„Šiandien mes sukūrėme istoriją“, – delegatams sakė Jungtinių Arabų Emyratų COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas (Sultanas Džaberas).

Jis pridūrė, kad JAE šiam fondui planuoja skirti 100 mln. JAV dolerių (91,66 mln. eurų).

Vokietija taip pat pažadėjo suteikti 100 mln. JAV dolerių.

Taip pat skelbiama, kad prie nuostolių ir žalos fondo prisidės Europos Sąjunga. Ji planuoja skirti 246 mln. JAV dolerių (225,85 mln. eurų).

Artimiausiomis dienomis tikimasi gauti daugiau pažadų dėl finansavimo.

„Pažanga, kurią padarėme įsteigdami nuostolių ir žalos fondą, yra labai reikšminga klimato teisingumui, tačiau tuščias fondas negali padėti mūsų žmonėms“, – perspėjo 46 mažiausiai išsivysčiusių šalių grupės pirmininkė Madeleine Diouf Sarr (Madlen Dijuf Sar).

Ilgus metus delsusios spręsti šį klausimą, turtingos valstybės pernai Šarm el Šeiche vykusiame COP27 aukščiausiojo lygio susitikime pasirašė svarbų susitarimą dėl fondo.

Fondas buvo įsteigtas pirmąją COP28 aukščiausiojo lygio susitikimo dieną po intensyvių derybų dėl jo mechanizmo. Skelbiama, kad fondas laikinai bus įkurdintas Pasaulio banke (PB).

Šio fondo sukūrimas yra svarbus COP28 pasiekimas, nepaisant to, kad pirmąją susitikimo dieną iš karto išryškėjo aštrūs nesutarimai dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo.

„Tai yra teigiamas impulsas pasauliui ir mūsų darbui“, – sakė S. al Jaberas.

Anot jo, tai pirmas kartas susitikimo istorijoje, kai toks sprendimas buvo priimtas pirmąją diskusijų dieną.

„Tai įrodymas, kad galime pasiekti rezultatų. COP28 gali duoti ir duos rezultatų“, – nurodė S. al Jaberas.

Kiek vėliau JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) palankiai įvertino COP28 priimtą priemonę ir pabrėžė jos svarbą.

Jo atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) pažymėjo, kad A. Gutteresas fondą pavadino svarbia priemone, kuria siekiama užtikrinti klimato teisingumą pažeidžiamiausiems žmonėms.

Šį žingsnį, anot jų, paskatino 2017 metais Portugalijoje kilę didžiuliai miškų gaisrai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 žmonių ir išdegė didelė dalis šalies teritorijos.

Jaunuoliai, kurių amžius svyruoja nuo 11 iki 24 metų, sako, kad patiria didelį nerimą dėl savo sveikatos ir vis karštėjančio klimato, kurio sąlygomis daugėja stichinių nelaimių. Kai kurie teigia gaisrų metu ir po jų kenčiantys nuo alergijos ir kvėpavimo sutrikimų.

Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija, pabrėždama galimą šios bylos poveikį siekiant priversti šalis imtis veiksmų, argumentus nagrinės rugsėjo 27 dieną.

Pasak jaunuolių, per didelės anglies dioksido emisijos visų pirma pažeidžia teisę į gyvybę bei privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

„Tai tikrai Dovydo ir Galijoto byla, – sakė Gearoidas O Cuinnas (Giaroidas O Kvinas), Pasaulinio teisinių veiksmų tinklo (GLAN), kuris remia šią bylą, direktorius. – Dar niekada niekur pasaulyje tiek daug šalių neturėjo gintis jokiame teisme.“

Kovos su klimato kaita aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus, siekdami priversti vyriausybes dėti daugiau pastangų priešinantis klimato kaitai. Pasigirsta perspėjimų, kad pasaulis nevykdo 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytų tikslų apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su XIX a. vidurio lygiu.

Rugpjūtį JAV Montanos valstijos teismas priėmė palankų sprendimą grupei jaunuolių, kurie kaltino vietos valdžią pažeidus jų teises į švarią aplinką.

Gali pakeisti situaciją

Jei EŽTT sprendimas, kurio tikimasi po kelių mėnesių, bus palankus ieškovams, jis taptų privalomas 46 Europos Tarybos valstybėms narėms ir galėtų tapti teisine teismų praktika su klimatu susijusiose bylose.

Valstybės turėtų skubiai paspartinti klimato kaitos švelninimo pastangas, sakė jaunuoliams padedantis GLAN teisininkas Gerry Listonas (Džeris Listonas). Pasak jo, teisiniu požiūriu tai pakeistų situaciją.

Tačiau pirmiausia teismas priims sprendimą dėl bylos priimtinumo, nes jaunieji portugalai kreipėsi tiesiai į EŽTT, prieš tai nepateikę ieškinių atsakančiųjų valstybių vietiniuose teismuose.

Jie teigia, kad bandymas pateikti atskiras bylas visose 32 šalyse būtų pernelyg didelė ir neproporcinga našta sprendžiant klausimą, kuriam reikia skubaus dėmesio.

EŽTT šaltinis patvirtino, kad tai unikalus atvejis, turint omenyje valstybių, į kurias nukreiptas vienas skundas, skaičių.

Teismas anksčiau nėra priėmęs sprendimo dėl narių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita.

Jaunuolių teigimu, vyriausybės prie kylančios temperatūros prisideda anglies dvideginio emisijomis, kurios sukelia karščio bangas ir miškų gaisrus, ypač jų šalyje, Portugalijoje.

„Vyriausybės visame pasaulyje gali tai sustabdyti, o Europos vyriausybės renkasi to nestabdyti“, – sakė viena jų, Catarina dos Santos Mota (Katarina duš Santuš Mota).

Kovą EŽTT išnagrinėjo kitas dvi klimato bylas, susijusias su Prancūzija ir Šveicarija, tačiau sprendimai dar nepriimti.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, 2017–2022 metais su klimato kaitos iššūkiais susijusių teisinių bylų skaičius pasaulyje padvigubėjo.

Šeštadienį Rusijos ekonominės plėtros ministerija internete paviešino septyniolikos puslapių apimties dokumentą, kuriame nurodomos priemonės, kaip valdžia sieks sušvelninti klimato kaitos daromą žalą ir tinkamai pasinaudoti šiltesnės temperatūros teikiamais pranašumais.

Dokumentu pripažįstama, kad klimato pokyčiai daro poveikį pramonei, socioekonominei plėtrai bei gyventojų sveikatai ir gerovei, o šis poveikis vis didėja.

Dvejų metų programa – pirmoji šalies prisitaikymo prie klimato kaitos iki 2022 m. fazė, ja siekiama sumažinti neigiamus globalinio atšilimo padarinius.

Ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita kelia pavojų visuomenės sveikatai, grėsmę ledynams, taip pat padidina įvairių infekcijų ir ligų plitimo tikimybę. Manoma, kad ateityje Rusijoje pasitaikys vis daugiau ir ilgiau trunkančių sausrų, taip pat šalį gali užklupti ypač didelis kritulių kiekis, potvyniai, didėja gaisrų tikimybė, vis daugiau gyvūnų rūšių bus išstumiami iš jiems įprastų gyvenamųjų teritorijų.

Plane nurodomi ir, kaip teigiama, pozityvūs klimato kaitos rezultatai: šiltuoju metu laikotarpiu sunaudojama mažiau energijos, dėl mažėjančio ledo kiekio šalis esą galės plėsti laivybą Arkties vandenyne ir didinti žemės ūkiui skirtos žemės plotą.

Dokumentas apima 30 ekonominės ir socialinės srities žingsnių, kuriais ketinama sumažinti Rusijos gyventojų, šalies ekonomikos bei gamtinių išteklių pažeidžiamumą klimato krizės akivaizdoje.

Bus aiškinamasi, ar Rusijos gamintojai taps nekonkurencingi, jei šalies produkcijos nepavyktų pritaikyti prie naujų su klimato kaita susijusių standartų. Taip pat žadama parengti naują edukacinę medžiagą, kuria turėtų remtis mokykloje apie klimato kaitą kalbantys pedagogai. Į veiksmų sąrašą įtrauktas ir siūlymas statyti užtvankas, sodinti sausroms atsparius pasėlius bei tokios pasirengimo krizei priemonės, kaip skubių skiepų ir evakuacijos katastrofos atveju parengimas.

Rusijos temperatūra šyla greičiau nei vidutinė pasaulio temperatūra – vidutinė metinė temperatūra Rusijoje nuo 8 dešimtmečio vidurio didėjo 2,5 karto greičiau nei vidutinė pasaulio temperatūra.

Rusija yra klimato kaitos atžvilgiu viena labiausiai pažeidžiamų šalių pasaulyje, nes šalies teritorija apima didžiules tirpstančių ledynų zonas, kuriose daug infrastruktūros pastatyta būtent ant amžinojo įšalo. Pastaraisiais metais Rusijoje buvo stiprių potvynių ir gaisrų, 2019 m. Sibire degė didžiuliai miškų plotai, o dėl šios nelaimės šalies vyriausybė buvo priversta skelbti nepaprastąją padėtį.

Ypatingoji klimato padėtis neaplenks nė vienos valstybės, sakė ji ir pabrėžė, jog klimato kaita visuomenę veikia jau dabar, dėl jos jau ribojamos žmogaus teisės į gyvybę, sveikatą, maistą, vandens išteklius, būstą ir plėtrą.

„Tarp daugumos kitų žmogaus teisių problemų, kurios per du pastaruosius dešimtmečius tik augo, pasaulinė klimato kaita žmogaus teisėms kelia bene didžiausią grėsmę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – teigė M. Bachelet.

Pasaulis turėtų jaustis skolingas tiems milijonams vaikų, paauglių ir jaunimo, kurie išdrįso prabilti ir garsiai kalbėti apie krizę, sakė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė.

Kasmetinėje iškastinio kuro naudojimo analizėje Pasaulinio anglies projekto organizacija paskelbė, kad anglies dioksido (CO2) emisijos šiemet augs 0,6 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tai yra lėtesnis augimas nei pernai, tačiau to vis dar nepakanka norint sustabdyti visuotinį atšilimą.

Trijuose moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad stabilus gamtinių dujų ir naftos naudojimo augimas nusveria sumažėjusį anglies deginimą Jungtinėse Valstijose ir Europoje.

„Aiškiai matome, kad visuotiniai pokyčiai atsiranda dėl anglies naudojimo pokyčių“, – teigia „Anglies biudžeto“ (angl. Carbon budget) ataskaitos autorė iš Rytų Anglijos universiteto Corrine Le Quere.

„Tuo tarpu naftos ir ypač gamtinių dujų naudojimas nevaldomai kyla. Dabar prie emisijų augimo labiausiai prisideda gamtinės dujos“, – sakė C. Le Quere.

Pasak jos, pastaraisiais dešimtmečiais eksponentiškai kilęs CO2 lygis atmosferoje šiemet pasieks vidutiniškai 410 dalelių milijone oro dalelių.

Tai yra didžiausias CO2 lygis atmosferoje per pastaruosius 800 tūkst. metų.

Mokslininkų parengta ataskaita turėtų nemaloniai nuteikti Madride vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje susirinkusius lyderius.

Praėjusią savaitę JT pareiškė, kad anglies emisijos kasmet iki 2030-ųjų turi mažėti 7,6 proc., jei norima sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą ties 1,5 laipsnio Celsijaus.

Nors temperatūra nuo iki pramonės revoliucijos užfiksuotų verčių kilo vos 1 laipsniu, 2019-aisiais visą pasaulį siaubė audros, sausros, miškų gaisrai ir potvyniai, kuriuos klimato kaita tik sustiprino.

JT trečiadienį taip pat paskelbė, kad šio amžiaus antras dešimtmetis bus pats karščiausias istorijoje.

„Po Antrojo pasaulinio karo visas pasaulis susidūrė su branduolinio karo grėsme“, – Pasaulio žaliosios ekonomikos viršūnių susitikime Dubajuje sakė užkietėjęs aplinkosaugininkas J. M. Santosas.

„Branduolinio karo grėsmė išlieka, bet turime kai ką užtikrinto ir gerokai blogesnio. Tai yra klimato kaita. Jei nesiimsime veiksmų, žūsime. Turime veikti, kad išgyventume“, – įspėjo jis.

Už savo pastangas užbaigti 50 metų vykusį Kolumbijos pilietinį karą 2016-aisiais Nobelio taikos premija apdovanotas J. M. Santosas taip pat sulaukė pagyrų už savo žaliąją politiką.

Konferencijoje susirinkę ekspertai ragino imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų. Paryžiuje beveik visos pasaulio valstybės sutarė neleisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti labiau nei 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su iki pramonės revoliucijos buvusia temperatūra.

Ekspertai taip pat paragino imtis veiksmų mažinant anglies emisiją ir sparčiau įgyvendinti atsinaujinančios energetikos projektus bei įvesti mokesčius anglies taršai.

„Kai kurios šalys vis dar mano, kad judėjimas žaliosios ekonomikos link yra prabanga. Iš tiesų, tai tapo savotišku klausimu – būti ar nebūti“, – sakė Pasaulio žaliosios energetikos tarybos pirmininkas Mohamedas Kafafy, suorganizavęs konferenciją kartu su Dubajaus miesto valdžia.

M. Kafafy teigimu, iš anglies mokesčių gautos lėšos turėtų būti naudojamos žaliosios ekonomikos ir atsinaujinančių išteklių iniciatyvoms skatinti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šį mėnesį paragino daugiausiai pasaulyje klimatą teršiančias per artimiausią dešimtmetį įvesti mokesčius anglies emisijoms, kurie siektų 75 dolerius už toną. Taip esą klimato kaita būtų sulaikyta.

Šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiria įvairūs ūkio sektoriai, nuo energetikos iki gamybos, laivybos ir žemės ūkio.

Mokesčiai anglies emisijai galėtų paskatinti verslą sumažinti taršą. TVF teigimu, tokie mokesčiai yra pats efektyviausias būdas kovoti su visuotiniu atšilimu.

Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas klimato kaitai Ovais Sarmadas įspėjo, kad pasaulis susiduria su egzistencine krize.

„Turime visus susitarimus, įstatymus ir įrankius. Dabar turime pagerinti jų įgyvendinimą“, – tvirtino O. Sarmadas.

Skunde Vokietija, Prancūzija, Brazilija, Argentina ir Turkija kaltinamos nevykdančios įsipareigojimų, prisiimtų pagal prieš 30 metų pasirašytą Vaiko teisių konvenciją.

Dokumente, pasirašytame 16-metės Švedijos aktyvistės ir dar 15 autorių vaikų bei paauglių iš 12 šalių, teigiama, kad šios penkios šalys pažeidė vaikų teises, nes laiku nesiėmė ryžtingų veiksmų kovos su klimato kaita srityje.

Skundas buvo pateiktas po to, kai specialiojoje sesijoje, kuria prasidėjo JT Generalinės Asamblėjos susitikimas, G. Thunberg itin aštriai sukritikavo pasaulio lyderius dėl vangaus atsako į klimato pokyčius.

Kiekviena Jungtinių Tautų narė, išskyrus JAV, yra ratifikavusi konvenciją, kurios tikslas – apsaugoti vaikų sveikatą ir teises.

Pirmadienį pateiktas dokumentas grindžiamas 2014 metais įsigaliojusiu mažai žinomu „neprivalomu protokolu“, leidžiančiu vaikams teikti skundus Vaiko teisių komitetui, jei yra pagrindo manyti, kad pažeidžiamos jų teisės.

Ši institucija dabar turi išnagrinėti kaltinimus, o paskui – pateikti minėtoms šalims rekomendacijas, kaip išspręsti problemas.

Minėti 16 jaunuolių iniciatyvą parėmė teisinių paslaugų įmonė „Hausfeld LLP“ ir aplinkosaugos teisės grupė „Earthjustice“.

Pasak teisininko Michaelo Hausfeldo (Maiklo Hausfeldo), nors Komiteto rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios, protokolą ratifikavusios 44 šalys įsipareigojo jų laikytis. Jis išreiškė viltį, kad rekomendacijos galėtų būti parengtos per artimiausius 12 mėnesių.

Skunde figūruojančios penkios šalys yra tarp 44 valstybių, ratifikavusių protokolą. Jos taip pat yra vienos pagrindinių aplinkos teršėjų ir priklauso Didžiojo dvidešimtuko (G-20) pažangiausių ekonomikų klubui.

Labiausiai aplinką teršiančios šalys – Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija – protokolo neratifikavo.

Nors tokios valstybės kaip Prancūzija ir Vokietija neseniai ėmė rimtai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus, istoriškai jos taip pat daug prisidėjo prie atmosferos teršimo, teigia teisinių paslaugų kompanija.

„Turime gerų ir blogų naujienų. Problemos dėl klimato užklumpa greičiau nei mes susitelkiame jas spręsti. Tačiau stebime augantį aplinkosaugos aktyvumą“, – sakė jis.

A. Gore'as pabrėžė, kad klimato kaitą galima laikyti globalia krize, kuriai įveikti būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, vadovaujant Jungtinėms Valstijoms.

„JAV ir tik JAV gali suteikti reikiamą vadovavimą, kad suburtų pasaulio žmones, būtų imtasis reikiamų veiksmų“, – pabrėžė A. Gore'as.

Jis teigė, jog tikėjosi adekvačios prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos reakcijos į klimato pokyčių grėsmes, tačiau šie lūkesčiai nepateisino.

A. Gore'as 42-ojo JAV prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) prezidentavimo laikotarpiu, nuo 1993 iki 2001 metų, ėjo JAV viceprezidento pareigas. Šis gamtosaugos aktyvistas taip pat yra knygų autorius, verslininkas, buvęs JAV senatorius ir žurnalistas. 2007 metais A. Gore'as kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija. 2007-aisiais A. Gore'o dokumentinis filmas „Nepatogi tiesa“ buvo įvertintas dviem Oskaro apdovanojimais.

Tuo tarpu dabartinio JAV prezidento D. Trumpo iniciatyva Jungtinės Valstijos 2017 metais pasitraukė iš Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, kuriuo JAV buvo įsipareigojusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2025-ųjų sumažinti kiek daugiau nei ketvirtadaliu.

Mokslininkai jau ilgą laiką žinojo, kad dėl visuotinio atšilimo kylanti temperatūra pasaulio vandenynuose gali smarkiai pakenkti rifams. Koralams ypač kenkia taip vadinamas „balinimo“ procesas, kai pakilusi vandens temperatūra sunaikina spalvotus dumblius, kurie dengia koralus ir aprūpina juos maisto medžiagomis.

Anksčiau manyta, kad pasikartojantys „išbalinimai“, kaip tie, kurie smogė Australijos Didžiajam barjeriniam rifui 2016 ir 2017 m., per kelis mėnesius ar metus gali visiškai sunaikinti koralą, o vandens temperatūrai vėl sumažėjus, koralams gali pavykti atsistatyti.

Vis dėlto, naujausias mokslininkų tyrimas parodė, kad smarkios karščio bangos gali suardyti koralo kalcinio skeleto struktūrą. Tokiu atveju organizmas žūva per kelias dienas ar savaitę.

„Šios karščio bangos sukelia ne tik balinimo procesą, iš tikrųjų, dėl jų jau miršta pats gyvūnas – koralas“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkė, viena iš tyrimo autorių Tracy Ainsworth.

Tyrime, kurį atliko mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Australijos ir JAV, kompiuterinės tomografijos būdu buvo skenuojami koraliniai rifai ir vertinamas ekstremalių karščių poveikis jiems.

Australijos Jameso Cooko universiteto mokslininkas Scottas Heronas tikino, kad itin spartus koralų skeleto struktūros nykimas karštyje jį labai nustebino.

„Klimatologai kalba apie nežinomas nežinomybes – dalykus, kurių mes negalėjome numatyti, remdamiesi dabartinėmis žiniomis ir patirtimi. Šis atradimas yra būtent toks. Dabar, jau suprasdami šį poveikį koralams, turime klausti savęs, kiek dar yra tokių nežinomų klimato kaitos nežinomybių, kurios gali dar greičiau ir dar labiau pakenkti koraliniams rifams“, – kalbėjo S. Heronas.

Milžiniški 2016-2017 m. koralų „išbalinimai“ paveikė maždaug pusę Didžiojo barjerinio rifo, besitęsiančio 2 300 km į rytus nuo Australijos.

Su gėlėmis miesto rotušėje pasirodžiusi D.Žukienė su Vytautu Grubliausku aptarė klimato kaitą ir Klaipėdos vaidmenį šiame procese.

"Visuomeninės organizacijos atstovė pristatė savo siūlymus, vienas jų – kiek įmanoma daugiau investuoti į švietimą, populiarinimą", – teigė pašnekovas.

Anot mero, dar viena dėmesio verta idėja – sudaryti darbo grupę, kuri koordinuotų veiksmus, vykstančius vietos savivaldos lygmeniu.

Tai galėtų apimti švietimą, miesto ūkį ir kitas sritis.

"Artimiausiu metu išanalizuosime tokios darbo grupės steigimą, apsispręsime, ką į ją kviesti, ir kelsime užduotį paruošti programą. Žinoma, turbūt mes nepadarysime daugiau nei pasaulio galingieji, tačiau savo lauke vis tiek galime nuveikti kažką naudingo", – kalbėjo meras.

Visame pasaulyje jau daugybę metų netyla kalbos apie visuotinį atšilimą ir šios problemos rimtumą.

Dėl jo tirpsta ledynai, kyla vandens lygis, mažėja augalijos, silpnėja upių srovė. Gali kisti ir kritulių kiekis, prasidėti didelės sausros arba potvyniai.

Dėl globalinio atšilimo gali kilti net stiprūs vėjai, viesulai.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių globalinis atšilimas vis stiprėja, yra ugnikalnių išsiveržimai, žmonių ūkinė veikla, automobilių išmetamosios dujos, gamyklų išmetamos dujos, šiukšlių perteklius.

Dėl to susidaro šiltnamio efektas, kuris skatina tirpti ledynus.