pastatymo liko be gydomųjų durpių ir negali teikti šios paslaugos toliau“, – sako V. Rinkevičius.

Pasak jo, ligoninei yra skirtas 1,37 ha sklypas išgauti gydomąsias durpes pačiai savo reikmėms ir taip apsirūpinti jomis ir tęsti gydymą, tačiau galiojančio įstatymo nuostatos tai draudžia. 

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, valstybiniuose parkuose draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko ir biosferos rezervato žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras.

Tokią Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projekto pataisą Seime registravo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius, pripažįstantis, kad senuose automobiliuose buvo montuojami galingi varikliai, naudojantys daug degalų.  

„Istorinėmis transporto priemonės yra įsigyjamos ne todėl, kad su jomis būtų kiekvieną dieną važinėjama, todėl jas apmokestinti taip, kaip ir kitus automobilius būtų nesąžininga“, – įsitikinęs V. Rinkevičius. 

Jeigu Seimas pritartų, taršių automobilių mokestis būtų mokamas kiekvieną kartą įregistruojant ar perregistruojant automobilį. 

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

Taršių automobilių apmokestinimui yra nepritarę Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai, o Aplinkos apsaugos komitetas iš esmės pritarė, bet apsispręsti, kas jį mokėtų ir kada, paliko pagrindiniam komitetui. Jam pritarė tik Biudžeto ir finansų komitetas.   

Taršių automobilių mokestis, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio, valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.

Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį, bet netrukus persigalvojo ir vėl grįžo prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui. 

Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 43 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai, niekas nebuvo prieš.

V. Rinkevičius komisijos pirmininko pareigose pakeis „valstietį“ Dainių Gaižauską, kuris tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje dirba 7 parlamentarai. Komisijos pirmininko pavaduotojas yra Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija vykdo kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą.

Komisija prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus, analizuoja kriminalinės žvalgybos subjektų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą. Parlamentinė komisija tiria kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus ir analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.

Komisija taip pat  analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl jų tobulinimo.

Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.

Komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams.

„Praktika rodo, kad ir geriausius įstatymus, geriausias programas aklai, nesąmoningai arba sąmoningai, nesigilinant į visas detales, neįvertinus visų aplinkybių galima sugadinti ir paversti šaukštu deguto statinėje medaus“, - sako parlamentaras.

Pasak parlamentaro, spalio 27-ąją Biržų rajono Kupreliškio kaime dėl smurto prieš vaikus dviem paroms buvo sulaikytas į svečius pas uošvius atvykęs kito Biržų r. kaimo gyventojas, jaunos šeimos tėvas. Nuvežė uošvius aplankyti kapų, o grįžus iš kapų prisistatė pareigūnai ir sulaikė šeimos tėvą. Tiek šio kaimo, tiek Šukionių kaimo, kuriame jis gyvena, žmonės apibūdina šią jauną šeimą kaip rūpestingą, labai mylinčią savo vaikus, visiškai nevartojančią alkoholio šeimą.

„Už ką žmogus buvo sulaikytas, žino tik pareigūnai, tačiau aplinkinius, šeimą pažįstančius žmones, ištiko šokas. Spėliojama, ar tai ne galimai melagingas pranešimas, ar kitos nežinomos priežastys. Kyla klausimas, ar vykdant kovos su smurtu prieš vaikus prevenciją, piktavaliai negali skleisti melagingos informacijos, kerštauti ir taip suvesti sąskaitas?

Klausimas lieka atviras. Nepagrįstai pritaikytos laisvės atėmimo, bendravimo su šeima apribojimo priemonės gali privesti prie nenuspėjamų pasekmių“, - sako V. Rinkevičius.

Remiantis FNTT raštu ministrui B.Markauskui, agentūros darbuotojai galėjo neteisėtai perduoti konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims. Delfi.lt duomenimis, tie tretieji asmenys yra su Seimo nariu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoju Viktoru Rinkevičiumi, susijusi įmonė „Biržų žemtiekimas“, kuriai šiuo metu vadovauja buvęs NMA vadovas Saulius Silickas.

Sutartis sudaryta 2015 metų kovo mėnesį, po ja yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojo V.Rinkevičiaus parašas, tuomet jis buvo generalinis direktorius. Sutartis numato, esą NMA ir „Biržų žemtiekimui“ keisis informacija apie paramos gavėjų gautas ar gautinas išmokas/paramą bei planuojamą/faktinę išmokėjimo datą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, išskyrus miškų.

FNTT rašte žemės ūkio ministrui rašoma, kad „vienos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojai vykdydami naujų klientų paiešką bei siekdami žinoti esamų klientų mokumą, disponuoja ūkininkų, dalyvaujančių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonėse, sąrašais, su viešai neskelbtinais asmenų duomenimis, kurie, kaip įtariama, neteisėtai gauti iš agentūros darbuotojų“, rašo delfi.lt.

Trečią kadenciją Seime dirbantis parlamentaras sako, kad valdininkų algas galima būtų didinti, tik sumažinus jų skaičių. Jis pasisako už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui naikinimą, tačiau pritaria, kad mažesnis jo tarifas būtų taikoma vaistams, viešajam transportui.

Komiteto vadovas sako, kad Lietuvoje įmanomas tik privalomas nekilnojamojo turto (NT) deklaravimas, o ne visuotinis jo apmokestinimas.

„Tai - ateities dalykas - 2018-2019 metų. Bet pirmo būsto negalime apmokestinti“, - BNS sakė V. Rinkevičius. Tačiau parlamentaras sako, kad visi gyventojai galėtų mokėti NT mokestį už prabangų turtą.

Komiteto vadovas skeptiškai vertina progresinius mokesčius ir sako, kad jų įvedimas per šią kadenciją neįmanomas.

„Skeptiškai žiūriu į progresinius mokesčius. Mažesnes pajamas gaunantiems yra daugiau neapmokestinamų pajamų. Lietuvoje nėra tų žmonių daug, kurie gauna tokius didelius atlyginimus. Ar verta sistemą keisti, ar tai duos naudos, o ne tik administravimo išlaidas? Vidutines pajamas gaunantys žmonės neturėtų būti gąsdinami progresiniais mokesčiais. Gal ateityje tą klausimą būtų galima svarstyti, bet dabar dar nepribrendo skaudžiai, kad tai būtina padaryti“, - teigė V. Rinkevičius.

Turime subalansuoti MMA ir darbo našumą. Kol kas alga didėjo greičiau negu darbo našumas. Jeigu mes norime būti konkurencingi, tą konkurencingumą išlaikyti ir pritraukti investicijų.

Jis mano, kad akcizas alkoholui neišvengiamai didės: „Reikės didinti. Bent jau silpnam alkoholiui - sidrui, kitiems lengviems alkoholiniams gėrimams. Reikia apmokestinti, kad jie nebūtų tokie patrauklūs jaunimui, nes dabar jie - skardinės, buteliukai - po eurą tekainuoja“.

Tačiau Seimo narys abejoja, ar akcizo padidinimas sumažintų rūkalų vartojimą - jis siūlo šią problemą spręsti, geriau gaudant kontrabandininkus ir investuojant į sienos apsaugą, tikrinti transporto priemones.

V.Rinkevičius prognozuoja, kad 2017 metais MMA kėlimo klausimas nebus keliamas, nes tai pareikalautų didelių biudžeto išlaidų. 

„Dabar kol kas reikia sustoti. Bent jau ateinantiems metams... Mes turime subalansuoti MMA ir darbo našumą. Kol kas alga didėjo greičiau negu darbo našumas. Jeigu mes norime būti konkurencingi, tą konkurencingumą išlaikyti ir pritraukti investicijų...  Dabar atlyginimai didėja, MMA pakankamai nemaža. Kai susiduriame su darbo jėgos trūkumu, darbuotojų konkurencija, tai atlyginimas automatiškai kyla“, -  kalbėjo komiteto pirmininkas.

V.Rinkevičius taip pat skeptiškai vertina galimybę MMA prilyginti neapmokestinamųjų pajamų dydžiui: „Abejoju, ar pavyktų“. 

Jis laikosi principo, kad daugiau mokesčių lengvatų gali būti suteikta auginantiems vaikus tėvams, kurie dirba: „Kad skatintume žmones pajamas gauti iš darbo, o ne gyventi iš pašalpų“.  

Be to, jis sieks, kad būtų pakeistas valdininkų, ypač dirbančių mokesčių srityje, požiūris į verslą: „Jis negeranoriškas, dėl to ir ta emigracija didelė“.

Parlamentaras pasisako už PVM lengvatas, tačiau tik tiems, kam jos tikrai reikalingos. Tačiau jis sutinka, kad 5 proc. PVM tarifas kompensuojamiems vaistams, viešajam transportui turėtų likti.

Jis taip pat tikino, kad vienas iš jo prioritetų bus išsiaiškinti, kokiose srityse netaupiausiai naudojamos biudžeto lėšos.

„Per daug lėšų skiriama valdymui, reikia žiūrėti, kaip sutaupyti - visi kalba, kad Lietuvoje žmonių mažėja, o valdininkų ir jų išlaikymo išlaidos - ne, o kartais net jos didinamos. Toje vietoje matau, kad tikrai yra rezervų. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kai kurių ir atlyginimai nedideli, bet mes jų didinti toliau negalime, reikia ieškoti rezervų - mažinti galbūt darbuotojų skaičių ir didinti darbo efektyvumą ir tokiu būdu išspręsti jų atlyginimų pakėlimą ir tuo pačiu sumažinti valdymo išlaidas“, - teigė komiteto vadovas.

*********

V.Rinkevičius 2000-2008 metais buvo Seimo narys, 2006-2008 metais vadovavo Kaimo reikalų komitetui.