Ankstyviausias iki šiol žinomas šaltinis, kuriame sostinės vardas užrašytas lietuviškai, yra 1595 m. Vilniuje išleistas Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“. Šios knygos viršelyje Lietuvos sostinės vardas lietuviškai užrašytas vietininko linksniu – „Wilniuie“ (visas įrašas knygoje: Katekizmas. Ižspaustas Wilniuie Metusę vžgimimo Wieszpaties 1595).

M. Daukšos „Katekizmas“ – tai pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleista knyga lietuvių kalba, o pasaulyje veikiausiai išlikęs tik vienas jos egzempliorius, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ši knyga įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Trečioji paroda iš parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“ aktuali keliais aspektais, sakoma Lietuvos dailės muziejaus pranešime. 2020 m. skelbiami UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais, taip pat kitąmet sukanka 425 metai, kai buvo išleistas M. Daukšos „Katekizmas“, todėl tai ir proga paminėti knygos jubiliejų, o Vilniaus ir Lietuvos visuomenei parodyti unikalų leidinį, įtrauktą į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą, ir taip aktualinti UNESCO pasaulio paveldą Lietuvoje. Be to, šiais metais Vilniaus universiteto biblioteka minės 450 metų jubiliejų. Kadangi vienintelis knygos egzempliorius, kuris saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, paroda aktualina Vilnių kaip universitetinį miestą, skatina domėtis universiteto ir jo bibliotekos istorija.

2020 m. Lietuva švęs 30 metų nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Lietuvių kalbos išsaugojimas ir puoselėjimas buvo vienas pagrindinių Sąjūdžio programos tikslų, o lietuvių kalba yra vienas iš kertinių lingvistiniu pagrindu susikūrusios tautos savimonės pamatų, todėl parodoje akcentuojama kalbos kaip tapatybės dalies svarba. Šiuo požiūriu lietuvių kalba tampa bendru vektoriumi, jungiančiu lietuvių kalbos puoselėtojo M. Daukšos veiklą ir valstybės nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Organizuojamoje parodoje akcentuojama kalbos svarba formuojant tautinį identitetą ir jos vaidmuo istorijoje. Paroda, skirta reikšmingai Vilniaus dienai įprasminti, atskleidžia daugiasluoksnius Vilniaus, Lietuvos istorijos ir jos kultūros paveldo klodus.

Parodą, kaip teigiama Lietuvos dailės muziejaus pranešime, lydi kultūros renginių ciklas: diskusija, koncertas, paskaita.

Parodos organizatoriai tikisi, kad istorinių atodangų ciklas „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“ atskleis Vilnių kaip unikalų Europos lotyniškosios civilizacijos miestą, o parodose pristatomi ženklai-simboliai padės praplėsti sostinės istorijos pažinimą.

Parodą penktadienį atidarys kultūrologų pokalbis, kuriame dalyvaus prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Darius Kuolys. Pokalbį moderuos dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Paroda veiks tik savaitę – iki sausio 31 dienos.

Viena didžiausių pasaulyje kelionėms skirtų televizijų „Travel Channel“ Vilniuje šiuo metu filmuoja dokumentiką apie Lietuvos tradicijas, maistą ir gėrimus.

„Amerikiečiai kreipėsi į Vilniaus kino biurą, prašydami informacijos ir tiesiog galvodami apie skirtingas pasaulio šalis. Lietuva – dešimtoji šalis, į kurią užsuko amerikiečiai, jų programoje numatyti filmavimai Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Europoje. Vilnius juos sužavėjo profesionalumu ir štai dabar visą savaitę jie čia dirba drauge su lietuvių prodiuserių komanda“, - pasakojo Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.

Komanda iš Los Andželo jau nufilmavo su Lietuvos galiūnais alaus bačkų mėtymą, taip pat midaus gamybos procesą, domėjosi lietuvišku maistu.

„Tai dar viena proga pažvelgti į Lietuvą užsieniečių akimis. Jie sužavėti mūsų šalies ir ypač Vilniaus grožiu, lietuvių svetingumu, profesionalumu. Pavyzdžiui, juos stebino mūsų istorija, mediniai kryžiai, midaus gamybos tradicijos, gandralizdžiai. Amerikiečiai juokauja, kad Vilnius – jų pats mėgstamiausias miestas pasaulyje, nes čia taip unikalu ir tuo pačiu paprasta“, - pasakojo „Nordic productions“ prodiuserė Milda Leiputė.

Planuojama, kad reportažai iš Lietuvos „Travel Channel“ bus rodomi metų pabaigoje. Vien pernai  Vilniaus mieste nufilmuoti 37 filmai, iš kurių vienuolika užsienio.