„Teisėjų garbės teismas nenustatė Teisėjų etikos kodekso pažeidimų, t. y. kad procesiniai dokumentai pasirašyti atgaline data, kad nesilaikyta darbo teisėjų kolegijoje standarto ir nusišalinta nuo administracinės bylos nagrinėjimo procesui jau pasibaigus“ – rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.

Drausmės bylą V. Balčytienei pernai iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

Kaip vieną iš pagrindų iškelti drausmės bylą komisija nurodė aplinkybę, kad teisėja dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą žinodama, jog pareiškėjui byloje atstovauja advokatas, kuris praeityje teisėjai atstovavo asmeninėse bylose.

Komisija tada teigė, teisėja nuo bylos nagrinėjimo nusišalino per vėlai – pasibaigus bylos procesui.

Teisėjų garbės teismas nesutiko su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos išvadomis, kadangi, remiantis teisiniu reguliavimu, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka vyksta iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo, o bylos išnagrinėjimo momentu laikomas sprendimo paskelbimo laikas. Šiuo atveju teisėja nuo bylos nusišalino dar nepaskelbus sprendimo priėmimo.

Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad teisėja savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos nusišalinti nuo visų jai paskiriamų bylų, kuriose dalyvauja minėtas advokatas, ir konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl teisėjos veiksmų buvo suvaržytos dalyvių procesinės teisės ar pakenkta teismų autoritetui.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija manė, kad teisėjai drausmės byla turi būti keliama ir už procesinių dokumentų pateikimą kolegijos nariams pasirašyti atgaline data. Teisėjų garbės teismas šios aplinkybės taip pat nepripažino pagrįsta.

Teikdama rašytinius paaiškinimus ir per Teisėjų garbės teismo posėdį teisėja V. Balčytienė laikėsi nuoseklios pozicijos ir nurodė nesutinkanti su komisijos išvadomis ir aplinkybių vertinimu dėl procesinių dokumentų pasirašymo atgaline data, teigiama pranešime.

„Įvertinęs drausmės byloje pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, Teisėjų garbės teismas nesutiko su komisijos atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad teisėja kolegijos nariams nutartį administracinėje byloje pateikė pasirašyti atgaline data. Drausmės bylos duomenys patvirtina, kad aplinkybė, jog kolegijos nariams nutartis buvo pateikta su kita, ne nutarties priėmimo data, laikytina technine klaida, kurią teisėja ištaisė“, – rašoma jame.

Nepripažinti pagrįstais komisijos argumentai iškelti teisėjai drausmės bylą ir už kitos nutarties pasirašymą atgaline data.

Teisėjų garbės teismui V. Balčytienė paaiškino, kad į teismų sistemą LITEKO įkėlė nutartį dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo datos atidėjimo. Šią nutartį sistemoje ji atsidarė, redagavo ir pasirašė elektroniniu parašu, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, parašas dėl jai nežinomos klaidos ar LITEKO trikdžių, kurių pasitaiko naudojantis elektroninio parašo sistema, neišsisaugojo. Šiuos teisėjos teiginius paneigiančių duomenų drausmės byloje nepateikta.

Komisija, priimdama sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo, taip pat konstatavo, kad teisėja darbinėje aplinkoje bendraudama su kitais teismo teisėjais nesilaiko teisėjų etikos reikalavimų.

Nenustatęs pažeidimų pirmiau minėtose situacijose, Teisėjų garbės teismas pabrėžė, jog neturi pagrindo sutikti su komisijos sprendime padaryta išvada dėl drausminę atsakomybę suponuojančių teisėjų etikos reikalavimų pažeidimų teisėjai organizuojant savo darbą teisėjų kolegijose.

Nepagarbaus teisėjos elgesio apraiškų nėra užfiksuota ir drausmės byloje esančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 metų gruodžio 17 dienos teisėjų pasitarimo garso įraše.

Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje drausmės byloje negalima daryti išvados, jog teisėja akivaizdžiai aplaidžiai atliko savo pareigas. Byloje aptartos procesinės situacijos vertintinos kaip organizacinio pobūdžio nesklandumai, iškylantys teisėjo darbe, ypač tais atvejais, kai bylos nagrinėjamos ne vienasmeniškai, o teisėjų kolegijose, ir kurie turi būti sprendžiami bendromis visų kolegijos narių pastangomis, teigiama pranešime.

Teisėjų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjų garbės teismas pernai birželį V. Balčytienei buvo pareiškęs pastabą dėl Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimų pažeidimo.

Komisija konstatavo, kad V. Balčytienės elgesys – nesuderinamas su geru teisėjos vardu, kenkia teismo autoritetui ir tai sudaro teisėjos drausminės atsakomybės pagrindą.

Pasak pranešimo, tokį sprendimą lėmė surinkta informacija apie V. Balčytienės elgesį su kitais teismo teisėjais.

„TEDK sprendime pažymėjo, jog V. Balčytienė savo santykiuose su teisėjais nevengia sudaryti tokių situacijų, dėl kurių teisėjai patiria įtampą ir negali sklandžiai nagrinėti bylų, o dėl jos elgesio teisėjai atsiduria nelygiavertėje padėtyje“, – teigiama pranešime.

Taip pat nurodoma, kad teisėja nesugebėjo sklandžiai organizuoti savo darbo kolegijose. Pasak pranešimo, su ja vienoje kolegijoje dirbantys teisėjai patiria organizacinius darbo kolegijoje sunkumus, tenka atidėti bylų nagrinėjimą.

Be to, nustatyta, kad jau išnagrinėjus bylą, 2021 metų gruodžio 9 dienos nutartimi teisėja nusišalino nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo, taip nesilaikydama Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pavyzdingumo bei pareigingumo principų.

TEDK teigimu, procesinius dokumentus pasirašinėdama atgaline data teisėja pažeidė padorumo bei pareigingumo principus ir pažemino teisėjos vardą bei pakenkė teisminės valdžios autoritetui.

Teisėjų garbės teismas šių metų birželį V. Balčytienei jau buvo pareiškęs pastabą dėl Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimų pažeidimo.

Tuomet teismas nustatė, jog teisėja su teismo personalu elgėsi netinkamai, byloje užfiksuota, kad dėl netinkamo, nepagarbaus, nekorektiško elgesio su teisėja atsisako dirbti teismo kolegos, personalo darbuotojai. Byloje taip pat užfiksuota, kad V. Balčytienė be pateisinamos priežasties neatliko savo pareigos – nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą.

TGT nagrinėdamas bylą nustatė, kad teisėja su teismo personalu elgėsi netinkamai, byloje užfiksuota, kad dėl netinkamo, nepagarbaus, nekorektiško elgesio su teisėja atsisako dirbti teismo kolegos, personalo darbuotojai.

Byloje taip pat užfiksuota, kad  V. Balčytienė be pateisinamos priežasties neatliko savo pareigos – nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą.

TGT pažymėjo, kad teisėja negali atsisakyti dirbti kolegijoje.

„Įstatymas nenumato teisės teisėjui pačiam pasirinkti pageidaujamą teisėjų kolegijos sudėtį, juo labiau – galimybės dėl kokių nors asmeninių priežasčių atsisakyti dirbti su kitais pagal įstatymo reikalavimus sudarytos teisėjų kolegijos nariais ir taip atsisakyti vykdyti savo konstitucinę pareigą – nagrinėti bylas“, – teigiama pranešime.

Šis sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.