„Džiaugiamės, kad susidomėjimas „Rail Baltica“ geležinkelio projektu išlieka ir net auga. Tai galėjo lemti ne tik projekto mastas, bet ir realios naudos suvokimas. Pavyzdžiui, šiemet pavasarį Lenkijai dėl pandemijos uždarius šalies sienas būtent tai, kad iki Kauno jau turime prieš penkerius metus nutiestą europinės vėžės geležinkelį, leido mums evakuoti piliečius iš Vokietijos. Kalbant apie dabartinius darbus tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį, Kaune modernizuojamas geležinkelio mazgas iš esmės pagerino eismo sąlygas Palemone, vyksta daug kitų su „Rail Baltica“ projektu susijusių darbų“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Padidėjo ne tik žinomumas, bet ir, lyginant su pernai, išaugo skaičius manančių, kad šis projektas yra reikalingas Lietuvai. 2019-aisiais kad projektas reikalingas arba greičiau reikalingas manė 62 proc. apklaustųjų, šiemet šis procentas šiek tiek ūgtelėjo ir pasiekė 66 proc.

Didžiausios naudos šaliai, gyventojų įsitikinimu, yra tai, kad naujas geležinkelis pagyvins turizmo sektorių. Taip mano kas antras respondentas. Beveik tiek pat yra manančių, kad pastačius „Rail Baltica“ geležinkelį pagerės bei padidės krovinių gabenimas per Lietuvą.

Tyrimas atliktas rugsėjo 16-26 dienomis, jo metu apklausti 1006 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Tokius įtakingiausius politikus parodė žurnalo „Reitingai“ vykdyta šalies elito apklausa bei „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.

Pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą elito apklausą, trečius metus iš eilės įtakingiausia šalies politike įvardijama prezidentė D.Grybauskaitė. Antroje vietoje – premjeras S.Skvernelis, trečias – LVŽS lyderis R. Karbauskis. Jau praėjusiais metais S.Skvernelis ir R.Karbauskis buvo pirmajame dešimtuke, o šįmet šoktelėjo į pirmąjį trejetą.

Ketvirtas sąraše – buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Penktas – aktyvioje politikoje nedalyvaujantis kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Į šeštą vietą iš vienuoliktos šįmet šoktelėjo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Į pirmąjį dešimtuką pagal elito nuomonę taip pat pateko ekspremjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Politikos naujokas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis liko 11-tas.

Palyginti su praėjusiais metais atliktu analogišku tyrimu, dešimtuke nebėra ekspremjero Algirdo Butkevičiaus, pastebi delfi.lt. Praėjusiais metais buvęs antras, šįmet A.Butkevičius, netekęs premjero ir partijos pirmininko postų, užima 15 vietą.

Pagal „Spinter tyrimų“ atliktą reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, viršūnėje taip pat atsidūrė D.Grybauskaitė, S.Skvernelis, R.Karbauskis. Gyventojų nuomone, toliau sąraše pagal įtakingumą rikiuojasi prezidentas V. Adamkus, konservatorių pirmininkas G.Landsbergis, jo senelis V.Landsbergis, ekspremjeras A.Butkevičius, Seimo pirmininkas V.Pranckietis, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė ir Seimo narė Irena Degutienė.  

Palyginti su praėjusių metų dešimtuku, sąraše neliko Europos Parlamento nario Rolando Pakso, buvusios Seimo pirmininkės, iš politikos pasitraukusios Loretos Graužinienės, buvusio Darbo partijos lyderio Valentino Mazuronio.