Prieš pat Velykas sostinės traukinių stotis lankytojus stebina papuoštais fasado langais, gėlių alėja, nusidriekusia pagrindiniu peronu, ir gėlėmis dabintomis sūpynėmis. Praėjusių metų pabaigoje rekonstruota stotis jau nebėra vieta, kurioje keliautojai praleidžia vos kelias minutes iki traukinio išvykimo, tai – sostinės traukos centras, kur organizuojamos ekskursijos, lankytojus kviečia parodos, veikia Geležinkelių muziejus, įsikūrusios kavinės, sukurtos patogios erdvės laukiantiems kelionės, norintiems padirbėti, pasikrauti išmaniuosius įrenginius ar užkąsti.

„Būtent nuo stoties prasideda kelionė, todėl šį kartą nuotaiką kūrėme ne traukinyje, o Vilniaus stotyje, kurią aplanko, ko gero, dauguma keliautojų. Neabejoju, kad papuoštos stoties ateis pažiūrėti ir keliauti šiuo metu neplanuojantys miesto gyventojai ir sostinės svečiai, bet tikimės, kad pasižvalgyti atėję, jeigu ne šį kartą, tai ateityje jie susigundys kelione traukiniu ir norės tapti traukiniautojais, kuriems keliauti traukiniu, itin tvaria, patogia ir saugia transporto priemone, bus malonumas“, – sakė Kristina Meidė, „LTG Link“  vadovė.

Dešimties žmonių komanda stotį puošė dvi dienas, ypač kruopščiai buvo puošiamos pagrindinio 43 metrų perono lubos, kurioms padengti prireikė net 1 300 žiedų, gamintų sostinės menininkų. Dekoracijos puoš pagrindinę šalies stotį visą pavasarį, planuojama, kad kitais metais toks sprendimas taps tradicija ir keliaus po kitų miestų traukinių stotis. 

Teigiama, jog atnaujinus stotį ji tapo patogesnė keliaujantiems bei verslui, sukurta daugiau erdvių poilsiui bei darbui, o komercinis plotas nuomai padidėjo daugiau nei šešis kartus, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).

„Keliaujantiems šiandien svarbu, kad stotyje būtų vietų pavalgyti, padirbėti, pailsėti, patogių erdvių naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Per daugiau nei tris dešimtis metų, kai joks didesnis stoties atnaujinimas nebuvo daromas, smarkiai pasikeitė ir kelionės, ir keliavimo įpročiai“, – pranešime sakė LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Viktorija Makovskienė.

Atidarymo proga Geležinkelių muziejus penktadienį rengia nemokamas ekskursijas.

Vilniaus geležinkelio stoties remonto darbus atliko įmonė „DP Group“. Su ja pernai gruodį pasirašyta 1,8 mln. eurų rangos darbų sutartis.

Paskutinį kartą Vilniaus geležinkelio stoties pastato vidaus kapitalinis remontas buvo atliktas 1998 metais.

Norėjo pasidžiaugti gražiu apšvietimu ir nusiųsti nuotrauką mamai. Tačiau apsauginis to padaryti neleido. Liepė ištrinti nuotraukas ir atėmė jo telefoną, praneša LNK.

Lietuvos geležinkelio komunikacijos partnerė Gabjota Alūzaitė sutiko apie incidentą papasakoti plačiau.

–  Kaip nutiko ši situacija?

– Žmogus fotografavosi savo asmeninėms reikmėms, bet apsaugos darbuotojas viršijo savo įgaliojimus. Atėjo, paėmė iš žmogaus telefoną. Iki šiol galiojanti tvarka, kad stotyse nesuderinus su mumis fotografuoti draudžiama. Stotys priklauso strateginiams infrastruktūros objektams. Dėl saugumo iki šiol ši tvarka galiojo. Tačiau tikrai daugėja geležinkelių entuziastų, norinčių fotografuotis prie traukinių, prie bėgių. Todėl šis įvykis paskatino diskusiją organizacijos viduje. Mes ketiname peržiūrėti galiojančias tvarkas, kad jos būtų subalansuotos tiek užtikrinant saugumą, tiek ir pritaikant žmonių patogumui.

Apsaugos darbuotojas viršijo savo įgaliojimus.

– Tai apsauginis turėjo teisę paprašyti ištrinti nuotrauką, tačiau viršijo savo įgaliojimus atimdamas telefoną.

 – Mes perkame apsaugos kompanijos paslaugas. Kalbėjome su vadovais, kad būtų taikomas taisyklių laikymosi ir protingumo principas.

– Buvo informacija, kad tas žmogus vilnietis, norėjęs mamai nusiųsti nuotrauką.

– Neturime žmogaus kontakto. Viešai jo atsiprašome dėl nemalonios situacijos. Jei jis su mumis susisiektų, ištaisytume šitą klaidą, nusiųstume jam nuotrauką su stotimi.

– Ar būtą tokių situacijų anksčiau?

– Kiek man žinoma, tokių atvejų nebūta.

– Svarstysite, kad keleiviai galėtų laisviau įsiamžinti nuotraukose keliaudami traukiniais? Ar ši taisyklė galioja visoje Lietuvoje?

 – Galioja. Mes peržiūrime tvarkas. Kokius rezultatus turėsime, informuosime visuomenę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kokia situacija su Lietuvos oro uostais, pakomentavo komunikacijos atstovas Tadas Vasiliauskas.

Jeigu girdime, kad yra vietų, kur telefonas rankoje gali būti problema, Lietuvos oro uostuose situacija pasirodo daug paprastesnė.

„Mūsų kaip organizacijos, visų trijų Lietuvos oro uostų požiūris yra, kad visi aviacijos gerbėjai gali įamžinti savo įspūdžius savo kelionių ar bet ko, kas vyksta oro uostuose. Jokių apribojimų nėra, apart keliose vietose, galbūt aviacijos patikroje rekomenduojama nefotografuoti kitų žmonių daiktų, ar pasienio patikroje. Visur kitur oro uostai yra atviri įamžinti visus įmanomus įspūdžius“, – teigė pašnekovas.

Ar yra buvę kokių situacijų Lietuvos oro uostuose su asmenimis, disponuojančiais savo išmaniaisiais telefonais, kai tai kėlė problemų?

„Tokių problemų nesame turėję“, – sakė T. Vasiliauskas.

Bilietus į traukinius keleiviai galės įsigyti pagrindinėje laukimo salėje esančiame informacijos centre. Patekti į peronus bus galima per laikiną, specialiu ženklinimu pažymėtą praėjimą arba per pirmajame perone esančius laiptus, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).

LTG atstovė spaudai Novilė Valančė BNS teigė, kad šios erdvės bus uždarytos iki remonto darbų pabaigos šių metų gale, tačiau jose baigus darbus ten bilietų kasų nebebus – bilietus keleiviai galės įsigyti pagrindinėje laukimo salėje.

LTG grupės Turto valdymo paslaugų vadovė Viktorija Makovskienė teigė, kad vasarą bus remontuojama centrinė pastato dalis, baigiama įrengti erdvė restoranams ir kavinėms. Galutinai užbaigus kairiojo stoties sparno įrengimo darbus, bus ieškoma nuomininkų kavinių ir restoranų veiklai. 

„Rekonstruodami Vilniaus geležinkelio stotį didžiausią dėmesį telkiame į du tikslus: geresnių patirčių keleiviams kūrimas ir efektyvesnis turimo ploto panaudojimas, atveriant jį verslams ir veikloms – nuo maitinimo įstaigų iki paslaugų teikėjų“, – teigė ji.

Komercinis stoties plotas po remonto padidės daugiau nei šešis kartus – nuo 260 iki 1,7 tūkst. kv. metrų, todėl LTG pajamos per penkerius metus preliminariai sieks daugiau nei 4 mln. eurų.

Stotyje taip pat bus įrengtas LED apšvietimas su judesio davikliais, sutvarkytos kitos inžinerinės sistemos.

Paskutinį kartą Vilniaus geležinkelio stoties pastato vidaus kapitalinis remontas atliktas 1998 metais. 

Vilniaus geležinkelio stoties remonto darbus atlieka bendrovė „DP Group“. Su šia įmone pernai gruodį pasirašyta 1,8 mln. eurų rangos darbų sutartis.

Gruodį pasirašyta rangos sutartis numato, kad pastato vidaus remontas bus pradėtas kitų metų pradžioje. Skaičiuojama, kad investicijos atsipirks greičiau nei per ketverius metus.

LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Daiva Pivoriūnienė sako, kad stotis turi būti daugiafunkcinė erdvė, todėl stoties  zonos bus perplanuotos, jas geriau pritaikant tiek verslo, tiek keleivių poreikiams – atsiras daugiau maitinimo vietų, bus sukurtos galimybės ir patogiai dirbti, ir pailsėti.

„Visi šie pokyčiai leis efektyviau išnaudoti stotyje esantį plotą, atveriant jį verslams ir kartu didinanti „Lietuvos geležinkelių“ grupės pajamas“, – pranešime sakė D. Pivoriūnienė.

Maitinimo zonoje bus įrengtos erdvės kavinukėms ir užkandinėms, pagrindinėje laukiamojoje salėje – erdvės poilsiui, o komercinėje zonoje – bilietų pardavimo kasos, reklamos plotai, erdvės paslaugų teikėjams.

Komercinis plotas padidės daugiau nei šešis kartus – nuo 260 iki 1686 kv. metrų, todėl LTG pajamos per penkerius metus preliminariai sieks daugiau nei 4 mln. eurų.

Remontas bus atliekamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus geležinkelio stotis yra projekto „Vilnius Connect“ dalis. Joje bus įrengtas modernus LED apšvietimas su judesio davikliais, sutvarkytos kitos inžinerinės sistemos, todėl mažės sąnaudos elektros energijai ir šildymui. 

Paskutinį kartą Vilniaus geležinkelio stoties pastato vidaus kapitalinis remontas atliktas 1998 metais.  

„Mums labai svarbu, kad pastaraisiais metais su iššūkiais susiduriantis turizmas ne tik atsigautų, bet ir sustiprėtų. Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukėme beveik tiek užsienio turistų kiek per visus 2021 metų ar 2020 metus“, – šventės išvakarėse sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Kalbant apie vietinį turizmą – matome, kad turizmo srautai ne tik atsigavo, bet ir aplenkė priešpandeminį laikotarpį. Džiaugiamės, kad žmonės aktyviai keliauja, norime paraginti planuoti keliones Lietuvoje ir rinktis mažiau taršias transporto priemones“, – pridūrė ji.

Mums labai svarbu, kad pastaraisiais metais su iššūkiais susiduriantis turizmas ne tik atsigautų, bet ir sustiprėtų.

Turizmo dienos minėjimo renginyje Vilniaus geležinkelio stotyje agentūra „Keliauk Lietuvoje“ atidarys informacinį stendą, kuriame pristatys kelionių Lietuvoje galimybes ir idėjas.

Penkiems Lietuvos studentams, studijuojantiems pagal turizmo programas, bus įteikti diplomai, suteikiantys galimybę gilinti žinias Pasaulio turizmo organizacijos akademijoje, atlikti praktiką šioje organizacijoje ir dalyvauti mentorystės programoje.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo daugiau kaip 1,1 mln. vietos turistų, tai yra dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Užsienio turistų padaugėjo keturis kartus – šiemet jų viešbučiuose gyveno 456 tūkstančiai.

Rugsėjo 27-ąją Pasaulinė turizmo diena minima nuo 1979 metų.

Savivaldybės taryba šią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir jos antrine įmone „LTG Infra“, valdančia teritoriją tarp Tūkstantmečio, Iešmininkų, Prūsų, Dariaus ir Girėno bei Panerių gatvių.

„Tai yra apie 56 ha teritorija su gretimybėmis. Tikslas yra įveiklinti šią teritoriją komercijos principu, kadangi ateinantis „Rail Baltica“ projektas turi savo pasekmes, ir „Lietuvos geležinkeliams“ ši teritorija nebus tokia didelė reikalinga“, – šią savaitę tarybos nariams sakė Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja Laura Kairienė.

Anot jos, ši vieta, esanti netoli senamiesčio ir prie pat stoties rajono, kurį planuojama pertvarkyti įgyvendinant stoties konversijos „Vilnius connect“ projektą, galėtų tapti „daugiafunkce, visą parą funkcionuojančia teritorija“.

Numatytą teritoriją kirstų „Rail Baltica“ vėžė, joje yra ir kultūros paveldo objektas – grįžratis, specialus įrengimas vagonams pasukti į kitą kelią.

„Siūlymas yra, kad galėtų čia kongresų centras įsikurti, yra minčių, galbūt miesto savivaldybę čia iškelti ar net ministerijų miestelį“, – kalbėjo L. Kairienė.

Pasak jos, dėl konkrečios idėjos dar nėra apsispręsta – sutartimi būtų įsipareigojama parengti vietovės detalųjį planą, tuomet vyktų urbanistinis konkursas.

Savo ruožtu R. Šimašius tikisi su „Lietuvos geležinkeliais“ sutarti dėl konkretesnių detalių.

„Tikiuosi, kad pavyks daugiau konkretumo išlaužti, nes bent jau man su ankstesne vadovybe, atrodo, kad sparčiau viskas vyko, o dabar kol kas, matosi, neįsivažiavo vadovybė. Galbūt ir pavyks sukonkretinti kai kuriuos dalykus, nes kai kas tame susitarime ir užapvalinta, kai kuriuos dalykus, norėtųsi aiškesnių ir terminų, ir visko“, – kalbėjo R. Šimašius.

L. Kairienė sako, kad teritorijoje yra apie dešimt pastatų, kuriuos reikėtų įvertinti, ar jie nepriskirtini kultūros paveldo objektams.

„Iš esmės, būtų geriau, kad visi pastatai liktų, išskyrus jei jie trukdo esminei infrastruktūrai“, – kalbėjo R. Šimašius.

Meras sako, jog apie sostinės savivaldybės planus informuota ir Vyriausybė. 

„Mano pasitarus su kolegomis mintis, kad čia yra tinkamiausia vieta Vyriausybės įstaigų miesteliui, ir kongresų centrui, ir, tiesą sakant, manau, kad jei svarstytumėme, kur toliau miestą plėtoti – ir pačios savivaldybės funkcijų kėlimą į tą vietą, turėtumėme bent jau svarstyti“, – kalbėjo R. Šimašius.

Senamiesčio kaimynystėje esanti 3,6 ha ploto teritorija yra stoties rajono konversijos projekto „Vilnius Connect“ dalis.

Ateityje buvusi lokomotyvų remonto bazės teritorija su čia esančiais pastatais galės būti pritaikyta kitoms veikloms – čia galės įsikurti biurai, laisvalaikio ir prekybos vietos. Planuojama, kad pokyčiai čia galėtų prasidėti 2027 metais.

Pasak LTG generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, lokomotyvų remonto depo perkėlimas iš miesto centro yra svarbus žingsnis siekiant stoties rajoną paversti moderniu mobilumo, darbo ir laisvalaikio centru.

„Per Lietuvą tiesiama europinė „Rail Baltica“ vėžė atvers naujas keliavimo galimybes – iš Vilniaus bus galima pasiekti Varšuvą, Rygą, Pernu ar Taliną, todėl norime, kad stotis taptų naujaisiais miesto vartais, reprezentuojančiais Vilnių ir Lietuvą“, – pranešime sakė E. Lazauskas.

Per Lietuvą tiesiama europinė „Rail Baltica“ vėžė atvers naujas keliavimo galimybes – iš Vilniaus bus galima pasiekti Varšuvą, Rygą, Pernu ar Taliną.

„Kartu su miestu bus bandoma sukurti modernią ir kokybišką viešojo susisiekimo paslaugų infrastruktūrą bei erdves, patogias ir keliauti, ir būti“, – pridūrė jis.

Šiuo metu šalia geležinkelio stoties, adresu Geležinkelio g. 12,  esančius pastatus valdo LTG grupės įmonė „LTG Cargo“. Čia vykdomi geležinkelio riedmenų gamybos, techninės priežiūros ir remonto darbai.

Vilniaus geležinkelio stotyje nutiesus europinę vėžę reikės ir depo, tinkamo šiai vėžei skirtiems riedmenims remontuoti. Taip pat įvertinus, kad atsiradus naujai vėžei patekimas į dabartinį depą būtų ribotas dėl sumažėjusio kelių pralaidumo, nuspręsta stoties rajone teikiamas „LTG Cargo“ lokomotyvų remonto ir priežiūros paslaugas perkelti į būsimą bazę Vaidotų geležinkelio stotyje.

Depą Vaidotuose projektuos jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti Lietuvos kompanija UAB „TEC Industry“ ir Prancūzijos kompanijos „EGIS RAIL“ bei „EGIS Bâtiments International“, atstovaujama UAB „TEC Industry“.

Su šiomis įmonėmis jau pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir papildomų paslaugų, jos vertė beveik 2,6 mln. eurų.

Remonto bazė Vaidotuose bus statoma šalia jau veikiančio „LTG Cargo“ techninės priežiūros cecho ir LTG kuro bazės. Į modernų depą, planuojama, bus perkelta 400 darbo vietų, čia bus vykdoma „LTG Cargo“ lokomotyvų parko techninė priežiūra ir remontas, depas bus pritaikytas ir europinės 1435 mm pločio vėžės riedmenų bei elektrovežių remontui.

Planuojama, kad naujas depas bus suprojektuotas iki 2023-ųjų pabaigos, o duris atvers 2026-aisiais. Baigus veiklos perkėlimą iš senojo depo, ši sostinės centre esanti teritorija galės būti pritaikyti kitoms veikloms.

„Išlaipinti, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams. Pareigūnai patikrino informaciją ir asmenis pristatė į Valstybės sienos sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinę“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Pasak jos, aplinkybes aiškinsis VSAT pareigūnai.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis pirmadienį informavo, kad pradedamos sulaikytų migrantų apklausos, vėliau bus sprendžiami klausimai dėl jų tolesnės padėties.