Konkursinė „Naujojo Baltijos kino“ programa siekia ne tik atrasti, bet ir paskatinti perspektyviausius Baltijos šalių talentus. Konkurso laureatas, išrinktas kompetentingos tarptautinės žiuri, apdovanojamas „Vilniaus kino klasterio“ įsteigtu prizu – 10 000 eurų vertės kino aparatūros nuomos paslaugomis būsimam kino projektui.

Įvertinamas ir geriausio lietuviško trumpametražio filmo autorius – jam atitenka Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtas 3 000 eurų vertės piniginis prizas.

Pernai, pirmą kartą konkurso istorijoje, geriausiu programos trumpametražiu filmu buvo išrinktas  lietuvių darbas – Austėjos Urbaitės filmas „Tiltai“. Šis filmas triumfavo ir geriausio lietuviško trumpametražio kategorijoje, ir šių metų „Sidarbrinės gervės“ apdovanojimuose, kur taip pat buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu vaidybiniu filmu.

Jūsų dėmesiui trumpas interviu su pernai konkurse triumfavusio filmo režisiere A. Urbaite.

– Pernai dalyvavai „Naujojo Baltijos kino“ konkurse ir laimėjai abu pagrindinius prizus. Tavo filmas buvo pripažintas ir geriausiu Baltijos šalių trumpametražiu, ir geriausiu lietuvišku trumpametražiu. Ar tikėjaisi tokios sėkmės?

– Tikrai nesitikėjau pelnyti abiejų apdovanojimų. Tyliai ir stipriai vyliausi pripažinimo lietuviškoje programoje, tačiau išgirdus savo vardą antrą kartą, nustojau kvėpuoti. Man iki dabar labai smagu dėl to ir kai labai bijau eiti į priekį – šis prisiminimas padrąsina.

– Ar jau panaudojai prizus?

– Dalį prizo jau panaudojome filmo „Tiltai“ platinimui bei po filmavimų likusioms skoloms padengti, o kita jo dalis – filmavimo technika, laukia savo eilės pasitarnauti mano debiutinio filmo aikštelėje. Apie jį kol kas plačiau kalbėti per anksti.

– Ar dalyvavimas ir pergalė „Naujojo Baltijos kino“ konkurse kaip nors padarė įtaką tavo dabartinei karjerai, padėjo tvirčiau žengti į kino pasaulį?

– Tikiu, kad dėl šių apdovanojimų filmą pamatė ir apie jį sužinojo daugiau žmonių, netgi sulaukiau asmeninių kreipimųsi su klausimais, kur būtų galima pamatyti šį filmą, ir dėl to labai džiaugiuosi. Tai tapo savotiška rekomendacija prašant paramos, bandant patekti į ateities projektų vystymo forumus. Galimybė paminėti šiuos apdovanojimus suteikia savotiško pasitikėjimo savimi rašant paraiškas, ir yra tarsi rodiklis leidžiantis tikėtis, jog į tave bus atkreiptas dėmesys ir tavo kompetencija įgyvendinti projektą bus apsvarstyta.

– Kaip manai, ko reikia šiuolaikiniam kino kūrėjui, jog jis būtų pastebėtas?

– Nežinau, ar tos priežastys yra kitokios nei seniau. Nemanau. Manau, visais laikais buvo pastebimi nuoširdūs ir savo filmui atsidavę kūrėjai ir filmai, kurių autoriai nebijo rizikuoti. Tik, žinoma, skirtingų kūrėjų darbus pastebi skirtinga auditorija.

– Kokie yra tokių konkursų privalumai jauniems kino kūrėjams?

– Jauniems žmonėms labai sunku užsitarnauti pasitikėjimą, o be pasitikėjimo niekas tavo svajonių nerems. Dalyvaudamas tokioje programoje tu rodai savo filmą ne tik žiūrovams, bet ir kolegoms, kino industrijos atstovams, su kuriais tikiesi dirbti ateityje. Net nesvarbu ar laimėsi, svarbu, kad galėsi pasidalinti ir žmonės pamatys darbą, į kurį įdėjai tiek jėgų ir meilės. Konkurencija – labai sveika patirtis, ji egzistuos visą likusį kūrėjo gyvenimą. Ateina laikas išmokti į ją sveikai reaguoti, o laimėjimas – puikus padrąsinimas, kai sudreba kojos ir sušlubuoja, kartais ir labai gabių žmonių, pasitikėjimas savimi.

– Kodėl rekomenduotum jauniesiems kūrėjams dalyvauti „Naujojo Baltijos kino“ konkurse?

– Manau, kad tai puiki vieta trumpametražio filmo premjerai. Kadangi programos atrankos kriterijai yra aukšti, o konkursas nemažas, tai vien patekdamas į šią programą jau gali džiaugtis, nes tavo filmas laikomas vertu parodyti plačiajai auditorijai. Žmonės eidami į šią programą tikisi pamatyti geriausias tų metų trumpametražių premjeras, o tai jau savaime gražus įvertinimas. Taip pat tai galimybė pamatyti kitų, ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Latvijos kūrėjų darbus, susipažinti su jų autoriais ir pasidalinti patirtimis.

– Ką dar patartum šiandienos kino naujokams?

– Negaliu patarti nieko naujo, ko kiti nežino, tik tai, kas svarbiausia ir, ką būdami jauni, kartais pamirštam. Visada būti nuoširdžiu ir nemeluoti pačiam sau. Atvirai paklausti savęs, kodėl kažko ėmeisi ar kodėl įtrauki vieną ar kitą konkretų elementą ar sceną į savo filmą? Jei atsakymas yra noras būti geriausiu, geresniu už kitus, laimėti ir šokiruoti vien tam, kad tave pastebėtų ir atsimintų, tai gal to filmo daryti ir nereikėtų. Niekada nesistenk būti kažkuo kitu, net jei tas kitas tau atrodo įdomesnis už tave. Nuoširdumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mylim kiną.